- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-463-577/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35225-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- O. Y.-A.
- Ieškovas
- M. K. Y.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. Y.-A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. Y. ieškinį atsakovei O. Y.-A. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K.-Y. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. K. Y. (gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nustatė šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Ieškovas pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Atsakovė prašė panaikinti 2022 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove bei uždrausti ieškovui išvežti iš Lietuvos Respublikos šalių dukrą be atsakovės sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1807-275/2022 minėta nutartis palikta nepakeista.
2. Atsakovė pateikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir taikymo - prašo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su atsakove bei nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: vaikas 1 savaitę praleis pas motiną ir 1 savaitę praleis pas tėvą; per šventes vaikas bus pas motiną; vaikas gimtadienį praleis ir su motina ir su tėvu; per Šv. Kalėdas vaikas bus su motina, t. y. visą Kalėdinę savaitę nuo 2022 m. gruodžio 24 d. 16 val. iki 2022 m. gruodžio 29 d. 20 val.; per Naujuosius metus, nuo 2022 m. gruodžio 31 d. 16 val. iki 2023 m. sausio 2 d. 20 val. vaikas bus su motina; bendravimas su vaiku vaikui būnant pas motiną ar tėvą telefonu bei kt. ryšio priemonėmis bus pastovus ir nei tėvas nei motina netrukdys bendrauti; per mokyklos atostogas vaiką galima išvežti tik esant notariniam sutikimui; vaikui susirgus, vaikas bus su motina; vaiką pas gydytojus ves motina; vaikas pratęs savo ugdymą bei atnaujins šokių lankymą, baseiną, dainavimą bei susitikimą su draugais pagal įprastą tvarką. Nurodė, kad ieškovas neleidžia vaikui ir atsakovei reguliariai bendrauti, pažeidžia vaiko teisę bendrauti su atsakove. Vaikui atsakovės gyvenamoji vieta yra įprasta, atsakovė vaiką auklėjo ir juo rūpinosi bei rūpinasi šiuo metu. Ieškovas neįrodė, kad vaikui su atsakove yra nesaugu. Ieškovas negali užtikrinti vaikui tinkamo užsiėmimų lankymo ir higienos laikymosi, jis įtrauktas į lošimų priežiūros tarnybos sąrašą. Ieškovas nesugebėdavo vaikui suteikti 200 Eur/mėn. išlaikymo; jis atvyko gyventi į Lietuvą, nuomojasi butą, nedirba, gyvena vaiko sąskaita.
3. Ieškovas M. K. Y. prašė atmesti atsakovės prašymus, pritaikyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) Motina turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, kas antrą dieną, vaizdo ir ryšio priemonių pagalba, nuo 16 iki 21 val., kai dukra nedalyvauja formalaus ir neformalaus ugdymo programose ir užsiėmimuose. Bendravimo metu motina turi užtikrinti, kad dukra pasiruoštų mokyklai ir atliktų mokyklos paskirtas užduotis (savarankiškus darbus) 2) Motina turi teisę bendrauti su dukra išeiginėmis ir švenčių dienomis, porinėmis mėnesio savaitėmis, gyvai arba vaizdo ir ryšio priemonėmis, nuo 13 iki 19 val. Bendravimo metu motina turi užtikrinti, kad dukra pasiruoštų mokyklai ir atliktų mokyklos paskirtas užduotis (savarankiškus darbus), jei tokių būtų; 3) Porinėmis mėnesio savaitėmis, norėdama atvykti ir pasiimti vaiką išeiginėmis ir švenčių dienomis gyvai, nuo 13 val. iki 19 val., motina privalo pranešti ieškovui ryšio priemonėmis, SMS žinute arba elektroniniu paštu, 1 (vieną) dieną iki atvykimo, kad ieškovas spėtų vaiką paruošti. Motina paėmusi vaiką išeiginėmis ir švenčių dienomis, privalo jį grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki 19 val.; 4) Vaiko bendravimas su motina gali vykti tik esant vaiko sutikimui, nenaudojant spaudimo ar kitų poveikio priemonių. Vaikui nesutinkant, susirgus ar aiškiai išreiškus nenorą vykti gyvai pas motiną, vaikas negali būti verčiamas bendrauti prieš jo valią; 5) Nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka taikoma nuo pirmojo kalendorinio sekmadienio, skaičiuojant nuo teismo nutarties, patvirtinančios bendravimo tvarką, įsiteisėjimo dienos; 6) Vaikui esant su motina, tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku, bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis ir elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovas nurodė, kad atsakovės prašymas analogiškas prašymui, dėl kurio jau yra priimta 2022 m. gegužės 19 d. teismo nutartis. Atsakovės nurodyti kaltinimai neatitinka tikrovės. Ieškovas turi individualios veiklos pažymą ir gauna nuolatines pajamas. Mano, kad nėra pagrindo vaikui bendrauti su atsakove bet kada, kai atsakovė to nori. Į bylą pateikta vaizdinė medžiaga, jog atsakovė išnaudodavo vaiką prašyti pinigų, formuodavo neigiamus socialinius įgūdžius, yra panaudojusi prieš vaiką smurtą, kai apipylė vaikui veidą vandeniu viešoje vietoje. Teigia, kad palikti mergaitę su atsakove nesaugu. Ieškovas nėra lošėjas ir nėra registruotas asmenų, kuriems yra draudžiama lankytis lošimo įstaigose, sąrašuose. Pasak ieškovo, jis tinkamai rūpinasi vaiku, įgyvendina gydytojų rekomendacijas, vaikas išmoko sveikai maitintis, pradėjo lankyti mokyklą, daro pažangą, keliauja, sportuoja, lanko baseiną. Vaiko būsena, nuo to momento, kai vaikas apsigyveno pas ieškovą, normalizavosi. Vaikui reikalinga stabili aplinka. Šalių dukrai paskirtas vaistas, kurį privaloma vartoti griežtai laikantis vartojimo grafiko. Atsakovė nesilaikys gydytojo nustatytos vaisto vartojimo tvarkos ir reguliarumo, ji neigia, kad toks vaistas reikalingas, dėl ko nutraukusi vaisto vartojimą, gali padaryti vaikui žalos.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba) pateikė išvadą. Tarnybos vertinimu, šiuo metu vaiko interesus atitinka gyvenimas su tėvu. Nustatant vaiko ir atsakovės bendravimo tvarką, reikia orientuotis į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su motina darbo dienomis, nepakenkiant vaiko dienos režimui, nustatymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, nustatė laikiną atsakovės O. Y.-A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. K. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką, pagal kurią:
1 Atsakovė bendrauja su dukra kiekvienos savaitės darbo dienomis, antradieniais ir ketvirtadieniais, vaizdo ir ryšio priemonėmis, nuo 16 iki 19 val., bei trečiadieniais betarpiškai, nuo 16 iki 19 val., jeigu vaikas nedalyvauja formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Tiesioginio bendravimo metu atsakovė privalo užtikrinti, kad dukra pasiruoštų mokyklai ir atliktų mokyklos paskirtas užduotis (savarankiškus darbus).
2. Atsakovė bendrauja su dukra lyginiais mėnesio savaitgaliais (šeštadieniais ir sekmadieniais) betarpiškai, nuo 13 iki 19 val. Tiesioginio bendravimo metu atsakovė turi užtikrinti, kad dukra pasiruoštų mokyklai ir atliktų mokykloje paskirtas užduotis (savarankiškus darbus).
3. Atsakovė, paėmusi vaiką bendravimui, privalo jį grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą jam pasibaigus. Negalėdama bendrauti su vaiku, atsakovė informuoja ieškovą apie tai nedelsiant po to, kai sužinos apie negalėjimą bendrauti su vaiku.
4. Ieškovas bendrauja su vaiku nuo 2022 m. gruodžio 17-18 d. Vaikas 2022 m. Šv. Kūčias sutinka su ieškovu; Šv. Kalėdų pirmą dieną (sekmadienį) vaikas betarpiškai bendrauja su atsakove, nuo 13 iki 19 val., atsakovei pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą. 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2023 m. sausio 1 d. vaikas bendrauja su atsakove, nuo 13 iki 19 val.
5. Vaikas savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) praleidžia su abiem tėvais, jų sutarimu.
6. Vaiko ligos atveju, atsakovė turi teisę vaiką aplankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, informuodama ieškovą apie tai 3 val. prieš atvykstant.
7. Vaikui esant su vienu iš tėvų, kitas tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku, bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis ir elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, sms žinutėmis, kt.).
8. Tėvai kiekvieną kartą gali bendru sutarimu susitarti dėl kitokios nei numatyta bendravimo tvarkos.
Kitos prašymo dalies teismas netenkino.
6. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad situacija nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties priėmimo yra pasikeitusi. Atsižvelgdamas į tai, jog nėra duomenų, kad atsirado pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, į Tarnybos nuomonę, teismas atsakovės prašymo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo netenkino.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių pozicijos dėl bendravimo tvarkos nesutampa, santykiai tarp šalių konfliktiški, teismas sprendė, kad siekiant laikinai sureguliuosi situaciją, nustatytina laikina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka.
8. Pažymėjo, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką „50:50 procentų laiko“ teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismo vertinimu, atsakovės prašymas neatitinka vaiko interesų, nes vaiko gyvenamoji vieta nusistovėjusi su ieškovu, kuris tinkamai tenkina vaiko poreikius. Atkreipė dėmesį, kad faktiškai atsakovė prašo nustatyti, kad vaikas su ja bendrautų daugiau laiko nei su ieškovu. Bylos duomenimis paneigti atsakovės teiginiai, kad ieškovas neužtikrina šalių vaikui baseino paslaugų ar būrelių lankymo. Šiuo metu ieškovas išlaiko šalių dukrą, tinkamai rūpinasi vaiko poreikiais ir sveikatos priežiūra. Šalių dukra gyvendama su ieškovu numetė svorio, šiuo metu laikosi jos poreikius atitinkančio režimo, turi nusistovėjusį darbo bei poilsio grafiką. Teismas nurodė šioje proceso stadijoje neturintis duomenų apie ieškovo vaikui daromą žalą. Taip pat teismas nustatė, kad šalių vaikui išrašytas vaistas, kurio vartojimas turi būti labai tikslus, (duomenys neskelbtini). Įvertinęs atsakovės viešai „Facebook“ paskyroje paskelbtus teiginius, kad vaikas iki šiol apsieidavo be (duomenys neskelbtini), teismas padarė išvadą, jog atsakovė gali neužtikrinti minėto vaisto taisyklingo vartojimo, o tai gali pakenkti vaiko sveikatai. Pažymėjo, kad dalis atsakovės motyvų yra grindžiami prielaidomis, samprotavimais, tačiau nėra pagrįsti įrodymais.
9. Teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka vaiko interesus, tačiau koreguotina, suteikiant vaikui galimybę bendrauti su atsakove betarpiškai (ne nuotoliniu būdu). Teismas laikė pagrįstomis ieškovo siūlomą bendravimo tvarkos sąlygą, jog bendravimo metu atsakovė turi užtikrinti, kad dukra pasiruoštų mokyklai ir atliktų mokyklos paskirtas užduotis. Taip pat teismas nutarė pakeisti ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 2 punktą, suteikiant atsakovei galimybę betarpiškai bendrauti su vaiku savaitgaliais, atsižvelgiant į Tarnybos nuomonę, jog reikalinga užtikrinti vaiko ir atsakovės bendravimą savaitgaliais. Teismas pakeitė ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 3 punktą, pašalindamas perteklines sąlygas dėl pranešimo apie vaiko pasiėmimą, nes pasiėmimo laikas jau bus nurodytas bendravimo tvarkoje. Teismas bendravimo tvarkos 4 punkto sąlygą laikė pertekline, kadangi vaikas bet kokiu atveju neturi būti verčiamas prieš savo valią bendrauti su tėvais. Teismas pakeitė 5 punktą ir nustatė, kad ieškovas pradeda bendrauti su vaiku nuo 2022 m. gruodžio 17-18 d. Vaikas 2022 m. Šv. Kūčias sutinka su ieškovu; Šv. Kalėdų pirmą dieną (sekmadienį) vaikas tiesiogiai bendrauja su atsakove nuo 13 iki 19 val., atsakovei pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą. Teismas pritaikė ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos 6 punktą, papildomai nustatė, kad šalys bendru sutarimu turi teisę susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Taip pat teismas tenkino atsakovės prašymo dalį dėl bendravimo tvarkos 3 punkto, kuris numato, kad vaikas savo gimtadienį praleis su abiem tėvais, taikė ir atsakovės siūlomos tvarkos 6 punktą. Atsakovės bendravimo tvarkos 7 punkto nuostatos teismas nutarė netaikyti, nes nėra duomenų, kad ieškovas ketino išvežti ar išvežė vaiką į užsienį be atsakovės sutikimo, be to, tėvų sutikimui išvežti vaiką į užsienį nėra privaloma notarinė sutikimo forma. Teismas netenkino atsakovės siūlomos tvarkos 8 punkto sąlygos, nes vaikas jo ligos metu turi likti savo įprastoje gyvenamojoje vietoje – su ieškovu, tačiau teismas nustatė, kad ligos atveju atsakovė turi teisę vaiką aplankyti ieškovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovės prašomos bendravimo tvarkos 9 punktą teismas laikė pertekliniu, pažymėjo, kad vaiką pas gydytojus turi teisę vesti kiekvienas iš tėvų pagal savo užimtumą ir galimybes. Teismas taip pat netenkino atsakovės bendravimo tvarkos 10 punkto, nes byloje nėra duomenų, kad vaikas nelanko būrelių ar yra apribotas vaiko socialinis gyvenimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovė O. Y.-A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. A. K.-Y. buvo paimta iš mamos iki kol motina pasveiks. 2022 m. sausio 28 d. ji grižo iš ligoninės, tačiau 2022 m. sausio 14 d. nutartimi gyvenamoji vieta nustatyta motinos neinformavus. Vaikas nuo gimimo gyveno bute, kurį vaikui ir mamai padovanojo senelis iš Maskvos. Vaikas turi gyventi su mama, kadangi ieškovas nebuvo Lietuvoje 5 metus, nesirūpino vaiku; jis nuomojasi butą, nedirba, gyvena vaiko sąskaita, draudžia mamai bendrauti su vaiku, šmeižia atsakovę. Ieškovas neįrodė, kad vaikui su mama pavojinga – ji nėra asociali, jai nėra apribotos motinos teisės. Atsakovė dirbo ir dirba. 2022 m. sausio 7 d. vaikas pareiškė kad su tėvu gyvens, kol mama serga (duomenys neskelbtini). Dabar vaikas nebendrauja su savo draugais, nelanko šokių, baseino, nedainuoja, neturi papildomų pamokų bei užsiėmimų.
10.2. Tėvas pradėjo slėpti mergaitę. Iš 2022 m. gruodžio 13 d. ieškovo atsiliepimo paaiškėjo, kad mergaitė gydoma (duomenys neskelbtini) vaistais. Gydytoja paskyrė vaistą, kurio jai vartoti negalima; tėvas apie vaiko ligas gydytojos neinformavo.
10.3. Atsakovė sužinojo, kad tėvas ruošiasi išvykti su mergaite. 2022 m. gruodžio 15 d. po vaiko gydytojos bei mokyklos aplankymo ir sužinojus, kad vaikas bus išvežtas, buvo bandoma susisiekti su tėvu, tačiau jis neatsiliepė. Mano, kad jis neleis/trukdys bendrauti su vaiku pagal mamos pranešimą/ketinimą paimti vaiką 2022 m. gruodžio 16 d. 16 val.
Atsiliepimas
10.4. Teismas nieko nepasisakė dėl visų atsakovės prašymų. Visi įrodymai teismui pateikti į bylą su prašymais, su atsiliepimais ir su priešieškiniu.
10.5. Teismas bendravimo tvarką nustatė nesiremdamas lygybės principu, neatsižvelgė kad vaikas augo tik su mama, buvo laimingas. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.
10.6. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
10.7. Teismas turi įvertinti tarnybos išvadą ir visus kitus byloje surinktus įrodymus.
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atskirajame skunde nepateikiama argumentų, kodėl teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, kaip juos pažeidžia.
11.2. Laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos taikymo teisėtumas yra patikrintas ir nekvestionuojamas. Atsakovė nepateikia įrodymų prielaidoms apie neva norimą užvaldyti turtą, slepiamą vaiką ir trukdymą atsakovei bendrauti su vaiku.
11.3. Iš į bylą pateikto 2022 m. lapkričio 17 d. medicininio išrašo matyti, kad gydantis gydytojas buvo informuotas apie ligas, kuriomis vaikas serga ir nurodė jas anamnezėje. Įrodymų, kad paskirti vaistai gali pakenkti vaiko sveikatai arba, kad vaistai buvo paskirti netinkamai, nepateikta.
11.4. 2018 m. rugpjūčio 1 d. notarinis susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pasirašytas dar iki santuokos nutraukimo. Nutraukus santuoką tėvai nesitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos, tačiau ieškovas neprieštaravo, kad vaikas gyventų su motina. 2021 m. gruodžio mėn. atsakovei sunkiai susirgus, ieškovas negalėjo palikti savo vaiko be priežiūros, todėl mergaitė apsigyveno pas ieškovą. Kadangi nutraukus santuoką liko neišspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, ieškovas kreipėsi į teismą. Nebuvo jokios apgaulės ar klastos.
11.5. Ieškovas pamatė, kad vaikas nebuvo tinkamai prižiūrimas, maitinamas, jam nebuvo formuojami socialiniai įgūdžiai, vaikas buvo atskirtas nuo visuomenės ir bendraamžių, nelankė mokyklos, buvo netinkamai rūpinamasi vaiko sveikata. Šiuos trūkumus ieškovas stengėsi ir šiuo metu stengiasi pašalinti. Atsakovės argumentai neva vaiku yra nesirūpinama, o ji neva dėjo pastangas ir tinkamai prižiūrėjo vaiką, yra paneigti rašytiniais įrodymais. Atsakovė nėra nusiteikusi tinkamai gydyti vaiką, o vaikui paskirtų vaistų vartojimas negali būti nutrauktas.
11.6. Ieškovas ne kartą siūlė atsakovei taikiai išspręsti klausimą, nagrinėjant bylą teisme siūlė pasinaudoti teisminės mediacijos galimybe, tačiau pati atsakovė šį pasiūlymą atmetė. Tai patvirtina, kad atsakovės teikiami argumentai dėl jos teisių pažeidimo neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Atsakovė (apeliantė) su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – medicinines šalių dukters pažymas, 2018 m. rugpjūčio 1 d. šalių susitarimą (įskaitant dėl dukters A. K. Y. gyvenamosios vietos). Ieškovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo Pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 metus, vaisto (duomenys neskelbtini) aprašymą.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių argumentų dėl papildomų dokumentų priėmimo poreikio, duomenų, kad šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti (priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad šalių susitarimas jau yra byloje), nenurodė, kokias aplinkybes, susijusias su skundžiama nutartimi, apeliantė siekia pagrįsti. Ieškovas taip pat nepagrindė, kad jo teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo. Nesant CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės bei ieškovo naujai teikiamus įrodymus.
Dėl atskirojo skundo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusia nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. šalių dukters A. K. Y. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu – ieškovu M. K.-Y. Taip pat byloje spręstas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant šalių dukters gyvenamąją vietą su atsakove. Toks prašymas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi atmestas, o ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. palikta nepakeista.
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalis turi teisę teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat teikti prašymą jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-735-330/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-370/2019). Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovo teises, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos. Teismas gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad situacija byloje nepasikeitusi, t. y. nėra jokių duomenų, kad atsirado pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, todėl šios atsakovės prašymo dalies netenkino.
21. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės tapačiais argumentais bei aplinkybėmis apie vaiko apsigyvenimą su tėvu, teiginiais, kad tėvas Lietuvoje negyveno penkerius metus, vaiku nesirūpino, draudžia bendrauti su vaiku, nedirba, gyvena vaiko sąskaita, kad ieškovas neįrodė, jog vaikui su mama nesaugu ir pan. Šios aplinkybės nesiejamos su pasikeitimais, įvykusiais po minėtų teismo nutarčių, kuriomis jau buvo išspręstas klausimas dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teigdama, kad visi įrodymai pateikti į bylą su prašymais, atsiliepimais ir su priešieškiniu, atsakovė neįvardino, kokie konkrečiai įrodymai paneigia skundžiamos nutarties išvadas ir rodo esminį aplinkybių pasikeitimą. Apeliantės motyvai dėl dukrai paskirtų vaistų neįrodo nei jų skyrimo netinkamumo, nei, juolab, atsakovo neigiamo elgesio, kuris galėtų lemti poreikį keisti vaiko gyvenamąją vietą. Tarp šalių kylančius konfliktus dėl atsakovės bendravimo su vaiku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nustatydamas bendravimo tvarką.
22. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė nedetalizavo, kokie nustatytos atsakovės bendravimo su dukterimi tvarkos punktai, jos manymu, yra netinkami, prašo panaikinti skundžiamą nutartį, nors teismas tenkino ir dalį jos pačios nurodytų sąlygų.
23. Apeliantė teigia, kad teismas bendravimo tvarką nustatė nesiremdamas lygybės principu, neatsižvelgė į tai, kad vaikas augo tik su mama. Nagrinėjamu atveju teismas išsamiai motyvavo nustatomos bendravimo tvarkos detales, t. y. atsižvelgė į šalių dukters sveikatos būklę, gydytojų rekomendacijas, vertino teigiamus pokyčius vaikui apsigyvenus su ieškovu. Nors apeliantė akcentuoja, kad ji nuo gimimo rūpinosi dukterimi, jos sveikata, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šiuo atveju egzistavo poreikis atsižvelgti į šalių dukters nusistovėjusį darbo bei poilsio režimą. Be to, pagal Bendravimo tvarkos 8 punktą tėvai kiekvieną kartą gali bendru sutarimu susitarti dėl kitokios nei numatyta bendravimo tvarkos.
24. Atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
25. Atskirajame skunde išdėstyti nuogąstavimai, kad tėvas ir toliau neleis, trukdys bendrauti su vaiku, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Vien tai, kad ieškovas skundžiamos nutarties priėmimo dieną neatsiliepė telefonu, savaime neįrodo, kad jis nevykdys teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Duomenų, kad po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas ribojo atsakovės bei dukters bendravimą, nepateikta.
26. Atkreiptinas ir ieškovo dėmesys, jog vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus. CK 3.170 straipsnio 4 dalis nustato, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.