- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-153-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37174-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-557/2018
Teisėjas V. Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37174-2017-5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. gegužės 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., laisvės atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, tai yra 2017-07-22 apie 17 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), išėmęs R. F. sodo namelio lango stiklą, įsibrovė į sodo namelį, iš kurio pagrobė nukentėjusiajai R. F. priklausantį turtą: televizorių „VR“ su nuotolinio valdymo pulteliu, kurių bendra vertė 70 Eur, televizoriaus priedėlį „Standart“ su nuotolinio valdymo pulteliu, kurių bendra vertė 30 Eur, peilių komplektą „Royalty + Line“, kurio vertė 20 Eur, dvi stiklines lėkštes, kurių bendra vertė 4 Eur, keturis metalinius arbatinius šaukštelius, kurių bendra vertė 4 Eur, keturis metalinius šaukštus, kurių bendra vertė 4 Eur, keturias metalines šakutes, kurių bendra vertė 4 Eur, keptuvę „LifeStyle“, kurios vertė 20 Eur, metalinį puodą su dangčiu, kurio vertė 20 Eur, elektrinį virdulį „Zyle“, kurio vertė 15 Eur, durų spynos raktą „Sunlik“, kurio vertė 12 Eur, parfumerijos rinkinį „Oriflame“, kurio vertė 30 Eur, medinę pjaustymo lentelę, kurios vertė 2 Eur, adatų komplektą, kurio vertė 2 Eur, dvi medines menteles, kurių bendra vertė 1 Eur, indų plovimo kempinių komplektą, kurio vertė 1 Eur, dvi lipnias juostas, kurių bendra vertė 4 Eur, langų valiklį „Clin“, kurio vertė 3 Eur, plaukų šampūną „Schauma“, kurio vertė 2 Eur, metalinę tarką, kurios vertė 2 Eur, šiukšlių maišus, kurių vertė 2 Eur, tris atsuktuvus, kurių bendra vertė 6 Eur, spalvotų flomasterių rinkinį, kurio vertė 3 Eur, turistinio dujų baliono antgalį, kurio vertė 2 Eur, vyšnių skonio vyno butelį, kurio vertė 6 Eur, prieskonius, kurių vertė 2 Eur, pripučiamo čiužinio laidą, kurio vertė 10 Eur, mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ įkroviklį, kurio vertė 5 Eur, du indelius su kava ir cukrumi, kurių bendra vertė 8 Eur, skystą muilą, kurio vertė 2 Eur, dujinį žiebtuvėlį, kurio vertė 4 Eur, keraminį kavos puoduką, kurio vertė 2 Eur, stiklinį puoduką, kurio vertė 3 Eur, poroloninį čiužinį, kurio vertė 10 Eur, ir du pledus, kurių bendra vertė 20 Eur, taip R. F. padarydamas 335 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo nuosprendį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo prisipažinimą, į tai, kad jis labai galisi, ir be pagrindo jam netaikė BK 75 str. nuostatų. Pažymi, jog savo veiksmais padarytą žalą gali atlyginti būdamas laisvėje. Be to, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jo sveikata yra prasta, jis yra jauno amžiaus, nori susitvarkyti savo gyvenimą ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis M. K. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas turėjo atidėti jos vykdymą.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 178 str. 2 d. inter alia numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą M. K. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, teisiamas ne pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, gailisi nusikaltęs, pasižada atlyginti padarytą žalą. Teismas taip pat atsižvelgė į jo sveikatos būklę. Teismas M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant arčiau sankcijos minimumo.
Nuteistojo M. K. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie M. K. nusikalstamas veikas (b. l. 76–80) matyti, jog jis praeityje yra teistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą (2011-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis), taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, t. y. už tris vagystes įsibraunant į patalpą (2013-09-11 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis), padarytas analogišku būdu, kaip ir veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog įsiteisėjusiu 2018-01-16 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu M. K. nuteistas už 2017-06-29 veikiant bendrininkų grupe padarytą vagystę. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nedirba, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, iš jo parodymų matyti, kad jis gauna 156 Eur išmoką dėl neįgalumo, tačiau gaunamų pinigų jam nepakanka (b. l. 142). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis M. K. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – vogdamas. M. K. tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. K. tyčinius nusikaltimus daro nuolat. Nuteistojo M. K. nusikalstamas elgesys rodo jam būnant jaunam susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis jau buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes), šis nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.
Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos ir sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Teismas taip pat atsižvelgė į apeliaciniame skunde akcentuojamą nuteistojo sveikatos būklę, ir ji taip pat neabejotinai lėmė, jog ne pirmą kartą už tyčinius nusikaltimus teisiamam asmeniui buvo skirta tokia švelni laisvės atėmimo bausmė. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, jog būdamas laisvėje jis galės dirbti, o užsidirbęs pinigų atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, tačiau apygardos teismas pažymi, jog tokią galimybę nuteistasis jau turėjo, tačiau nepaisant to, jis vis tiek rinkosi nusikalstamą gyvenimo būdą, bandė sau prasimanyti pinigų nelegaliais būdais, užuot stojęs į doros kelią ir pradėjęs sąžiningai dirbti bei teisėtais būdais tenkinęs savo materialinius poreikius ir atlyginęs anksčiau padarytais nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Visos šios M. K. skunde aptartos aplinkybės teismui buvo žinomos, skundžiamame nuosprendyje aptartos, ir skiriant žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę, neabejotinai įvertintos.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. K. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, jog M. K. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ str., skiriamą bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę.
M. K. taip pat prašo jam taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistajam įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., tai suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti M. K. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo M. K. padaryta veika yra tyčinė. Jis praeityje teistas už labai sunkius nusikaltimus, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas – vagystes įsibraunant į patalpas (b. l. 76–80), be to, jis baustas ir administracine tvarka (b. l. 74–75). Nuteistojo M. K. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. M. K. tyčinius nusikaltimus daro nuolat. Pažymėtina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad būdamas laisvėje jis gali susirasti darbą ir atlyginti savo veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats M. K. nurodė, jog jam nesiseka įsidarbinti, o tai rodo, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali bandyti prasimanyti pinigų vogdamas. Anksčiau nuteistajam M. K. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau M. K. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. M. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodytos nusikalstamų veikų darymo priežastys – noras gauti pinigų pragyvenimui, nesugebėjimas susirasti darbą – nesuteikia jokio pagrindo manymui, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog M. K. tokiu būdu, nurodydamas mažareikšmes priežastis, bandydamas racionalizuoti ir pateisinti savo padarytą veiką atskleidžia, jog anksčiau paskirtos bausmės jam tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti.
Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. K. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo M. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.