Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) “Utetra” ieškinį atsakovams L. M., B. M., J. M., M. B., tretiesiems asmenims UAB „Bleiras“, antstoliui L.Jankauskui, L. T., A. T., L. M., R. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.66str.1d. nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jei šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sprendžiant ginčus CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina išaiškinti, ar kreditorius turi neabejotiną reikalavimo teisę; ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, ar ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas turi teisę ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, nes byloje visos CK 6.66 straipsnio reikalaujamos aplinkybės įrodytos ir tai patvirtina byloje esantys sekantys įrodymai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos teismas 2004 04 02 sprendimu nustatė, jog UAB „Utetra“, kaip juridinio asmens veikla yra netinkama, nes bendrovės akcininkai priima bendrovei ekonomiškai nenaudingus sprendimus ir nusprendė likviduoti juridinį asmenį bei UAB „Utetra“ likvidatoriumi paskyrė UAB „Administratorius“ (1t., b.l.50-52). CK 2.110str. nustato, kad likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, todėl LUAB „Utetra“ likvidatorius turi teisę ginčyti neteisėtus sandorius, reikšti ieškinius dėl žalos bendrovei atlyginimo, tame tarpe ir ieškinius CK 6.66str. pagrindu.

Byloje nustatyta, kad atsakovas B. M. 1996 07 01 - 2001 01 01 laikotarpiu buvo UAB „Utetra“ direktorius ir turėjo 69 proc. įmonės akcijų, kurias, kilus ginčui su akcininku A. P., turinčiu 31proc. įmonės akcijų, 2001 03 09 padovanojo sutuoktinei L. M. (1t. b.l. 30, civilinė byla Nr. 2-72-05/2003, 2t., b.l.107-115). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2003 01 02 įvykęs įmonės akcininkų susirinkimas, vienasmenišku atsakovės L. M. sprendimu, nutarė už 270000Lt iš UAB „Bleiras“ nupirkti pastatus, esančius Alių km., Utenos raj.. Šis nutarimas buvo įgyvendintas 2003 02 21, įmonės direktoriui M. B. sudarius pirkimo-pardavimo sutartį (1t. b.l. 36-39). Panevėžio apygardos teismas 2006 12 21 sprendimu konstatavo, jog 2003 02 21 sandoriu, kuriuo UAB „Utetra“ nupirko pastatus iš UAB „Bleiras“ už 270000Lt, dėl atsakovės L. M., kaip įmonės akcininkės, priėmusios sprendimą pirkti pastatus už ekonomiškai nepagrįstą kainą ir direktoriaus M. B., įvykdžiusio nutarimą, veiksmų bendrovei buvo padaryta 226558Lt nuostolių, kurie solidariai priteisti iš jų ieškovo naudai (1t. b.l.38-39, 2t. b.l.92-98). Byloje nustatyta, kad L. M., kaip akcininkė vienasmeniškai priėmė nutarimą pirkti fermos pastatą Alių km. Utenos raj., kaina, kuri neatitiko realios pastato vertės. Šią išvadą patvirtina dešimteriopai mažesnė kaina, gauta pardavus pastatus varžytynėse, įvykusiose po metų, nors tuo metu Lietuvoje ženkliai kilo pastatų kainos (1t. b.l.53). Byloje esančios foto nuotraukos bei VĮ Registrų centras pažyma, kurioje nurodoma, kad 2002 03 02 pastato vidutinė rinkos vertė buvo 43443Lt, leidžia daryti išvadą, kad L. M. žinojo ir suprato, jog priimamas sprendimas pirkti pastatus už 270000Lt kainą, prieštarauja įmonės veiklos tikslams, tuo pačiu pažeidžia įmonės akcininkų ir kreditorių teises (1t. b.l. 36-37, 2t. b.l. 60-61, civilinė byla Nr. 2-29-05/2004, b.l.140). Iš atsakovo B. M. paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų matyti, kad 2000m. kilusių nesutarimų tarp UAB „Utetra“ akcininkų (B. M. ir A. P.) pasekoje, UAB „Utetra“ akcininkų susirinkimuose, priimant nutarimus, nebuvo atsižvelgiama į A. P., turėjusio 31proc. įmonės akcijų, teikiamus pasiūlymus bei prieštaravimus dėl sandorių sudarymo, įmonės veiklos, o vėliau jis nebuvo informuojamas ir apie vykstančius susirinkimus bei priimtus nutarimus (1t. b.l.139-140). Civilinės bylos Nr.2-29-05/2004 dokumentai patvirtina, kad akcininkas A. P. nepritarė įmonės vykdomai veiklai, teigė, jog veikla yra nuostolinga, dėl ko UAB „Utetra“ 2001m. buvo atliekamas ūkinės-finansinės veiklos auditas, o 2002 02 20 akcininkas kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl įmonės veiklos tyrimo. Iš paminėtos civilinės bylos duomenų matyti, kad 2000-2001m.m. įmonė maža kaina nuomavo transporto priemones, patalpas, pardavinėjo įmonės turtą, nevykdė skolų išieškojimo bei brangiai pirko butą Vilniaus m.. Apie priimtą 2003 01 02 nutarimą dėl pastato pirkimo bei kitus nutarimus, akcininkas A. P. sužinojo 2003 05 20, raštu pareikalavęs pateikti akcininkų susirinkimo protokolus. Nesutikdamas su priimtais nutarimais, akcininkas pareiškė ieškinį Utenos rajono apylinkės teismui, prašydamas juos pripažinti negaliojančiais (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-598-02/2003). Minėtų bylų duomenys patvirtina, kad A. P., Panevėžio apygardos teismui 2002 02 20 pateikus ieškinį dėl įmonės veiklos tyrimo, įmonė ir toliau vykdė nuostolingą veiklą, nes L. M., pagal turimų akcijų procentą galėjo valdyti bendrovę vienasmeniškai. Teismas daro išvadą, kad akcininkei L. M. žinant, apie tai, kad 2003 01 02 akcininkų susirinkime priimti nutarimai bei nutarimo pagrindu 2003 02 21 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis yra neteisėti ir tuo bendrovei yra padaryti nuostoliai, o A. P. prieštaraujant dėl sandorių, ėmėsi priemonių perleisti jai ir sutuoktiniui priklausantį turtą tretiesiems asmenims, siekiant išvengti nuostolių išieškojimo iš jiems priklausančio turto (1t. b.l.139-140). Nors nuostoliai solidariai iš L. M. ir M. B. įmonės naudai yra priteisti tik Panevėžio apygardos teismo 2006 12 21 sprendimu, tačiau faktiškai žala UAB „Utetra“ buvo padaryta 2003 02 21, sudarant pastatų pirkimo-pardavimo sandorį, o tikslus nuostolių dydis paaiškėjo pardavus pastatus turto varžytynėse (2004 03 23, 1t. b.l.53-54). Išieškoti bendrovei padarytų nuostolių įmonė jokių veiksmų nesiėmė, nes juos įmonei padarė pagrindinė įmonės akcininkė bei įmonės vadovas, kurie ir turėjo teisę, ir pareigą vykdyti išieškojimus bei reikšti ieškinius teisme. Minėtų duomenų pagrindu, teismas daro išvadą, kad L. M., 2003 05 26 sudarydama dovanojimo sutartį, buvo skolinga įmonei. Apie bendrovės patirtus nuostolius, buvo žinoma ir atsakovės L. M. sutuoktiniui B. M., nes nutarimo priėmimo ir sandorio sudarymo metu (nuo 2001 01 01) jis UAB „Utetra“ dirbo verslo konsultantu (civilinė byla Nr. 2-29-05/2004, 1t. b.l.98-99, liudyt. B. M. parodymai). Be to, neatmestina, jog padovanojus įmonės akcijas L. M., sutuoktinis, kaip dirbantis įmonėje asmuo ir geriausiai žinantis bendrovės finansinę padėtį, įmonės veiklos perspektyvas ir toliau, žmonos vardu, veikė kaip akcininkas. Aukščiau paminėtų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovai, žinodami, jog L. M. savo veiksmai padarė nuostolių bendrovei, o Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl įmonės veiklos tyrimo ir prašoma priimti sprendimą likviduoti įmonę, todėl L. M. privalės atlyginti nuostolius, sudarydami dovanojimo sandorį, siekė išvengti išieškojimo nukreipimo į turtą ir veikė nesąžiningai, dovanodami turtą dukrai J. M. (CK 66str. 1d., 6.67str.1d.1p.). Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos ir nors teismo sprendimu iš atsakovų nuostoliai sandorio sudarymo metu nebuvo priteisti ir išieškomi dėl aukščiau paminėtų motyvų, tačiau tiek L. M., tiek ir M. B. nuo sandorio sudarymo 2003 02 21, buvo UAB „Utetra“ kreditoriai (CPK 178 str.). Panevėžio apygardos teismo 2006 12 21 sprendimu nuostoliai ieškovui priteisti solidariai iš L. M. ir M. B., tačiau iš byloje esančių dokumentų bei šalių paaiškinimų matyti, kad bendrovei padaryti nuostoliai iki šiol nėra pilnai atlyginti. 2008 01 15 duomenimis iš atsakovės L. M. darbo užmokesčio 2007m. lapkričio-gruodžio mėn. likviduojamos UAB „Utetra“ naudai išieškota 1003,76Lt ir antstolės A. M. konstatuota, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (4t. b.l.52-55). Aplinkybę, kad atsakovė L. M. neturi nekilnojamojo turto į kurį būtų galima nukreipti priteistų nuostolių išieškojimą, patvirtina ir VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ Utenos filialo bei Utenos apskrities VMI pateikti duomenys (2t. b.l.134-138, 3t. b.l. 29-65). Tuo tarpu atsakovas M. B., sprendimui įsiteisėjus 2007 06 08, iki šiol nesiėmė jokių priemonių nuostoliams atlyginti. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jo turimas turtas yra įkeistas bankui, o iš UAB „Bleiras“ pažymos matyti, kad iš atsakovo darbo užmokesčio, pagal vykdomuosius dokumentus išskaičiuojamas priteistas išlaikymas vaikams ir skola pagal ieškovo vykdomąjį raštą nebus išlaikoma (2t. b.l.122-128, 3t. b.l.76-88, 111,120, 4t. b.l. 56-59). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovai L. M., M. B. neturi turto į kurį gali būti nukreiptas solidariai priteistų nuostolių išieškojimas. Kadangi sudarydama dovanojimo sutartį, L. M. tapo nemoki, todėl negali įvykdyti prievolės ieškovui ir tuo pažeidžia kreditoriaus teises. Esant paminėtoms aplinkybėms, ieškovas turi teisę ginčyti sandorį CK 6.66str. pagrindu, nes actio Pauliana instituto pagrindinis tikslas yra atkurti skolininko nemokumą. Be to, ieškovas nurodo, jog atsakovų sudarytas sandoris yra tariamas sandoris. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, t. y., kai sutarties šalys dėl vienų ar kitų priežasčių nori sudaryti tik išorinę teisinio santykio tarp jų atsiradimo regimybę, tačiau faktiškai sukurti viena kitai sandoryje numatytų teisių ir pareigų nesiekia ir nenori. Tariamieji sandoriai negalioja dėl sandorio šalių valios išraiškos ydingumo, nes tokiame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrosios sandorio šalių valios. Kadangi asmens valia išoriškai klaidingai išreiškiama siekiant tam tikrų teisinių tikslų santykiuose su kitais asmenimis, todėl sprendžiant šios kategorijos ginčą, būtina išsiaiškinti, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia ir kokie buvo jų atitinkamo elgesio motyvai bei tikslai ir ar tokius veiksmus yra pagrindas teisiškai vertinti kaip tariamus sandorius, kuriais nesiekiama sukurti įprastų tokiems sandoriams teisinių pasekmių. Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovai L. M. ir B. M. ėmėsi veiksmų, siekdami išvengti nuostolių išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą, padovanodami jiems priklausančius pastatus, žemės sklypą dukters J. M. naudai. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovai L. M. ir B. M. iki šiol gyvena name, kurį, kartu su žemės sklypu ir kitais pastatais, atsakovė L. M., atstovaujama B. M., 2006 06 01 pardavė tretiesiems asmenims L. T. ir A. T. už 400000Lt, nes adresą J. G. gt.6, Utena, atsakovai patys nurodo ir 2008 01 03 bei 2008 01 08 atsiliepimuose į patikslintą ieškinį (3t. b.l.128-131, 4t. b.l.25-26, 29-31). Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas B. M. pripažino, kad iki 2006 06 01 jis ir L. M. gyveno jiems priklausiusiame name L. G. gt. 6, Utena bei nurodė, kad šiuo metu nuomoja gyvenamąsias patalpas Utenos m.. Tačiau atsakovas, kaip ir atsakovė L. M. 2007 11 05 teismo posėdžio metu (3t. b.l.228-229), atsisakė nurodyti gyvenamąją vietą, o gyvenamosios patalpos nuomos sutarties teismui nepateikė, kas duoda pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai ir šiuo metu gyvena iki dovanojimo sutarties sudarymo jiems priklausiusiame name. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovams buvo žinoma apie tai, kad įmonės likvidatorius ruošia L. M. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, teismas daro išvadą, kad dovanojimo sutartis tarp šalių buvo sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, nors užsitęsus šios bylos nagrinėjimui ir kilus grėsmei dėl sandorio nuginčijimo bei galimos restitucijos taikymo, J. M. ir pasinaudojo savo formalia teise parduoti tėvams priklausančius pastatus kitiems asmenims (CPK 185str.). Atsakovų teiginiai, kad ginčijama sutartimi duktė buvo pasveikinta pilnametystės proga, vertintini kritiškai, nes paprastai dovanos yra teikiamos gimimo dieną, tuo tarpu J. M., gimusi 1985 04 06, buvo apdovanota gerokai vėliau, t.y., 2003 05 26.

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija, CK 1.86str.2d., 1.80str. 2 d., 6.145str. 1 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Pagal CK 6.145 str. 2 d., išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Ieškovas neginčija 2006 06 01 atsakovės J. M. sudarytų sandorių su L. T. ir A. T. bei 2006 07 25 ir 2006 07 26 L. T., A. T. bei R. M., L. M. sudarytų sandorių ir nurodo, kad tretieji asmenys yra sąžiningi turto įgijėjai. Ginčydamas 2003 05 26 dovanojimo sandorį, ieškovas taikyti restitucijos natūra neprašo, bet prašo įpareigoti J. M. sumokėti tėvams 400000Lt. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes ir į aukščiau paminėtas Civilinio kodekso normas, teismas sprendžia, kad dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia, restitucija taikytina atsakovei J. M. sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146str.). CK 6.147str.2d. nustato, kad tuo atveju jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas (L. M. nesąžiningumas preziumuojamas), tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Iš teismui pateiktos ginčijamos dovanojimo sutarties matyti, kad 2003 05 26 dovanojamą turtą šalys įvertino 181 817Lt suma, tačiau 2006 06 01 šį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims A. T. ir L. T. L. M. pardavė už 400 000Lt (3t. b.l. 128-143). Kreditorius, pareikšdamas Pauliano ieškinį, siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, todėl sandorį pripažinus negaliojančiu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą, jo vertę ar pinigines lėšas tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Dėl to, patenkinus ieškinį ir pritaikius restituciją, piniginės lėšos skirtinos Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Panevėžio apygardos teismo 2006 12 21 sprendimu iš L. M. ir M. B. solidariai ieškovo naudai priteista 226558Lt nuostolių, 5proc. dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme – 2006-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5000Lt atstovavimo išlaidų bei 5531Lt žyminio mokesčio. Kadangi ginčijamu sandoriu siekiama atkurti pažeistą skolininko mokumą, todėl dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančia, ieškovas turi teisę tik į priteistų nuostolių atlyginimą, nes mokėti kreditoriui kitas sumas pareiga atsakovams atsirado tik po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo ir ieškinio teismui pateikimo. Be to, ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad iš atsakovų jo naudai yra priteistos didesnės nuostolių sumos, o atsakovai L. M. ir B. M. piniginių lėšų iš dukters nereikalauja, todėl įpareigoti J. M. grąžinti jiems 400000Lt nėra pagrindo. Kadangi nuostolius ieškovas patyrė dėl L. M. neteisėtų veiksmų, o CK 3.117str.1d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukreipti išieškojimą į bendro turto sutuoktinio dalį nėra pagrindo, todėl iš atsakovės J. M. atsakovės L. M. naudai priteistina 200 000Lt (CK 3.112str.; 400000:2=200000Lt).

Atsakovai nurodo, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminus sandoriui ginčyti, tačiau šis teiginys atmestinas. Iš bylos dokumentų matyti, kad įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2004 04 02 sprendimui likviduoti įmonę (Lietuvos Apeliacinio teismo 2004 07 19 nutartis), įmonės dokumentus L. M. likvidatoriui perdavė 2004 11 09, todėl tik paskyrus likvidatorių ir jam patikrinus visus bendrovės dokumentus, ieškovui tapo žinoma apie bendrovei padarytus atsakovų nuostolius (CK 1.127str., 2t. b.l.2-7). Ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovas teismui pateikė 2006 06 02 bei nurodė, kad apie ginčijamą sandorio sudarymą jam tapo žinoma tik 2006 06 01. Šis ieškovo teiginys nėra paneigtas. Be to, iš byloje esančios Lietuvos Apeliacinio teismo 2007 06 08 nutarties matyti, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 12 21 sprendimo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog likviduojama UAB „Utetra“ ieškinio senaties termino sandoriui ginčyti nepraleido, nes apie sudarytą dovanojimo sutartį sužinojo tik gavęs informaciją iš nekilnojamojo turto registro (2t. b.l.175-181). Nustatytas faktas turi prejudicinę galią ir pakartotinai neįrodinėtinas (CPK 182str.2p.).

Prašydamas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų M. B., B. M. ir L. M. ieškovo naudai 5proc. metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau šis reikalavimas atmestinas, nes ieškinio priteisti iš minėtų atsakovų kokias tai sumas ieškovo naudai, likviduojama UAB „Utetra“ šioje byloje nėra pareiškusi.

Dėl paminėto, ieškinys tenkintinas iš dalies, ginčijamas dovanojimo sandoris pripažintinas negaliojančiu bei taikytina dalinė restitucija (CK 1.80str.2d., 1.86str., 6.66str.1d., 6.66str.4d., 6.67str.1p.).

Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovas žyminiu mokesčiu apmokėjo iš dalies, todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovų (CPK 80str.1d.1p.).

Išlaidos ieškovo naudai, susijusios su bylos nagrinėjimu (žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą, atstovavimo išlaidos) bei žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai, priteistinos iš atsakovų L. M., J. M. ir B. M. (1t.b.l.3; 2t. b.l. 58-59, 92-98, 106, 170; 3t. b.l. 1, 4t. b.l.1, CPK 88str.1d.3, 6p., 93str., 98str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270str. str. teismas

Nusprendė:

ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės “Utetra” ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento L. M. ir B. M. 2003m. gegužės 26d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria J. M. buvo padovanotas 1449kv.m. žemės sklypas, kadastrinis Nr. 8270/0016:191 Utenos m., unikalus Nr. 8270-0016-0191, esantis L. G. g. 6, Utenoje bei jame esantys gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai. Taikyti dalinę restituciją. Priteisti iš J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 000Lt (du šimtus tūkstančių Lt) L. M. (a.k(duomenys neskelbtini) Nukreipti ieškovo likviduojamos UAB „Utetra“ naudai priteistą 226558Lt nuostolių atlyginimą į restitucijos pagrindu grąžintinas L. M. lėšas, pervedant 200 000Lt į ieškovo UAB „Utetra“ (į.k. 183820511) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus bankas.

Priteisti iš atsakovų L. M. (a.k(duomenys neskelbtini) B. M. (a.k(duomenys neskelbtini) bei J. M. (a.k(duomenys neskelbtini) solidariai 321,80Lt atstovavimo išlaidų bei 200Lt žyminio mokesčio, viso 521,80Lt (penkis šimtus dvidešimt vieną Lt 80ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo likviduojamos UAB „Utetra“ naudai bei po 93Lt pašto išlaidų ir po 2633Lt žyminio mokesčio, viso iš kiekvieno po 2726Lt (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.