Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui M. P. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas M. P. ir jo atstovas advokatas Vytas Kantaravičius su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas papildomai paaiškino, kad gruodžio mėn. įvykus nelaimei susižalojo 4 pirštus, todėl kurį laiką negali dirbti ir turėti pajamų, be to, negalėtų teikti prašomo priteisti išlaikymo netgi dirbdamas, nes prašomas išlaikymas yra per didelis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš vaikų tėvo turi būti priteista ieškovės prašoma arba panaši išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams N. ir M. B. išlaikyti.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas M. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), gyvendami santuokoje susilaukė sūnaus N. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros M. B. P., gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3332-399/2014 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei tuo pačiu sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 9.1 punktą šalių nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo klausimas nespręstas, nes jis išspręstas Airijoje Šeimos teismo 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu. Ieškovės L. B. iniciatyva Kavano rajono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. įsaku 2014 m. balandžio 4 d. išlaikymo nutartis panaikinta, todėl tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo šios knygos nustatyta tvarka, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1–2 dalys). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑70‑969-2018 21 punktą). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. B. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 305,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės bei pateikė vaikų poreikių tenkino lentelę, jog šiuo metu vienam vaikui per mėnesį išleidžia po 750 Eur, tačiau vaikams kas mėnesį yra mokama po 140 Eur valstybės mokamų išmokų, todėl realiai vaikams reikalingas 610 Eur dydžio išlaikymas. Byloje esančiais įrodymais, proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena užsienio valstybėje – Airijoje, šalių sūnui N. yra (duomenys neskelbtini) metų, dukrai M. B. – (duomenys neskelbtini), taigi vaikai yra mokyklinio amžiaus, jiems reikalinga pirkti kanceliarines prekes, maistą, drabužius bei avalynę pagal sezoną, higienos ir buities prekes, taip pat reikia mokėti komunalinius mokesčius, transporto išlaidas. Byloje duomenų, kad šalių nepilnamečiai vaikai lankytų kokius nors papildomus užsiėmimus ar lavintų kokius nors gabumus, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių nepilnamečių vaikų amžių bei tai, kad vaikams reikalinga pilnavertė mityba (kiekvieną dieną gauti pusryčius, pietus, vakarienę, taip pat pagal poreikį ir užkandžius (priešpiečius bei pavakarius tarp pagrindinių maitinimų), įvairių vitaminų, o ligos atvejais ir vaistų, apranga bei avalynė kiekvienu metų sezonu, praustis įvairių higienos priemonių (muilo, šampūno, dantų šepetukų, dantų pastos ir kt.), kitų namų apyvokos daiktų, kaip rankšluosčiai, patalynė, indai ir kt., ugdymo priemonių, gyvenamasis būstas, taip pat siekiant, jog nepilnamečiai vaikai augtų švarioje aplinkoje būtinos ir įvairios valymo bei drabužių skalbimo priemonės, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams (paaugliams) skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis ir jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 punktas), sprendžia, kad ieškovės prašomo dydžio, t. y. 305 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamas išlaikymas yra per didelis šalių nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, būtina įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, gali užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovė augina ne tik du šalių nepilnamečius vaikus, tačiau yra sudariusi naują santuoką, naujoje šeimoje augina dar du nepilnamečius vaikus, jai pragyventi padeda sutuoktinis. Ieškovė nedirba, jos šeimos pajamas sudaro 560 Eur kas mėnesį mokama vaiko pašalpa, sutuoktinio mėnesinis atlyginimas apie 1 300 Eur bei sutuoktiniui kas mėnesį mokamas 300 Eur šeimos priedas, nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi. Atsakovas nedirba, pastovių pajamų negauna, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu įregistruota transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas eisme ribojamas dėl neatliktos techninės apžiūros. Be to, atsakovui diagnozuota Laimo liga, jis 2019 m. gruodžio mėn. patyrė kairės rankos traumą, dėl traumos kurį laiką negali dirbti, nuo 2020 m. sausio 27 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie realiai gaunamas pinigines lėšas bei patiriamas išlaidas nepateikė. Pažymėtina, kad vertinant tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nors atsakovas nurodo, kad jo materialinė padėtis sunki, tačiau teismas sprendžia, kad atsakovas savo realios turtinės padėties neatskleidė. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, pagal savo sveikatos būklę dirbti gali, duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias atsakovui gauti pakankamas pajamas, nėra, o ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, neišvengiamai tenka didesnė finansinė našta, susijusi su vaikų nuolatinio, kasdieninio, materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Įvertinus ieškovės turtinę padėtį, tai, kad ji niekur nedirba, aplinkybę, jog atsakovo reali turtinė padėtis teismui neatskleista, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų poreikius, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams N. P. ir M. B. P. išlaikyti priteistina po 175,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio bei formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4540-15986 pagrindu 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, todėl žyminis mokestis iš šalių valstybės naudai nepriteistinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė šioje byloje patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 182,00 Eur (52,00 Eur + 130,00 Eur) kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, susijusių su dokumentų vertimais, t. y. iš viso 682,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus ieškovės atstovės advokatės ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R 77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.16, 8.19 ir 9 punktais, teismas sprendžia, kad ieškovės turėtos išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl, įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – 57,38 proc. (100 proc. / 305 Eur X 175 Eur), proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo M. P. ieškovei priteistina 391,33 Eur (682,00 Eur X 57,38 proc.) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 20 d. patikslinta pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui šioje byloje sudaro 194,50 Eur. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į išdėstytą, proporcingai teismo atmestų ieškovės reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 82,90 Eur (194,50 Eur X 42,62 proc.) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui.

Teismas turėjo 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kaip minėta, atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4540-15986 pagrindu 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, o ieškovei, proporcingai teismo atmestų ieškovės reikalavimų daliai, šios išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 27 d. – iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai M. B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 27 d. – iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 391,33 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 82,90 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 90 ct) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.