Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį areštu 30 (trisdešimt) parų;

– pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu A. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 10 MGL (500 – penkių šimtų eurų) bauda dalinio ir visiško sudėjimo būdais subendrinta su šiuo nuosprendžiu A. K. paskirta galutine bausme ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 10 MGL (500 – penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

– uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo;

– turto konfiskavimas, konfiskuojant A. K. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu priverstinai paimant su šia transporto priemone susijusius daiktus ir dokumentus.

Pripažintos proceso išlaidomis (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato išlaidos, atsiradusios dėl transporto priemonės „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo ir iš A. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 50 (penkiasdešimt) eurų už transporto priemonės nuvežimą ir po 0,40 eurų už kiekvieną šio automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) iki transporto priemonės perdavimo konfiskavimo vykdymui dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2021 m. spalio 24 d., apie 14:17 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) jam buvo nustatytas 1,84 prom. neblaivumas.

2. Be to, A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad jam 2019 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, kurios turėjo laikytis nuo 2019 m. lapkričio 18 d., jis 2021 m. spalio 24 d., apie 14:17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 prom. neblaivumas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, paskirtos bausmės, jos dydžio, tik nesutinka su tuo, jog nuteistajam nebuvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam A. K. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą bausmę.

8. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

9. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9.1. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

9.2. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. A. K. yra nuteistas už vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), praeityje teistas (duomenys neskelbtini) kartų, (paskutiniu 2021 m. birželio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams (1 t., b. l. 84-96, 104-109), teistumas neišnykęs, nusikalstamos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, praeityje (duomenys neskelbtini) kartus apylinkės teismų baudžiamaisiais įsakymais teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (1 t., b. l. 91, 94, 98-103), baustas administracine tvarka, pagrinde (duomenys neskelbtini) kartų baustas už (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 119-136), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 137-138), registruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139), jis turi (duomenys neskelbtini) D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam turi mokėti po (duomenys neskelbtini) eurų (duomenys neskelbtini) išlaikymui (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys, 2 t., b. l. 24), ankstesniu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda antstolių nėra išieškota (2 t., b. l. 16, 19). Iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus pateiktos informacijos apie nuteistąjį A. K. matyti, kad jis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (duomenys neskelbtini) kartus pažeidė jam teismo paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (2 t., b. l. 22). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

4. Vis dėlto, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo privalo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis žada ieškotis darbo, nori keisti savo gyvenimą (2 t., b. l. 56). Apeliantai apeliaciniame skunde BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę iš esmės motyvuoja tuo, kad nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai galėjosi, nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, yra registruotas (duomenys neskelbtini), turi pareigą išlaikyti savo (duomenys neskelbtini) vaiką bei padėti savo (duomenys neskelbtini), turi skaudžios patirties ir neketina kartoti tokių klaidų. Apeliantų teigimu, A. K. būdamas laisvėje galėtų sąžiningai dirbti, teikti pilnavertį išlaikymą (duomenys neskelbtini) vaikui, padėti (duomenys neskelbtini) bei įrodyti visuomenei, kad gali nebedaryti nusikalstamų veikų. Apeliantų nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės nemenkina nuteistojo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jos jau buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę, bei nesudaro papildomo pagrindo švelninti jo teisinės padėties.

5. Kaip jau buvo minėta, A. K. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas – vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemones bei transporto priemonių vairavimą neblaiviam, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, nuteistasis ir administracine tvarka (duomenys neskelbtini) baustas už (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu neblaivus (nustatytas 1,84 prom. girtumas) (1 t., b. l. 39, 41-42) vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę (1 t., b. l. 73), (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo (jo (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 82-83, 148, 157) o (duomenys neskelbtini) būdamas supažindintas su probacijos sąlygomis, t. y. draudimu vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 113-118), vis tiek nusprendė neblaivus vairuoti automobilį. Tokiais savo veiksmais nuteistasis kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Nors nuteistajam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai A. K. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį ir jo padarytų veikų apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. K. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jo nuo visuomenės).

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Edmundo Jankaičio apeliacinį skundą atmesti.