Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1257-613/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-20
Bylos Nr.: e2A-1257-613/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Atsakovas: F. P., E. P., M. P., B. P.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-1257-613/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06742-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų F. P., E. P. ir M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovams F. P. ir B. P. (teisių perėmėjos E. P. ir M. P.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 464 (toliau – ir Bendrija) pateikė ieškinį atsakovams F. P. ir B. P. (teisių perėmėjos E. P. ir M. P.) prašydamas priteisti iš atsakovų 8 267,84 Eur įsiskolinimą ir 248 Eur teismo išlaidas Bendrijos naudai.

2. Ieškinyje nurodė, jog F. P. yra Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 464 pajininkas. 1997 m. spalio 6 d. F. P. yra sumokėjęs dalį tikslinių įnašų už garažo 1-01-2 statybą. F. P. įnešto pajaus dalis už garažo 1-01-2 statybą sudaro 31 000 Lt (8978,22 Eur). Tačiau garažo statyba nėra baigta (baigtumas 97 proc.), nors F. P. šiuo garažu naudojasi asmeniškai nuo 1997 m. spalio 6 d. Pažymi, kad F. P. nemokant papildomų tikslinių įnašų už garažo statybą ir neatsiskaitant su Bendrija už suteiktas komunalines paslaugas, sunaudotas garaže 1-01-2 (elektros energiją pagal elektros skaitiklio rodmenis, vandenį, pastato eksploatavimą – inžinerinių tinklų eksploatavimą, teritorijos tvarkymą ir priežiūrą, pastato valymą ir garažo apsaugos paslaugas, Bendrija susidariusį įsiskolinimą išskaičiuoja iš F. P. įnešto pajaus už nebaigtos statybos dvigubo garažo bokso su 2 rūsiais 1-01-2 statybą. Atsakovo įnešto pajaus dalis už garažo 1-01-2 statybą sudaro 8 978,22 Eur, todėl atsakovo 1997 m. spalio 6 d. įnešto pajaus likutis atskaičius turimus įsiskolinimus ir priskaičiuotus delspinigius 2022 m. rugsėjo 1 d. sudaro: 8 978,22 Eur – 8 267,84 Eur = 710,38 Eur.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2017 m. balandžio 3 d. F. P. kreipėsi raštiškai į Bendriją dėl garažo 1-01-2R padalinimo į 2 turtinius vienetus ir rūsio patalpų paskirties pakeitimo į garažų paskirtį. F. P. buvo paaiškinta, ką jis turi daryti, kad pasiekti norimą rezultatą: turimų įsiskolinimų bendrijai padengimas. Taip pat pažymėjo, kad pagal gautą informaciją iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, F. P. 2017 m. balandžio 6 d. atliko naujus kadastrinius matavimus ir vieną turtinį vienetą teoriškai padalino į du turtinius vienetus: garažą G1-01 su rūsiu (registro numeris (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 34,56 kv. m., ir garažą G1-02 su rūsiu (registro numeris (duomenys neskelbtini)), bendras plotas 34,54 kv. m. Tuo metu F. P. kreipėsi į ieškovą dėl pažymos, kad yra pilnai atsiskaitęs su bendrija, o ieškovas pasiūlė F. P. susimokėti turimas skolas ir tada jis galės gauti pažymą, adresuotą VĮ „Registrų centras“ apie atsiskaitymą su bendrija ir galės registruoti garažą savo arba savo ir sutuoktinės vardu. Sumokėjęs turimą įsiskolinimą 8 267,84 Eur garažų bendrijai (pagal stovį 2022 m. rugpjūčio 31 d.), galėtų gauti pažymą iš Bendrijos apie atsiskaitymą su bendrija ir įregistruoti šiuos objektus savo vardu kitą dieną po atsiskaitymo su bendrija, po to užbaigti (įteisinti) vieno turtinio vieneto padalinimą į 2 turtinius vienetus, prieš tai atlikęs statybos projekto ir kitų dokumentų korekcijas ir už jas susimokėjęs.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad yra visiškai atsiskaitęs už garažų įsigijimą, ką liudija Bendrijos pateiktas 1997 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderis SAA Nr. 19170333. Ieškovas garažą pirko pastatytą ir tinkamą naudojimui. Taip pat nurodė, kad su tokia Bendrijos pozicija dėl „teorinio“, o ne faktinio garažų padalijimo, nesutinka. Atsakovo teigimu, buvo įrengti du atskiri įvažiavimai / vartai, po vieną į kiekvieną iš garažų, pastačius tarp jų vidinę sieną. Visi šie darbai buvo atlikti gavus išankstinį žodinį Bendrijos pirmininko V. L. pritarimą. Atlikus šiuos fizinius garažo padalijimo darbus, buvo užsakytos ir parengtos dvi atskiros šių dviejų garažų kadastrinių matavimų bylos. Šie garažai Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti dėl to, jog bendrija atsisakė išduoti ieškovui atitinkamą pažymą, liudijančią nuosavybės teisės atsiradimą ar įgijimą, bet ne dėl to, kad „apgaudinėti Vilniaus miesto savivaldybę, nemokant rinkliavos už šiukšlių tvarkymą, kuri priklauso nuo turimo nekilnojamojo turto ploto“. Šiuos mokesčius turi mokėti Bendrija už turimą viso garažų komplekso plotą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kurį teismas taiko esant šalies prašymui. Be to, reikalavimams dėl netesybų (0,03 proc. delspinigiai) taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Atsakovo vertinimu, iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kada turėjo būti sumokėti papildomi tiksliniai įnašai, todėl neaišku, už kurį laikotarpį yra skaičiuojami delspinigiai.

Šalies argumentai

5. Ieškovė papildomai nurodė, kad tikslinius įnašus už atraminės sienos įrengimą garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais F. P. turėjo sumokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tiksliniai įnašai vandentiekio trasos remontui turėjo būti sumokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Dėl atsakovo įsiskolinimų už garaže sunaudotą elektros energiją, ieškovas buvo kviestas į bendrijos valdybos posėdį, bet neatvyko, t. y. su bendrijos valdymo organais, taip pat ir su bendrijos pirmininku nebendradarbiavo, nors jam bendrija siūlė išdėstyti skolų apmokėjimą per abiem pusėms priimtiną laikotarpį. Bendras F. P. įsiskolinimas už garaže 1-01R sunaudotą elektros energiją pagal garažo 1-01R elektros skaitiklio Nr. 1090872 rodmenis 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 1 096,18 Eur. Nurodė, kad Bendrija 2011 m. rugpjūčio 2 d. gavo F. P. pareiškimą dėl drėgmės patekimo į garažą, todėl papildomi įnašai atsirado dėl atsakovo pretenzijos. Bendrija 2012 metais organizavo viso pastato (duomenys neskelbtini) pamatų hidroizoliavimą bei įrengė drenažo sistemą. Atsakovas toliau reiškė pretenzijas. 2013 m sausio – vasario mėnesiais buvo įrengta atraminė sienelė prie atsakovo garažo 1-01R. Atsakovui reikalaujant 2013 m. rugsėjo 28 d. – spalio mėnesio pradžioje dar kartą atkasė pamatus ties F. P. 1-01R garažu ir apklijavo garažą papildomu prilydomosios bituminės dangos sluoksniu. 2013 m. spalio 2 d. F. P. iš ryto buvo informuotas telefonu, o po pietų jam buvo nusiųstas elektroninis laiškas su prašymu priimti rūsio hidroizoliavimo darbus, tačiau F. P. šį kvietimą ignoravo. Dėl atsakovo pretenzijų bandymų laboratorija UAB „Alzida“ paėmė mėginius atsakovo garaže 1-01. Atsakovas buvo supažindintas su bandymų rezultatais ir daugiau iš atsakovo jokių nusiskundimų Bendrija negavo. Ieškovas nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovo savavališkais darbais garaže (skylių išgręžimo perdangose, gofruotų rankovių įstatymo, grindų betonavimo).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų F. P. ir atsakovės B. P. (teisių perėmėjos E. P. ir M. P.) ieškovės 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai po 3 606,99 Eur, iš viso 7 213,97 Eur. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:

Šalies argumentai

6.1. Nurodė, kad ieškiniu prašoma iš atsakovų priteisti 8 267,84 Eur sumą, kuri susidaro iš įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją, įsiskolinimų už eksploatacines išlaidas, įsiskolinimo už tikslinį įnašą garažo vandentiekio statybai bei tikslinį įnašą atraminei sienai garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais, taip pat – delspinigiai už laiku nesumokėtą papildomą įnašą statybai, delspinigiai už laiku nesumokėtas eksploatacines išlaidas bei delspinigiai už nesavalaikį atsiskaitymą už sunaudotą elektros energiją.

6.2. Pažymėjo, kad teismui pateiktuose Bendrijos įstatuose ar Bendrijos narių visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose nėra užfiksuota konkretaus momento, konkrečios mėnesio dienos ar pan., kuomet Bendrijos nariai turėtų atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją, iki kada turėtų būti sumokamos eksploatacinės išlaidos.

6.3. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų, pateiktų lentelių, raštų atsakovui, kuriais atsakovas informuojamas apie pareigą mokėti už elektros energiją (2006 m. kovo 9 d. raštas Dėl įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją sumokėjimo, kuriuo buvo prašoma visiškai atsiskaityti su Bendrija iki 2006 m. balandžio 10 d., 2006 m. balandžio 10 d. raštas F. P., nurodoma, jog bendrijos Valdyba galėtų svarstyti dėl galimybės leisti atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją per abiem pusėms priimtiną laikotarpį, todėl prašoma atsakovo atvykti į Valdybos posėdį, kuris įvyks Bendrijos patalpose 2006 m. balandžio 20 d., 20 valandą), 2018 m. balandžio 18 d. Susirinkimo protokolo (kurio dalyje dėl 2 klausimo (svarstant Revizijos komisijos ataskaitą už 2017 metus) nurodoma, jog „F. P. nemoka bendrijai nei tikslinių įnašų už garažo 1 01R statybą, nei eksploatacinių išlaidų, nemoka už 1 01R garaže sunaudotą elektros energiją“. To paties protokolo dalyje „Einamieji ir kiti klausimai“ nutarta „įpareigoti F. P. pilnai atsiskaityti su bendrija iki 2018 m. gruodžio mėnesio 31 d., įskaitant priskaičiuotus delspinigius. Nesumokėjus iki nurodyto termino – atjungti elektros energijos tiekimą garažui 1 01R“) matyti, jog Bendrija buvo keletą kartų pareiškusi atsakovui reikalavimus dėl sumokėjimo už elektros energiją.

6.4. Sprendžiant dėl senaties termino, pažymėjo, jog remiantis minėtomis CK nuostatomis ir įvertinus pateiktus dokumentus, darytina išvada, jog reikalavimams dėl sumokėjimo už elektros energiją už laikotarpį iki 2005 m. gruodžio 31 m. buvo pareikštas būtent minėtu raštu, nurodant sumokėjimo terminą 2006 m. balandžio 10 d. Taigi 10 metų terminas tokiam reikalavimui pareikšti, baigėsi 2016 m. balandžio 10 d., todėl ieškinį teisme pareiškus 2022 m. rugpjūčio 31 d., reikalavimas dėl minėtų sumų laikytinas pareikštu praleidus ieškinio senaties terminą.

6.5. Kitas dokumentas, kuriame kalbama apie terminus įsiskolinimui už elektros energiją sumokėti – 2018 m. balandžio 18 d. pakartotinio Susirinkimo sprendimas, kuriuo F. P. nustatytas terminas – 2018 m. gruodžio 31 d., iki kada atsakovas įpareigotas pilnai atsiskaityti su Bendrija. Įvertinus aplinkybę, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad dar kada nors po 2006 m. į atsakovą būtų buvę kreiptasi dėl mokėjimo už sunaudotą elektros energiją, be to, kaip minėta, nėra pateikta duomenų, kokiais terminais Bendrijos nariai turi atsiskaityti už elektrą, darė išvadą, jog vadovaujantis CK nuostatomis, terminas skaičiuojamas nuo tokio reikalavimo pareiškimo dienos, o šiuo atveju, Susirinkimui nustačius terminą – nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog terminas reikalavimui dėl sunaudotos elektros energijos apmokėjimo už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra pasibaigęs.

6.6. Nustatė, jog Bendrijos garažų masyve kiekvienam garažų boksui yra įrengtas individualus elektros apskaitos prietaisas ir vienas – bendras visam masyvui. Ieškovo atstovo teigimu (su tuo sutiko ir atsakovas), bendras visam garažų masyvui elektros apskaitos prietaisas yra techniškai tvarkingas, jam atlikta metrologinė patikra. Tuo tarpu individualūs apskaitos prietaisai nėra patikrinti.

6.7. Teismo vertinimu, abiem šalims pripažįstant, jog Bendrijoje galioja tokia tvarka, kad elektra apskaitoma kiekvienam garažui pagal įrengtus individualius skaitliukus, be to, bendras visam garažų masyvui įrengtas elektros apskaitos prietaisas yra metrologiškai patikrintas, o jo rodmenys atitinka individualių skaitiklių duomenis, nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo valdomam garažui priskirto skaitiklio rodmenimis. Pažymėjo, jog atsakovas, būdamas rūpestingu garažo valdytoju, turėjo visas galimybes (manydamas tam esant reikalinga) atlikti jam priskirto apskaitos prietaiso patikrą savarankiškai, be to, imtis priemonių, kad apriboti pašalinių asmenų prieigą. Kita vertus, į bylą atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų buvę nustatyti neteisėto prisijungimo prie minėto individualaus apskaitos prietaiso atvejai ar šio prietaiso apgadinimai ir pan. Išdėstytus argumentus laikė pasirinkta gynybos strategija.

6.8. Pažymėjo, kad į bylą pateiktas 1997 m. spalio 6 d. kasos pajamų orderis, kuriuo atsakovas sumokėjo 31 000 Lt už garažą Nr. 1-01R, šiame orderyje yra prierašas, kad pradiniai elektros skaitiklio rodmenys – 13,0 kW. Taip pat į bylą pateiktas kasos pajamų orderis, kuris patvirtina, kad atsakovas už dalį sunaudotos elektros energijos su Bendrija atsiskaitė, t. y. 2011 m. vasario 9 d. sumokėjo už elektrą pagal skaitiklio parodymus nuo 9908,40 iki 9974,50 (pagal ieškovo pateiktą lentelę atitinka 2010 metus) – 32,39 Lt (9,38 Eur). Taigi, matyti, jog tam tikrais atvejais, t. y. selektyviai, pats atsakovas individualaus skaitiklio parodymais vadovaujasi. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad iš atsakovų Bendrijos naudai priteistina už suvartotą elektros energiją už 2006 – 2021 metų laikotarpiu, iš viso – 188,01 Eur.

6.9. Nurodė, kad ieškiniu taip pat prašoma priteisti 59,71 Eur delspinigių už nesavalaikį atsiskaitymą už sunaudotą elektros energiją nuo 1 086,80 Eur sumos, t. y. po 0,03 procento už dieną. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos. Bendrijos Įstatų 15.3 punkte numatyta, kad Bendrijos nariams, nesumokėjusiems visuotinio susirinkimo nustatytais terminais įmokų, skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių dydį nustato visuotinis Bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas. Tačiau atkreipė dėmesį, jog į bylą nėra pateikta tokio Susirinkimo protokolo, iš kurio būtų matyti, kad buvo svarstytas delspinigių dydis. Taigi, Įstatuose aiškiai įtvirtinus, kad delspinigių dydį nustato būtent Visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas, tačiau nesant priimto atitinkamo sprendimo (ar nepateikus į bylą tai pagrindžiančių įrodymų), darė išvadą, jog pagrindo priteisti delspinigius nagrinėjamu atveju nėra.

6.10. Konstatavo, jog ieškinio senaties terminas dėl eksploatacinių išlaidų priteisimo nėra praleistas. Pažymėjo, kad iš į bylą pateikto 2015 m. liepos 1 d. Susirinkimo protokolo matyti, jog nuspręsta, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. eksploatacinių išlaidų mokestis vienam garažo boksui, turinčiam inventorizacinę bylą, sudaro 12 Eur/mėn. (7 klausimas). Taip pat svarstymo metu priminta, kad 40 Lt mėnesinis mokestis (11,58 Eur) nekito jau daug metų, bei pasiūlyta šį dydį suapvalinti iki 12 Eur. Pažymėjo, kad ir teismo posėdžio metu atsakovas neneigė žinąs apie tokias išlaidas, tačiau nusprendęs jų nemokėti (dėl kylančių ginčų, dėl garažuose atliktų darbų kokybės ir pan.) bei palikęs teismui nuspręsti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimą dėl eksploatacinių išlaidų priteisimo tenkino ir iš atsakovų priteisė 1 657,62 Eur eksploatacinių išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau šiuo atveju, nesant priimto Susirinkimo sprendimo dėl delspinigių dydžio, nėra pagrindo jų priteisti.

6.11. Dar vienas tikslinis įnašas, kurį prašoma priteisti iš atsakovų – tikslinis įnašas garažo statybai vandentiekio trasai, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad dėl šio įnašo buvo nuspręsta 2015 m. liepos 1 d. Susirinkime (5 klausimas). Susirinkimo sprendimu nutarta dėl 100 Eur surinkimo nuo kiekvieno garažo bokso iki 2015 m. gruodžio 31 d. vandentiekio trasos renovavimui. Susirinkimo sprendimu nustatytas terminas prievolės įvykdymui – 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrijos Įstatų 15.1 punktas numato, kad Bendrijos narys privalo laikytis Bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų. Bendroji ieškinio senatis tokiam reikalavimui pareikšti nėra suėjusi. Įrodymų, kad atsakovai būtų sumokėję šį įnašą byloje nėra pateikta. Atitinkamai, tokį ieškinio reikalavimą tenkino ir iš atsakovų priteisė 100 Eur tikslinio įnašo vandentiekio trasos renovavimui.

6.12. Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovų tikslinį įnašą už atraminę sieną garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad darbai atlikti (t. y. atraminė sienutė pastatyta) 2013 m. sausio – vasario mėnesiais. 2013 m. kovo 27 d. Susirinkimo sprendimu (4 klausimas) nutarta: „pritarti atraminės sienos po pastato (duomenys neskelbtini) laiptinės pamatais įrengimo sutarčiai, pasirašytai 2013 m. sausio 14 d., bendrai sumai 18 190,54 Lt. Atraminės sienos įrengimo ir jos hidroizoliavimo išlaidas priskirti garažui 1-01R, kaip tikslinius įnašus už garažo bokso 1-01R statybą, kadangi kitiems bendrijos nariams šis atraminės sienos įrengimo klausimas nėra aktualus. Įpareigoti F. P. apmokėti bendrijos patirtas atraminės sienos įrengimo ir jos hidroizoliavimo išlaidas iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Remiantis Įstatų 15.1 punktu, Bendrijos susirinkimų nutarimai yra privalomi laikytis Bendrijos nariams. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šis Susirinkimo nutarimas būtų buvęs apskųstas ar panaikintas, taigi yra galiojantis.

6.13. Teismo vertinimu, atsakovo išdėstyti argumentai, susiję su tuo, jog atlikti darbai yra galimai būtini visam pastatui, esant priimtam ir nenuginčytam Susirinkimo sprendimui, šiuo atveju nėra reikšmingi. Atsakovo argumentai galėtų būti svarbūs sprendžiant ginčą dėl Susirinkimo nutarimo panaikinimo, tačiau tokio reikalavimo byloje nėra pareikšta. Atsižvelgiant į tai, šį ieškinio reikalavimą tenkino ir iš atsakovų priteisė 5 268,34 Eur tikslinio įnašo atraminei sienai garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: 1) taikyti ieškinio senatį ir ieškovės 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį tenkinti iš dalies; 2) priteisti iš atsakovų F. P. ir atsakovės B. P. (teisių perėmėjos E. P. ir M. P.) ieškovo 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai po 900,65 Eur , iš viso – 1 801,30 Eur; 3) likusioje dalyje ieškovo 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atmesti; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme bei atitinkamai iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Nurodo, kad atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė iš atsakovų priteisti ieškovei 5 412,67 Eur, taip pat dalimi dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

7.2. Pažymi, jog ieškovė savo ieškiniu pirmosios instancijos teismo be kita ko prašė priteisti iš atsakovų 5268,34 Eur tikslinį įnašą už atraminės sienos po pastato (duomenys neskelbtini) laiptinės pamatais įrengimą. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė 2013 m. kovo 27 d. Susirinkimo sprendimu, kuriame 4 punktu buvo sprendžiamas klausimas „Dėl rūsio, 1 ir 2 aukšto garažų hidroizoliavimo darbų eigos“. Pažymi, jog nors minėtame sprendime darbotvarkės 4 klausimas buvo tik „dėl darbų eigos“, tačiau ties šiuo darbotvarkės klausimu buvo priimtas ir sprendimas „pritarti atraminės sienos po pastato (duomenys neskelbtini) laiptinės pamatais įrengimo sutarčiai, pasirašytai 2013 m. sausio 15 d. bendrai sumai 18 190,54 Lt. Atraminės sienos įrengimo ir jos hidroizoliavimo išlaidas priskirti garažui 1-01R, kaip tikslinius įnašus už garažo bokso 1-01R statybą, kadangi kitiems bendrijos nariams šis atraminės sienos įrengimo klausimas nėra aktualus. Įpareigoti F. P. apmokėti bendrijos patirtas atraminės sienos įrengimo ir jos hidroizoliavimo išlaidas iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

7.3. Pažymi, jog atsakovai prašydami pirmosios instancijos teismo ieškovės ieškinį atmesti be kita ko ir dalyje dėl reikalavimo priteisti 5268,34 Eur dydžio sumą už atraminės sienutės po garažų masyvo pamatais įrengimo, aiškiai ir pagrįstai nurodė, jog toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes minėta atraminė sienutė yra bendrojo naudojimo objektas, o ne asmeninis atsakovų turtas, dėl ko, remiantis teisiniu reguliavimu, visos ieškovės patirtos išlaidos už atraminės sienelės, kaip bendrojo naudojimo objektą, įrengimą turėjo būti proporcingai kiekvieno daliai paskirstytos visiems garažų savininkams, o ne priskirtos tik vienam asmeniui, t. y. atsakovui F. P.. Pirmosios instancijos teismas į tokius atsakovų argumentus atsižvelgė itin deklaratyviai ir nepagrįstai netaikė CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs teismo pareigą ex officio patikrinti, ar nėra pagrindo pripažinti tam tikrą sandorį, kuriuo yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, niekiniu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visgi to neatliko, privalėjo tai nustatyti ir aiškiai sprendime konstatuoti, nurodydamas, kad šiuo atveju nėra pakankamai aplinkybių ir įrodymų pripažinti sandorį akivaizdžiai niekiniu.

7.4. Kaip matyti, DNSBĮ yra aiškiai nustatyta, kas yra bendrojo naudojimo objektai, todėl šiuo atveju vadovaujantis tuo, kad atraminė sienelė įrengta po garažų laiptine, su tikslu, kad laiptinė turėtų konstrukcinė atramą, bei tuo, kad atraminė sienelė nepriklauso atsakovams nuosavybės teise, darytina pagrįsta išvada, kad atraminė sienelė yra bendrojo naudojimo objektas, t. y. ji priklauso visiems garažų savininkams bendrąja daline nuosavybe, kurią visi savininkai privalo prižiūrėti ir išlaikyti kartu.

7.5. Pažymi, jog šiuo nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog atraminė sienelė yra bendrojo naudojimo objektas ir už jos įrengimą susidariusios išlaidos turėjo būti paskirstytos CK nustatyta tvarka – mokėti tokias išlaidas privalo visi patalpų savininkai proporcingai kiekvieno daliai. Atraminė sienelė nėra ir negali būti priskiriama prie asmeninio atsakovų turto. Ieškovė nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovai būtų reikalavę Bendrijos jam asmeniškai įrengti atraminę sienutę, kad būtų Bendriją ar jos pirmininką V. L. įpareigoję, įgalioję sudaryti 2013 m. sausio 15 d. atraminės sienutės įrengimo sutartį, kad patys atsakovai būtų dalyvavę rangos sutarties dėl tokios atraminės sienutės įrengimo sąlygų derinime ir jos pasirašyme, ar kad būtų atsakovai dalyvavę atliktų darbų pagal sutartį priėmimo – perdavimo procese. Tokių duomenų byloje nėra, kas tik patvirtina, kad atraminė sienelė buvo būtina išimtinai visam garažų pastatui, todėl visos patirtos išlaidos turėjo būti paskirstytos visiems garažų savininkams.

7.6. Pastebi, kad šiuo atveju atraminės sienelės įrengimas buvo atliktas garažų laiptinėje, bendro naudojimo patalpose su tikslu apsaugoti jau esančia laiptinę nuo įgriuvimo atliekant kasimo darbus. Tai patvirtina ir ieškovės atstovas V. L. 2024 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu (teismo posėdžio įrašo laikas: nuo 00:22:50 iki 00:25:15), teigdamas, jog laiptinė baigiasi ties pirmu aukštu, buvo aišku, kad pasikasus žemė griūna ir čia atsivėrė anga, ir buvo priimtas sprendimas, kad nėra kito būdo, kadangi nėra pamatų, įrengti atraminę sieną. Taigi tokia faktinė situacija akivaizdžiai atitinka CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas statiniui (šiuo atveju garažo masyve esančiai laiptinei) išsaugoti.

7.7. Pažymi, kad šios atsakovų nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas ir nereikalaujantis papildomų įrodymų pagrindas pripažinti 2013 m. kovo 27 d. Bendrijos sprendimo dalį „4. Dėl rūsio, 1 ir 2 aukšto garažų hidroizoliavimo darbų eigos“ niekiniu ex officio. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų procesiniam sprendimui priimti aplinkybių (įrodymų), patvirtinančių 2013 m. kovo 27 d. susirinkimo sprendimo negaliojimą, nevertino, neatskleidė bylos esmės, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas CPK 176, 183, 185 straipsniuose, tai pat nesilaikė ir CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Žemesnės instancijos teismas

7.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties „terminas reikalavimui dėl sunaudotos elektros energijos apmokėjimo už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra pasibaigęs“. Taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą ir dėl to, jog ieškinio senaties terminas dėl eksploatacinių išlaidų priteisimo nėra praleistas.

7.9. Atsakovai bylos nagrinėjimo teisme metu, sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl 5 268,34 Eur tikslinio įnašo už atraminę sieną garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais priteisimo iš atsakovų, pirmosios instancijos teismas ne tik kad netaikė atsakovų prašomo taikyti tokio pobūdžio reikalavimams sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 4.76 straipsnis, 1.125 straipsnio 9 dalis), bet ir apskritai sprendime nepasisakė dėl tokio prašomo taikyti ieškinio senaties termino taikymo / netaikymo pagrįstumo.

7.10. Pažymi, kad bendrijoje buvo susiklosčiusi praktika, jog jos nariai (pajininkai) su bendrija už sunaudotą elektros energiją ar eksploatacines išlaidas atsiskaito kartą per metus. Pirmosios instancijos teismas nebandė nustatyti faktinių aplinkybių dėl konkrečių tokių mokėjimo atlikimo terminų ar mokėjimų dienų, tačiau atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog tokie mokėjimai bendrijoje iš tiesų buvo atliekami kartą per metus, už einamuosius metus atsiskaitant su bendrija kitų metų pirmajame ketvirtyje. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ir visapusiškai nenustatęs ir neištyręs visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai taikydamas CK 1.127 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, reguliuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl reikalavimų atsakovams sumokėti bendrijai už sunaudotą elektros energiją iki 2005 m. gruodžio 31 d.

7.11. Pažymi, jog ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teikdama paaiškinimus teismo posėdžių metu ar kalbose neįvardijo jokių aukščiau šioje apeliacinio skundo dalyje nurodytų visų ieškinio senaties terminų praleidimo priežasčių (ieškovės prašymas netaikyti šių terminų, atsakovų vertinimu, nėra laikytina svarbiomis tokių terminų praleidimo priežastimis), o sprendime pirmosios instancijos teismas nesprendė praleistų ieškinio senaties terminų atnaujinimo klausimo.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Nurodo, kad bendrija taikė praktiką, kad pajininkams ir bendrijos nariams turimo įsiskolinimo sumai kasmet buvo mažinamas įneštas pajus garažo statybai. Tačiau pajininkai ar bendrijos nariai pasikeitus finansinei situacijai visada galėdavo atstatyti įneštą pajų, kai padengdavo buvusį įsiskolinimą. Todėl mano, kad jokia senatis buvusiems atsakovo įsiskolinimams neturėtų būti taikoma, nes atsakovo turėtų įsiskolinimų suma kasmet pradedant nuo 2000 metų buvo mažinama atsakovo įnešto pajaus dydžiu.

8.2. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad bendrija galėjo ginti savo pažeistas teises teisme. Bendrija negalėjo kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistų teisių, nes atsakovas neturi registruoto turto bendrijoje savo vardu. Todėl pagal bendrijos įstatus įsiskolinimo sumą išskaitydavo iš atsakovo įnešto pajaus kiekvienais metais.

8.3. Nurodo, kad atsakovui reikalaujant 2013 m sausio - kovo mėnesiais buvo įrengta atraminė sienelė prie atsakovo garažo 1-01-2 šono prie laiptinės. Bendrijai ir jos nariams atraminė sienutė nebuvo reikalinga. Laiptinė nesiruošė griūti, atraminės sienutės funkcija – fizinis barjeras galimam vandens atitolinimui nuo atsakovo garažo šono prie laiptinės, esant liūtims. Priešingai negu teigia atsakovas atraminė sienutė jokios reikšmės laiptinei neturėjo ir nebuvo reikalinga, nes rangovai, bendrija ir techninę priežiūrą vykdžiusi bendrovė pasirinko visai kitą atsakovo rūsio dalies, kuri randasi po laiptine hidroizoliavimo variantą.

8.4. Atraminė sienelė nėra bendro naudojimo objektas, ji buvo pastatyta tik kaip apsauginis fizinis barjeras kad apsaugoti atsakovo garažą ašyje 11/12 ir prie laiptinės nuo gruntinio vandens ir galimo vandens patekimo iš miesto kanalizacijos esant liūtims, kada miesto kanalizacija nepajėgia pašalinti perteklinio vandens iš gatvės. Atraminė sienelė nėra įrengta tam, kad laiptinė turėtų konstrukcinę atramą. Laiptinei nereikalinga konstrukcinė atrama, nes ji integruota į bendrą monolitinio pastato konstrukciją.

8.5. Atsakovas nepaminėjo, kad atsakovui nepriklauso nuosavybės teise taip pat ir garažai, kuriais jis naudojasi, nes nėra pilnai atsiskaitęs su bendrija, nors galimybę įteisinti garažą kaip savo nuosavybę turėjo nuo 2005 metų. Atsakovas sumokėjęs visus bendrijos susirinkimuose nustatytus tikslinius įnašus, eksploatacines išlaidas ir išlaidas už sunaudotą garaže elektros energiją pagal elektros skaitiklių rodmenis turės galimybę įteisinti visą turtą, kaip savo nuosavybę.

8.6. 2013 m. kovo 27 d. įvykęs visuotinis bendrijos narių susirinkimas padarė didžiulę nuolaidą atsakovui suteikdamas atidėjimą iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti už atraminė sienutės įrengimo darbus ir susimokėti kitas turėtas skolas. Tokios išimtys nėra taikomos piktybiniams skolininkams. Tokią reikšmę turi 2013 m. kovo 27 d. protokole užfiksuota frazė dėl nuolaidžiavimo atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Apeliacijos objektas – sprendimo, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: 1) garažo bokso 1-01-2 pajininko F. P. papildomų tikslinių įnašų, eksploatacinių išlaidų, atsiskaitymų už sunaudotą elektros energiją įsiskolinimų apskaitos ir pajaus likučio istoriją pagal stovį 2024 m. rugsėjo 30 d.; 2) ištrauką iš atsakovo garažo 1-01-2 inventorizacinės bylos pirmame aukšte ir rūsyje su atraminės sienutės įrengimo lokacija ir atsakovo garažų lokacija bendrame garažų masyve, kuriame nurodyti ašių skerspjūviai; 3) 2018 m. lapkričio 12 d. Nr. 2R-5942(2.13) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pranešimą „Dėl asmens duomenų tvarkymo“.

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pridėtais įrodymais, daro išvadą, jog minėti įrodymai neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui, kadangi dalis su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamų įrodymų yra matomi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninėje byloje. Taip pat pateikta atsakovo pajaus likučio istorija 2024 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, tačiau šis įrodymas pateiktas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškovė nenurodo, ką pateikti įrodymai pagrindžia, neprašo jų prijungti prie bylos, iš esmės nepagrindė tokių duomenų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus ieškovės įrodymus atsisako priimti.

16. Ieškovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija Nr. 464, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 8 267,84 Eur sumą, kuri susidaro iš įsiskolinimo už sunaudotą elektros energiją, įsiskolinimų už eksploatacines išlaidas, įsiskolinimo už tikslinį įnašą garažo vandentiekio statybai bei tikslinį įnašą atraminei sienai garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais, taip pat delspinigius už laiku nesumokėtą papildomą įnašą statybai, delspinigius už laiku nesumokėtas eksploatacines išlaidas bei delspinigius už nesavalaikį atsiskaitymą už sunaudotą elektros energiją.

17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų F. P. ir atsakovės B. P. (teisių perėmėjos E. P. ir M. P.) ieškovo 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai po 3 606,99 Eur, iš viso 7 213,97 Eur.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

18. Apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sunaudotos elektros energijos apmokėjimo už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dokumentas, kuriame kalbama apie terminus įsiskolinimui už elektros energiją sumokėti – 2018 m. balandžio 18 d. pakartotinio Susirinkimo sprendimas, kuriuo F. P. nustatytas terminas – 2018 m. gruodžio 31 d., iki kada atsakovas įpareigotas pilnai atsiskaityti su Bendrija, todėl darė išvadą, kad terminas reikalavimui dėl sunaudotos elektros energijos apmokėjimo už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nėra pasibaigęs.

19. CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Bendrijų įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas (Bendrijų įstatymo 1 straipsnis).

20. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamo ginčo atveju aktuali CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai darė išvadą, dėl ieškinio senaties termino susijusio su reikalavimu dėl sunaudotos elektros energijos apmokėjimo. Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. balandžio 18 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 464 narių pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo, atsakovas F. P. įpareigotas pilnai atsiskaityti su bendrija iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taigi, šiuo atveju atsakovas buvo įpareigotas iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsiskaityti su bendrija, to nepadarius, reikalavimo už elektros energiją priteisimo senatis pradedama skaičiuoti pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis.) Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš atsakovų bendrijos naudai priteistina už suvartotą elektros energiją 2006-2021 metų laikotarpiu – 188,01 Eur.

22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir dėl to, jog ieškinio senaties terminas dėl eksploatacinių išlaidų priteisimo nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus skundžiamo sprendimo 22-24 punktuose išdėstytus argumentus ieškinio senaties terminas dėl eksploatacinių išlaidų priteisimo nėra praleistas, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl eksploatacinių išlaidų priteisimo ir iš atsakovų priteisė 1 657,62 Eur eksploatacinių išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas dėl eksploatacinių išlaidų priteisimo nėra praleistas, vadovavosi be kita ko ir 2018 m. balandžio 18 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 464 narių pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolu, kuriame F. P. įpareigotas pilnai atsiskaityti su bendrija iki 2018 m. gruodžio 31 d. Iš minėto susirinkimo protokolo matyti, kad visuotinio susirinkimo metu, buvo paminėta, kad F. P. nemoka bendrijai nei tikslinių įnašų už garažo 1 01R statybą, nei eksploatacinių išlaidų, nemoka už 1 01 R garaže sunaudotą elektros energiją. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo susirikinimo protokolu atsakovas buvo įpareigotas ne tik padengti įsiskolinimus už sunaudotą elektros energiją, tačiau ir padengti turimus įsiskolinimus susijusius su eksploatacinėmis išlaidomis. Minėta, kad atsakovas įpareigotas pilnai atsiskaityti su bendrija iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad šiam pareikštam ieškinio reikalavimui nėra praleistas senaties terminas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė 1 657,62 Eur eksploatacinių išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

23. Apeliantas apeliaciniu skundu nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš atsakovų priteisė 100 Eur tikslinio įnašo vandentiekio trasos renovavimui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.

Dėl 5 268,34 Eur tikslinio įnašo atraminei sienai garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais.

24. Apeliantai akcentuoja, kad atsakovai prašydami pirmosios instancijos teismo ieškovės ieškinį atmesti be kita ko ir dalyje dėl reikalavimo priteisti 5268,34 Eur dydžio sumą už atraminės sienutės po garažų masyvo pamatais įrengimo, aiškiai ir pagrįstai nurodė, jog toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tokius atsakovų argumentus atsižvelgė itin deklaratyviai ir nepagrįstai netaikė CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Apeliacinės instancijos neturi pagrindo nepritarti šiems apelianto argumentams.

25. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar jis pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2024 83 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį ar aktą negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio ar akto, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad F. P. 2011 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu, kreipėsi į 464 -osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininką, nurodydamas, kad negali naudotis jam priklausančiu sudvigubintu garažu dėl esančios drėgmės, prašydamas spręsti išorinės hidroizoliacijos pastato problemą. Taip pat nustatyta, kad visuotinio Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 464 narių 2013 m. kovo 27 d. susirinkimo metu, 4 darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama – „Dėl rūsio, 1 ir 2 aukšto garažų hidroizoliavimo darbų eigos“, nutarta „pritarti atraminės sienos po pastato (duomenys neskelbtini) laiptinės pamatais įrengimo sutarčiai, pasirašytai 2013 m. sausio 15 d. bendrai sumai 18 190,54 Lt. Atraminės sienos įrengimo ir jos hidroizoliavimo išlaidas priskirti garažui 1-01R, kaip tikslinis įnašas už garažo bokso 1-01R statybą, kadangi kitiems bendrijos nariams šis atraminės sienos įrengimo klausimas nėra aktualus. Įpareigoti F. P. apmokėti bendrijos patirtas atraminės sienos įrengimo ir jos hidroizoliavimo išlaidas iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Duomenų, kada apie šį sprendimą informuotas F. P. iš byloje esančių duomenų nėra aišku.

29. Apeliantai akcentuoja, kad prašydami pirmosios instancijos teismo atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti 5268,34 Eur dydžio sumą už atraminės sienutės po garažų masyvo pamatais įrengimo, nurodė, jog toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi minėta atraminė sienutė yra bendrojo naudojimo objektas, o ne asmeninis atsakovų turtas, dėl ko, remiantis teisiniu reguliavimu, visos ieškovės patirtos išlaidos už atraminės sienelės, kaip bendrojo naudojimo objektą, įrengimą turėjo būti proporcingai kiekvieno daliai paskirstytos visiems garažų savininkams, o ne priskirtos tik vienam asmeniui, t. y. atsakovui F. P.. Todėl apeliantai pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad minėto visuotinio bendrijos narių 2013 m. kovo 27 d. priimtas sprendimas 4 -uoju darbotvarkės klausimu yra akivaizdžiai niekinis prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms – CK 4.82 straipsnio 3 daliai, 4.76 straipsniui. Ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad atraminės sienelės įrengimu darbai išimtinai susiję su atsakovui priklausančiu garažu, kadangi bendrijai ir jos nariams atraminė siena nebuvo reikalinga. todėl patirtas išlaidas dėl atraminės sienos įrengimo turi padengti išimtinai atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl visuotinio bendrijos narių 2013 m. kovo 27 d. susirinkime 4 – uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumo, sprendžiant ar patirtos išlaidos dėl atraminės sienos įrengimo buvo skirtos bendrojo naudojimo objektui ir / ar išimtinai susiję su atsakovui priklausančio garažo pagerinimu.

30. Niekinio sandorio faktą ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015). Tokiu atveju būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai).

31. Nors ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas turi CK 1.78 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę spręsti dėl niekinio sandorio fakto nustatymo ir jo padarinių taikymo, tačiau tai nereiškia, kad gali priimti siurprizinius sprendimus. Kai sandoris susijęs su byloje pareikštu reikalavimu, teismas turi teisę savo iniciatyva vertinti ir pripažinti tokį sandorį niekiniu, kai toks konstatavimas yra būtinas siekiant apginti pažeistas teises ar užtikrinti viešąjį interesą, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių, o byloje yra duomenų, kurie leistų pripažinti sandorį ar aktą niekiniu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų argumentų susijusių su visuotinio bendrijos narių 2013 m. kovo 27 d. susirinkime priimto 4 darbotvarkės klausimo teisėtumu, t. y. ar išlaidos už įrengtą atraminę sieną po garažų masyvo pamatais priskirtinos bendrojo naudojimo objektui ar išimtinai atsakovo priklausančiam garažui, ir tik tuomet spręsti, dėl patirtų išlaidų už atraminės sienelės įrengimo priteisimą (proporcingai kiekvieno daliai paskirstytos visiems garažų savininkams ar priskirti tik vienam asmeniui, t. y. atsakovui F. P.). Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 5 268,34 Eur dydžio sumos už atraminės sienos po garažų masyvo pamatais įrengimą, turėjo pareigą ex officio patikrinti akto, kuriuo rėmėsi ieškovė (visuotinio bendrijos narių 2013 m. kovo 27 d. susirinkimo protokolo 4 -uoju darbotvarkės klausimu) atitikimo, imperatyvioms įstatymo normoms ir tuomet spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

32. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šiuo klausimu visgi turi būti išsiaiškintos šalių pozicijos, ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, apsvarstyti galimi teisių gynimo būdai ir priimamas sprendimas dėl tinkamiausio iš jų, atsižvelgiant į šalių pareikštus reikalavimus, byloje turi būti išspręstas klausimas ir dėl trečiųjų asmenų nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų įtraukimo į bylą. CPK 47 straipsnio 1 dalis numato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ex officio spręsdamas dėl visuotinio bendrijos narių 2013 m. kovo 27 d. susirinkimo protokolo (ne)galiojimo turės išspręsti klausimą ir dėl trečiųjų asmenų įtraukimo t. y. dėl 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių įtraukimo į bylą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

33. Apeliantai taip pat pažymi, kad atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, sprendžiant klausimą dėl 5 268,34 Eur tikslinio įnašo už atraminę sieną garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais priteisimo iš atsakovų, teismo prašė taikyti tokio pobūdžio reikalavimams sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik kad netaikė atsakovų prašomos trejų metų ieškinio senaties termino, bet ir apskritai sprendime nepasisakė dėl tokio prašomo taikyti ieškinio senaties termino pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstą teismo sprendimą, sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Atsakovai aiškiai kėlė šį klausimą ir prašė atmesti ieškinį, remdamasis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo apskritai nenagrinėjo ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikė įvertinimo. Tai, remiantis CPK 270 straipsnio 4 dalimi, laikytina proceso teisės normų pažeidimu.

34. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 5 268,34 Eur tikslinio įnašo už atraminę sieną garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais priteisimo iš atsakovų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas neišnagrinėjo visų byloje pareikštų reikalavimų. Šis taip pat trūkumas užkerta kelią visapusiškai bylos analizei ir lemia būtinybę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai užtikrins visapusišką šalių teisių gynimą ir tinkamą proceso teisės normų laikymąsi (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog byloje pateiktas ieškovės reikalavimas nustatė ginčo ribas ir nulėmė proceso šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos pobūdį bei atitinkamai teismo pareigą išsamiai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, susijusius su teikiamo reikalavimo (ne)pagrįstumu. Pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ginčijamą procesinį sprendimą priėmęs teismas nesiaiškino ir neįvertino pirmiau nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių dėl ieškinio reikalavimų (5 268,34 Eur tikslinio įnašo atraminei sienai) pagrįstumo, t. y. nevertino ar išlaidos už įrengtą atraminę sieną po garažų masyvo pamatais priskirtinos bendrojo naudojimo objektui ar išimtinai atsakovo priklausančiam garažui, neišnagrinėjo atsakovų reiškiamo reikalavimo dėl trejų metų senaties taikymo, todėl daroma išvada, kad dėl to nebuvo atskleista ginčo dėl tikslinio įnašo už atraminę sieną garažui 1-01-2 esmė, o dėl byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto ši aplinkybė negali būti pašalinta apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl ginčo sandorio / akto teisėtumo, jos turi būti nustatytos ir ištirtos bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat byloje turės būti sprendžiamas klausimas ir dėl trečiųjų asmenų įtraukimo t. y. dėl 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių įtraukimo į bylą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010)

37. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Taigi, tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą.

38. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas dėl 5 268,34 Eur tikslinio įnašo atraminei sienai priteisimo, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo reikalinga tinkamai nustatyti faktines aplinkybes susijusias su reikalavimu dėl 5 268,34 Eur išlaidų patirtų dėl atraminės sienos įrengimo, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ex officio spręsdamas dėl 2013 m. kovo 27 d. susirinkime priimto 4 darbotvarkės klausimo teisėtumo turi įvertinti ar išlaidos už įrengtą atraminę sieną po garažų masyvo pamatais priskirtinos bendrojo naudojimo objektui ar išimtinai atsakovo priklausančiam garažui, tuomet atitinkamai spręsti, dėl patirtų išlaidų už atraminės sienelės įrengimo priteisimą (proporcingai kiekvieno daliai paskirstytos visiems garažų savininkams ar priskirti tik vienam asmeniui, t. y. atsakovui F. P.). Taip pat pasisakyti dėl atsakovo pareikšto reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl 5 268,34 Eur tikslinio įnašo už atraminę sieną ir spręsti klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo t. y. dėl 464-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių įtraukimo į bylą, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

40. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Taigi, tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Dalį ieškinio reikalavimų perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, jis, kartu su grąžinama bylos dalimi, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 5 268,34 Eur tikslinio įnašo atraminei sienai garažui 1-01-2 po laiptinės pamatais priteisimo, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismui, kartu su grąžinama nagrinėti iš naujo bylos dalimi, perduoti spręsti šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teisėjai Almantas PadvelskisGiedrė SeselskytėLarisa Šimanskienė