Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-22 · Civilinė byla Nr. 2S-164-544/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
2S-164-544/2012
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01986-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Pareiškėjas
B. M.
Kreditorius
LUAB „Utetra“
Civilinė byla Nr. 2S-164-544/2012Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01986-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.2; 121.14; 122.4; 129.20.1;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-238-839/2012 pagal pareiškėjo B. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenimis antstolei Aistei Mikulėnienei, išieškotojai LUAB „Utetra“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. M. skundu prašė panaikinti antstolės Aistės Mikulėnienės 2011 m. gruodžio 11 d. patvarkymą Nr. SD-11917 dėl lėšų arešto, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0104/10/0364, kurį gavo 2011-12-13. Nurodė, kad antstolė A.Mikulėnienė skundžiamu patvarkymu areštavo lėšas, kurias UAB „Sanofi-Aventis Lietuva“ privalo išmokėti jam kaip išlaikymą iki gyvos po 1000 Lt kas mėnesį pagal įsiteisėjusį 2010-06-08 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-15555-127/2010 iš jo dukters J. M.. Jam priteistas išlaikymas yra pirmosios eilės išieškojimas (CPK 754 str. 2 d.), tuo tarpu skundžiamame patvarkyme yra nurodyta, kad išieškojimas LUAB „Utetra“ yra trečiosios eilės, todėl jis galės būti tenkinamas tik visiškai patenkinus jo reikalavimus. Įsiteisėjusioje 2011-10-27 Panevėžio apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-672-425/2011 buvo konstatuota, kad išlaikymas paramos reikalingam tėvui prilyginamas kitoms skolininko pajamoms, prilyginamoms darbo užmokesčiui (CPK 737 str.). Todėl antstolė negalėjo areštuoti visos mėnesinės periodinės išmokos 133 873,93 Lt sumai ir reikalauti ją pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, nes išieškant iš pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, yra numatyti leistini išskaitų dydžiai (CPK 736, 737 str., 663 str. 2 d.). Be to, antstolė turėjo laikytis CDPK 667 str. 1 d. numatytos procedūros sutuoktinio turto daliai nustatyti (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Antstolė pažeidė ir CPK 668 str. 1 d. reikalavimus, nes patvarkyme nukreipė išieškojimą į pinigų sumą, kuri neviršijo Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) (b. l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo B. M. skundą atmetė. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad antstolės Aistės Mikulėnienės kontoroje yra vykdomas išieškojimas išieškotojos LUAB „Utetra“ naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-03-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 126404 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0104/10/01364 2-5 lapai) iš skolininko B. M.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymu iš J. M. priteistas išlaikymas jos tėvui B. M. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-18 iki jo gyvos galvos (b. l. 18). Šios išlaikymui išieškotos lėšos buvo pervedamos į B. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. 2011-12-12 patvarkymu Nr. SD – 11914 antstolė Aistė Mikulėnienė, vykdydama minėtą vykdomąjį raštą Nr. 2-2225-450/2008 dėl trečiosios eilės išieškojimo iš skolininko B. M. išieškotojos LUAB ,,Utetra“ naudai, areštavo išieškojimui užtikrinti 133873,93 Lt, esančius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią pervedamas ir išlaikymas pagal 2010-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės priimtą teismo įsakymą dėl išlaikymo išieškojimo, kurį iš darbuotojos J. M. gaunamo darbo užmokesčio vykdo UAB ,,Sanofi – Aventis Lietuva“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 737 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pajamų, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Šiame sąraše nėra įtrauktos lėšos, mokamos kaip išlaikymas iki gyvos galvos, kas reiškia, kad šios lėšos nėra prilygintos darbo užmokesčiui ar tokios rūšies pajamoms. Tačiau tai nereiškia, kad iš šių lėšų negali būti vykdomas išieškojimas, nes CPK 738 str. ir 739 str. nurodytuose baigtiniuose sąrašuose sumų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, nėra nurodyta, kad į skolininko gaunamas išlaikymo iki gyvos galvos lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo motyvu, kad išieškotojos LUAB ,,Utetra“, kaip trečios eilės išieškotojos, reikalavimas galės būti tenkinamas tik po to, kai bus pilnai patenkintas jo pirmesnės reikalavimas. Vadovaujantis CPK 742 str. 3 d., 754 str., šiuo atveju pats patvarkymą dėl išieškojimo vykdantis darbdavys UAB ,,Sanofi – Aventis Lietuva“ turi nuspręsti, kurį reikalavimą privalo tenkinti pirmiausia. Kadangi pareiškėjas iš banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-11-08 dienos 2010-10-26 paėmė 1500 Lt, teismas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad LR CPK 668 str. nuostatos vykdymo metu buvo pažeistos (vykd. bylos b. l. 80-81). Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma CPK 667 str. 1 d. numatyta procedūra, nes 2010-06-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymu B. M. iš dukters J. M. priteistas išlaikymas iki gyvos galvos yra jo asmeninė nuosavybė (CK 3.98 str. 1 d. 6 p., b. l. 8-10).

Šalies argumentai

Apeliantas (skolininkas) B. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-01-16 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir skundžiamą 2011-12-11 antstolės patvarkymą Nr. SD-11917 panaikinti. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad skundžiamoji teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes liko nenagrinėtas išskaitų iš jam priteisto darbo užmokesčio dydis. Kadangi 2011-10-27 įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad išlaikymas paramos reikalingam tėvui prilyginamas pajamoms, numatytoms CPK 737 str., t. y. kitoms skolininko pajamoms, prilyginamoms darbo užmokesčiui, tai pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 733 str. nuostatomis ir negalėjo areštuoti bei reikalauti pervesti į depozitinę sąskaitą visą mėnesinę periodinę išmoką 133 873,93 Lt sumai, nes išieškant iš pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, yra nustatyti leistini išskaitų dydžiai. Todėl priimant skundžiamą patvarkymą turėjo būti atsižvelgta į CPK 663 str. 2 d., 736 str. reikalavimus bei periodiškumą. Priimant skundžiamą patvarkymą buvo pažeistas CPK 668 str. 1 d. draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2010-10-26 dieną jo 1500 Lt pasiėmimas iš sąskaitos buvo atliktas vykdant CPK 668 str. 1 d. reikalavimus, nes jis buvo atliktas panaikinus apribojimus sąskaitoje esančioms lėšoms. Ignoravęs minėtos apygardos teismo nutarties nurodymus, teismas be pagrindo netaikė CPK 667 str. 1 d. nuostatų ir netinkamai aiškino CK 3.88 str. 1 d., 3.89 str. 1 d. nuostatas dėl bendrosios jungtinės ir asmeninės sutuoktinių nuosavybės (b. l. 15-16).

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 338 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo priimtas procesinis sprendimas skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, todėl visi jie nekartojami. Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad jie nepagrįsti ir nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Bylose esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-24 sprendimu iš atsakovo B. M. ieškovei LUAB „Utetra“ priteista 115 100 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinės palūkanos bei 11 304 Lt bylinėjimosi išlaidų (vykd. bylos b. l. b. l. 3). Pagal šį teismo sprendimą išduotą vykdomąjį raštą išieškotoja LUAB „Utetra“ 2010-08-09 pateikė vykdyti antstolei Aistei Mikulėnienei, buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0104/10/0136. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-28 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-15555-127/2010 iš skolininkės J. M. priteistas 1000 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis iki gyvos galvos kreditoriui, skolininkės tėvui B. M. (vykd. bylos b. l. 18). ). Antstolė, vadovaudamasi CPK 688 str., 689 str., minėtoje vykdomojoje byloje 2011-12-11 patvarkymu dėl lėšų arešto Nr. SD-11917 patvarkė areštuoti ir į depozitinę antstolio sąskaitą pervesti 133 873,93 Lt dydžio lėšas, kurias UAB „Sanofi-Aventis Lietuva“ privalo išlaikyti iš darbuotojos J. M. darbo užmokesčio ir išmokėti B. M. pagal minėtą vykdomąjį dokumentą (vykd. bylos b. l. 69-70). Be to, iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-81-278/2008, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-63/2009) matyti, kad B. M. ir J. M. yra LUAB „Utetra“ bendraskoliai, nes jie buvo bendraatsakoviais byloje dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei nuostolių atlyginimo LUAB „Utetra“. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-03-31 sprendimu taikė restituciją ir iš atsakovės J. M. atsakovų L. M. ir B. B. naudai priteisė 400 000 Lt, iš jų 226 558 Lt iš skolininkės L. M. nukreipiant kreditoriui LUAB „Utetra“ priteistam nuostolių atlyginimo reikalavimui patenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-63/2009 išaiškino, kad išieškojimas LUAB „Utetra“ naudai vykdomas iš skolininkės J. M..

Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai, o viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų, priklausančių skolininkui ir esančių pas kitus asmenis ar priklausančių skolininkui iš kitų asmenų (CPK 624 str. 1 d., 1, 2, 5 d. 2 p., 688 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0104/10/01364 duomenų matyti, kad skolininkas raginime nustatytu terminu teismo sprendimo neįvykdė. Pagal teismo sprendimą priteista ir išieškoma pinigų suma paramos reikalingam tėvui išlaikyti nėra įtraukta į sąrašą turto ir pajamų, iš kurių negali būti išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus (CPK 668 str. 1 d., 738 str., 739 str., LTR Teisingumo Ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. IR-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p.). Todėl vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos suteikė antstoliui teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausantį skolininkui B. M. iš kitų asmenų, tame tarpe - ir į lėšas, kurias jo naudai iš darbuotojos J. M. pagal vykdomąjį dokumentą išlaiko UAB „Sanofi-Aventis Lietuva“. Todėl skundžiamasis patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2011-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-672-425/2011, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir ginčas ėjo dėl toje pačioje vykdomojoje byloje priimtų iš esmės analogiškų pagal faktines aplinkybes antstolės patvarkymų, nėra konstatuota, kad apelianto iš dukters gaunamas išlaikymas iki gyvos galvos pagal minėtą vykdomąjį dokumentą yra prilyginamas darbo užmokesčiui. Priešingai, apelianto minimoje nutartyje teismas konstatavo, kad „CPK 737 str. pateiktas pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui sąrašas yra baigtinis <...> tai, kad šiame sąraše nėra įtrauktos lėšos, gaunamos kaip išlaikymas, reiškia, kad išlaikymo lėšos nėra prilygintos darbo užmokesčiui ar tokios rūšies pajamoms, tačiau visiškai nereiškia, kad iš tokių lėšų negali būti vykdomas išieškojimas <...> CPK 738 str. ir 739 str. yra išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas <...> minėti sąrašai taip pat yra baigtiniai, o juose nėra nurodyta, kad į skolininko gaunamas išlaikymo lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas“ (vykd. bylos b. l. 63-64). Todėl apeliantas atskirajame skunde be pagrindo teigia priešingai, o skundo argumentai, susiję su netinkamu CPK 663 str. 2 d., 733 str. taikymu ar nepagrįstu jų netaikymu, šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, priimant skundžiamą patvarkymą, buvo pažeistas CPK 668 str. 1 d. draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo turinio (vykdomosios bylos b. l. 69-70), patvarkymas yra priimtas vadovaujantis ne CPK LI skyriaus, reglamentuojančio išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, nuostatas, bet vadovaujantis CPK 688, 689 str. pagrindais, kurie reglamentuoja išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų bei reglamentuoja tokių piniginių lėšų arešto tvarką. Patvarkyme, be kita ko, nurodyta, kad, jeigu patvarkymu areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui areštuotų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, po ko lėšos būtų grąžintos skolininkui. Kadangi CPK 668 str. 1 d. yra numatyta, apeliantas teigia ir antstolė sutinka, kad, vykdant minėtą išieškojimą iš B. M., išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, todėl dėl šios teisės normos taikymo tarp šalių ginčo nėra. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis iš jam išieškotos išlaikymo sumos iš sąskaitos 2010-10-26 yra pasiėmęs 1500 Lt (beveik 2 MMA dydžiai), ir tai patvirtina AB SEB banko apelianto sąskaitos išrašas (vykd. bylos b. l. 79-80). Vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje prasidėjo 2010-08-30, apribojimai pagal vykdomąją bylą pradėti taikyti 2010-10-05 (vykd. bylos b. l. 79-80), iki šiol teismo sprendimo neįvykdytas. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad 2010-10-26 dienai CPK 668 str. 1 d. nuostatos neturėjo būti taikomos ir 1500 Lt paėmimo nereikia vertinti kaip šios įstatymo normos vykdymo.

Nėra teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiam išieškojimui neturėjo būti taikoma CPK 667 str. 1 d. numatyta skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo procedūra. CK 3.89 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip <...> tikslinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu. Išlaikymo iki gyvos galvos suma, kurią moka pilnametis vaikas paramos reikalingam tėvui iki gyvos galvos, neabejotinai yra tikslinė, tik su apelianto asmeniu susijusi išmoka. Todėl CK 3.88, 3.89 str. nuostatos aiškintos ir taikytos tinkamai.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė