- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 2-108-443/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01523-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus
- Advokatai
- Irena Haase
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. patikslintą ieškinį dėl įpareigojimo savo lėšomis nugriauti savo tvorą, išrauti želdinius, surinkti želdinių likučius ir išlyginti žemę neteisėtai atitvertame ir ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pareikštą atsakovui A. M., trečiaisiais asmenimis byloje esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2017-09-15 patikslintame ieškinyje prašo įpareigoti atsakovą A. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą, esančią ieškovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai Santarvės g. 8, Šakių m., nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus numeris 848-0001-0033, bei savo lėšomis išrauti želdinius, surinkti želdinių likučius, išlyginti žemę buvusiame neteisėtai atitvertame ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklypo plote.
Ieškovė palaikė patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra kaimynas, anksčiau jų santykiai nebuvo konfliktiški, tačiau dabar jie nebendrauja. 1989 m. ar 1990 m. jiems skyrė sklypą (duomenys neskelbtini), ir ta tvora jau buvo, nereiškė jokių pretenzijų. Praeitais metais, tai yra 2016 m. lapkričio mėnesį, ieškovei dukra parodė, kad sklypo riba yra ne ten, todėl ji kreipėsi į UAB „Geotakas“. Jų sklypas ribojasi su trimis sklypais iš J. B. gatvės, t. y. su Šeštakauskų, Kasiulaičių ir Matulaičių žemės sklypais. Padarė žemės sklypų matavimus, tie, kas iš kaimynų buvo užėmę svetimus plotus, atkėlė ribas. T. Š. atsikėlė ribas, o A. M. – ne. Atsakovo tvora yra ieškovės sklypo riboje. A. M. nesutinka geruoju susitarti ir nori naudotis kuo ilgiau tokiu sklypu. Atsakovas nesutiko su matininko matavimais, nes neva ne nuo ten buvo pradėta matuoti. Įsigijus sklypą matavimo nebuvo, tik sklypo planą gavo. Sklypo plotas nepasikeitė lyginant su 2016 m. geodeziniais matavimais. Prieš atliekant geodezinius matavimus kitų kaimynų riba buvo „karpyta“ (2017-04-03 teismo posėdžio garso įrašas: 10:39:12 – 10:59:07).
Ieškovės atstovė advokatė I. Haase visiškai palaikė ieškovės reikalavimus ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas Šakių rajono apylinkės teimui civilinėje byloje Nr. 2-108-443/2017 kaip pavyzdį pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 488-219/2015, nurodydamas, kad šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-108-443/2017 ginčo objektas yra analogiškas situacijai nurodytai LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015. Ieškovės atstovė, susipažinusi su atsakovo pateiktą LAT nutartimi, nurodė, kad pateiktoje LAT nutartyje ginčo objektas nėra analogiškas situacijai, kuri yra nagrinėjama šioje civililinėje byloje Nr. 2-108-443/2017, kadangi šioje LAT byloje esminis momentas yra tai, jog sprendžiamas klausimas dėl gretutinių žemės sklypų ribų aiškumo, analizuojama, kiek ir kodėl atsirado žemės sklypų ribų neatitikimas faktinėms riboms, dėl to siūloma tikslinti gretutinio žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis. Šiuo atveju gi žemės sklypų ribos yra aiškios, kadangi tiek pagal 1994 m., tiek pagal 2016 m. ieškovės, tiek atsakovo inicijuotų, bet nepatvirtintų kadastrinių matavimų duomenis, žemės sklypų ribos visuose trijuose matavimuose yra tapatūs ir niekada nekito ir neprieštaravo vieni kitiems, t. y. iš visų matavimų aiškiai ir nedviprasmiškai galima nustatyti žemės sklypų ribas, taip pat akivaizdžiai matosi, jog pagal atsakovo pateiktą kadastrinių matavimų bylą, atsakovas savavališkai pasididino jam priklausantį žemės sklypą apie 24 kvadratiniais metrais ieškovės žemės sklypo sąskaita be jokio teisinio tam pagrindo. Senieji abiejų bylos šalių žemės sklypų planai yra sudaryti pagal kadastrinius matavimus, o ne pagal preliminarius matavimus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas senuosius planus, sudarytus pagal tuo metu atliktus kadastrinius matavimus ir duomenis atnaujino pagal šiuo metu naudojamą metodiką ir joje naudojamas duomenų išraiškas. Nepaisant to, atliekant šiuos veiksmus, nebuvo keistos nei žemės sklypu ribos, nei jų vietos. Senosios (vietinės) koordinatės buvo nustatytos valstybinėje LKS-94 sistemoje ir įteisintos teisės aktų nustatyta tvarka. Nepaisant to, kad vizualiai skiriasi reikšmių išraiška, tiek senųjų, tiek naujųjų ieškovės ir atsakovo žemės sklypų planų bendrų koordinačių reikšmės yra tos pačios. 2016 m. sudaryto naujo žemės sklypo plano (tinkamai pamatuoto ir įteisinto), o atsakovo 2016 m. sudaryto naujo žemės sklypo plano (tinkamai pamatuoto, bet neįteisinto) bendrosios koordinatės yra tos pačios. Tai reiškia, kad žemės sklypų skiriamoji riba yra ta pati, ji nėra ir niekada nebuvo pasislinkusi, vadinasi, jog atsakovo tvora yra už atsakovo žemės sklypo ribos, ir neteisėtai užima ieškovės žemės sklypo dalį. Skirtingai, negu nurodytoje LAT nutartyje, faktinė žemės sklypo riba niekada nesutapo su ginčo tvora, o ieškovė atitinkamu plotu savo žemės sklype kitų sklypų sąskaita nepasididino. Žemės sklypų ribų nustatymai 2016 m. buvo atlikti tiek ieškovės, tiek atsakovo, tačiau atsakovas gautos kadastrinių matavimų bylos nenunešė suderinimui Nacionalinei žemės tarnybai bei neįregistravo Nekilnojamojo turto registre, tačiau nepaisant to, matavimai buvo atlikti ir gauti rezultatai buvo identiški ir aiškiai parodantys, jog žemės sklypo riba yra aiški ir konkreti, ji nesikeitė nei prieš žemės sklypo įsigijimą, nei po jo. Ieškovė jai priklausančio žemės sklypo ribas patikslino ir kadastrinių matavimų bylą suderino su Nacionaline žemės tarnyba ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre, o atsakovas 2016 m. sudarytos kadastrinių matavimų bylos nederina su Nacionaline žemės tarnyba ir ir neregistruoja nekilnojamojo turto registre, nors, kaip paaiškino teisme apklaustas liudytoju matininkas P. M., atsakovas A. M. suprato kur yra tikroji riba, sumokėjo matininkui už atliktą darbą, bet nepasirašo, nes laukia teismo sprendimo šioje byloje (b. l. 124-125).
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Jis buvo apgautas Žemėtvarkos tarnybos. Kada vyko privatizacija, atvyko matininkai pagal užsakymą ir pamatavo sklypą nuo tvoros. Kai jam buvo paskirtas žemės sklypas, į E. A. pusę sklypai dar nebuvo suformuoti. Tvorą pasistatė jie aplinkybių verčiami, t. y. ten buvo kolūkis ir gyventojai ganė gyvulius, todėl jie, saugodami savo daržus, užsitvėrė tvorą su miesto vykdomojo komiteto leidimu. Ta tvora egzistuoja iki dabar. Jis norėtų privatizuoti tą užsitvertą plotą. Buvo statybų priežiūros architektas J. K., pamatavo tą sklypą, užkalė kuolus iki kolūkio ribos ir jie užsitvėrė tą tvorą. Kai pamatavo žemės sklypą matininkas P. M., jis su sklypo ribom nesutiko, pateikė savo atsiliepimą Marijampolei, jokio atsakymo negavo. Jis pasirašydamas ant plano nesuprato. Nesutinka, kad tvora ant E. A. žemės sklypo. Mano, kad E. A., galėtų paimti laisvą valstybinę žemę, o jis išsipirktų tą dalį. Tarybiniais laikais jam suteikė 0,06 ha, užtvėrė tiek, kiek dabar – apie 0,15 ha. Dokumentų neturi, kad jam leido matuoti daugiau. Naujais matavimais 2016 m. sumažėjo jo plotas, kiek tiksliai – negali pasakyti (2017-11-04 teismo posėdžio garso įrašas: 13:58:26 – 14:21:04).
Atsakovo atstovas V. R. atsiliepimu prašė patikslintą ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad A. M. dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,06 ha įsigijo 1975 m. Šakių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1975-03-27 sprendimu Nr. 19. Kitą namų valdos sklypo dalį A. M. įsigijo 1995 metais Šakių rajono valdybos 1995-02-23 potvarkio Nr. 466-v pagrindu. Kaimynė E. A. gretimą 0,1503 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais įsigijo ženkliai vėliau – 1995 metais. Ginčo tarp naujų gretimų sklypų savininkų dėl 1977 m. statytos tvoros, kuri jau ieškovei įsigyjant žemės sklypą buvo užėmusi ieškovės žemės sklypo dalį, nekilo, tokia žemės sklypų faktinė riba šalis tenkino ilgą laiką, todėl reikalavimas perkelti tvorą būtų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu. Tvora, ribojanti sklypus, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta dar 1977 m. Aplinkybę, kad tvora įrengta labai seniai, patvirtina 2016-03-24 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (fotonuotraukose matosi, kad tvora gana sena). Šį faktą gali patvirtinti ir gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 8486/0001:13, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas V. K., kuriam priklausiusi tvora ribojosi su atsakovui priklausančia tvora ir sudarė lygią ištisinę liniją tarp ieškovės Žemės sklypo ir atsakovo, bei V. K. žemės sklypų. Iš žemės sklypų išdėstymo schemos matyti, kad sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta A. M. priklausanti tvora. Nuo 1995 m. ieškovė atsakovui ir kaimynui V. K. virš 20 metų nereiškė jokių pretenzijų dėl faktiškai nusistovėjusių sklypų ribų, atskirtų tvoromis. Tik atlikusi pakartotinus kadastrinius matavimus ieškovė pradėjo reikšti pretenzijas kaimynams, kurie neva neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu (b. l. 146-152).
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį norodė, kad Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 84/3244 įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , priklausantis nuosavybės teise E. A.. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1994-12-22 Šakių rajono valdybos potvarkis Nr. 2974-v ir 1995-03-17 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P 84/95-0341, prie kurios yra priedas – Namų valdos žemės sklypo planas. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo plotas 0,1503 ha. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) .
2016-07-11 E. A. 2016-07-05 prašymu Nr. 11771128 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kadastro duomenų tikslinimai. Įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo 2016-06-29 sprendimas Nr. 18SK-407-(14.18.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.8486/0001:106), esančio (duomenys neskelbtini) , nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinta UAB „Geotakas“ matininko E. M. 2016-04-14 parengta žemės sklypo (kadastro Nr. 8486/0001:106) kadastro duomenų byla.
Žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) 2016-04-14 kadastro duomenų byloje buvo pateikta Žemės sklypo planas, Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenys.
Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 84/3816 įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis nuosavybės teise A. M.. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1995-02-23 Šakių rajono valdybos potvarkis Nr. 466-v ir 1995-04-26 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. P 84/95-0847, prie kurios yra priedas – Namų valdos žemės sklypo planas. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Žemės sklypo plotas 0,1546 ha. Kadastro duomenų nustatymo data – 1995-04-26. Po šios datos, Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų pakeitimai neregistruoti (b. l. 161-162).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Jurbarko skyriaus prašė ieškinį tenkinti ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad susipažino su ieškovės ieškinio reikalavimo patikslinimu civilinėje byloje Nr. 2-108-443/2017 pagal teismui atsakovo pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo teismo (toliau – LAT) nutartį Nr. 3K-3-488-219/2015 kaip analogą nagrinėjamoms aplinkybėms šioje byloje ir sutinka su ieškovės patikslinimu, t. y. išdėstytais argumentais bei atkreipia dėmesį, kad LAT sprendime yra nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad yra galimai techninė klaida braižant plane tvoros vietą, nes nepažymėtas vienas riboženklis. Konstatuota, kad žemės sklypo faktinis naudojimas nepažeidžia ieškovo interesų, nes jo žemės sklypo plotas dėl tvoros išlinkimo nesumažėjęs (naudojasi didesniu sklypo plotu, nei įsigytas). Tai yra nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios abejoti dokumentų pagrįstumu, nors tie dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems. Ieškovės E. A. ieškinio atveju, tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek gretimo V. K. žemės sklypų planais nustatyta, kad atsakovo užtverta tvora sumažina ieškovei priklausantį žemės sklypo plotą, tuo nepagrįstai padidina atsakovo žemės sklypo plotą, pakeičia ieškovės žemės sklypo konfigūraciją (pietinė riba tampa laužyta linija, ko nėra nei viename jos ir kt. gretimų su šia riba besiribojančių žemės sklypų planuose). Tuo pažeidžiami jos interesai dėl sumažėjusio ploto, tą žemės sklypo dalis pagal konfigūracija tampa neracionali. Reikšmingos faktinės aplinkybės yra ir tos, kad atsakovui 1975 m. Šakių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu buvo skirta 0,06 ha žemės plotas namo statybai (tikėtina gyvenamajam namui prie dabartinės B. gatvės, bet ne ten, kur yra dabar ginčo vieta), kurį jis užtvėrė tvora 1977 m. Po to jis 1995 metais Šakių rajono valdybos 1995-02-23 potvarkio pagrindu įsigijo papildomai kitą žemės klypo dalį. Nurodo, kad tvora skirianti ieškovės žemės sklypą yra pastatyta seniai, tik jis nepaaiškina aplinkybių kaip tveriant 0,06 ha žemės sklypą, užsitvėrė daugiau nei 0,15 ha žemės plotą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas aiškino, kad tuo metu dar nebuvo išsiplėtojusios statybos, negalėjo atsakovas tiksliai žinoti savo žemės sklypo ribų, dėl nesamų gretimų sklypų. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovas neturėdamas 1977 m. jokių kitų žemės sklypo planų ar leidimų, leidžiančių pasididinti žemės sklypą, faktiškai savo nuožiūra pasirinkdamas ribas, kurios jį tenkino pasididino tverdamas tvora žemės sklypą šiaurinėje pusėje valstybinės žemės sklypo sąskaita (nes iš rytų pusės ir vakarų pusės ribojosi su kaimyniniais V. K. ir O. L. sklypais). Kadastrinių matavimų metų vietinėje sistemoje 1993 m. suformuotas atsakovo ir V. K. žemės sklypai, o ieškovės vėliau –1994 m. Matininkas šių matavimų metu planuose pažymėjo, kad ribos su gretimais žemės sklypais (V. K. ir O. L.) sutampa su tvoromis, o šiaurinė (ginčo) riba žymėta be tvoros, t. y. prie tų 1975 m. gautų 0,06 ha sumatavo tiek, kiek buvo planuojama leisti mieste įsigyti 1995 m. pagal formuojamo miesto kvartalo sprendinius.
Ieškovės žemės sklypas suformuotas kadastriniais matavimais, vadovaujantis Kadastrų įstatymo, kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 tvarka, atsakovas nenurodo ir neargumentuoja šių aktų pažeidimo, nepagrįstumo, dėl ko būtų galima teigti, kad ieškovės sklypas suformuotas neteisingai ar neteisėtai. Ieškovei atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nebuvo nustatytos kitos, negu prieš tai Ieškovės 1994 m. plane numatytos žemės sklypo ribos, tik tomis pačiomis ribomis šiuolaikinėmis technologinėmis tikslesnėmis matavimo priemonėmis permatavo žemės sklypą, kas numatyta ir leistina teisiniu reglamentavimu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 2 punktu pažymima, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos (b. l. 153-155).
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės E. A. vardu Nekilnojamojo turto registe yra įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo A. M. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, kurio unikalus numeris 8486-0001-0039, esantis Šakiai, J. B. g. 65 (b. l. 163-176).
Ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovei E. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Šakiai, Santarvės g. 8, esančios tvoros nugriovimo; taip pat ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą savo lėšomis išrauti želdinius, surinkti želdinių likučius ir išlyginti žemę buvusiame neteisėtai ieškovo atitvertame ieškovei priklausančiame paminėtame sklypo plote.
Iš byloje esančių dokumentų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyt, kad ieškovei priklausantis žemės ribojasi su atsakovui priklausančiu sklypu.
Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P84/95-0341 patvirtina, kad ieškovė 1995-03-17 nusipirko 0,1503 ha žemės sklypą, esantį Šakiai, Santarvės g. 8, kuris buvo suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus (b. l. 163-164). 2016-07-11 ieškovės 2016-07-05 prašymu Nr. 11771128 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti kadastro duomenų tikslinimai pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo 2016-06-29 sprendimą Nr. l8SK-407-(14.18.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šakių m., Santarvės g. 8, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinta UAB „Geotakas” matininko E. M. 2016-04-14 parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla (b. l. 167).
Aplinkybes, kad po 2016 m. atliktų kadastrinių matavimų ieškovei priklausančio žemės sklypo žemės ribos, plotas ir konfigūracija nepakito, o ieškovė tiesiog naudojosi kitaip, negu nustatytos žemės sklypo ribos, patvirtino liudytojas E. M., kuris atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo matavimus (2017-07-13 teismo posėdžio garso įrašas: 10:55:30 – 11:08:29).
Iš byloje esančių dokumentų bei paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas 1995-04-26 pagal Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P 84/95-0847, įsigijo žemės sklypą, kurio plotas yra 0,1546 ha (b. l. 174-175). Žemės sklypas buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus.
Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nesutiko, kad jis pastatė tvorą ieškovei priklausančiame žemės sklype ir nurodė, kad ieškovė E. A. gretimą 0,1503 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. 8486/0001:106, su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais įsigijo ženkliai vėliau – 1995 m. Ginčo tarp naujų gretimų sklypų savininkų dėl 1977 m. statytos tvoros, kuri jau ieškovei įsigyjant žemės sklypą buvo užėmusi ieškovės žemės sklypo dalį, nekilo, tokia žemės sklypų faktinė riba šalis tenkino ilgą laiką, todėl reikalavimas perkelti tvorą būtų neproporcingas atsakovo įgytų teisių atžvilgiu.
Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi iš 1975-05-04 Šakių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sutarties matyti, kad atsakovui buvo skirtas tik 0,06 ha žemės sklypas gyvenamojo namo statybai (b. l. 40). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis su kitais kaimynais tvorą užsitvėrė, taip saugodami savo daržus. Iš byloje esančių dokumentų ir paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis, neturėdamas teisinio pagrindo, tvora užsitvėrė didesnį plotą negu tuo metu jam buvo paskirtas 0,06 ha dyžio sklypas. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas 1977 m., neturėdamas jokių kitų žemės sklypo planų ar leidimų, leidžiančių pasididinti žemės sklypą, savo nuožiūra pasididino ribas, tverdamas tvora žemės sklypą šiaurinėje pusėje valstybinės žemės sklypo sąskaita.
Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovei nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo ir byloje nustačius, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, teismas neturėtų pagrindo tenkinti reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui perkelti tvorą iki ieškovės nurodytos ribos. Ieškovo atstovo teiginimu, šioje nagrinėjamoje byloje ginčas yra analogiškas situacijai nurodytai LAT nutartyje Nr. 3K-3-488-219/2015.
Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija, kadangi tiek iš byloje esančių dokumentų, tiek iš teismo posėdžio metu liudytojų duotų parodymų matyti, kad šalims priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios, nustatytos atlikais kadastriniais matavimais.
Tai, kad 2016 m. pagal atsakovo prašymą, matinkui patikrinus atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, atsakovo sklypo ribos atitiko senas ribas, patvirtino liudytojas P. M. (2017-07-13 teismo posėdžio garso įrašas: 11:21:49 – 11:33:07). Atsakovas, nesutikdamas su sklypo riba, nepasirašė ant žemės sklypo plano ir sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad matininkas P. M. sklypo ribas nustatė teisingai. Liudytojo E. M. parodymai patvirtina, kad 2016-02-26 jis atliko ieškovei priklausančio žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų atnaujinimą bei žemės sklypo ribų atstatymą ir nustatė, kad žemės sklypo ribos pagal 1994 m. sklypo planą ir atlikus 2016 m. atlikus matavimus, faktiškai nesikeitė (2017-07-13 teismo posėdžio garso įrašas: 10:31:42 – 10:35:30).
Atsakovo teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad vykstant privatizacijai, matininkai jo sklypą matavo nuo tvoros, atmestinas, kadangi matininkai atsakovui ir ieškovei 2016 m. atlikę kadastro duomenų tikslinimus paaiškino, kad matuojama buvo nuo tam tikrų taškų, ir nuo tvoros matuoti nebuvo galima.
Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad jai priklausančiame žemės sklype yra atsakovui likusi tik atsakovo pastatyta tvora, patvirtina liudytojų V. K., V. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad jiems priklausančios tvoros, taip pat buvo ant ieškovei priklausančio žemės sklypo, tačiau jie tvoras atsikėlė (2017-07-13 teismo posėdžio garso įrašas: 11:33:07 – 11:44:48 ir 2017-07-13 teismo posėdžio garso įrašas: 11:44:48 – 11:51:39.)
Iš liudytojas R. D. parodymų matyti, kad dalis atsakovo užtvertos tvoros yra ir ant jam priklausančio žemės sklypo, tačiau liudytojas vengia nervų gadinimo, ginčijantis su kaimynu A. M., ir kol kas taikstosi su tokia padėtimi (2017-07-13 teismo posėdžio garso įrašas: 11:08:31 – 11:21:47).
Trečiojo asmens Nacionalinėsi žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pranešimas patvirtina, kad atsakovas A. M. pažeidžia ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interesus, už savo žemės sklypo šiaurinės ribos neteisėtai naudodamasis laisva valstybine žeme, esančia tarp ieškovės žemės sklypo ir R. D..
Kadastro žemėlapio ištrauka, ant kurios pažymėti žemės sklypų riboženklių, tapačių su gretimų žemės sklypų riboženkliais, numeriai ir jų išdėstymo schema, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėti žemės sklypai ribojasi su (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtais žemės sklypais, tiesia linija, tačiau atsakovo užtverta tvora yra už jo sklypo ribos ir yra ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , laisvos valstybinės žemės ir ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 84).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, Valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.95 straipsnyje yra numatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovo tvora yra ieškovei priklausančiame žemės sklype, todėl ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo nugriauti tvorą, esančią ieškovei priklausančiame sklype, savo lėšomis išrauti želdinius, surinkti želdinių likučius ir išlyginti žemę buvusiame neteisėtai atitvertame ieškovei nuosavybės teise priklausančiame sklypo plote, esančiame Šakių m., Santarvės g. 8, yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.98 straipsnis).
Patenkinus ieškovės E. A. ieškinį visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė šioje byloje sumokėjo 41 Eur dydžio žyminį mokestį ir 1200 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteistini maksimalių dydžių nustatų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), šios ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Šioje byloje valstybė turėjo 11,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškovo reikalavimus valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), savo lėšomis nugriauti ieškovei E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausančią tvorą bei savo lėšomis išrauti želdinius, surinkti želdinių likučius, išlyginti žemę neteisėtai atitvertame ieškovei E. A., nuosavybės teise priklausančiame sklypo plote (žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) .
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt vieną eurą (41 Eur) žyminio mokesčio bei vieną tūkstantį du šimtus eurų (1200 Eur) kitų bylinėjimo išlaidų ieškovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) , naudai.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienuolika eurų dvidešimt aštuonis centus (11,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.