- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-24
- Bylos Nr.
- e2-218-853/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-04591-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- S. D., D. A., V. A.
- Trečiasis asmuo
- notarei I
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams S. D., D. A., V. A., trečiajam asmeniui notarei I. Z., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas V. B. 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą atsakovams S. D., D. A. ir V. A., trečiajam asmeniui notarei I. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z. (notarinio registro Nr. 2-2969); taikyti restituciją; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Ieškovas nurodė, jog 2016 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) atsakovai D. A. ir V. A. padovanojo atsakovui S. D. nekilnojamuosius daiktus: 1/20 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/20 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Atsakovai Dovanojimo sutartimi padarė apsimestinį sandorį, sudarytą kitam sandoriui, pirkimo-pardavimo sutarčiai pridengti. Ieškovas nurodo, jog atsakovai sudarydami Dovanojimo sutartį sudarė apsimestinį sandorį, t. y. atsakovai siekdami išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytos bendraturčio pirmumo taisyklės, t. y. raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinamą parduoti savo dalį ne bendraturčiui kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Ieškovas nurodė, jog Dovanojimo sutartis sudaryta ne tarp giminaičių, o be to jau anksčiau 2015-04-02 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai D. A. ir V. A. pardavė 5/100 dalį ieškinyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų atsakovui S. D.. 2015-04-02 pirkimo-pardavimo sutartis buvo panaikinta, šalims užbaigus teisminį procesą taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1223-853/2016, ir šalių turtinė padėtis grąžinta į padėtį buvusią iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. Ieškovas nurodė, jog Dovanojimo sutartimi yra pažeistos jo teisės, nes dėl šio apsimestinio sandorio ieškovui buvo atimta galimybė pasinaudoti CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmenybes teise pirkti parduodamą bendro turto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. Ieškovas nurodo, jog pripažinus Dovanojimo sutartį apsimestiniu (pirkimo-pardavimo sandoriu), o pastarąją pripažinus niekiniu, turtas natūra turi būti grąžintas atsakovams D. A. ir V. A..
Šalies argumentai
2017 m. sausio 13 d. teisme gautas atsakovų S. D., D. A. ir V. A. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovai sudarydami Dovanojimo sutartį nesiekė pridengti kito sandorio, o būtent pirkimo-pardavimo sutarties. Dovanojimo sutartimi buvo išreikšta tikroji šalių valia, t. y. D. A. ir V. A. neatlygintinai perleido savo nekilnojamąjį turtą S. D.. Nurodė, jog įstatymas nedraudžia padovanoti turto ne giminėms. Patvirtino, jog atsakovai daugiau kaip 20 metų yra artimi kaimynai, jie daugelį metų bendrauja šeimomis ir jų santykiai yra labai artimi. Patvirtino, jog 2015-04-02 atsakovai buvo sudarę to pateis turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau D. A. ir V. A. priklausantis turtas buvo parduotas S. D. už simbolinę kainą. Vien tai, kad anksčiau tarp šalių buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo panaikinta, nesudaro pagrindo teigti, kad tarp atsakovų sudaryta Dovanojimo sutartis buvo apsimestinė. Nurodė, jog tarp atsakovų sudaryta Dovanojimo sutartis niekaip nepažeidė ieškovo teisių, nes ieškovo valdomo turto dalis nuo sudarytos Dovanojimo sutarties nei sumažėjo, nei atsirado aplinkybių, dėl kurių ieškovo nuosavybės teisės būtų apribotos. Nurodė, jog atsakovams senai žinomas ieškovo siekis vienam pačiam užvaldyti pastatą–sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) todėl ieškovas norėtų, kad kitų bendrasavininkių valdomo turto dalis būtų perleista tik jam. Teismo prašo ieškinį atmesti bei priteisti atsakovams iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas V. B. nurodė, kad 2015 metais viskas prasidėjo, kai paaiškėjo, kad Vilimas nusipirko aruodus. Išsiaiškinus sužinojo, jog aruodus įsigijo iš D., gyvenančio Kapėnuose, kuris tų aruodų net neturėjo. Tada jis išsiaiškino, kad J. G. pardavė aruodus S. D., o po to juos perpardavė Vilimui. Patvirtino, jog bendraturčiai apie tuos sandorius nieko nežinojo. Tuomet kreipėsi į teismą, kur minėti sandoriai buvo panaikinti. Po šių procesų kilo konfliktai buvo kviečiama policija bei prasidėjo grasinimai. Po kurio laiko vėl sužinojo, kad D. ir V. A. perleido turto dalį S. D.. Patvirtino, jog perleidimo sandoriais buvo pažeistos jo, kaip bendraturčio teisės, pirmumo teise įsigyti perleidžiamą turtą, nes į aruodus buvo sudėta daug investicijų, t. y. aruodas buvo gerinamas, o pirmumo teise įsigyti aruodo negalėjo, nes nebuvo informuotas apie sandorį. Mano, jog D. ir V. A. neturėjo teisės padovanoti aruodo S. D. apie tai nepranešę jam.
Teismo posėdžio metu atsakovė D. A. nurodė, kad jai priklausančią dalį aruodo buvo pardavusi S. D.. Tačiau prasidėjus teisminiam procesui aruodas jai buvo sugrąžintas, o ji sugrąžino S. D. pinigus. Kadangi su S. D. pažįstami nuo 1982 m., yra kaimynai ir jų santykiai yra draugiški nusprendė S. D. aruodo dalį padovanoti. Taip pasielgti patarė notarė. Patvirtino teismui, jog S. D. už padovanotą nekilnojamąjį turtą niekaip neatsilygino. Patvirtino, jog santykiai su V. B. yra konfliktiškai. Patvirtino, jog turtą pardavė tam, kuris pirmas paprašė, o Balčiūnai jos niekada neprašė parduoti aruodo dalį. Nurodė, jog yra nedirbanti ir pajamų jokių negauna, tačiau jai nebuvo svarbu gauti atlyginimo už perleistą turtą, kadangi ją išlaiko dirbantis vyras. Patvirtino, jog pas ją buvo atvykusi G. B., kuri prašė neparduoti turto S. D.. Ji patvirtino, jog G. B. sakė, jog turtą S. D. padovanos. Patvirtino, jog pirmiau tą patį turtą buvo pardavę S. D., o kai viską sugrąžino, t. y. jai turtą, o ji pinigus, tada nebenorėjo pinigų, todėl tą patį turtą S. D. padovanojo. Patvirtino, jog daugiau niekam nėra dovanojus ar pardavusi turto.
Teismo posėdžio metu atsakovas S. D. nurodė, kad aruodas buvo laisvas, todėl pakalbėjo su kaimynais D. ir V. A. ir pastarieji už keletą eurų pardavė jam aruodo dalį, V. B. užsispyrus sandoris buvo panaikintas, tada jis grąžino aruodo dalį, o jam buvo gražinti pinigai. D. A. norėjo jam išnuomoti aruodą, tačiau V. B. neleido. V. B. buvo užėmęs D. A. aruodo dalį. Nuvykę su D. A. pas notarę sužinojo, kad galima atlikti dovanojimo sandorį, todėl D. ir V. A. ir padovanojo jam tą turtą. Patvirtino, jog V. B. vienas nori užvaldyti tą sandėlį. Su D. ir V. A. sutarė, jog jei negali parduoti-nupirkti tai padovanos. Patvirtino, jog jokios naudos D. ir V. A. nesuteikė ir niekaip už padovanotą turtą neatsilygino. Nurodė, jog su D. ir V. A. nuo mokyklos laikų bendrauja, santykiai visada buvo geri ir kaimyniški. Nurodė, jog pirkimo-pardavimo sutarties negalėjo sudaryti, kadangi jis nėra bendrasavininkis.
Teismo posėdžio metu liudytoja G. B. nurodė, kad ji yra ieškovo sutuoktinė ir jai visa situacija yra žinoma. 1994 m. panaikinus bendrovę buvo padalintas aruodas. 1996 m. įregistruota nuosavybė ir visi aruodo bendrasavininkiai aruodą bendrai prižiūrėjo. 2015 m. sužinojo, jog atsirado naujas bendrasavininkis. Išsiaiškinus paaiškėjo, jog buvo pasirašytos pirkimo-pardavimo sutartys. 2016 m. rugpjūčio mėnesį D. A. su dukra ir D. D. su dukra norėjo patekti į aruodą, ji nenorėjo į aruodą įleisti D. D., todėl kilo konfliktas. Vieną dieną ji užvažiavo pas D. A. pasikalbėti dėl sandėlio dalies pardavimo. Tada D. A. pasakė, jog pageidauja įsigyti sandėlio dalį, bei nurodė, jog jei D. A. nenorinti parduoti jiems aruodo dalį, gali parduoti kitiems bendrasavininkiams. Tuo metu D. A. pareiškė, jog jau yra išleidusi iš S. D. gautus pinigus už aruodą, todėl sutarė sandėlio dalį padovanoti S. D.. Nurodė, jog D. ir V. A. prie sandėlio gerinimo niekaip neprisidėjo, o aruodas yra veikiantis tik kitų bendrasavininkių dėka.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad yra ieškovo sūnus, ir jam visa situacija žinoma, kadangi jis padeda tą sandėlį prižiūrėti ir žino jo techninę būklę, kadangi bendrauja su bendrasavininkiais. Nurodė, jog dar anksčiau buvo kreiptasi į teismą dėl S. D. tapimo sandėlio bendrasavininku. Tada pirkimo-pardavimo sutartys buvo panaikintos. Nurodė, jog darbavosi sandėlyje kai atvyko neblaivus S. D. su kitu bendrasavininkiu ir norėjo patekti į sandėlį, tačiau jis neleido S. D. patekti į sandėlį, kadangi šis nėra savininkas. Patvirtino, jog vyko konfliktai tarp moterų. Jis periodiškai sekė VĮ Registrų centras duomenų bazėje apie registro pakeitimus. Pamatė, jog užregistruotas naujas savininkas S. D. ir įregistravimo priežastis nurodyta dovanojimo sutartis. Nurodė, jog dovanojimo sandoriu buvo pažeistos ieškovo teisės, nes nebuvo galimybės ieškovui pirmumo teise padidinti turimos sandėlio dalies dydį. Nurodė, jog buvo daromos investicijos į aruodą, kurios turi įtakos šio sandėlio funkcionavimui.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. D. nurodė, kad santykiai su atsakovais D. ir V. A. geri, draugiški, kaimyniški, o S. D. sutuoktinis. Pasikeitus sandėlininkui V. B. savavališkai pasisavino sandėlio raktus ir pradėjo šeimininkauti bei kelti erzelį. Nurodė, jog visada sandėlyje naudojosi P. G. bei D. ir V. A. aruodo dalimis panaudos pagrindais. Nurodė, jog D. A. nusprendė jiems padovanoti sandėlio dalį, ir jiems nieko negaila dėl kaimynų. Pasipiktino, jog vis kyla problemos, nors sandorius formina pas notarus. Nurodė, jog D. ir V. A. buvo pardavę aruodo dalį, nes jie iš P. G. 2015 m. įsigijo dalį aruodo, tačiau tuos sandorius teismas panaikino, nors sandoriai buvo skirtingomis dienomis sudaryti. Nurodė, jog visi kiti sandėlio bendrasavininkiai nekelia jokių pretenzijų, tik V. B. nepatenkintas. Nurodė, jog D. ir V. A. už padovanotą turtą niekaip neatsilygino. O turtą jiems padovanojo iš draugiškumo. Nuėjus pas savo notarę, notarė patarė padaryti dovanojimo sandorį, todėl taip ir padarė. Nurodė, jog D. A. dar anksčiau buvo žadėjusi padovanoti tą turtą, taip išpildė pažadą. Prieš tai tą sandėlio dalį iš D. ir V. A. nupirko, nes notarė taip patarė, neva būsią pigiau. Nurodė, jog D. A. buvo suinteresuota parduoti turtą, kurio nenaudoja.
Šalies argumentai
Ieškovo V. B. atstovas advokatas M. R. nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, kuriuos teisme patvirtino liudytojai. S. D. patvirtino, jog Dovanojimo sutartis buvo sudaryta, kadangi negalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi pažeidžiami CK 4.79 straipsnio reikalavimai. D. A. buvo nenuosekli, nors ir buvo žinoma sandėlio pardavimo tvarka ne bendrasavininkiams, todėl kritiškai vertina neatlygintinumą, nes atsakovė D. A. pati niekur nedirba, yra išlaikoma vyro, pinigai yra svarbūs, nes kartą pinigus už parduotą turtą jau buvo paėmusi, todėl visiškai nelogiškas turto perleidimas neatlygintinai. Bylos nagrinėjimo metu patvirtinta aplinkybė, jog tarp šalių buvo konfliktas, kuris turi įtakos motyvams, kad turtas būtų parduotas S. D., o ne V. B.. Bendraturčiai būtų įsigiję turtą, jei jiems būtų buvę pasiūlyta. Patvirtino, jog notaras „paprotino“ atsakovus dėl dovanojimo sandorio. Nurodė, jog Dovanojimo sutartis – apsimestinis sandoris, nes turtas perleistas ne giminaičiams, o tik kaimynams, nors ir santykiai yra nurodomi labai draugiški. Normaliai ir versliškai orientuoti asmenys būtų suinteresuoti gauti naudos už perleidžiamą turtą. Labai nenuoseklūs D. D. parodymai apie būtus pažadus padovanoti sandėlį, nes pirma buvo turtas parduotas, o tik vėliau padovanotas. Tai nėra Dovanojimo sutartis, o paslėptas turto pardavimo-pirkimo sandoris bei atsiskaitymo faktas. Nurodė, jog atsiliepime į ieškinį nurodyta aplinkybė dėl siekio išsaugoti draugiškus santykius, teisme nepasitvirtino. Nurodė, jog nuslėpus tikrąjį pirkimo-pardavimo sandorį, buvo pažeistos ieškovo teisės pirmumo teise įsigyti sandėlio turto dalį, kaip bendrasavininkiui, nes to ieškovas ir siekė bei norėjo, tą aplinkybė patvirtino ir atsakovai. Nurodė, jog ieškovas dėjo investicijas į bendrą turtą, kai tuo tarpu D. ir V. A. į bendrą turtą jokių investicijų nedarė. Teisme pasitvirtino, jog tarp G. B. ir D. A. buvo pokalbis dėl turto perleidimo ir buvusių atsiskaitymo, ir egzistavo susitarimas perleisti turtą, nors žinojo, kad Dovanojimo sutartis prieštarauja įstatymo reikalavimams. Prašė teismo ieškinį patenkinti visiškai Dovanojimo sandorį pripažinti apsimestiniu ir turtą grąžinti D. ir V. A. bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokatas G. G. nurodė, kad išnagrinėjus bylą teisme nepasitvirtino ieškinyje nurodytos aplinkybės. Nurodė, jog teisme atsakovai patvirtino, jog jų valia buvo sudaryti Dovanojimo sutartį, ką šalys ir padarė. Patvirtino, jog Dovanojimo sutartis buvo neatlygintinė. D. ir V. A. jokio atlygio už perleistą sandėlio dalį iš S. D. negavo. Nurodė, jog jokios investicijos į sandėlį, noras efektyviai valdyti turtą ir kiti motyvai byloje reikšmės neturi. Nurodė, jog niekas negalėjo priversti atsakovų parduoti turto, kam nenori, jei jie buvo sutarę tą turtą dovanoti. G. B. patvirtino, jog tuo turtu D. ir V. A. nuo 1994 metų nesinaudojo, todėl ir padovanojo tą turtą, kaip nereikalingą. Byloje neturi jokios reikšmės tai, jog prieš tai D. ir V. A. minėtą turtą S. D. buvo pardavę, o tik po to tą turtą padovanojo. Nurodė, jog byloje pagrindinė problema yra ieškovas V. B., kuris nori plėsti savo veiklą ir jaučiasi nuskriaustas, nes perleista sandėlio dalis atiteko ne jam. Nurodė, jog nėra jokių pagrindų nuginčyti sandorio, nes atsakovai išreiškė savo valią Dovanojimo sutartyje. Palaiko atsiliepimą į ieškinį bei prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, nurodė, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą.
Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK1.63 straipsnis), t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.).
Dėl 2016 m. spalio 25 d. Dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu
Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2014).
Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl dovanojimo pardavimo sutarties apsimestinumo dėl valios ir turinio (neatlygintinas ar atlygintinas sandoris), visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų ketino įgyti ir įgijo teises ir pareigas. Taigi, šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kokius veiksmus atliko šalys, kad turtas pereitų iš vienų rankų į kitas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kildinimas dėl 2016 m. spalio 25 d. dovanojimo sutarties patvirtintos Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., notarinio registro Nr. 2-2969, pagal kurią D. A. ir V. A. padovanojo S. D. nekilnojamuosius daiktus, t. y. 1/20 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/20 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Teismas, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu šalių ir liudytojų parodymais nustatė, jog dar 2015 m. balandžio 2 d. atsakovai D. A. ir V. A. pardavė S. D. 5/100 dalis pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 145,00 Eur. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1223-853/2016, patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, pagal kurią 2015 m. balandžio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 478, patvirtinta Mažeikių rajono 3-ojo notarų biuro notarės D. V., sudaryta tarp pardavėjų D. A., ir V. A. bei pirkėjo S. D., pripažinta negaliojančia ab initio ir pagal kurią buvo sutarta atlikti restituciją natūra tokiu būdu: per 20 dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo, S. D. įsipareigojo perduoti D. A. ir V. A. asmeninės nuosavybės teise šiuos nekilnojamuosius daiktus: 5/100 dalis pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 5/100 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; bei per 20 dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo, D. A. ir V. A. įsipareigojo perduoti S. D. 145,00 Eur. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino bylos šalys ir liudytojai. Byloje taip pat besąlygiškai nustatyta, kad atsakovai D. ir V. A. 2016 m. spalio 25 d. Dovanojimo sutartimi, patvirtinta Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., notarinio registro Nr. 2-2969, padovanojo atsakovui S. D. nekilnojamuosius daiktus, t. y. 1/20 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/20 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Ieškovas V. B. įrodinėja, jog pastarasis dovanojimo sandoris sudarytas tarp atsakovų buvo apsimestinis, siekiant išvengti privalomo įpareigojimo, numatyto CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, t. y. pranešti bendrasavininkiams apie ketinamą parduoti turto dalį ne bendraturčiams ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Sutiktina su ieškovo ir jo atstovo ieškinyje nurodyta pozicija, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinė, pridengianti kitą sandorį, o būtent pirkimo-pardavimo sandorį. Nors atsakovai D. ir V. A. byloje ir teigė, kad Dovanojimo sutartimi išreiškė savo valią neatlygintinai perleisti priklausančią sandėlio dalį S. D., o atsakovui S. D. patvirtinus, jog jis niekaip D. ir V. A. neatsilygino už gautą dovanų turtą, tačiau šios aplinkybės byloje yra paneigtos liudytojos G. B. parodymais, kur ji nurodė, kad D. A. patvirtino, jog sandėlio dalį padovanos S. D., kadangi ji neturinti pinigų, kuriuos turėtų grąžinti po sandorių panaikinimo. Paminėtina ir tai, jog byloje nėra pateikta jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio D. ir V. A. įsipareigojimą grąžinti S. D. 145,00 Eur sumą. Neįtikima ir tai, jog D. ir V. A. jiems priklausančią nekilnojamojo turto dalį neatlygintinai perleido visiškai jiems svetimam asmeniui, t. y. S. D., nes S. D. nėra jų giminaitis, o tik kaimynas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo pasirašyta praėjus visiškai neilgam laiko tarpui, t. y. mažiau nei po keturių mėnesių, po ankstesnių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių panaikinimo (2016-06-28). Byloje akivaizdžiai nustatyta, nes tai patvirtino atsakovai ir liudytoja D. D., jog dovanojimo sutartį atsakovams patarė sudaryti notarė. Akivaizdu, jog toks notarės patarimas sekė po nepavykusio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2015-04-02, kai sandoris buvo panaikintas, siekiant išvengti bendraturčių informavimo apie perleidimo sandorį ir jo sąlygas. Byloje taip pat besąlygiškai nustatyta, jog V. B. turėjo ketinimą įsigyti iš bendraturčių D. ir V. A. sandėlio dalį, tai byloje patvirtino liudytojai G. B. ir R. B. bei atsakovai pateikdami atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovams seniai žinomas ieškovo noras ir siekis vienam pačiam užvaldyti pastatą-sandėlį bei inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Visiškai nelogiškas atsakovų D. ir V. A. sprendimas perleisti turtą neatlygintinai ir negauti pajamų už perleidžiamą turtą, kai tuo tarpu D. A. yra nedirbanti ir negaunanti pajamų, o yra išlaikoma sutuoktinio V. A.. Iš visų šių aplinkybių matosi, jog D. ir V. A. siekdami išsaugoti gerus santykius su S. D. ir nenorėdami sandėlio dalies perleisti V. B. susitarė sudaryti apsimestinį sandorį - Dovanojimo sutartį, taip pridengdami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį (CK 1.87 straipsnis). Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).
Spręsdamas dėl apsimestinio sandorio negaliojimo pasekmių, teismas visų pirma pripažįsta apsimestinį sandorį niekiniu, kartu išspręsdamas faktines dengiamojo sandorio pasekmes. Apsimestinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009).
Pripažinus, kad Dovanojimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, t. y. pirkimo-pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, sandoriui taikomos nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo sutarčiai galiojančios taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Kadangi perleistas turtas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, tame tarpe ir ieškovui V. B., tai perleidžiant minėtą turtą taikomos CK 4.79 straipsnyje numatytos nuostatos. Atsakovai D. ir V. A. neįvykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatyto imperatyvumo, todėl 2016 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartis, patvirtinta Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., notarinio registro Nr. 2-2969, pagal kurią D. A. ir V. A. padovanojo S. D. nekilnojamuosius daiktus, t. y. 1/20 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/20 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), yra niekinė ir pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, t. y. 2016 m. spalio 25 d. (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
Dėl restitucijos taikymo
Vadovaujantis CK 4.79 straipsnio 3 dalimi, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai visa, ką yra gavusi pagal sutartį – taikoma restitucija. Tačiau restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai.
Teismui pripažinus negaliojančia 2016 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., notarinio registro Nr. 2-2969, pagal kurią D. A. ir V. A. padovanojo S. D. nekilnojamuosius daiktus, t. y. 1/20 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/20 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento, todėl vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, viena jos šalis, t. y. atsakovas S. D. įpareigotinas nekilnojamąjį turtą 1/20 dalis pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/20 dalis kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), grąžinti kitai sandorio šaliai, t. y. D. ir V. A..
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro: 50,00 Eur teisinės konsultacijos, 300,00 Eur už ieškinio parengimą, 100,00 Eur įrodymų surinkimas, 250,00 Eur pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje bei 15,00 Eur žyminio mokesčio, viso – 715,00 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai bei ieškovui pateikus rašytinius įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovų ieškovui priteistina po 238,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-170 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2016 m. spalio 25 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono 2-ojo notarų biuro notarės I. Z., notarinio registro Nr. 2-2969, sudarytą tarp D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apsimestine ir niekine nuo jos sudarymo momento.
Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovams D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: 1/20 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/20 dalį kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 238,33 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 33 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.