- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-693-661/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- „B2Kapital“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „B2Kapital“, UAB ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas „B2Kapital“ 2021 m. balandžio 19 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. J. 4 670,51 Eur negrąžinto kredito, 795,25 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 3 141,31 Eur nuostolių (negautų pajamų), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo iki numatyto sutarties galiojimo pabaigos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad UAB „IPF Digital Lietuva“ (pradinis kreditorius) ir atsakovė 2018 m. sausio 11 d. el. ryšio priemonėmis (interneto tinklapyje www.credit24.lt) sudarė paskolos sutartį Nr. 2751949 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei suteikta 5 000,00 Eur paskola. Sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti Sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 1 080 dienų laikotarpį, o laiku nesumokėjusi eilinės įmokos, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio netesybas / delspinigius už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną. 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, pradinis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę B2Kapital, UAB (buvęs pavadinimas – UAB „Skolų valdymo centras“), t. y. ieškovui. Reikalavimas į atsakovės skolą ieškovui perleistas 2018 m. gruodžio mėn. 11 d., po to kai 2018 m. gruodžio 10 d. pradinis kreditorius su atsakove nutraukė Sutartį. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuota raštišku pranešimu.
3. Sutartis su atsakove buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 10 d., tačiau pradinis kreditorius tikėjosi gauti pajamas, susijusias su išduoto kredito naudojimu mokėjimo palūkanų forma, už laikotarpį iki 2021 m. vasario 24 d. Mokėjimo (pelno) palūkanų dydis (52,3 proc.) atsakovei buvo iš anksto žinomas, t. y. numatytas Sutarties specialiosios dalies sąlygose bei mokėjimų plane). Atsakovė, per Sutartyje numatytus terminus, nesikreipė į pradinį kreditorių dėl Sutarties sąlygų keitimo ir neginčijo nei Sutarties Specialiųjų sąlygų, nei mokėjimo plano. Pirminiam kreditoriui nutraukus Sutartį dėl atsakovės netinkamo prievolės vykdymo, pirminis kreditorius įgijo teisę reikalauti negautų pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, t. y. Sutartyje numatytas mokėjimo palūkanas apskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki visiško prievolės pagal Sutartį įvykdymo, t. y. iki 2021 m. vasario 24 d. Reikalavimo perleidimo atveju minėta teisė perleista ieškovui.
Atsiliepimas
4. Atsakovė R. J. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad po sutarties nutraukimo palūkanų prašoma beveik kiek pačios skolos, nors pats ieškovas žino, kad nemokėta buvo tik dėl to, jog atsakovei taip nepateikė tinkamų įrodymų dėl skolos perėmimo / nupirkimo, bei įrodymų, jog jis yra teisėtas šios skolos įgijėjas, nes ne visi kreditą gali perimti, juolab atsakovė kredito įmokas dar mokėjo pirminiam kreditoriui. Atsakovė su ieškovu bendravo. Po reikalavimo pateikimo padengti vėluojančias įmokas atsakovė nedelsiant sureagavo, bendradarbiavo, pradiniam kreditoriui siuntė mokėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovui B2Kapital iš atsakovės R. J. 4670,51 Eur negrąžinto kredito, 795,25 Eur pelno palūkanų, 3 141,31 Eur negautų pajamų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8 607,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 194,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė teigia, jog pradiniam kreditoriui yra grąžinusi penktadalį jai suteikto kredito – 1 000,00 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pavyzdžiui, mokėjimo nurodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė yra padengusi nurodytą dalį kredito. Atsakovė taip pat nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo neteisėtas, kadangi pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę į atsakovės skolą tik į Lietuvos banko tvarkomą vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam vartojimo kredito gavėjui, o ieškovas į tokį sąrašą nėra įtrauktas. Lietuvos Banko valdybos 2020 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 03-11 „Dėl kredito davėjų teisių ir pareigų pagal galiojančias kredito sutartis perleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 straipsnyje nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali perleisti tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam vartojimo kredito davėjui, o 12 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, neįrašytam į viešąjį sąrašą, teisės ir pareigos pagal kredito sutartis gali būti perleistos tik tuo atveju, kai kredito sutartis yra pasibaigusi teisės aktuose nustatytais atvejais (pavyzdžiui, nutraukta), arba tuo atveju, kai tik kai kurios funkcijos ar jų dalis pagal galiojančią kredito sutartį pavedama atlikti trečiajam asmeniui, neįrašytam į viešąjį sąrašą, kaip nustatyta Aprašo 6 punkte. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove reikalavimo teisės perleidimo dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d. jau buvo nutraukta (pradinis kreditorius sutartį su atsakove nutraukė 2018 m. gruodžio 10 d.), todėl nėra pagrindo manyti, kad reikalavimo teisės perleidimas tarp ieškovo ir pradinio kreditoriaus buvo neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, reikalavimo teisė iš pradinio kreditoriaus ieškovui buvo perduota tinkamai ir teisėtai, duomenų apie tai, jog atsakovė būtų grąžinusi neapmokėtą kreditą, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 670,51 Eur negrąžintą kreditą, buvo patenkintas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė R. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad teismas neanalizavo kredito sutarties nutraukimo aplinkybių bei ar atsakovės skola perleista pagrįstai. Apeliantė teigia, jog ieškovas nepateikė dokumentų patvirtinančių reikalavimo perleidimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas „B2Kapital“, UAB pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodė šiuos argumentus:
8.1. Ieškovui reikalavimo teisė į apeliantės skolą perleista 2018 m. gruodžio 11 d., po to kai 2018-12-10 Pirminis kreditorius (UAB ,,IPF Digital Lietuva“) su Apeliante nutraukė Sutartį. Dėl Sutarties nutraukimo Apeliantei Pirminis kreditorius siuntė du pranešimus: 2018 m. lapkričio 19 d. pranešimą įspėjantį, jog nepadengus vėluojamos sumos Sutartis bus nutraukta, bei Apeliantei nepadengus įsiskolinimo 2018 m. gruodžio 10 d. siųstas pranešimas, kad Sutartis nutraukiama. Šiuo atveju, Sutartis buvo tinkamai nutraukta dėl netinkamo prievolės vykdymo, Apeliantė šios aplinkybės neginčija. Apeliantė klaidingai teigia, jog Ieškovas nepateikė dokumentų patvirtinančių reikalavimo perleidimą pagrindžiančių dokumentų.
8.2. Iš Sutarties matyti, kad Pirminis kreditorius paskolino Apeliantei pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Sutartis su Apeliante 2018 m. gruodžio 10 d. buvo nutraukta dėl neteisėtų Apeliantės veiksmų (Apeliantė neatliko įmokų pagal Sutarties mokėjimų grafiką). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos Apeliantei pagal Sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos, tačiau turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Sutartimi Apeliantė įsipareigojo sumokėti kredito davėjui pelno palūkanas, kurių metinė norma – 52,32 proc. Apeliantei, tinkamai vykdant Sutarties sąlygas, Pirminis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Reikalavimo teisės perleidimo atveju, minėta teisė perleista Ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl Sutarties vykdymo
10. Ieškovas prašė iš atsakovės grąžinti 4 670,51 Eur negrąžintą kreditą. Kaip matyti iš pateikto mokėjimo grafiko, šalys susitarė, jog pirminė įmoka mokama 2018 m. balandžio 11 d., o paskutinė – 2021 m. vasario 24 d. (36 įmokos). Paskutinę įmoką atsakovė pradiniam kreditoriui atliko 2018 m. spalio 25 d. (atliko 5 įmokas iš 36). Atlikus 5 įmokas, atsakovės grąžinto kredito dydis sudaro 326,08 Eur (59,77 Eur + 62,38 Eur + 65,10 Eur + 67,93 Eur + 70,90 Eur), t. y. taip, kaip numatyta mokėjimo plane. Kitą įmokos sumos dalį sudaro palūkanos. Atsakovė atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pradiniam kreditoriui yra grąžinusi penktadalį jai suteikto kredito – 1 000,00 Eur, o teismas ją įpareigojo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ji yra padengusi nurodytą dalį kredito, nors teismo posėdžio metu, vykusio 2021 m. birželio 8 d., buvo įpareigota tokio pobūdžio įrodymus pateikti iki 2021 m. liepos 8 d.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Nagrinėjamu atveju atsakovei vartojimo kreditas buvo suteiktas paskolos forma. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
12. Apeliantei sudarant Sutartį su Pradiniu kreditoriumi, jai buvo taikomos Sutarties bendrųjų sąlygų 2 p. numatytos sąlygos, t. y. Apeliantei užsiregistravus Pradinio kreditoriaus tinklapyje (www.credit24.lt ) ir pateikus paraišką dėl vartojimo kredito išdavimo, jai buvo pateiktos visos esminės Sutarties sąlygos, Europos standartinės informacijos apie vartojimo kreditą forma ir Bendrosios Sutarties sąlygos. Po to, kai apeliantė patvirtino paraišką, ji turėjo teisę atsisakyti Sutarties (Sutarties Bendrųjų sąlygų 10.1 p. bei 10.4 p.). Apeliantė šia teise nepasinaudojo, taip patvirtindama, kad jai priimtinos Sutarties sąlygos. Be to, iki Sutarties nutraukimo Apeliantė atliko dalį mokėjimų Pradiniam kreditoriui. Iš Sutarties matyti, kad Pradinis kreditorius paskolino Apeliantei pinigus už sutartą mokestį (pelno palūkanas). Sutartis su Apeliante 2018 m. gruodžio 10 d. buvo nutraukta dėl neteisėtų Apeliantės veiksmų – Apeliantė neatliko įmokų pagal Sutarties mokėjimų grafiką.
13. Kolegija pažymi, jog patikslintu ieškiniu ieškovas neprašė priteisti delspinigių. Ieškiniu prašytos priteisti sumos apskaičiuotos vadovaujantis Sutarties mokėjimų grafike numatytomis įmokomis. Suteikto kredito ir palūkanų mokėjimas buvo išdėstytas pagal mokėjimo planą mokėtinomis įmokomis, kurios buvo iš anksto numatytos Sutartimi ir Apeliantei žinomos. Apeliantei taip pat buvo žinoma ir bendra grąžintina vartojimo kredito suma. Taigi, Ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal Sutartyje nustatytą grafiką numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, jeigu Apeliantė būtų tinkamai vykdžiusi Sutartį.
14. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje numatyta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Taigi ieškovas turi teisę reikalauti priteisti nesumokėtas pelno palūkanas iki Sutarties nutraukimo ir negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma po Sutarties nutraukimo, bet ne ilgiau nei numatytas Sutarties galiojimo laikotarpis), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Dėl reikalavimo teisės perleidimo
15. Atsakovė taip pat nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo neteisėtas, kadangi pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę į atsakovės skolą tik į Lietuvos banko tvarkomą vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam vartojimo kredito gavėjui, o ieškovas į tokį sąrašą nėra įtrauktas. Su šiuo apeliantės argumentu kolegija nesutinka.
16. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę (CK 6.101 straipsnis). Tai yra vienas iš prievolės asmenų pasikeitimo būdų, kuriuo perleidus reikalavimą pasikeičia prievolės kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų ir negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius; pradinis ir naujasis kreditorius taip pat negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).
17. Reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
18. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Taigi iš reikalavimo perleidimo sutarties turinio turi būti aiškus turimo ar būsimo reikalavimo naujajam kreditoriui dydis, o jei jis nėra konkrečiai nurodytas, spręstina dėl perleidžiamų reikalavimų apimties remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.
19. Spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009).
20. Nagrinėjamu atveju Ieškovui reikalavimo teisė į Apeliantės skolą perleista 2018 m. gruodžio 11 d., po to kai 2018 m. gruodžio 10 d. Pradinis kreditorius (UAB ,,IPF Digital Lietuva“) su Apeliante nutraukė Sutartį. Dėl Sutarties nutraukimo Apeliantei Pradinis kreditorius siuntė du pranešimus: 2018 m. lapkričio 19 d. pranešimą įspėjantį, jog nepadengus vėluojamos sumos Sutartis bus nutraukta, o Apeliantei nepadengus įsiskolinimo 2018 m. gruodžio 10 d. siųstas pranešimas, kad Sutartis nutraukiama. Sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo prievolės vykdymo, Apeliantė šios aplinkybės neginčija. Taigi Apeliantė klaidingai teigia, jog Ieškovas nepateikė reikalavimo perleidimą pagrindžiančių dokumentų. Kartu su ieškinio priedais pirmosios instancijos teismui buvo pateikta dokumentacija: reikalavimų perleidimo sutarties kopija, išrašų iš reikalavimo perleidimo sutarties kopijos (su vertimu), Sutarties kopija, pranešimų, siųstų Apeliantei kopijos.
21. Lietuvos Banko valdybos 2020 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 03-11 „Dėl kredito davėjų teisių ir pareigų pagal galiojančias kredito sutartis perleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7 straipsnyje nurodyta, kad vartojimo kredito davėjas teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis gali perleisti tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam vartojimo kredito davėjui, o 12 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, neįrašytam į viešąjį sąrašą, teisės ir pareigos pagal kredito sutartis gali būti perleistos tik tuo atveju, kai kredito sutartis yra pasibaigusi teisės aktuose nustatytais atvejais (pavyzdžiui, nutraukta), arba tuo atveju, kai tik kai kurios funkcijos ar jų dalis pagal galiojančią kredito sutartį pavedama atlikti trečiajam asmeniui, neįrašytam į viešąjį sąrašą, kaip nustatyta Aprašo 6 punkte.
22. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakove reikalavimo teisės perleidimo dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 11 d. jau buvo nutraukta (pradinis kreditorius sutartį su atsakove nutraukė 2018 m. gruodžio 10 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalavimo teisės perleidimas tarp ieškovo ir pradinio kreditoriaus buvo teisėtas.
23. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, reikalavimo teisė iš pradinio kreditoriaus ieškovui buvo perduota tinkamai ir teisėtai, duomenų apie tai, jog atsakovė būtų grąžinusi neapmokėtą kreditą, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 4 670,51 Eur negrąžintą kreditą (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos baigties
24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.