Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo B. M. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundžia antstolės Aistės Mikulėnienės 2011-12-11 patvarkymą Nr. SD – 11917 dėl lėšų arešto vykdomojoje byloje. Nurodė, kad 2010-06-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymu jam iš dukters J. M. yra priteistas išlaikymas po 1000 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2012-06-18 iki gyvos galvos. Priteistą išlaikymą vykdo dukters darbovietė UAB ,,Sanofi – Aventis Lietuva“ pervesdama lėšas į pareiškėjo sąskaitą. 2011-12-11 antstolė patvarkymu Nr. SD – 11917 areštavo lėšas, kurias UAB ,,Sanofi – Aventis Lietuva“ moka pareiškėjui. Patvarkyme nurodyta, kad išieškojimas vykdomas trečios eilės išieškotojui LUAB ,,Utetra“. Mano, kad išlaikymo reikalavimas turi būti tenkinamas pirmąją eile, o LUAB ,,Utetra“, kaip trečios eilės išieškotojo reikalavimas turi būti patenkintas tik visiškai patenkinus pareiškėjo reikalavimus. Pagal įstatymą išlaikymas reikalingas tėvui, prilyginamas darbo užmokesčiui, todėl antstolė negalėjo areštuoti visų mėnesinių periodinių išmokų 133873,93 Lt sumai ir pervesti jas į depozitinę antstolės sąskaitą, nes išieškant iš pajamų prilygintų darbo užmokesčiui yra įstatymų leidėjo numatyti leistini dydžiai. Priimant patvarkymą turėjo būti atsižvelgta tiek į išskaitų dydį tiek į periodiškumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad gaunamas išlaikymas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kartu su pareiškėjo sutuoktine L. M., antstolė turėjo taikyti CPK 667 str. 1 d. nuostatas, o ne reikalauti pervesti lėšas į jos depozitinę sąskaitą.

Antstolė Aistė Mikulėnienė 2011-12-29 Patvarkymu Nr. SV – 378 atsisakė tenkinti B. M. skundą. Nurodė, kad UAB ,,Sanofi – Aventis Lietuva“ vykdanti antstolės priimtą patvarkymą ir vadovaudamasi LR CPK 742 str. 3 d. turi nuspręsti, kurį reikalavimą privalo tenkinti pirmiausia. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2011-10-27 nutartimi Nr. S2-672-425/2011, konstatuota, kad išlaikymo lėšos nėra prilyginamos darbo užmokesčiui ar tokios rūšies pajamoms, tačiau tai nereiškia, kad iš tokių lėšų negali būti vykdomas išieškojimas. CPK 738 str. ir 739 str. yra išvardintos lėšos iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas. Minėti sąrašai yra baigtiniai ir juose nėra nurodyta, kad į skolininko gaunamas išlaikymo lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas. Sutinka, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą viršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, tačiau kadangi skolininkas 2010-10-26 iš savo banko sąskaitos paėmė 1500 Lt, todėl vykdymo proceso metu nebuvo pažeistos LR CPK 668 str. 1 d. nuostatos. Taip pat nurodė, kad B. M. priteistas išlaikymas yra asmeninė jo nuosavybė, todėl turto dalies nustatymo procedūros, numatytos LR CPK 667 str. 1 d. taikyti nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad antstolės Aistės Mikulėnienės kontorai LUAB „Utetra“ pateikė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-03-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 126404 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo (vykdomosios bylos Nr. 0104/10/01364 (toliau - v.b.), 2-5 lapai).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymu iš J. M. buvo priteistas išlaikymas tėvui B. M. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-06-18 iki gyvos galvos (18 b.l.). Šios priteistos išlaikymui lėšos buvo pervedamos į B. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

2011-12-12 Patvarkymu Nr. SD – 11914, antstolė Aistės Mikulėnienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2010-03-17 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2225-450/2008 dėl 126404 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko B. M. trečios eilės išieškotojui likviduojamai UAB ,,Utetra“ areštavo 126404 Lt skolos ir 7469,93 vykdymo išlaidų, iš viso 133873,93 sumą, esančią sąskaitoje (duomenys neskelbtini), t.y. B. M. priklausanti sąskaitą į kurią pervedamas išlaikymas pagal 2010-06-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės priimtą teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo. Išskaitymą išlaikymui iš darbuotojos J. M. gaunamo darbo užmokesčio vykdo UAB ,,Sanofi – Aventis Lietuva“.

LR CPK 737 straipsnyje nurodytas sąrašas pajamų, kurioms taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių: grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje; autorinio atlyginimo už literatūros, mokslo ar meno kūrinį bei išradimą, dėl kurių išduotas autorystės liudijimas; moksleivių, studentų, doktorantų stipendijų; sumų, gaunamų atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę; laimėjimų loterijose, konkursuose, varžybose; dividendų; pensijų. Pažymėtina, kad šis sąrašas yra baigtinis. Tai, kad šiame sąraše nėra įtrauktos lėšos gaunamos kaip išlaikymas, reiškia, kad išlaikymo nėra prilygintos darbo užmokesčiui ar tokios rūšies pajamoms, tačiau visiškai nereiškia, kad iš tokių lėšų negali būti vykdomas išieškojimas. LR CPK 738 str. ir 739 str. yra išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas, t.y. iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę.

LR CPK 739 straipsnis nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpa; valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus; socialinė pašalpa; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. Kaip matyti LR CPK 738 str. ir 739 str. nurodyti sąrašai yra baigtiniai ir juose nėra nurodyta, kad į skolininko gaunamas išlaikymo lėšas negali būti nukreipiamas išieškojimas.

Pareiškėjas nurodė, kad pagal LR CPK 754 str. 2 d. pirmąją eile yra patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą, todėl išieškotojo LUAB ,,Utetra“, kaip trečios eilė reikalavimas gali būti tenkinamas tik visiškai patenkinus pareiškėjo reikalavimus.

LR CPK 742 str. 3 d. numato, kad asmuo, pageidaujanti savo noru mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, turi teisę pateikti darbdaviui arba asmeniui, kuris moka pensiją, stipendiją, pašalpą ar kitokias išmokas, rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus išsiųsti arba išmokėti pareiškime nurodytam asmeniui. Darbdavys arba išmokas išmokantis asmuo pagal tokį prašymą turi vykdyti išieškojimą tokia pačia tvarka, kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Šioje dalyje nurodyta išieškojimo tvarka netaikoma, jeigu iš skolininko darbo užmokesčio jau yra išskaitoma pagal kitus vykdomuosius dokumentus. Šiuo atveju pats darbdavys, t.y. UAB ,,Sanofi – Aventis Lietuva“, vykdantis patvarkymą, vadovaujantis LR CPK 754 str. nuostatomis turi nuspręsti kurį reikalavimą privalo tenkinti pirmiausia.

Sutiktina su pareiškėjo nuomone, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-11-08, B. M. 2010 m. spalio 26 d., iš savo sąskaitos paėmė 1500 Lt. (v.b. 79-80 lapai), todėl remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad LR CPK 668 str. nuostatos vykdymo metu buvo pažeistos.

Teismas nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad jam priteistas išlaikymas yra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su pareiškėjo sutuoktine L. M., todėl antstolė turėjo taikyti LR CPK 667 str. 1 d. numatytą procedūrą, t.y. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o ne pervesti lėšas į jos depozitinę sąskaitą.

LR CK 3.98 str. 1 d. 6 p. numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra laikomos lėšos gautos, kaip tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laikytina, kad 2010-06-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymu B. M. iš dukters J. M. priteistas išlaikymas yra jo asmeninė nuosavybė ir LR CPK 667 str. 1 d. nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolės Aistės Mikulėnienės 2011-12-11 patvarkymas Nr. SD – 11917 dėl lėšų arešto, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0104/10/0364, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 291 str., 510 str., 512 str., 513 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo B. M. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.