- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-181-796/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03007-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- I. B. G.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5845-1067/2018 pagal atsakovės I. B. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei I. B. G. dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės I. B. G. priteisti 2737,03 Eur skolos, 76,45 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Procesiniai teismo dokumentai (ieškinio kopija su priedais, teismo pranešimas) 2018 m. gegužės 14 d. įteikti atsakovei asmeniškai. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių ieškinį visiškai tenkino ir priteisė iš atsakovės I. B. G. 2737,03 Eur skolos, 76,45 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2813,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 153,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Klaipėdos energija“.
2. 2018 m. birželio 20 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2018 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5845-1067/2018, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat įpareigoti ieškovę pateikti detalią informaciją, kokiais dokumentais remiantis apskaičiuotas prašomos priteisti skolos dydis, nes atsakovė neturėjo galimybės iš ieškovės gauti jokių duomenų. Nurodė, jog nėra aišku, kodėl ieškovės išrašomose sąskaitose yra įskaičiuojama mokesčio už karšto vandens cirkuliacijos palaikymą dedamoji kainos dalis kaip esančio bute prietaiso, nors minėto prietaiso nėra. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigia, kad atsakovės buto name (duomenys neskelbtini), jokie profilaktiniai darbai nei prieš šildymo sezono pradžią, nei dėl vamzdynų būklės neatliekami. Atsakovė nurodė, jog toks ieškovės, kaip karšto vandens ir šilumos namui tiekėjos, neveikimas yra šiurkščiai pažeidžiantis viešojo intereso principus ir iš esmės yra net neatsakingas nesilaikymas Šilumos ūkio įstatyme (15 str.) ir kituose aktuose, reglamentuojančiuose šilumos ūkio veiklą, numatytų imperatyvių nuostatų. Taip pat nurodė, kad nėra aišku, kaip pagrįsta susidariusi skola. Atsakovės nuomone, reikalaujant padengti skolą, turi būti vienareikšmiškai pagrįsta, kokiu pagrindu apskaičiuotos sumos.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 8 d. šilumos ūkio patikrinimo aktu nustatyta, kad cirkuliacinė linija į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) nenutiesta, vonios šildytuvas elektrinis. Taigi ieškovei žinoma, kad atsakovės bute nėra gyvatuko, todėl tai buvo įvertinta ir atsakovei buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie 2018 m. birželio 18 d. pareiškime nurodytą aplinkybę, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Klaipėdos vanduo“ priskaičiavo per didelį suvartoto vandens kiekį. Pažymėjo, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas. Todėl AB „Klaipėdos energija“ mokestį už vandens pašildymą apskaičiuoja pagal AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateiktus duomenis ir atitinkamai mokestį perskaičiuoja, jei pateikiami pakoreguoti duomenys. Taip pat nurodė, kad ne AB „Klaipėdos energija“, o namo administratorius yra atsakingas už bendro turto, taip pat ir šildymo sistemos priežiūrą, ir patys bendraturčiai privalo rūpintis šildymo sistemos būkle. Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teigė, kad atsakovės I. B. G. pareiga yra apmokėti gautas sąskaitas arba jas ginčyti, tačiau atsakovė jokių mokėjimų neatlieka. Atsakovė I. B. G. nesutikdama su sąskaitose nurodytomis sumomis turėjo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, o ne vengti apmokėti pateiktas sąskaitas. Nesant įrodymų, kad išrašytos sąskaitos yra neteisingos, peržiūrėti sprendimą už akių nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 10 d. nutartimi atsakovės I. B. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimą už akių.
5. Nustatė, kad, priėmęs ieškovės ieškinį, teismas nustatė atsakovei 15 dienų terminą atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai 2018 m. gegužės 14 d. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Teismas pažymėjo, jog jei atsakovei nepakako laiko pateikti savo nuomonę dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, ji turėjo teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 77 straipsnyje numatyta galimybe ir prašyti teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, teismas 2018 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą už akių.
7. Teismas byloje aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nenustatė.
8. Teismas, išanalizavęs byloje esančius ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, pripažino, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Nurodė, jog atsakovė pareiškimą grindžia procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė I. B. G. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė klaidingas išvadas, todėl priimta nutartis yra teisiškai nepagrįsta ir neteisėta ir turi būti panaikinta. Atsakovės pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal ieškovės pateiktus duomenis buvo tik formaliai įvertintas ieškinio pagrįstumas.
9.2. Teismas neįvertino, kad ieškovė nepateikė ieškinyje vieno pagrindinių faktinių įrodymų – skaitiklio rodmenų bute, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo akto. Tiesioginis įrodymas, kuris leistų nustatyti atsakovės skolos apskaičiavimo pagrįstumą, būtų abiejų šalių sudarytas suvartoto vandens kiekio nustatymo aktas. Tokio dokumento šalys nesudarė, duomenų, kad ieškovė neturėjo realios galimybės fiksuoti bute skaitiklio rodmenis dėl pareiškėjos kaltės, nėra.
9.3. Iš ieškovės pateiktos teismui medžiagos neaišku, kaip pagrįsta susidariusi skola, nėra pagrįsta, kokiu pagrindu apskaičiuotos sumos.
9.4. Ieškovei nebendradarbiaujant atsakovė negalėjo daryti įtakos ieškovei – solidaus juridinio asmens atsakingų asmenų veiksmams, siekdama išsireikalauti išsamią ir teisiškai pagrįstą informaciją.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o I. B. G. 2018 m. liepos 27 d. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Teismas, įvertinęs atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškimą grindžia procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone.
10.2. Atsakovė nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“ nepateikė buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skaitiklio rodmenų. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas. Todėl AB „Klaipėdos energija“ mokestį už vandens pašildymą apskaičiuoja pagal AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateiktus duomenis ir atitinkamai mokestį perskaičiuoja, jei pateikiami pakoreguoti duomenys.
10.3. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad turi būti surašytas suvartoto vandens kiekio nustatymo aktas, tačiau informaciją apie suvartotą vandens kiekį AB ,,Klaipėdos vanduo“ gauna iš pačios I. B. G. arba pagal jų abiejų surašomą aktą.
10.4. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ neteisingai nustatė sunaudoto vandens kiekį, kad tarp jų kilo koks nors ginčas ir koks to ginčo rezultatas.
10.5. Atsakovė kitų įrodymų (paaiškinimų), išskyrus galimus skaitiklio duomenų netikslumus, atskirajame skunde nepateikia, todėl, ieškovės manymu, AB „Klaipėdos energija“ 2018 m. liepos 3 d. atsiliepimu pašalino I. B. G., 2018 m. birželio 18 d. pareiškime keltas abejones, todėl plačiau atsiliepime nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Siekdamas tinkamai išnagrinėti atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 17 d. įpareigojo ieškovę AB „Klaipėdos energija“ pateikti teismui 2006 m. lapkričio 8 d. šilumos ūkio patikrinimo aktą. 2019 m. sausio 23 d. AB „Klaipėdos energija“ pateikė minėtą aktą.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis, kuria teismas netenkino atsakovės I. B. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Be to, skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
15. Nagrinėdamas atskirąjį skundą, teismas nustatė, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog visas abejones, keltas dėl galimų skaitiklių duomenų netikslumų, ji pašalino 2018 m. liepos 3 d. atsiliepimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 3 d. atsiliepime į I. B. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta, kad pridėdamas 2006 m. lapkričio 8 d. šilumos ūkio patikrinimo aktas, tačiau šio akto prie atsiliepimo nėra. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neišreikalavo ir nevertino šio įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo AB „Klaipėdos energija“ minėtą aktą pateikti. 2019 m. sausio 23 d. AB „Klaipėdos energija“ teismui pateikė 2006 m. lapkričio 8 d. šilumos ūkio patikrinimo akto kopiją, atsiliepimą dėl I. B. G. 2019 m. sausio 17 d. prašymo. Kadangi šie įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, jie priimami į bylą ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, juo labiau kad jų priėmimas nepažeis jokių kitų proceso dalyvių teisių ir atitiks proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus.
16. 2019 m. sausio 17 d. I. B. G. teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo. Prašyme nurodė, kad pateikiami įrodymai patvirtina, kad skiriasi faktinis sunaudoto vandens kiekis ir vandens kiekis, už kurio sunaudojimą (vandens pašildymą) ieškovė reikalauja žalos atlyginimo. Kartu su prašymu pateikė priedus: 2019 m. sausio 16 d. aktą apie situaciją gyvenamojoje patalpoje, 2017 m. lapkričio 27 d. aktą apie situaciją gyvenamojoje patalpoje, 2019 m. sausio mėn. AB ,,Klaipėdos vanduo“ mokėjimo kvitą. Pažymėtina, kad ieškovė su nauju įrodymu yra susipažinusi, pateikė savo vertinimą dėl I. B. G. prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo. I. B. G. teismui kartu su prašymu pateiktus priedus atsisakytina pridėti prie bylos, kadangi jie nesusiję su ginčo laikotarpiu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skolą priteisė už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., dėl vėlesnio laikotarpio ginčo nėra.
17. 2019 m. sausio 30 d. I. B. G. teismui pateikė prašymą dėl papildomai pateiktų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, papildomai pateiktus paaiškinimus priima.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
18. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas); byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).
19. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės. O CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiais atvejais teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, t. y.: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.
20. Iš bylos medžiagos matyti, to neneigia ir pati apeliantė, jog atsakovei I. B. G. apie civilinės bylos nagrinėjimą teisme buvo žinoma, 2018 m. gegužės 14 d. procesiniai dokumentai (ieškinio kopija su priedais, teismo pranešimas) jai buvo įteikti asmeniškai. Teismo pranešime, be kita ko, buvo nurodyta, jog teismas nustatė 15 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį atsakovė privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Taip pat buvo išaiškinta atsiliepimo nepateikimo pasekmė – teismui yra suteikta teisė, esant ieškovo prašymui, įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, 2018 m. gegužės 31 d. buvo priimtas sprendimas už akių ir ieškinys tenkintas visiškai.
21. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas, t. y. teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
22. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. B. G. nuosavybės teise nuo 1996 m lapkričio 14 d. priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Su I. B. G. atskira rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jos butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Klaipėdos energija“ tiekė šilumos energiją, o atsakovė naudojosi teikiamomis paslaugomis, kadangi tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl atsirado atsakovės pareiga atsiskaityti už jai suteiktas paslaugas. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl atsakovės įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn.
24. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog teismas neįvertino, kad ieškovė nepateikė vieno pagrindinių faktinių įrodymų – skaitiklio rodmenų bute, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo akto. Nurodė, kad tiesioginis įrodymas, kuris leistų nustatyti atsakovės skolos apskaičiavimo pagrįstumą, būtų abiejų šalių sudarytas suvartoto vandens kiekio nustatymo aktas. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“ mokestį už vandens pašildymą apskaičiuoja pagal AB ,,Klaipėdos vanduo“ pateiktus duomenis ir atitinkamai mokestį perskaičiuoja, jei pateikiami pakoreguoti duomenys.
25. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu, t. y. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatymus pagrindinis būdas vartotojo sunaudotam energijos kiekiui (taip pat ir sunaudoto karšto vandens kiekiui) nustatyti yra faktiškai sunaudotas energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Galimybė skaičiuoti suvartojamo karšto vandens kiekį pagal normatyvus teisės aktuose numatyta siekiant sureguliuoti situaciją, kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių tiekėjas neturi realių duomenų, koks yra suvartotas karšto vandens kiekis (pavyzdžiui, vartotojas nedeklaruoja suvartoto karšto vandens kiekio), arba kai tie duomenys nepatikimi (pavyzdžiui, gauti pagal metrologiškai nepatikrintą skaitiklį). Kitoks teisės aktuose numatytos galimybės suvartotą karšto vandens kiekį skaičiuoti pagal normatyvus taikymas prieštarautų pačiai šilumos (energijos) pirkimo–pardavimo sutarties esmei, t. y. kad pagal sutartį tiekėjas įsipareigoja tiekti energiją (byloje nagrinėjamu atveju karštą vandenį), o vartotojas – sumokėti už patiektą energiją (CK 6.383 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1213/2014). Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.1 punktą vartotojas privalo laiku deklaruoti bute esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos ir šilumos kiekio matavimo prietaisų bei kitų šilumos kiekio matavimo priemonių rodmenis ir atsiskaityti už suvartotą šilumą pagal pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 32 punktą buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui.
26. Nustatyta, jog informaciją apie suvartotą vandens kiekį AB ,,Klaipėdos vanduo“ gauna iš pačios I. B. G. arba jis nustatomas pagal jų abiejų surašomą aktą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad AB ,,Klaipėdos vanduo“ laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, neteisingai nustatė sunaudoto vandens kiekį, kad tarp jų kilo koks nors ginčas ir koks to ginčo rezultatas. Nors apeliantė savo procesiniuose dokumentuose ir nurodo apie tai, jog buvo neteisingai apskaičiuotas sunaudoto vandens kiekis ir AB „Klaipėdos vanduo“ perskaičiuoja mokesčius, tačiau teismas pažymi, kad šis perskaičiavimas atliekamas ne dėl ginčo, o dėl daug vėlesnio laikotarpio. Be to, apeliantė prieštarauja pati sau, nurodydama, jog ieškovė nepateikė skaitiklio rodmenų bute, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo akto, ir kartu patvirtindama, jog tokio dokumento šalys nesudarė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė jokių motyvuotų ir įrodymais pagrįstų argumentų apie tai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo nesumokėtą įsiskolinimo sumą, nepateikė.
27. Apeliantė taip pat nurodo, jog AB „Klaipėdos energijos“ pateiktas aktas tik patvirtina, kad bute nėra vonios šildymo prietaiso, nors ieškovės darbuotojai atsakovei tvirtino, kad į šildymo kainą šio prietaiso naudojimas įskaitomas, tačiau jokių šias faktines aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. AB „Klaipėdos energija“ pateikė 2006 m. lapkričio 8 d. šilumos ūkio patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad cirkuliacinė linija į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butą nenutiesta, vonios šildytuvas elektrinis. Kadangi bute nėra gyvatuko, todėl atsakovei buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1. Ieškovės pateiktose mokesčių apskaičiavimo pažymose mokestis už vonios šildymo prietaisą taip pat nėra nurodytas.
28. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad iš ieškovės pateiktos teismui medžiagos neaišku, kaip pagrįsta susidariusi skola. Nurodė, kad reikalaujant padengti skolą turi būti vienareikšmiškai pagrįsta, kokiu pagrindu apskaičiuotos sumos. Priešingu atveju ieškovė nepagrįstai piktnaudžiauja savo teisėmis, nes atsakovė dėl pareiškime nurodytų priežasčių metų metais permokėdavo už tiekiamą šilumos energiją, net būdavo įpareigojama atsiskaityti už neteiktą paslaugą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė kartu su ieškiniu pateikė mokesčių apskaičiavimo pažymas, kuriose nurodyta, kaip yra apskaičiuota susidariusi skola ir jos dydis, už kokį laikotarpį skola apskaičiuota. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl jeigu apeliantė nesutinka su pateiktais skaičiavimais, ji privalo pateikti teismui įrodymus ir konkrečius apskaičiavimus, kodėl ieškovės pateikti duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti.
29. Apeliantė, pateikdama teismui atskirąjį skundą, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsakovės pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal ieškovės pateiktus duomenis buvo tik formaliai įvertintas ieškinio pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, pagrįstai pripažino, jog atsakovė pareiškimą grindžia procesinio pobūdžio pagrindais bei subjektyvia nuomone, atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).
Dėl bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, leidžiančių vertinti, kad priimtas sprendimas už akių būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
32. Ieškovė ir atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
atsakovės I. B. G. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.