- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-835-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00078-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- G. K., M. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. K. ir M. K. ieškinį atsakovei A. G., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės G. K. ir M. K. kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 2023 m. vasario 13 d. mažosios bendrijos „Kadastriniai.lt“ matininko G. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.
2. Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, prašė iš ieškovių priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovių G. K. ir M. K. ieškinį tenkino pilna apimtimi – nustatė naudojimosi žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Kadastriniai.lt“ 2023 m. vasario 13 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą; priteisė ieškovei G. K. iš atsakovės A. G. 1 787 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš atsakovės A. G. valstybės naudai priteisė 33,06 Eur pašto išlaidų.
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsakovės A. G. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės A. G. ieškovės G. K. naudai 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
5. Ieškovės pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovėms iš atsakovės papildomai 6 318,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu paskirstė tik dalį 1 787 Eur ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 687 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 100 Eur žyminis mokestis). Kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovės patyrė civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme (5 108,63 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 100 Eur žyminio mokesčio) bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (1 210 Eur išlaidų už teisines paslaugas), paskirstymo klausimas nebuvo išspręstas.
Atsiliepimas
6. Atsakovė A. G. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad byloje buvo trys atsakovai: A. G., V. R. ir jos sūnus M. R. (prieš tai buvo N. B.). M. R. mirė ir jo teisių ir pareigų perėmėja tapo paveldėtoja V. R.. Perėmusi mirusio sūnaus palikimą V. R. tapo atsakove ir dėl jo dalies žemės sklype naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiu būdu, V. R. tenka 2/3 bylinėjimosi išlaidų (sūnaus ir savo) A. G. ginčo sklypo dalis bylos metu nesikeitė (1/4 sklypo). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad išlaidų turėjo kuri nors ieškovė. Bankiniai dokumentai (išplėstiniai mokėjimo nurodymai) liudija, kad mokėjimus atliko kiti asmenys iš savo asmeninių banko sąskaitų. Taigi, ieškovės išlaidų nepatyrė. Tik šalis, patyrusi išlaidų, turi teisę į jų atlyginimą. Iš A. G. nepagrįstai priskaičiuota net 5 328,88 Eur suma, nors tuo laikotarpiu A. G. atsakove nebuvo, o ja tapo tik 2020 m. rugsėjo 2 d. 2021 m. kovo 3 d. ataskaitoje nurodyta, kad 600 Eur darbus atliko ne atstovaujantis ieškoves asmuo, o R. V., kuri visai nesusijusi su bylos nagrinėjimu. Be to įsiteisėjęs teismo sprendimas negali būti keičiamas. Prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės A. G. 6 318,63 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. K..
8. Nustatė, kad 2023 m. birželio 20 d. sprendimu, nagrinėjant bylą antrą kartą pirmos instancijos teisme, ieškovių ieškinys buvo tenkintas visiškai. 2023 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė 5 208,63 Eur (5 108,63 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 100 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų; civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovės patyrė 1 210 Eur išlaidų už teisines paslaugas; civilinę bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė 1 687 Eur išlaidų už teisines paslaugas, kurios minėtu sprendimu ir buvo paskirstytos bei ieškovėms iš atsakovės priteistas už ieškinį sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis.
9. Nurodė, kad atsakovė V. R. ieškinį pripažino ir ieškovės 2023 m. vasario 27 d. ieškinio V. R. atžvilgiu atsisakė, o toliau ji byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Atsakovė A. G. ir po mediacijos procesų, kelis kartus derinant ir keičiant naudojimosi žemės sklypu plano projektą, galiausiai su juo vis tiek nesutiko. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti tik iš atsakovės A. G..
10. Nurodė, kad 6 318,63 Eur išlaidos buvo patirtos šioms teisinėms paslaugoms: bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, ieškovių atstovavimas teisme, ieškinio tikslinimas, prašymo dėl mediacijos proceso parengimas. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo analizuojami apeliacinio skundo argumentai, rengiami atsiliepimai į apeliacinį skundą. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius, taip pat bylos eigoje atliktus procesinius veiksmus bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei apeliacinėje instancijoje, teismas sprendė, kad patirtos išlaidos yra protingos ir būtinos bei neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžių.
11. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo argumentu, kad darbus atliko ne atstovaujantis ieškoves asmuo, o kitas asmuo, t. y. R. V., kuri visai nesusijusi su bylos nagrinėjimu. Advokato padėjėja R. V. 2022 m. gruodžio 12 d. įgaliojimu Nr. 22-11 buvo įgaliota pasirašyti advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ teikiamas teisinių paslaugų ataskaitas, skirtas pagrįsti bendrijos klientų patirtas bylos išlaidas.
12. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų teismas nustatė, kad bylinėjimosi išlaidas už ieškoves sumokėjo kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad nustačius, jog mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo.
13. Nurodė, kad ieškovės proceso metu ne kartą 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. sausio 7 d., 2022 m. gruodžio 5 d., 2023 m. vasario 24 d.) teikė naudojimosi tvarkos pasiūlymus ir variantus, kelis kartus teikė prašymus dėl mediacijos procesų, atsisakė ieškinio V. R. atžvilgiu, vykusiuose teismo procesuose ieškovių elgesys nebuvo pripažintas nesąžiningu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, kadangi ieškovių procesinis elgesys nekelia abejonių dėl jų sąžiningumo.
14. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, ieškovių pateikus teismui įrodymus apie patirtas 6 318,63 Eur bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme (pateiktos PVM sąskaitos faktūros, mokėjimus patvirtinantys dokumentai), prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija nustatyto Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio, ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos realios, todėl jas priteisė ieškovėms iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovė A. G. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą, priteisiant iš atsakovės ieškovei G. K. 630 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
15.1. Ieškovės 2020 m. vasario 5 d. ieškinį pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), tretieji asmenys – A. G., N. B. ir V. R.. Tik nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., kai įsigijome žemės sklypą, tapome atsakovėmis. Per nurodytą laikotarpį už teisines paslaugas ieškovės sumokėjo 3 702 Eur. Nurodytu laikotarpiu A. G. nebuvo atsakovė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos neturėtų būti priteisiamos.
15.2. Nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. civilinėje byloje buvo trys atsakovės, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos iš visų atsakovių. Ieškovėms atsisakius ieškinio dalyje dėl V. R., bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti perkeliamos kitiems asmenims, t. y. atsakovei A. G..
15.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimas, priimtas civilinę bylą išnagrinėjus pirmą kartą, buvo panaikintas. Todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinę bylą nagrinėjus pirmą kartą, neturėtų būti priteistos. Ieškovės, civilinę bylą nagrinėjant antrą kartą, vadovavosi kitomis aplinkybėmis, teikė naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
15.4. Už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki 2020 m. rugsėjo 2 d. didelė dalis teisinių paslaugų į ataskaitas buvo įrašyta nepagrįstai, pvz. pusė valandos komunikacija su teisėju ir klientu dėl bylos eigos (ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.).
15.5. Ieškovių pateiktas ieškinys Nacionalinei žemės tarnybai negalėjo būti priimtas, kadangi ginčai dėl žemės tvarkymo klausimų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
15.6. Ieškovės kelis kartus, po atsiliepimo gavimo, matydami atsiliepimo pagrįstumą, keitė ieškinį ir teikė naujus žemės sklypo naudojimosi planus. Netgi civilinę bylą grąžinus pakartotinam nagrinėjimui, ieškovės du kartus tikslino ieškinį, keisdamos jį pagal naujus nubraižytus sklypo naudojimosi planus. Dažnas ieškinio reikalavimų keitimas rodo, kad ieškovės proceso metu elgėsi nesąžiningai.
15.7. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, ieškovės nederino savo valios dėl naudojimosi tvarkos.
Atsiliepimas
16. Ieškovės G. K. ir M. K. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
16.1. Pradinis ieškinys buvo pareikštas NŽT, nes pateikiant pradinį ieškinį būtent Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, buvo žemės sklypo bendrasavininkė kartu su ieškovėmis. Tuomet, kai A. G., N. B. ir V. R. įgijo visą valstybei priklausančią žemės sklypo dalį, jos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tapo atsakovėmis šioje civilinėje byloje. Atsakovei įgijus žemės sklypo dalis, jai iš valstybės perėjo materialinės ir procesinės teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu, dėl kurio naudojimosi tvarkos vyko ginčas šioje civilinėje byloje.
16.2. Buvusi atsakovė N. B. mirė, vėliau byloje atsakovu tapęs M. R. taip pat mirė. Kiti atsakovai esminių prieštaravimų dėl ieškinio neturėjo. N. B. dar 2020 m. gegužės 29 d. atsiliepime patvirtino, kad sutinka su ieškiniu. V. R. taip pat 2020 m. gegužės 30 d. atsiliepime patvirtino, kad su ieškiniu sutinka. M. R. taip pat prieštaravimų dėl ieškinio nereiškė. 2024 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu V. R. taip pat patvirtino, kad esminių prieštaravimų ieškovių reikalavimams neturėjo. Civilinėje byloje dėl objektyvių priežasčių (N. B. ir M. R. mirties) buvo dvi atsakovės (A. G. ir V. R.), tačiau V. R. neturėjo prieštaravimų pareikštam ieškiniui, dėl ko ji tapo trečiuoju asmeniu šioje civilinėje byloje. Būtent atsakovė nesutiko su pareikštais reikalavimais ir dėl tokio atsakovės pozicijos byla tęsėsi toliau. Būtent atsakovė yra atsakinga už visas susidariusias išlaidas ir teismas jai neperkėlė kitų asmenų išlaidų. Teismas sprendimu priteisdamas dalį bylinėjimosi išlaidų jau pripažino, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Papildomu sprendimu negali būti kvestionuojamas atsakingas už bylinėjimosi išlaidas asmuo, tačiau gali būti sprendžiamas tik nepriteistų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas iš to paties atsakingo asmens – atsakovės.
16.3. Bylą iš naujo nagrinėjęs teismas priėmė galutinį sprendimą ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai. Todėl atsakovė privalo atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už visą procesą, įskaitant ir už tą laikotarpį, iki byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16.4. Teikdama atsiliepimą į prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, atsakovė nenurodė, kad kokios nors teisinės paslaugos į teisinių paslaugų ataskaitas įrašytos nepagrįstai. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad kokios nors įrašytos teisinės paslaugos nebuvo suteiktos ir įrašytos nepagrįstai.
16.5. Atsakovė nepagrįstai ginčija į suvestines (nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) įtrauktą buvusią ieškovės ir atstovo komunikaciją, taip pat komunikaciją su teismu ar mediatoriumi. Pažymėtina, kad suvestinėse aiškiai nurodyta komunikacijos trukmė, taip pat nurodyta dėl ko buvo komunikuojama (dėl bylos ir mediacijos eigos ir datos, dėl posėdžio, dėl teismo sprendimų ir byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos, taip pat buvo ieškoma mediatorių).
16.6. Byla jau yra išnagrinėta kaip civilinis ginčas, kas patvirtina, jog ji neturėjo būti nagrinėjama Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka ir neturėjo būti atliktos ikiteisminės procedūros. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos, o toks ginčas yra civilinio pobūdžio.
16.7. Tai, kad atsakovė nesutiko su ieškiniu ir atsisakė kompromiso mediacijos metu, tik patvirtina, kad ji yra pralaimėjusi šalis (vienintelė atsakovė) ir turi atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.
16.8. Atsakovė nepagrįstai laiko ieškoves nesąžiningomis. Ieškovės tikslino ieškinį atsižvelgdamos į objektyvias aplinkybes (atsakovų pasikeitimai perleidus žemės sklypą, mirus atsakovams). Patikslintais ieškiniais nebuvo keičiamas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, o buvo pateikti tik žemės sklypo planai. Paskutinės mediacijos metu šalys susitarė dėl tokios žemės sklypo naudojimo tvarkos, kokia yra įtvirtinta teismo patvirtintame plane. Vis tik šalims susiderinus planą, atsakovė persigalvojo ir su planu nebesutiko. Atitinkamai teismui pateiktas paskutinis planas iš esmės yra šalių derybų mediacijos procese rezultatas, kuris be kita ko atspindi ir pačios atsakovės valią, kadangi kaip minėta, šalys susitarė, kad plane nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra priimtina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Ginčo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo teismas priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (6 318,63 Eur), kurios ieškovės buvo patirtos civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą.
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
21. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
22. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė 5 208,63 Eur (5 108,63 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 100 Eur žyminio mokesčio) bylinėjimosi išlaidų. Civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą ieškovės patyrė 1 210 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Civilinę bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė 1 687 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendimu (civilinę bylą nagrinėjant antrą kartą) ieškovių ieškinį tenkino pilna apimtimi bei priteisė ieškovei G. K. iš atsakovės A. G. 1 787 Eur bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe už ieškinį sumokėtą 100 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nepaskirstė tarp šalių ieškovių patirtų 5 108,63 Eur išlaidų už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą, taip pat nepaskirstė ieškovių patirtų 1 210 Eur išlaidų už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą. Nurodytos išlaidos buvo priteistos ieškovei iš atsakovės A. G. skundžiamu pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu.
24. Pažymėtina, kad ieškovių ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo pateiktas NŽT. Ieškinio pateikimo metu, būtent Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, buvo ginčo žemės sklypo bendrasavininkė kartu su ieškovėmis. Atsakovei A. G., N. B. ir V. R. iš valstybės įsigijus ginčo žemės sklypo dalį, jos civilinėje byloje tapo atsakovėmis.
25. CPK 48 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas.
26. Taigi atsakovei A. G. įsigijus ginčo žemės sklypo dalį iš valstybės, jai taip pat perėjo materialinės ir procesinės teisės ir pareigos, susijusios su ginčo žemės sklypu dėl kurio naudojimosi tvarkos vyko ginčas. Todėl atsakovė kaip proceso šalis yra atsakinga ir už visas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė nuo civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, nepaisant aplinkybės, kad į procesą įstojo vėliau.
27. Minėta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso nuo galutinio teismo sprendimo.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kiekvienos instancijos teismas privalo savo iniciatyva paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ta konkrečia instancine tvarka, kuria yra išnagrinėta byla, o atitinkamu proceso etapu susidariusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą. Vis dėlto yra galimos tokios procesinės situacijos, kai aukštesnės (apeliacinės ar kasacinės) instancijos teismas neturi objektyvios galimybės paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ta konkrečia instancine tvarka. Šiuo aspektu turimi omenyje tie procesiniai atvejai, kai aukštesnės instancijos teismas atitinkamu proceso etapu nepriima galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, t. y. panaikina apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti žemesnės instancijos teismui. Tokiais atvejais, pirma, tų bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė aukštesnės instancijos teisme, paskirstymo pareiga tenka teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, antra, bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti negali būti pritaikyta ta principinė nuostata, kad atitinkamu proceso etapu susidariusios bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą. Proceso įstatymo nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias aukštesnės instancijos teisme, šiam nepriėmus galutinio sprendimo dėl materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pasisakęs, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, paprastai negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors proceso šaliai. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016, 37 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
29. Taigi nepaisant aplinkybės, jog išnagrinėjus civilinę bylą pirmą kartą, sprendimas buvo panaikintas ir civilinė byla perduota nagrinėti iš naujo antrą kartą, pralaimėjusi šalis yra atsakinga už visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. susidariusias tiek nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą, tiek nagrinėjant civilinę bylą antrą kartą.
30. Nagrinėjamu atveju civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą, atsakovės buvo trys (V. R., A. G. ir N. B.) ir jos turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei ieškovė, t. y. visos trys atsakovės prašė ieškinį atmesti. Atsakovės V. R., A. G. ir N. B. taip pat teikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo. (duomenys neskelbtini) mirė N. B.. N. B. procesines teises perėmė M. R.. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir perdavė civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Civilinę bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui mirė M. R., kurio procesinės teisės ir pareigas perėmė V. R.. Civilinę bylą nagrinėjant antrą kartą, ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo V. R. atžvilgiu, kadangi ji sutiko su patikslinto ieškinio reikalavimu. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su apeliantės argumentu, jog ieškovės visos patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės A. G.. Jos turėtų būti proporcingai paskirtytos atsižvelgiant į atsakovų skaičių nagrinėjant civilinę bylą pirmą kartą. Kadangi ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo V. R. atžvilgiu, atsakovė A. G. yra atsakinga už 1/3 bylinėjimosi išlaidų patirtų civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą. Todėl skundžiamas papildomas sprendimas keičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovės tik trečdalį išlaidų už teisinę pagalbą civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą, t. y. bendrai 2 106,21 Eur (6 318,63 Eur / 3).
31. Apeliaciniame skundė apeliantė nurodė, kad didelė dalis teisinių paslaugų į ataskaitas buvo įrašyta nepagrįstai, pvz. pusė valandos komunikacija su teisėju ir klientu dėl bylos eigos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos susidaro ne tik už advokato teikiamas teisines paslaugas surašant ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, tačiau taip pat už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, pasirengimą teismo ar parengiamajam posėdžiui, dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo (Rekomendacijų 8.19 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į ieškovių ataskaitas įrašytos bylinėjimosi išlaidos dėl komunikacijos dėl bylos eigos yra pagrįstos ir protingos. Taigi nepagrįsti apeliantės argumentai, jog didelė dalis teisinių paslaugų į ataskaitas buvo įrašyta nepagrįstai.
32. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovės ieškinį tikslino atsižvelgdamos į objektyvias aplinkybes, pvz. pasikeitus ginčo žemės sklypo savininkams, siekiant sudaryti labiausiai visų ginčo šalių interesus atitinkantį naudojimosi žemės sklypu planą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės proceso metu ne kartą, teikė naudojimosi tvarkos pasiūlymus ir variantus, kelis kartus teikė prašymus dėl mediacijos procesų, vėliau atsisakė ieškinio V. R. atžvilgiu. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vykusiame teismo procese ieškovės elgėsi sąžiningai. Nenustatyta ieškovių elgesio, kuri galima pripažinti nesąžiningu. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, kadangi ieškovių procesinis elgesys nekelia abejonių dėl jų sąžiningumo.
33. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos papildomą sprendimą priteisiant ieškovei iš atsakovės bendrai 2 106,21 Eur bylinėjimosi išlaidų civilinę bylą nagrinėjant pirmą kartą.
34. Pastebėtina, kad kitoje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą sprendimą dėl ginčo esmės.
35. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Už apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 170,70 Eur dydžio žyminį mokestį. Žyminis mokestis paprastai yra mokamas už procesinių dokumentų, kuriuose reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai (CPK 80 straipsnio 1 dalis), padavimą. Jei reiškiami procesiniai prašymai, jie žyminiu mokesčiu įprastai neapmokestinami, nebent tai tiesiogiai numatyta CPK (pvz. už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 80 straipsnio 5 dalis). Ieškovių prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo reiškiamas kaip išvestinis reikalavimas, šalia kitų materialinę reikšmę turinčių ieškovių reikalavimų. Toks išvestinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo žyminiu mokesčiu iš esmės neapmokestinamas (už šį reikalavimą ieškovės žyminio mokesčio nemokėjo). Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniu skundu skundžiant tik papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminis mokestis neturėjo būti mokamas, todėl apeliantės sumokėtas 170,70 Eur dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 106,21 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas šeši eurai 21 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Grąžinti atsakovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 5 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sumokėtą 170,70 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų 70 ct) žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.
Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.