Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl įpareigojimo savo lėšomis nugriauti tvorą, išrauti želdinius, surinkti želdinių likučius ir išlyginti žemę neteisėtai atitvertame ir ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Byloje nepareikštas reikalavimas dėl žemės sklypų ribos nustatymo, todėl remiantis kasacinio teismo praktika, žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negalėjo spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nuo 1995 metų iki 2016 metų ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl faktiškai nusistovėjusių sklypų ribų, atskirtų tvoromis, todėl dabar nėra pagrindo jų ginčyti. Apelianto teigimu, faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą.

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas, 1977 metais neturėdamas jokių kitų žemės sklypo planų ar leidimų, pasididino žemės sklypą tverdamas tvora žemės sklypą šiaurinėje pusėje valstybinės žemės sklypo sąskaita, nes pats teismas konstatavo, jog buvo statybų priežiūros architektas J. K., kuris pamatavo tą sklypą, užkalė kuolus iki kolūkio ribos ir tuo pagrindu atsakovas užsitvėrė ginčo tvorą.

Teismas nevertino tos aplinkybės, kad Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, jog yra galimai techninė klaida braižant plane tvoros vietą, nes nepažymėtas vienas riboženklis. Ši faktinė aplinkybė leidžia abejoti dokumentų pagrįstumu, nors tie dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems.

Ieškovė, teikdama negatorinį ieškinį, praleido 10 metų senaties terminą, nes apie savo pažeistas teises sužinojo ar turėjo sužinoti dar 1995 metais. Ieškovės sutuoktinis ilgus metus dirba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriuje, todėl ieškovė privalėjo žinoti apie jos pažeistas teises ir jas tinkamai ginti.

Teismas detaliai aiškinosi, kokiu pagrindu atsakovas pasistatė tvorą kaimyniniame sklype ir teisingai nustatė, kad apelianto tvora neteisėtai sumažina ieškovei priklausantį žemės sklypo plotą ir taip pažeidžia ieškovės teisės. Atsakovas pripažino, jog 1977 metais statyta tvora ieškovei įsigyjant žemės sklypą buvo be pagrindo užėmusi ieškovės žemės sklypo dalį, todėl jis suprato, kad riboja kitų asmenų nuosavybės į turtą teises. Ieškovės nuomone, nors atsakovas tvoros teisėtumą grindžia tuo, kad apsitvėrė neva buvusius daržus pagal nurodymą, tačiau jo neteisėtus veiksmus patvirtina ne tik pateikti kadastrinių matavimų duomenys, liudytojų parodymai, bet juos pripažįsta ir pats atsakovas.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad teismas neatsižvelgė, jog ieškovė atsakovui nuo 1995 metų nereiškė pretenzijų dėl nusistovėjusių ribų. Ieškovės teigimu, ji apie savavališką apelianto elgesį negalėjo žinoti pirkdama žemės sklypą, nes jos plane nebuvo pažymėta atsakovo tvora.

Atmestinas atsakovo teiginys, kad ieškiniui yra taikomas senaties terminas. Ieškovės teigimu, teisė pareikšti reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teismo posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų, o jų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė (CPK 253 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teismas negali atmesti ieškinio nesant bent vienos šalių prašymo taikyti ieškinio senatį, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar žemės sklypo dalis, kuri yra atitverta ginčo tvora, priklauso ieškovei, ar šio žemės sklypo ribos yra aiškios ir ar tokiu atveju, kai byloje nėra pareikšto reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas gali spręsti dėl tvoros, esančios tame žemės sklype, nugriovimo (CK 4.37, 4.39, 4.98 straipsniai).

Pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Remiantis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas 1975 m. kovo 27 d. Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 19 įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą (1 t., b. l. 40). Atsakovas teigė, kad 1977 m. statybų priežiūros architektas J. K. pamatavo sklypą, užkalė kuolus iki kolūkio ribos ir pagal juos atsakovas užtvėrė tvorą, siekdamas apginti daržus nuo kolūkyje besiganančių gyvulių (2017 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:21-20:55, 21:53-22:26). Jo teigimu, užtverta buvo tiek, kiek yra aptverta dabar - daugiau nei 0,1500 ha, o dokumentų, patvirtinančių leidimą naudotis užtvertu žemės sklypu, atsakovas neturi (2017 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 31:35-32:05, 32:19-32:22).

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 1994 m. gruodžio 22 d. Šakių rajono valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su ieškove E. A. buvo sudaryta 1995 m. kovo 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įgijo 0,1503 ha žemės sklypą (1 t., b. l. 18). Šis sklypas buvo suformuotas pagal 1994 m. atliktus kadastrinius matavimus, su jais sutiko gretimų sklypų savininkai, tarp jų ir atsakovas A. M. (1 t., b. l. 81). 1995 m. vasario 23 d. Šakių rajono valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu su atsakovu A. M. buvo sudaryta 1995 m. balandžio 26 d. valstybinės žemės sutartis, pagal kurią atsakovas įgijo 0,1546 ha žemės sklypą (1 t., b. l. 174-175). Žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1993 m. atliktus kadastrinius matavimus, su jais sutiko atsakovas ir gretimų žemės sklypų savininkai –V. K. ir O. L. (1 t., b. l. 176).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. liepos 11 d. ieškovės prašymu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kadastro duomenų tikslinimai pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 29 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta UAB „Geotakas” matininko E. M. 2016 m. balandžio 14 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla (1 t., b. l. 167). E. M. 2016 m. vasario 26 d. atlikus kadastrinių duomenų atnaujinimą, žemės sklypo konfigūracija nepakito, žemės sklypo ribos pagal 1994 m. sklypo planą nebuvo keičiamos, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau, o ieškovė naudojosi žemės sklypu kitaip, negu plane nurodytos žemės sklypo ribos (2017 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 50:06-50:20, 51:16-51:22). A. M. su 2016 m. matavimais nesutiko (1 t., b. l. 21-22). 2016 m. pavasarį pagal A. M. prašymą VĮ Registrų centro matininkui P. M. atlikus A. M. sklypo kadastrinius matavimus, jie taip pat atitiko 1995 metų plane numatytus matavimus, atsakovo tvora liko už atsakovo sklypo ribos, todėl jis ant plano nepasirašė (2017 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:18:45-1:19:30). Atsakovo teigimu, būtų teisinga, jei jis galėtų privatizuoti naudojamą žemės plotą (2017 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:57-21:08).

Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo ribų nustatymas civilinėje byloje pareiškus reikalavimą pašalinti kito asmens (atsakovo) pastatytą tvorą yra viena iš privalomų nustatyti esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių. Tai leidžia nustatyti, ar ginčo tvora yra pastatyta teisėtai ir nepažeidžia kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų. Tačiau visų pirma reikia nustatyti, ar žemės sklypų, kuriuos skiria tvora, ribos yra aiškios. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo teisingai nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos yra aiškios, o atsakovo tvora stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ši aplinkybė yra pagrįsta tuo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo žemės sklypo ribos buvo nustatytos kadastriniais matavimais, o atsakovas su jais sutiko pasirašytinai ir jų neginčijo (1 t., b. l. 81, 176). Pažymėtina, kad tiek UAB „Geotakas“ matininkas E. M., 2016 metais pakartotinai atlikęs E. A. žemės sklypo kadastrinius matavimus, tiek VĮ Registrų centro matininkas P. M., pakartotinai atlikęs A. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus, paliudijo, kad žemės sklypų ribos faktiškai nesikeitė, o ginčo tvora liko už atsakovo žemės sklypo ribos (2017 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas 50:06-50:20, 51:16-51:22, 1:18:45-1:19:30). Pažymėtina, kad atsakovas neginčija, jog žemės plotas, kuriame stovi ginčo tvora, jam nepriklauso, nes jis norėtų jį privatizuoti (2017 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 20:57-21:08). Įvertinusi nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl nuosavybės teisių į ginčijamą žemės sklypo plotą nesant reikalavimo nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų ribą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju žemės sklypų ribos yra aiškios, todėl jų nustatinėti iš naujo nėra pagrindo, ribas nustatantys dokumentai (1993, 1994 metais ir 2016 metais atlikti kadastriniai matavimai) neprieštarauja vieni kitiems ir patvirtina, kad atsakovo tvora stovi ieškovei priklausančiame žemės sklype, pažeidžia jos nuosavybės teises, todėl turi būti nugriauta, o buvusiame neteisėtai atitvertame ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklypo plote želdiniai išrauti, jų likučiai surinkti, o žemė išlyginta (CK 4.98 straipsnis).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad ieškovė beveik 21 metus nereiškė jokių pretenzijų dėl faktiškai nusistovėjusių sklypo ribų, todėl jos nebeturėtų būti ginčijamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016). Tuo remiantis teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto akcentuojama nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypais tvarka ir ribos neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo. Šiuo atveju faktinis atsakovo žemės sklypo naudojimas pažeidžia ieškovės teises, nes jo pastatyta tvora atitveria dalį ieškovei teisėtai priklausančio žemės sklypo ir leidžia ja naudotis (CK 4.37 ir 4.98 straipsniai).

Dėl apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo taikyti ieškinio senatį

Apeliantas skunde nurodo, jog ieškovė, teikdama negatorinį ieškinį, praleido 10 metų senaties terminą, nes apie savo pažeistas teises sužinojo ar turėjo sužinoti dar 1995 metais.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal kasacinio teismo praktiką, teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų, kadangi tuo metu užbaigiamas bylai svarbių faktinių aplinkybių tyrimas. Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

Teisėjų kolegija nustatė, kad prašymas taikyti ieškinio senatį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko V. R. (1 t., b. l. 44), kuris 2017 m. sausio 13 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2017 m. spalio 2 d. patikslintą atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo 2017 m. sausio 16 d., 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. rugpjūčio 28 d., 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžiuose, todėl turėjo galimybę suformuluoti reikalavimą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas pareikšdamas šį reikalavimą apeliaciniame skunde niekuo nepagrindė būtinumo teikti ieškinio senaties taikymo klausimą apeliacinėje instancijoje, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šiame įstatyme įtvirtinta nekilnojamojo turto registro duomenų tikrumo prezumpcija. Remiantis CPK 182 straipsniu, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų aplinkybių įrodinėti nereikia. Pažymėtina, kad ginčo tvora nėra įregistruota VĮ Registrų centre, ji nebuvo pažymėta planuose, atliekant sklypų kadastrinius matavimus, todėl ieškovė pagrįstai teigia, kad ji 10 metų senaties termino teikdama ieškinį nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2016 metais (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Aukščiau nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ką pagrindžia į bylą pateiktu 2018 m. vasario 12 d. pinigų paėmimo kvitu Nr. 872878 (2 t., b. l. 54). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl atsakovo A. M. apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Iš atsakovo A. M. taip pat priteistinos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,64 Eur (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 ir 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,64 Eur (tris eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.