- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-693-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09424-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- T. B.
- Ieškovas
- J. B.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-795-897/2021 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo bei atsakovo T. B. priešieškinį ieškovei J. B. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, G. I. bei B. I.. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. ieškiniu, kurį tikslino, prašė: i) nutraukti ieškovės ir atsakovo T. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; ii) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; iii) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui po 130 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; iv) nustatyti ieškinyje detalizuotą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką; v) priteisti atsakovui ieškinyje detalizuotą turtą asmeninės nuosavybės teise; vi) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės turtą, detalizuotą ieškinyje; vii) iš atsakovo priteisti ieškovei 15 767 Eur kompensaciją; viii) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinę žalą; ix) nustatyti, kad piniginė prievolė kreditorei AB SEB bankui yra asmeninė ieškovės prievolė; x) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „I.“; xi) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. B. priešieškiniu prašė: i) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ii) po santuokos nutraukimo palikti atsakovui pavardę „B.“, o ieškovei – „I.“; iii) nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu; iv) priteisti iš ieškovės nuo ieškinio padavimo momento nepilnamečio vaiko periodiniam išlaikymui po 350 Eur; v) nustatyti ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, detalizuotą priešieškinyje; vi) santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2007-09-15; vii) nuo bylos iškėlimo dienos leisti šalių vaikui gauti vaiko pinigus; viii) nustatyti, kad piniginę prievolę kreditorei AB SEB bankui ieškovė ir atsakovas vykdys lygiomis dalimis; ix) priteisti nuosavybės teise ieškovei turtą, nurodytą priešieškinyje; c) priteisti nuosavybės teise atsakovui turtą, detalizuotą priešieškinyje; xi) priteisti atsakovui 6 260 Eur kompensaciją; xii) pripažinti priešieškinyje detalizuotą turtą po šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovui asmeninės nuosavybės teise; xiii) priteisti 12 062,72 Eur kompensaciją pagal vykdytą finansinį įsipareigojimą kreditorei AB SEB bankui; xiii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-18 nutartimi iš dalies tenkino atsakovo T. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: i) priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. B. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2020-05-21 iki teismo sprendimo priėmimo dienos; ii) nustatė, kad ieškovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi tokia tvarka: a) ieškovė bendrauja su sūnumi kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiimdama vaiką 18 val. iš vaiko ugdymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. pristatydama vaiką į jo tėvo gyvenamąją vietą; b) negalėdama pasiimti vaiko bendravimui nustatytu laiku, motina privalo informuoti SMS žinute arba elektroniniu paštu vaiko tėvą ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė J. B. prašė papildyti (pakeisti) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartimi nustatytą ieškovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką bei nustatyti, kad: i) ieškovė įpareigotina užregistruoti save ir sūnų vizitui pas vieną iš prašyme nurodytų psichologų; ii) ieškovė įpareigotina parinkti vizito pas psichologą laiką atsižvelgiant į sūnaus pamokų tvarkaraštį, t. y. po pamokų; iii) ieškovė prieš tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti atsakovui bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.); iv) atsakovas įpareigotinas užtikrinti, kad sūnus darbo dieną, po sūnaus pamokų, turėtų visas galimybes išvykti pas psichologą ir nebūtų užimtas kitomis veiklomis; v) atsakovas įpareigotinas užtikrinti sūnaus pristatymą į ieškovės užregistruotas psichologo konsultacijas, kurios vyks darbo dieną; vi) ieškovė vieną kartą per savaitę, darbo dieną, bendrauja su nepilnamečiu sūnumi dalyvaujant psichologui; vii) atsakovas ir ieškovė apmoka psichologo konsultacijas lygiomis dalimis. Prašymą grindė tuo, kad:
4.1. Su atsakovu nepavyksta surasti kompromiso dėl teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos bei Valstybės vaiko teisių apsaugos bei įvaikinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) rašte nurodytos būtinos skubios psichologo pagalbos ieškovei ir sūnui. Ieškovė ilgą laiką negali nei susitikti, nei pabendrauti su sūnumi. Ieškovės ir sūnaus bendravimas nebeįmanomas be kvalifikuoto psichologo pagalbos. Atsakovas turėtų dėti didesnes pastangas, siekiant padėti ieškovei atkurti ir palaikyti ryšį su sūnumi, tačiau to piktybiškai nedaro;
4.2. Atsakovas nepaiso ieškovės prašymų nevesti sūnaus pas psichologę O. M., kuri traumavo sūnaus pasaulėžiūrą, rekomenduodama vaikui su ieškove nebendrauti ir nesusitikti. Šią psichologę Lietuvos psichologų sąjunga 2020-11-24 pripažino netinkama. Sūnui formuojamas netinkamas požiūris į ieškovę. Laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo tvarkos pakeitimas yra būtinas siekiant užtikrinti sūnaus interesą turėti mamą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas T. B. atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka. Nurodė, kad:
5.1. Atsakovas veikia prioritetiniais sūnaus interesais ir reaguoja į netoleruotiną elgesį iš motinos pusės vaiko atžvilgiu. Ieškovė elgiasi su vaiku kaip diktatorius, primesdama vaikui savo nuomonę, neatsižvelgia bei neišklauso vaiko nuomonės, neina į kompromisus. Sūnus nuo mažens patiria mamos psichologinį smurtą, mamos smurto pasekmės pasireiškia sūnaus nevalingu šlapinimusi. Atsakovas teikė ieškovei pasiūlymus, kaip ieškovė galėtų užmegzti ryšį su vaiku, tačiau ieškovė pastangų į ryšio su vaiku kūrimą nedėjo;
5.2. Nustačius laikiną bendravimo tvarką, ieškovė jau kuris laikas nebendrauja su sūnumi. Ieškovė toliau linkusi smurtauti prieš vaiką;
5.3. Psichologė pateikė rekomendaciją saugoti sūnų nuo traumatiškos, netinkamo bendravimo su mama patirties. Atsakovas neturi patirti papildomų išlaidų vien dėl ieškovės užgaidos perkelti sūnaus lankymosi pas psichologą pareigos. Ieškovė tokiu reikalavimu bando perkelti susitikimo su vaiku suderinimo, pristatymo ir finansinius kaštus atsakovui. Ieškovė turi savo jėgomis užsitikrinti bendravimą su sūnumi.
6. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog matyti kategoriškas vaiko nenoras bendrauti su mama. Tarnyba pastebėjo, jog atsakovo teiginiai deklaratyvūs. Pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, bendravimo su skyriumi gyvenančia mama sunkumus, Tarnyboje iki šalių santuokos nutraukimo proceso pradžios negauta. Pastebimi sunkumai bendraujant su mama, vaiko nuomonės pokyčiai. Vaiko nuomonė išklausyta 2020-07-13: vaikas nurodė, jog su mama bendrauti nenori, nes neturi bendros veiklos, turi silpną su ryšį su mama, tačiau jei mama labiau stengtųsi, nepilnametis bendrauti norėtų, pažymėjo, jog mama pasikeitusi. Tarnyba mano, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra pagrįstas, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepasiteisino. Nežinomos tikrosios aplinkybės, kodėl tarp vaiko ir motinos sklandus bendravimas nevyksta, o tarpusavio ryšys – silpnas. Tikėtina, jog pasitelkus tarpininkaujančio specialisto (psichologo) pagalbą būtų įmanoma atkurti motinystės ryšius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-06 nutartimi ieškovės J. B. prašymą tenkino ir papildė (pakeitė) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartimi nustatytą ieškovės ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką, nustatant, jog:
7.1. ieškovė įpareigotina užregistruoti save ir sūnų vizitui pas pasirinktą psichologą (E. M.; J. S.);
7.2. ieškovė įpareigotina parinkti vizito pas psichologą laiką atsižvelgiant į sūnaus pamokų tvarkaraštį, t. y. po pamokų;
7.3. ieškovė prieš tris dienas apie būsimą vizitą privalo pranešti atsakovui bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (SMS žinute, elektroniniu paštu ir kt.);
7.4. atsakovas įpareigotinas užtikrinti, kad sūnus darbo dieną, po sūnaus pamokų, turėtų visas galimybes išvykti pas psichologą ir nebūtų užimtas kitomis veiklomis;
7.5. atsakovas įpareigotinas užtikrinti sūnaus pristatymą į ieškovės užregistruotas psichologo konsultacijas, kurios vyks darbo dieną;
7.6. ieškovė vieną kartą per savaitę, darbo dieną, bendrauja su nepilnamečiu dalyvaujant psichologui;
7.7. atsakovas ir ieškovė apmoka psichologo konsultacijas lygiomis dalimis.
7.8. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-18 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną ieškovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką. Apylinkės teismas nurodė, jog be paties atsakovo teiginių, kad motina naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaiką ar, kad kaip kitaip yra pažeidžiamos vaiko teisės iš motinos pusės, nėra. Iš ieškovės į bylą pateikiamų elektroninių laiškų ir SMS žinučių matyti, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimas komplikuotas. Nepilnametis vaikas nurodo, kad nenori susitikti su ieškove. Bendravimas šaltas ir matyti, kad nepilnametis vaikas apie tėvų skyrybų procesą žino ne vieną detalę. Apylinkės teismas vertino, kad abu vaiko tėvai (tiek ieškovė, tiek atsakovas) nededa pakankamai pastangų apsaugoti savo nepilnamečio vaiko interesus, vaiką įtraukia į skyrybų procesą. Nepilnamečio vaiko ir motinos ryšys susilpnėjęs, tą patvirtina tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek Tarnyba. Bylos šalys sutinka, kad reikalingas ryšio atkūrimas. Apylinkės teismas sprendė, kad svarbu atkurti nepilnamečio vaiko ir motinos susilpnėjusį ryšį, o tam pastangas turi dėti abu tėvai. Byloje nėra duomenų, kad motina naudotų psichologinį/fizinį smurtą prieš vaiką, nesugebėtų pasirūpinti vaiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atsakovas T. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo (pakeitimo) netenkinti. Atskirąjį skundą grindė tuo, kad:
8.1. Ieškovė naudoja smurtą prieš vaiką, fiktyviai rūpinasi vaiku, naudoja prievartą, skleidžia melagingą informaciją, šmeižia vaiką. Tarnyba nurodė nepilną ir realybės neatitinkančią informaciją. Nesuprantamas ieškovės bandymas teismo keliu priversti vaiką lankyti psichologą.
8.2. 2020-12-01 sūnus prisipažino, jog 2020-07-25 ir 2020-08-08 patyrė psichologinį smurtą (ieškovė bandė įkalbėti pasirinkti gyvenamąją vietą kartu su ieškove, žadėdama naujų daiktų. Kai sūnus su ieškovės siūlymais nesutiko, ieškovė pradėjo rėkti, sūnų įžeidinėti, grasinti fiziniu smurtu). Ieškovė bando vaiką nuteikti prieš tėvą, pasakoja apie turto dalybas. 2020-07-11 – 2020-07-12 bei 2020-07-24 – 2020-07-25 sūnus patyrė tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą: ieškovė per prievartą sūnų vežiojosi po Lietuvą ir vertė fotografuotis. Sūnus iš pradžių nesutiko vykti kartu su ieškove, tačiau ieškovė pradėjo rėkti, šaukti ir sudavė kelis kartus per veidą, grasino dar didesniu fiziniu smurtu. 2020-06-27 – 2020-06-28 vaikas patyrė fizinį ir psichologinį smurtą kuris pasireiškė tuo, kad sūnus netyčia išpylė pieną virtuvėje pas ieškovę ir už tai buvo aprėktas, dėl to buvo suduota kelis kartus per veidą. 2020-01-29, 2020-02-06 ir 2020-02-12 vaikas patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, kuris pasireiškė tuo, jog už blogą mokymąsi ieškovė sūnų aprėkė, nepagarbiai elgėsi, laikė uždarytą kambaryje, neišleido net pavalgyti, suduodavo per veidą. P. skundžiasi, kad ieškovė įkyriai skambina ir klausia vis to paties klausimo, t. y. kodėl sūnus nenori susitikti. Po ieškovės skambučių ar žinučių vaikui suprastėja savijauta, vaikas pradeda jausti nerimą. Ieškovės bandymas susisiekti su vaiku nepilnamečiui daro žalą ir tai atsiliepia vaiko mokslams. Ieškovė fiziškai ir psichologiškai smurtauja, bando nuteikti vaiką prieš atsakovą, įtraukia vaiką į skyrybų bylą, pasakodama apie ieškovės tėvų įsitraukimą į bylą siekiant finansiškai sužlugdyti atsakovą, kenkia ir trukdo vaiko mokslams.
8.3. Atsakovas pakomentavo skundžiamos apylinkės teismo motyvaciją bei rezoliucinės dalies punktus:
8.3.1. teismo nurodytą motyvą „<...> svarbu atkurti nepilnamečio vaiko ir motinos susilpnėjusį ryšį, o pastangas turi dėti abu tėvai, kadangi jų teisės ir pareigos vaikui yra vienodos ir lygios“. Atsakovas, komentuodamas pacituotą apylinkės teismo teiginį, nurodė, kad teismas nevertino ieškovės daromos žalos sūnui. Netgi tokiu atveju, kai ieškovė smurtauja, atsakovas stengiasi, kad ieškovė bendrautų su sūnumi, t. y. pasiektas susitarimas su vaiku, kad bent jau sūnus susiskambintų su ieškove šeštadieniais;
8.3.2. teismo nurodytą motyvą „<...> byloje nėra duomenų, kad motina naudotų psichologinį/fizinį smurtą prieš vaiką <...>“. Atsakovas, komentuodamas pacituotą apylinkės teiginį, nurodė, jog smurtas deklaruotas tiek Tarnybai, tiek socialiniams darbuotojams. Smurtavimas dėstomas tarp ieškovės ir sūnaus susirašinėjimų.
8.3.3. teismo nustatytos rezoliucinės dalies punktą, kuriame ieškovė „<...> įpareigotina užregistruoti save ir sūnų P. B. vizitui pas pasirinktą psichologą (E. M.; J. S.)“. Atsakovas, komentuodamas pacituotą rezoliucinės dalies punktą, klausė kuo remiantis teismas patvirtino psichologus? Kodėl teismas nusprendė pasirinkti būtent tuos psichologus, kuriuos ieškovė pasirinko viena?;
8.3.4. teismo nustatytos rezoliucinės dalies punktą, kuriame ieškovė „<...> įpareigotina parinkti vizito pas psichologą laiką atsižvelgiant į sūnaus pamokų tvarkaraštį, t. y. po pamokų“. Atsakovas nurodė, jog sūnus pamokas baigia apie 16–17 val. Po to sūnus ruošia pamokas iki 22–23 val. (priklausomai nuo krūvio). Vaikas neturi galimybių surasti laiko atkurti ryšio su ieškove;
8.3.5. teismo nustatytos rezoliucinės dalies punktą, kuriame atsakovas „<...> įpareigotinas užtikrinti, kad sūnus darbo dieną, po sūnaus pamokų, turėtų visas galimybes išvykti pas psichologą ir nebūtų užimtas kitomis veiklomis“. Atsakovas nurodė, jog teismas įpareigoja atsakovą smurtauti ir naudoti prievartą;
8.3.6. teismo nustatytos rezoliucinės dalies punktą, kuriame „T. B. įpareigotinas užtikrinti sūnaus, P. B., pristatymą į J. B. užregistruotas psichologo konsultacijas, kurios vyks darbo dieną“. Atsakovas nurodė, jog teismas įpareigoja atsakovą smurtauti ir naudoti prievartą;
8.3.7. teismo nustatytos rezoliucinės dalies punktą, kuriame nustatyta, jog „J. B. vieną kartą per savaitę, darbo dieną, bendrauja su nepilnamečiu P. B. dalyvaujant psichologui“. Atsakovas nurodė, jog sūnus pamokas baigia apie 16–17 val. Po to sūnus ruošia pamokas iki 22-23 valandos (priklausomai nuo krūvio). Fiziškai nėra net galimybės rasti laiko lankytis pas psichologą. Vaikas kategoriškai atsisako lankyti psichologą.
8.4. Teismo sprendimas įpareigoja versti sūnų bendrauti ir atkurti ryšį su ieškove, kurio nebuvo daugybę metų. Susidomėjimas sūnumi dirbtinas. Sūnus nesupranta kokį ryšį su ieškove turi atstatyti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė J. B. atsiliepime į atsakovo T. B. atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-06 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
9.1. Atsakovas skunde teikia melagingus ir šmeižiančius faktus apie ieškovės naudotą prievartą, psichologinį ir fizinį smurtą prieš sūnų. Būtina, jog ieškovės ryšys su sūnumi būtų atkurtas. Atsakovas siekia pakenkti ieškovei manipuliuodamas vaiku. Atsakovas nurodo, jog ieškovė naudojau psichologinį bei fizinį smurtą prieš sūnų, tačiau tokie teiginiai deklaratyvūs. Iš pridedamų įrodymų matyti, koks yra ieškovės bendravimas su sūnumi. Ieškovė sūnaus, priešingai nei teigia atsakovas, į skyrybų procesą neįtraukė. Būtent atsakovas formuoja vaiko nuomonę ir šmeižia ieškovę sūnaus akivaizdoje.
9.2. Atsakovo, kaip tėvo, elgesys parodo atsakovo nestabilumą. Nors atsakovas ir nurodo, jog jis lankė pozityvios tėvystės įgūdžių tvirtinimo kursus, tačiau tai kaip atsakovas elgiasi faktiškai laikytina netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš vaiką. Atsakovo dedamos pastangos, neva siekiant, kad būtų atkurtas ieškovės ryšys su sūnumi, tėra tik deklaratyvūs teiginiai.
9.3. Atsakovas nepripažįsta ieškovės ir sūnaus santykių. Natūralu, kad sūnus, norėdamas likti gerame santykyje su tėvu, atsisako susitikti ir bendrauti su ieškove. Atsakovas nededa pastangų, kad sūnus atkurtų santykius su ieškove, o atvirkščiai – atsakovas sąmoningai elgiasi taip, kad sūnus nebendrautų su ieškove. Po priimtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-06 nutarties ieškovės iniciatyva buvo kreiptasi į teismo paskirtą psichologę J. S. Psichologė tiek su ieškove, tiek ir su atsakovu aptarė, koks bus pradinis darbo planas. 2021-01-12 įvyko psichologės konsultacija su ieškove, o 2021-01-15 su atsakovu, tačiau po konsultacijos su atsakovu, jis pradėjo iš psichologės reikalauti, kad atsakovui būtų pateikta išvada apie aptartas temas ir užfiksuotas detales. Galiausiai, atsakovas išreiškė nepasitikėjimą psichologe, kaltino psichologę šališkumu. Psichologė bendradarbiavimą nutraukė. Už atsakovo konsultaciją apmokėjo ieškovė. Atsakovo veiksmai tik patvirtina, kad jis nesuinteresuotas sūnaus ir motinos ryšio atkūrimu. Atsakovas pateikia faktinius duomenis, kurie neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (el. b. t. 3, b. l. 113–118), kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-16 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo), nustatant konkretesnę ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14.1. atsakovas T. B. kartu su atskiruoju skundu teikė įrodymus (el. b. t. 3, b. l. 125–138): i) Tarnybos 2020 m. rugsėjo mėn. atsakymą į atsakovo 2020-09-03 pranešimą (failo pav. „12188848357(duomenys neskelbtini)delbendravimotvarkos.pdf“; ii) ieškovės 2020-08-27 atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (failo pav. „(duomenys neskelbtini) atsiliepimas del lap bendravimui 20200827.pdf“); iii) ieškovės 2020-12-11 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) (failo pav. „(duomenys neskelbtini) prasymas del laikinuju (2020-12-11).pdf“); iv) Tarnybos 2020-12-31 išvadą dėl ieškovės prašymo pakeisti (papildyti) laikinąsias apsaugos priemones (failo pav. „Dėl (duomenys neskelbtini) LAP prašymo.pdf“); v) Tarnybos 2020-08-27 išvadą dėl atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (failo pav. „Dėl nepilnamečio (duomenys neskelbtini) bei prašymo pakeisti LAP.pdf“); vi) ieškovės 2020-07-14 pranešimą Tarnybai apie galimą vaiko teisių pažeidimą (failo pav. „(duomenys neskelbtini) Pareiskimas.pdf“); vii) elektroninį susirašinėjimą, vykusį 2020-08-11, 2020-08-26, 2020-08-31, 2020-09-07, 2020-09-15, 2020-09-22, 2020-10-18, 2020-10-27, 2020-11-04, 2020-11-16, 2020-12-08, 2020-12-19, 2020-12-21 (failų pav. „nera reakcijos 1.pdf“–„nera reakcijos 5.pdf“); viii) lentelę, kurioje nurodoma kaip sūnus bendravo su ieškove nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (failo pav. „(duomenys neskelbtini) planuoja susiskambinti sestadieniais.pdf“); ix) SMS žinučių ištraukas, atsakovo papildomus paaiškinimus (komentarus) (failų pav. „Priedas1. Fiktyvus bendravimas.pdf“, „Priedas2. Prievartos naudojimas.pdf“, „Priedas3. Melaginga informacija teismui dėl LAP.pdf“, „Priedas4. Ieškovė smeižia savo vaika.pdf“, „Priedas5. Vaiku teises teikia realybes neatsipindincia informacija.pdf“); xi) atsakovo elektroninį susirašinėjimą su R. R. (failo pav. „(duomenys neskelbtini) neatsako.pdf“); xii) atsakovo elektroninį susirašinėjimą su sūnumi bei ieškove (failų pav. „skatinu matytis1.pdf“, „skatinu matytis2.pdf“); xiii) atsakovo 2021-01-11 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-06 nutarties (failo pav. „skundas del LAP“); xiv) atsakovo elektroninį susirašinėjimą su Tarnybos specialistais (failų pav. „skundas vaiku teisiu tarnybai 20200903.pdf“, „skundas vaiku teisiu tarnybai 20200903_2.pdf“, „skundas vaiku teisiu tarnybai 20200907.pdf“, „skundas vaiku teisiu tarnybai 20200915.pdf“, „skundas vaiku teisiu tarnybai 20200922.pdf“, „skundas vaiku teisiu tarnybai 20201018.pdf“, „skundas vaiku teisiu tarnybai 20201221.pdf“, „skundas vaiku teisiu tarnybai 20210108.pdf“); xv) atsakovo 2021-01-11 skundą Tarnybai (failo pav. „skundas20210111.pdf“); xvi) atsakovo elektroninį susirašinėjimą su Socialinės paramos centro darbuotojais (failų pav. „soc1.pdf“–„soc13.pdf“); xvi) atsakovo 2020-08-20 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (failo pav. „(duomenys neskelbtini) Prasymas pakeisti LAP.pdf“); xvii) atsakovo 2020-12-28 atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) (failo pav. „(duomenys neskelbtini)_atsiliepimas_del_LAP.pdf“);
14.2. ieškovė su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą taip pat teikė įrodymus: i) elektroninį susirašinėjimą, vykusį 2021-01-11 tarp atsakovo ir psichologės J. S.; ii) psichologės J. S. 2021-01-19 paaiškinimą; iii) ieškovės ir atsakovo elektroninį susirašinėjimą; iv) ieškovės 2021-01-19 atliktą 50 Eur mokėjimo nurodymą per AB SEB banką psichologei J. S.
15. Nors šalys apeliacinės instancijos teismui savarankiško prašymo prijungti naujus įrodymus taip, kaip nurodyta CPK 306 straipsnio 4 dalyje, nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese.
16. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
17. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
18. Pasisakant dėl atsakovo prašomų prijungti įrodymų apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog atsakovas kartotinai teikia procesinius dokumentus, kurie jau yra byloje (Tarnybos 2020 m. rugsėjo mėn. atsakymą į atsakovo 2020-09-03 pranešimą, ieškovės 2020-08-27 atsiliepimą, ieškovės 2020-12-11 prašymą, Tarnybos 2020-12-31 išvadą, Tarnybos 2020-08-27 išvadą, ieškovės 2020-07-14 pranešimą Tarnybai, atsakovo 2021-01-11 atskirąjį skundą, atsakovo 2020-08-20 prašymą, atsakovo 2020-12-28 atsiliepimą). Dėl šios priežasties aptartų dokumentų prijungimas apeliacinės instancijos teisme perteklinis ir nereikalingas. Likę atsakovo pateikti įrodymai, atsižvelgiant į šeimos bylos nagrinėjimo specifiką bei nepilnamečio vaiko interesus, prijungtini.
19. Pasisakant dėl ieškovės prašomų prijungti dokumentų matyti, jog ieškovės pateikti dokumentai gali būti reikšmingi tiksliau nustatant faktines bylos aplinkybes, kurios reikšmingos atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl visi ieškovės pateikti nauji įrodymai priimtini. Prašomi prijungti įrodymai nedidelės apimties, teikiami siekiant paneigti skundžiamoje nutartyje išdėstytas aplinkybes (motyvus), teikiamuose įrodymuose yra duomenų apie skundžiamos nutarties de facto (lot. realų) (ne)įgyvendinimą. Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
20. Bylos medžiaga patvirtina, o ir šalys dėl to ginčo nekelia, jog nepilnamečio sūnaus ir ieškovės (motinos) santykiai komplikuoti: emocinis ryšys tarp motinos ir sūnaus atšalęs, nepilnametis dažnai nenori vykti į susitikimus su motina. Šeima išgyvena santykių krizę, kadangi vyksta skyrybos, o skyrybų konfliktas palietė ne tik ieškovę ir atsakovą (sutuoktinius), tačiau vyksta ir teisinis ginčas dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos ir nuolatinės bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kiekvienas iš tėvų pageidauja vaiko bendravimo tvarką su skyrium gyvensiančiu tėvu (motina) individualizuoti sau palankesne kryptimi.
21. Prasidėjus teisminiam procesui dėl santuokos nutraukimo ir kitų, susijusių su santuokos nutraukimu, klausimų išsprendimo, tam, kad būtų užtikrintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis), iki teismo proceso pabaigos, t. y. iki sprendimo byloje priėmimo, tam, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai, gali būti nustatoma laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 5 dalis, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 3.175 straipsnio 2 dalis). Aptarta laikinąja apsaugos priemone siekiama išvengti konfliktinių situacijų bei siekiama apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas ir nepertraukiamumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
22. Skundžiama nutartimi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, individualizuojant motinos ir vaiko individualų ryšį nustatyta laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuri numato taip vadinamą pereinamojo laikotarpio bendravimo per tarpininką tvarką. Įvardintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos specifika yra ta, jog vaiko motinos (tėvo), su kuriuo yra konfliktiški/nestabilūs arba atšalę nepilnamečio vaiko santykiai, bendravimas vyksta tarpininkaujant tretiesiems asmenims, dažniausiai – atitinkamos srities specialistams, pavyzdžiui, psichologams (žr. ir mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
23. Atskirajame skunde atsakovas T. B. itin akcentuoja aplinkybę, jog ieškovė linkusi smurtauti (tiek psichologiškai, tiek fiziškai) prieš savo sūnų. Visgi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y., jog šios nutarties priėmimo momentu nepilnamečiui jau yra sukakę (duomenys neskelbtini) metų ir byloje nesant konkrečių (objektyvių) įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai (o ne tikėtinai) konstatuoti buvusio smurto faktą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptartos aplinkybės (ne)įrodytinumas labiau turi reikšmę sprendžiant bylą iš esmės, o ne tarpinio pobūdžio klausimą, t. y. sprendžiant dėl nuolatinės (pastovios), o ne laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. Nors smurto aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste ir reikšminga, tačiau dėl aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismas, minėta, spręsdamas tarpinio pobūdžio klausimą, plačiau dėl to nepasisako.
24. Atsakovas nurodė, jog nesuprantamas ieškovės noras priversti vaiką lankyti psichologą su siekiu, kad būtų atkurtas ieškovės ryšys su vaiku, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog komplikuotų vaiko ir vieno iš tėvų santykių atkūrimas (normalizavimas), pasitelkiant trečiuosius asmenis (tarpininkus) – specialistus (psichologus) yra pakankamai įprasta praktika (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 23 punktas). Apskritai, specialistų, kurie turi atitinkamų žinių bei įgūdžių, pasitelkimas sprendžiant komplikuotus vaiko ir motinos (tėvo) santykius yra sveikintinas reiškinys, rodantis, kad toks tėvas (motina) supranta situacijos rimtumą ir deda maksimalias pastangas tam, kad būtų kuo greičiau sunormalizuotas komplikuotas vaiko ryšys su tėvu (motina).
25. Atsakovas kritikuoja skundžiamą apylinkės teismo nutartį dėl to, jog neva teismas nevertino ieškovės daromos žalos sūnui pastarajai (motinai) smurtaujant, o taip pat neatsižvelgė į byloje teiktus atsakovo įrodymus dėl smurto. Visgi, apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, jog smurto aplinkybė, nesant vienareikšmiškų (neginčijamų) įrodymų, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kita vertus, tarpininko (specialisto) dalyvavimas siekiant atkurti komplikuotą motinos ryšį su nepilnamečiu kaip tik užtikrintų didesnį saugumą ir galimo smurto protrūkio (jei toks apskritai egzistuoja) kontekste.
26. Atsakovas teigė, jog neaišku, vadovaujantis kokiais kriterijais buvo parinkti specialistai (psichologai E. M. ir J. S.) ir kodėl specialistai parinkti pagal ieškovės valią. Pasisakant dėl aptartų argumentų matyti, jog ieškovė prašyme dėl Vilniaus misto apylinkės teismo 2020-06-18 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių detalizavo, kodėl pageidauja būtent aptartų specialistų (psichologų): aptarti psichologai, visų pirma, apsiima konsultuoti, specialistai rekomenduojami Lietuvos psichologų sąjungos (el. b. t. 3, b. l. 95–98). Atsakovas nors ir teikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, tačiau aptartų specialistų nekvestionavo, nesiūlė savo specialistų (el. b. t. 3, b. l. 101–106). Pastebima ir tai, kad atskirojo skundo argumentai labiau hipotetinio pobūdžio, nei pagrindžiantys vienokį ar kitokį procesinį pažeidimą ar prioritetinį nepilnamečio teisių/poreikių pažeidimą. Tarnyba taipogi nenurodė kokių nors abejonių siūlomais specialistais (el. b. t. 3, b. l. 107–108). Apeliacinės instancijos teismas, nesant konkrečių įrodymų, kodėl ieškovės nurodyti specialistai aptariamo ginčo kontekste negalėtų teikti konsultacijų, taip pat nesant duomenų apie specialistų šališkumą ar nekompetenciją, taip pat neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo nurodytais konkrečiais specialistais, kurie galėtų padėti šeimai suvaldant bendravimo su nepilnamečiu vaiku krizę. Priešingai, ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateiktas psichologės J. S. 2021-01-19 raštas bei elektroninis susirašinėjimas tarp specialistės ir atsakovo rodo, jog būtent atsakovas konfliktuoja su specialiste, nesiekia ieškoti kompromisų bei išeičių iš susiklosčiusios situacijos. Ir nors atsakovas vis akcentuoja aplinkybę, jog neturėtų prieš nepilnamečio valią atvesdinti vaiką bendrauti su motina į susitikimus, kuriuose dalyvautų ir tarpininkas (specialistas), tačiau pažymėtina, jog aptariamu atveju ypač svarbi atsakovo kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/ 2020, nutarties 41 punktą). Atsakovas turėtų imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vaikui realizuoti pilnavertį bendravimą su vienu iš artimiausių šeimos narių – mama. Atsakovas procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog tėvo (atsakovo) ir vaiko ryšys yra geras, atsakovas išklausė pozityvios tėvystės kursus ir dar labiau geba atliepti vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi visas galimybes, turėdamas pakankamą autoritetą vaikui, akcentuoti ne priešiškumą, tačiau pademonstruoti realų, o ne deklaratyvų, poreikį nepilnamečiui bendrauti ir su ieškove (motina). Juolab, jog iš Tarnybos 2020-12-31 rašto matyti, jog vaikas kategoriškai su motina bendrauti neatsisako ir net pats išsako tam tikrą norą bei poreikį bendrauti. Pastebėtina, jog paaugliai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų; tarpusavio santykių kūrimas yra ilgas procesas, todėl atsakovas turėtų kantriai, nereikalaudamas, o įsiklausydamas ir atsiliepdamas leisti megzti ryšį su motina (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 39 punktas).
27. Atsakovas taip pat nurodė, jog sūnus pamokas baigia apie 16–17 val., o po to ruošia pamokas iki 22–23 val. (priklausomai nuo krūvio) ir todėl vaikas neturi galimybių surasti laiko atkurti ryšio su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas abejoja tokio teiginio realumu. Atsakovo nurodytas vaiko dienos režimas, labiau tikėtina, būtų pernelyg sudėtingas dar tik bręstančiam vaikui. Vaikas, pažymėtina, turi poreikį ir į poilsį bei ypač į socialinių ryšių užmezgimą, bendravimą, emocinių ryšių su artima aplinka puoselėjimą.
28. Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai (teismas įpareigoja atsakovą smurtauti ir naudoti prievartą, Fiziškai nėra galimybės rasti laiko lankytis pas psichologą, vaikas kategoriškai atsisako lankyti psichologą, ieškovės susidomėjimas sūnumi dirbtinas) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Į aptartus argumentus vienaip ar kitaip jau buvo atsakyta bei pakomentuota pasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja ir tai, jog vaiko norai negali būti suabsoliutinami, t. y. nors vaiko norai ir svarbūs, tačiau nereiškia, kad galutinį sprendimą priima būtent vaikas, o tam tikrais atvejais momentinis (lot. ad hoc) vaiko noras gali prieštarauti ir paties vaiko interesams (žr. ir mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, nutarties 28 punktą). Atsakovo pozicija ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinos ieškovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.