Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „J. a.“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-03-22 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo bausme 2 metams, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams;

2) 2013-05-02 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-03-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas dviejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2013 m. liepos 20 d., apie 17 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, du kartus plastikine talpa ir vieną kartą ranka smogė į veidą žmonai R. V., po to pastarąją pakėlė ir trenkė į žemę, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.

Be to, K. V., esant 2013 m. liepos 23 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtam įpareigojimui nesiartinti prie nukentėjusiosios R. V., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių, tyčia nevykdė teismo sprendimo ir dėl asmeninių priežasčių 2013 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.10 val., nuvyko pas R. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą smogė delnu į veidą žmonai R. V., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad 2013-07-20, apie 9 val. grįžo į namus iš po naktinės pamainos ir nuėjo miegoti, atsikėlęs sugalvojo su kaimynais atsigerti alaus. Nuėjęs pas kaimynus pamatė, kad jo žmona kartu su kaimyne sėdi pavėsinėje, jų paklausė kur yra kaimynai, jos atsakė, kad girti miega. Su žmona parėjus namo, jos paprašė 20 Lt, gavus pinigus sėdo ant dviračio ir norėjo važiuoti į parduotuvę, bet pamatė balkone rūkantį kaimyną, kurio paprašė su mašina nuvežti iki parduotuvės. Tai išgirdusi žmona pradėjo ant jo pulti, kad jis jai atiduotų 20 Lt, kad niekur jis nevažiuotų, kad jis nori pas mergas važiuoti ir pan. Ir kol jis iki namų parsivarė dviratį, tol ji visą kelią jį koliojo, jis ją taip pat koliojo. Žmonai smūgio su plastikine talpa nesudavė, tik su pilvu ją pastūmė, žmonos į žemę netrenkė, tik nuo pilvo pastūmimo ji pati parkrito. 2013-08-02 buvo išgėręs ir su nukentėjusiąja susiginčijo dėl turto (benzininio pjūklo ir trimerio) ir viskas, už 10 minučių pamatė atvažiavusius pareigūnus. Jam buvo skirtas įpareigojimas nesiartinti prie žmonos, bet jam buvo leista gyventi antrame namo gale, nes namas yra dviejų galų. Teismo įpareigojimo nevykdė, nes buvo šeima, vaikai yra jo išlaikomi, jo šeima gyveno iš jo gaunamo atlyginimo. Jis jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko.

Kaltinamasis paskutinio žodžio metu prisipažino kaltu dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, paaiškino, kad visi konfliktai tarp jo ir nukentėjusiosios kilo dėl jo išgėrinėjimų.

Nukentėjusioji R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-07-20 kaltinamasis grįžo iš po naktinės, parsivežė alaus ir nuėjo pas S. gerti. Kai jos vaikai nubuvo, ji su vaikais nuėjo pas kaimynę D. S., atsisėdo pavėsinėje ir kalbėjosi. Vakarop kaltinamasis prie jos priėjo ir pareikalavo duoti 20 Lt, bet ji nedavė. Parėjus namo ji padavė jam 20 Lt ir grįžo atgal pas D. S. Kaltinamasis su dviračiu kažkur važiavo, tuo metu prie balkono buvo G. S. ir jie kažką tarėsi. Kaltinamasis nusivarė dviratį namo ir priėjo prie G. S. mašinos, ten buvo jų didžioji dukra, kuri priėjus prie kaltinamojo paprašė, kad jis ką nors jai parvežtų. Ji tai išgirdusi dukrai pasakė, kad tėvas nieko neparveš, nes jis išvažiuoja pas O. Tai išgirdęs kaltinamasis, pasiėmęs 5 l bakelį, smogė juo jai į įvairias kūno vietas, vėliau kelis kartus ranka smogė į veidą, koliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji bėgo link pavėsinės, kad jis jos nebemuštų, sakė kam, kad iškvies policiją, tada jis pakėlė ją ir trenkė į žemę. Numetęs ją ant žemės paklausė, ar ji dar kviesianti policiją, jai patvirtinus, dar kartą pakėlė ir trenkė į žemę. Ji verkdama nuėjo į pavėsinę, kurioje buvo D. S., jis priėjo prie jos ir paklausė, ar ji kvies policiją, ji atsakė, kad ne, nes ji jo bijojo. Tai išgirdęs kaltinamasis išvažiavo. Jai parėjus mano, ji pasijuto blogai ir iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. 2013-08-02 kaltinamasis grįžo iš po naktinės, ji miegojo su vaikais. Nebuvo jokio konflikto dėl įrankių. Jis pasakė, kad „čia tau už visus mentus, už kvietimus“ ir smogė jai delnu į veidą, po ko ji išsikvietė policiją.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagarsino liudytojos D. S. 2013-11-07 posėdžio metu duotus parodymus, kad galėjo būti 2013-07-20 pavakarė. Pas ją buvo atėjusi R. V. su savo mergaitėmis, jos sėdėjo pavėsinėje. Pas jas atėjo kaltinamasis ir teiravosi jos sūnaus V. Jam pasakė, kad V. miega ir K. V. išėjo. Po to kaltinamasis iš namų pasėmęs dviratį važiavo pro šalį ir sustojo ties jos kiemu, nes jos vyriausias sūnus G. balkone rūkė, ką jie ten šnekėjo negirdėjo, bet K. V. sugrįžo atgal, pasiliko dviratį. Kieme mėtėsi tuščia 5 l plastikinė talpa. Prie K. V. pribėgo jų mergaitė S., mergaitė pamačiusi, kad tėvas ruošiasi važiuoti, prašė, kad jis nupirktų ką. K. V. buvo supykęs, nes kaimynė R. V. paminėjo O. vardą, kad turbūt pas ją išvažiuoja. K. V. dėl to labai supyko ir trenkė du kartus plastikine talpa nukentėjusiajai į veidą. Po to nukentėjusioji ėjo ir K. V. ją pasivijęs čiupo ir trenkė į žemę – numetė į netoliese augusias jos gėles. Nematė, kad rankomis būtų sudavęs smūgius. R. V. buvo išsigandusi ir verkė. K. V. buvo išgėręs. Buvo medikai atvažiavę tą dieną, nes nukentėjusioji pasijuto blogai, pykino, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba suteikė pagalbą ir išsivežė nukentėjusiąją, ji liko prižiūrėti nukentėjusiosios mergaites.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagarsino liudytojos G. S. 2013-11-07 posėdžio metu duotus parodymus, kad buvo savaitgalis, jis balkone rūkė, kai pro šalį dviračiu važiavo kaltinamasis, kuris paprašė pavežti iki Joniškio. Jis sutiko, tada kaltinamasis parsivarė dviratį į namus. Jis girdėjo, kad buvo kažkoks barnis tarp kaltinamojo ir nuketėjusiosios, bet pačio konflikto nematė. Po kurio laiko atėjo kaltinamasis į jo automobilį sakydamas, kad „išsiskyrę esame ir dar priekaištauja“. K. V. buvo susinervinęs ir jie išvažiavo.

Iš 2013-07-20 R. V. pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2013-07-20, apie 17 val., kaimynų S. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), girtas vyras K. V. ją sumušė, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Vyras smurtauja nebe pirmą kartą (7 b. l.).

Iš 2013-07-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta tuščia 5 l talpos baltos spalvos talpa. Apžiūros metu fotografuota (9-13 b. l.).

Iš 2013-08-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vietos apžiūros metu paimta plastikinė talpa (14-16 b. l. ).

Iš 2013-08-08 specialisto išvados Nr. G 1139/13(04) matyti, kad iš medicininių dokumentų atlikus sveikatos sužalojimo masto tyrimą, padaryta išvada, kad R. V. kūne sužalojimų nėra (22 b. l.).

Iš 2013-08-02 R. V. pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2013-08-02, apie 23.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje girtas jos vyras K. V. iškeikė ją bei vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (25 b. l.).

Iš 2013-08-02 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (27-29 b. l.).

Iš 2013-07-23 akistatos tarp kaltinamojo K. V. ir nukentėjusiosios R. V. protokolo matyti, kad abu proceso dalyviai liko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (75-77 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 8959 rezultato šaknelės matyti, kad 2013-08-02 K. V. buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas (78 b. l.).

Iš Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nutarties matyti, kad K. V. buvo paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie R. V., nebendrauti, neieškoti su ją ryšių iki bylos Nr. 62-1-00451-13 nagrinėjimo pabaigos (91 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis K. V. 2013-07-20, apie 17 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus plastikine talpa ir vieną kartą ranka smogė į veidą nukentėjusiajai R. V., po to pastarąją pakėlė ir trenkė į žemę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, teigdamas, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyko tik žodinis konfliktas, jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją jis neatliko, tačiau paskutinio žodžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino. Kaltinamojo K. V. kaltę 2013-07-20 atlikus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją R. V. ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, įrodo nukentėjusiosios R. V. parodymai ir teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos D. S. parodymai, kurie yra nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, detalūs, vienas kitą papildantys bei atitinkantys įvykio aplinkybes. Nukentėjusiosios R. V. ir liudytojų parodymus patvirtina ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai: R. V. pareiškime, įvykio vietos apžiūros, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

K. V. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas artimajam, t. y. sutuoktinei. Kaltinamasis K. V. numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai R. V. gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas, šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Tai, kad kaltinamasis K. V. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, t. y., nevykdė teismo sprendimo, nesusijusios bausme, įrodo byloje esanti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-07-23 nutartis, kuria kaltinamasis K. V. buvo įpareigotas nesiartinti prie R. V., nebendrauti, neieškoti su ją ryšių iki bylos Nr. 62-1-00451-13 nagrinėjimo pabaigos, kaltinamojo prisipažinimas, kad jis žinojo apie šį jam teismo paskirtą įpareigojimą, tačiau jo vis tiek nepaisė, nes 2013-08-02, apie 23.10 val., vistiek atėjo pas nukentėjusiąją į namus ir konflikto metu smogė delnu nukentėjusiajai į veidą, tai nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis K. V. 2013-08-02, apie 23.10 val., nuvyko pas nukentėjusiąją R. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą smogė delnu jai į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, teigdamas, kad 2013-08-02 jis susiginčijo su nukentėjusiąją dėl turto, jokių smurtinių veiksmų prieš ją neatliko, tačiau paskutinio žodžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino. Kaltinamojo K. V. kaltę 2013-08-02 atlikus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją R. V. ir taip sukėlus jai fizinį skausmą, įrodo nukentėjusiosios R. V. parodymai, kurie yra nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, detalūs, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiosios R. V. parodymus patvirtina ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai: R. V. pareiškime, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

K. V. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, t. y. sutuoktinei. Kaltinamasis K. V. numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai R. V. gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sveikatos sutrikdymas, šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad visas tris nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors kaltinamasis paskutinio žodžio metu prisipažino kaltu bei gailėjosi padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, toks jo gailėjimasis nėra nuoširdus ir nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jis buvo išsakytas tik ištyrus visus įrodymus teisiamajame posėdyje, tuo tarpu viso proceso metu kaltė buvo nuosekliai neigiama.

Skirdamas bausmę K. V. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas, į kaltinamojo asmenybę – teistas, nusikalstamas veikas įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (40-42 b. l.), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (54-64 b. l.), dirba UAB „J. a.“ (65 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (67 b. l.). Įvertindamas K. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis jau du kartus teistas už smurtinio pobūdžio veiksmus, atliktus prieš nukentėjusiąją R. V., tačiau dėl to jokių išvadų nepadarė, nes ir vėl smurtavo prieš nukentėjusiąją, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam K. V. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, padarymą – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytą tvarka, o paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013-05-02 nuosprendžiu paskirta galutine bausme.

K. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – bei įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusios R. V., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini nepakeisti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 l plastikinė talpa, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, kaip menkavertis daiktas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veikos, įvykdytos 2013-07-20 ir 2013-08-02), 245 straipsnyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika, įvykdyta 2013-07-20) – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (veika, įvykdyta 2013-08-02) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-08-02, 23.38 val., iki 2013-08-04, 12.07 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – bei įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusios R. V., nebendrauti, neieškoti su ja ryšių, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 5 l plastikinę talpą – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.