Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-539-135-2014

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-07-10
Bylos Nr.: 1A-539-135-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-62-1-00451-2013-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Bronius Zalaga (pirm.), Vaclovas Iždonas, Gražvydas Poškus
Nuteistasis: K. V.
Nukentėjusysis: R. V.
Advokatai: Jolanta Grigaliūnienė

Kategorijos

Teisėjas Sergej Lebedev Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-135/2014

Pranešėjas Bronius Zalaga Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00451-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.7; 1.2.4.8.1; 1.2.20.15; 1.1.10.1; 2.4.6; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų Vaclovo Iždono, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,nuteistajam K. V., jo gynėjai advokatei Jolantai Grigaliūnienei,nukentėjusiajai R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. gynėjos advokatės Jolantos Grigaliūnienės apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika, įvykdyta 2013-07-20) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika, įvykdyta 2013-08-02) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-08-02 23.38 val. iki 2013-08-04 12.07 val.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 20 d., apie 17 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, du kartus plastikine talpa ir vieną kartą ranka smogė į veidą žmonai R. V., po to pastarąją pakėlė ir trenkė į žemę, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.

Be to, K. V. nuteistas už tai, kad esant 2013 m. liepos 23 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtam įpareigojimui nesiartinti prie nukentėjusiosios R. V., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių, tyčia nevykdė teismo sprendimo ir dėl asmeninių priežasčių 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.10 val., nuvyko pas R. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą smogė delnu į veidą žmonai R. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo K. V. gynėja advokatė prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nuosprendį ir, taikant LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d., atidėti K. V. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą nustatant įpareigojimus.

Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jos ginamojo pavojingumą visuomenei, neatsižvelgė į visas jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir paskyrė netinkamą bausmę, netinkamai įvertino kai kuriuos įrodymus, taip pažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Advokatė mano, kad teismas nepagrįstai paskyrė realiai vykdytiną laisvės atėmimo bausmę K. V. ir netaikė LR BK 75 str., kuris numato bausmės vykdymo atidėjimą. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir, tiek apkaltinamojo nuosprendžio pirmosios instancijos teisme priėmimo metu, tiek šiuo metu egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai, nurodyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas šiuo atveju yra leistinas, pagrįstas bei būtinas. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293/2012, Nr. 2K-149/2011, 2K-9/2008). Tuo pačiu advokatė, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad minėtose nutartyse pabrėžiama, jog sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, naujai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis. Advokatės tvirtinimu, šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, leidžiančios pakartotinai taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Nurodo, kad 2013 m. liepos 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-344-874/2013 ir nutraukė santuoką tarp R. V. ir K. V., nustatė jų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (nukentėjusiąją), priteisė iš K. V. išlaikymą jo vaikams ir išsprendė kitus santuokos nutraukimo byloje spręstinus klausimus, santuoka nutraukta dėl K. V. kaltės ir iš K. V. priteista 10 000 Lt dydžio piniginė kompensacija už nukentėjusiajai K. V. smurtu padarytą moralinę žalą. Advokatės nuomone, tai yra esminė aplinkybė, kuri keičia nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių pobūdį, o tuo pačiu iš esmės įtakoja bei naikina sąlygas, sudarančias galimybes K. V. nusikalsti ateityje, nes nusikaltimų darymo metu K. V. gyveno su nukentėjusiąja. Dėl to, advokatės tvirtinimu, yra pagrindo manyti, jog K. V. ateityje nebenusikals, o bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus bausmės vykdymą. Pažymi, kad formaliai K. V. atitinka sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas bausmė vykdymo atidėjimas pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. Nurodo, kad nusikalstamas veikas K. V. įvykdė iš anksto neplanavęs, spontaniškai, jo veiksmus ir sprendimus stipriai veikė alkoholis ir teismas pagrįstai pripažino K. V. neblaivumą sunkinančia aplinkybe, tačiau mano, kad K. V. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, nuoširdus gailėjimasis dėl jų, pastangos kaip galima detaliau, sąžiningiau ir aiškiau pateikti teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vertintini kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Advokatė pažymi, kad po K. V. nuteisimo, jo elgesys iš esmės pasikeitė ir tai patvirtina ir nukentėjusioji R. V., kuri prašė jos buvusiam sutuoktiniui laisvės neatimti. Taip pat advokatė prašo atsižvelgti į K. V. asmenį charakterizuojančius duomenis, šeimyninę situaciją, taip pat į tai, kad jis yra jauno amžiaus. Mano, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos namuose iš esmės pakenks K. V. vaikams, kurie liks be tėvo, be išlaikymo, pakenks ir buvusiai sutuoktinei, kuri, be K. V. teikiamos paramos iki šiol neturi kito pragyvenimo šaltinio: ji bus priversta gyventi tik iš valstybės paramos, socialinių pašalpų, taip pat pakenks ir darbdavio interesams. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra pasisakęs, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl patrauktam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009; nutartis byloje Nr. 2K-488/2013).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. V. ir jo gynėja advokatė bei nukentėjusioji R. V. prašė nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. V. gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai K. V. pripažino kaltu sukėlus sugyventinei fizinį skausmą 2013-07-20 ir 2013-07-23 ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., bei dėl to, kad jis 2013-07-23 nevykdė teismo sprendimo su nustatytais įpareigojimais, ir pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, K. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam K. V. bausmes už jo padarytas atskiras nusikalstamas veikas bei šias bausmes subendrindamas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad nuteistojo gynėjos skundas nepagrįstas. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, jog taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ir nors K. V. atitinka formalias sąlygas dėl BK 75 str. nuostatų taikymo – galutinė laisvės atėmimo bausmė paskirta už kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus yra ne didesnė nei 4 metai, tačiau vien to nepakanka, būtina taip pat ir išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Advokatė skunde tvirtindama, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, remiasi tuo, kad nusikaltimas buvo padarytas prieš sutuoktinę, su kuria nuteistasis šiuo metu yra santuoką nutraukęs, taip pat atsižvelgdama į nukentėjusiosios poziciją, jos siekius bei viltis. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog tokių aplinkybių nepakanka, nes lieka neįvertintos kitos reikšmingos aplinkybės – nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, teisės pažeidimai, taikytos poveikio priemonės bei jų efektyvumas. Advokatės skunde šiuo atveju yra pernelyg sureikšminama nukentėjusiosios pozicija, o ją vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad K. V. yra vartojęs smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir anksčiau, be to, yra grasinęs. Dėl šių aplinkybių advokatės skundo motyvai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, laikytini nepagrįstais.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtina įvertinti K. V. požiūrį į visuotinai priimtinas ir įstatyme įtvirtintas elgesio taisykles, ankstesnius jo pažeidimus, taikytas poveikio priemones bei jų efektyvumą. Iš bylos duomenų matyti, jog K. V. anksčiau teistas du kartus, tame tarpe ir už BK 145 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, padarytą taip pat R. V. atžvilgiu. Naujus du tyčinius smurtinius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, be to, anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2013-05-02 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu K. V. buvo nuteistas subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, teismas K. V. buvo įpareigojęs dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi (47-49 b. l.). Ir nors byloje yra duomenų, kad K. V. dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose (53 b. l.), tačiau jam tai neturėjo auklėjamo poveikio, kadangi jis ir toliau smurtavo prieš savo šeimos narius, kas rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. Praėjus tik kiek nei 2 mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, kuriuo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, jis vėl padarė net tris nusikalstamas veikas. Be to, K. V. daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už R. V. priklausančio turto sugadinimą (54-64 b.l.), savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, o teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies. Šių aplinkybių visuma rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į anksčiau taikytas poveikio priemones, o taip pat ir į bausmės vykdymo atidėjimą, taip pat rodo ir tai, jog K. V. linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti jam skirtų draudimų bei įpareigojimų, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad jis nebenusikalstų. Visos šios aplinkybės neleidžia manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. O nukentėjusiosios išsakyta pozicija, viltys bei jos siekiai yra nepakankamos persverti anksčiau nurodytų aplinkybių, vertintinų K. V. nenaudai sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo, ypač atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji augina du mažamečius vaikus, o K. V. ne tik, kad ne kartą smurtavo prieš ją, bet anksčiau jai yra ir grasinęs. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistojo prievolė išlaikyti šeimą negali būti svarbesnė ir iškeliama aukščiau negu bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Nukentėjusiosios ir nuteistojo susitaikymas, bei jo noras padėti šeimai, vertintinas teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju, negali turėti lemiamos įtakos teismo paskirtai bausmei.

Dėl aptartų aplinkybių daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo K. V. gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. V. gynėjos advokatės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Vaclovas IždonasGražvydas Poškus