Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. Š., išvadą duodančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui V. Š., išvadą duodančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2016-06-02 teisme gautas ieškovės A. Š. ieškinys atsakovui V. Š., išvadą duodančiai institucijai – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

1.5.1.1. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių, 8920 Eur vertės.

1.5.1.2. Automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės.

1.5.1.3. (duomenys neskelbtini), bute esančius baldus ir buitinę techniką: trijų dalių spintą, komodą, vaikų lovą, 4 vnt. šviestuvų, virtuvinį stalą su kėdėmis, virtuvinį komplektą, mikrobangų krosnelę, skalbimo mašiną „Ariston“, įmontuotą dujinę viryklę „Beko“, vonios spintelę bei veidrodį su rūbų kabykla, bendros 2385 Eur vertės.

1.5.2.1. Automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur vertės.

1.5.2.2. (duomenys neskelbtini), bute esančius baldus ir buitinę techniką: trijų dalių sekciją, minkštąją baldų dalį, televizorių ir šaldytuvą „Beko“, bendros 865 Eur vertės.

1.6. Priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės A. Š. 1858,34 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui V. Š. tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį, kurios mokėjimą išdėstyti iki vienerių metų.

1.7. Pareigą grąžinti AB bankui „Swedbank“ kreditą pagal 2013 m. sausio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Š. ir atsakovui V. Š. palikti solidarią.

1.8. Priteisti ieškovei A. Š. iš atsakovo V. Š. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovui V. Š. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai, t. y. asmeniškai (b. l. 42). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo.

3. Teismo posėdyje ieškovė A. Š. savo ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu kartu nebegyvena, atsakovas išėjo pas kitą moterį. Jis sakė, kad dukra U. turės brolį, bet negalės su juo bendrauti. Per vasarą dukros į darželį neveda, kad dukra pailsėtų. Darželis kainuoja 56 Eur. Vaiko išlaikymui iš abiejų tėvų užtenka po 120 Eur.

4. Išvadą duodančios institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovės reikalavimų tenkinimas dėl vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo, buto ieškovei priteisimo natūra neprieštarauja vaiko interesams ir yra tikslingas, ieškinio reikalavimus palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. Š. (ikisantuokinė pavardė – Skeivytė) ir atsakovas V. Š. susituokė 2009 m. rugsėjo 19 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. Š. (b. l. 13). Santuokos metu šalys bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių (b. l. 14-17). Santuokos metu ieškovės A. Š. vardu įregistruotos transporto priemonės: Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini)), ir Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini)) (b. l. 18, 19). Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad atsakovas buvo neištikimas ir taip pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas.

Dėl santuokos nutraukimo

6. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis ir iš ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad atsakovas buvo neištikimas sutuoktinei, girtavo, nesirūpina šeima, todėl konstatuotina, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio V. Š. kaltės. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nebuvo aktyvus byloje, neprieštaravo ieškovės ieškinyje nurodytiems argumentams ir motyvams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

7. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus santuoką, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 6 dalis). Teismai, spręsdami santuokos nutraukimo klausimą, turi užtikrinti vaiko teises ir jų stabilumą, kad jos nepakistų tėvams nutraukus santuoką, todėl santuokos nutraukimą reguliuojančios teisės normos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis) sistemiškai aiškintinos kartu su 3.169 ir 3.170 straipsniais. Vadinasi, visus su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus teismas turi išspręsti nutraukdamas santuoką, net jeigu tie klausimai expressis verbis ir nėra nustatyti pirmiau minėtose santuokos nutraukimą reglamentuojančiose teisės normose.

8. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).

9. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

10. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką.

11. Tais atvejais, kai tėvas negali dėl objektyvių priežasčių bendrauti nuolat ir tiesiogiai su vaiku, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, gebėjimus ir pan., turi nustatyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

12. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šio sprendimo 7 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

13. Nesant šalių valios dėl bendravimo tvarkos, teismo iniciatyva nustatytina tokia nepilnamečio vaiko U. Š. bendravimo su tėvu tvarka: pasitelkiant internetą, telefonu, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti, ar kitu vaiko poreikius ir norus atitinkančiu būdu.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

15. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

16. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

17. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Teismo turimais, iš Sodros duomenų bazės gautais, duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. Š. iki 2016-06-08 dirbo UAB „MP LOGISTIKA“, vidutinis darbo užmokestis buvo 426,67 Eur. Nuo 2016-06-13 atsakovas dirba UAB „LEADEX“, 2016 m. liepos mėnesio darbo užmokestis 528,96 Eur. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 515,07 Eur. Nustatant vaikui priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina taip pat į tai, kad vaikas lanko darželį, specialių, didelių išlaidų reikalaujančių poreikių neturi.

18. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad prašomas priteisti 120 Eur išlaikymo dydis yra teisėtas ir pagrįstas, nepažeidžia išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir nenukrypsta nuo jų išaiškinimų, pateiktų kasacinio teismo praktikoje. Tokiu būdu iš atsakovo V. Š. nepilnametės dukters U. Š. išlaikymui priteistina po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2016-06-02 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo nuomone ši suma bus pakankama tenkinti vaiko poreikius bei nėra per didelė sveikam ir darbingam tėvui, turinčiam pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku ir atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

19. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

20. Ieškovė A. Š. skirtina nepilnamečio vaiko U. Š. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

21. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

22. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko U. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove A. Š., kadangi vaikas nuolat gyvena su ja, tai geriausiai atitiks vaiko interesus, be to, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Su tokia pozicija sutinka ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Dėl neturtinės žalos

23. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo atveju konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, iš jo priteistina neturtinė žala ieškovei. Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, dėl to, kad jis paliko šeimą, dėl jo neištikimybės, akivaizdu, kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, neigiamų emocijų, todėl teismas, atsižvelgdamas į santuokos iširimo priežastis, į santuokos trukmę, pasekmes, šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, ieškovei iš atsakovo priteisia 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl turto padalijimo

24. Ieškovė ieškiniu prašė padalinti santuokoje įgytą turtą santykiu 2/3 ir 1/3.

24.1. Ieškovei priteisti 12305 Eur vertės turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių, 8920 Eur vertės; automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), 1000 Eur vertės; bute esančius baldus ir buitinę techniką: trijų dalių spintą, komodą, vaikų lovą, 4 vnt. šviestuvų, virtuvinį stalą su kėdėmis, virtuvinį komplektą, mikrobangų krosnelę, skalbimo mašiną „Ariston“, įmontuotą dujinę viryklę „Beko“, vonios spintelę bei veidrodį su rūbų kabykla, bendros 2385 Eur vertės.

24.2. Atsakovui V. Š. priteisti 3365 Eur vertės turtą: automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) 2500 Eur vertės; bute esančius baldus ir buitinę techniką: trijų dalių sekciją, minkštąją baldų dalį, televizorių ir šaldytuvą „Beko“, bendros 865 Eur vertės.

24.3. Priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės A. Š. 1858,34 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui V. Š. tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį, kurios mokėjimą išdėstyti iki vienerių metų.

25. Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

26. Šiuo atveju butas yra dviejų kambarių, su ieškove lieka gyventi mažametė šalių dukra, todėl buto padalijimas šalims lygiomis dalimis negalimas, nes pažeistų nepilnamečio vaiko interesus ir neužtikrintų vaikui tinkamų sąlygų.

27. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovės teisiniais argumentais teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis) galimas ir būtinas, siekiant nepažeisti nepilnamečio vaiko interesų. Todėl ieškovei priteistina 2/3 santuokoje įgyto turto, o atsakovui 1/3 dalis turto. Taip pat atsakovui priteistina iš ieškovės 1858,34 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį, kurios mokėjimą atidėti vieneriems metams.

28. Pareiga grąžinti AB bankui „Swedbank“ kreditą pagal 2013 m. sausio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Š. ir atsakovui V. Š. paliktina solidari, nes šalys nekeičia sutarties sąlygų, be to, teismas negali jos modifikuoti nesant kreditoriaus sutikimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo V. Š. priteistina ieškovei A. Š. jos turėtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 354 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 804 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30. Pažymėtina, kad ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo tik 354 Eur žyminį mokestį, tuo tarpu šioje byloje teismo paskaičiuotas žyminis mokestis yra 595 Eur, t. y. 41 Eur neturtinis reikalavimas (santuokos nutraukimas), 30 Eur dėl neturtinės žalos, 54 Eur dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, 470 Eur dėl viso santuokos metu įgyto turto padalijimo. Todėl trūkstama dalis žyminio mokesčio, t. y. 241 Eur priteistinas valstybei iš atsakovo.

31. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos turimos pavardės: Š., Š..

32. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis, CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2009 m. rugsėjo 19 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio V. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes: Š., Š..

Priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovei A. Š. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos dėl santuokos iširimo.

Priteisti iš atsakovo V. Š. nepilnamečiui vaikui U. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-06-02 iki vaiko pilnametystės. Taip pat 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. kovo mėnesio.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. Š. nepilnamečio vaiko U. Š. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. Š. gyvenamąją vietą su jos motina A. Š..

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. Š. bendravimo su tėvu V. Š. tvarką, nustatant, kad tėvas bendraus su dukra: pasitelkiant internetą, telefonu, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti, ar kitu vaiko poreikius ir norus atitinkančiu būdu.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei A. Š. ir atsakovui V. Š. santykiu 2/3 ir 1/3.

Ieškovei A. Š. priteisti asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą 12305 Eur vertės turtą:

- butą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių, 8920 Eur vertės;

- automobilį Audi A3, v. n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini),1000 Eur vertės;

- bute esančius baldus ir buitinę techniką: trijų dalių spintą, komodą, vaikų lovą, 4 vnt. šviestuvų, virtuvinį stalą su kėdėmis, virtuvinį komplektą, mikrobangų krosnelę, skalbimo mašiną „Ariston“, įmontuotą dujinę viryklę „Beko“, vonios spintelę bei veidrodį su rūbų kabykla, bendros 2385 Eur vertės.

Atsakovui V. Š. priteisti asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą 3365 Eur vertės turtą:

- automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), 2500 Eur vertės;

- bute esančius baldus ir buitinę techniką: trijų dalių sekciją, minkštąją baldų dalį, televizorių ir šaldytuvą „Beko“, bendros 865 Eur vertės.

Priteisti atsakovui V. Š. iš ieškovės A. Š. 1858,34 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui V. Š. tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį. Kompensacijos sumokėjimą atidėti vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareigą grąžinti AB bankui „Swedbank“ kreditą pagal 2013 m. sausio 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Š. ir atsakovui V. Š. palikti solidarią.

Priteisti ieškovei A. Š. iš atsakovo V. Š. 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš atsakovo V. Š. į valstybės biudžetą 241 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.