Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovei J. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. A. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2017 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2–ą punktą, sumažinant iš ieškovo priteistą išlaikymą sūnui T. A., gim. (duomenys neskelbtini), iki 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių, ir būtų pažeistas proporcingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Ieškovas prašo sumažinti teismo spendimu (nutartimi) patvirtintą jo teikiamo išlaikymo dydį iki 150 Eur. Kaip faktinį savo reikalavimo pagrindą ieškovas nurodo dvi pagrindines aplinkybes: 1. sumažėjo ieškovo pajamos, jis turi įsipareigojimų bankui (paėmęs būsto kreditą); 2. nustatytas išlaikymas viršija sūnaus poreikius.

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti esminį savo turtinės padėties pablogėjimą ir (arba) vaiko poreikių sumažėjimą.

Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir ieškovo paaiškinimais per teismo posėdį, nustatyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, tolimųjų reisų vairuotoju, šioje įmonėje dirbo ir 2017 m. rugsėjo 4 d. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiomis pažymomis apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas laiko nustatytu, kad ieškovo pajamos už 2017 metus sudarė 18 866,30 Eur, ieškovo gaunamos pajamos 2017 metais vidutiniškai sudarė apie 1 572 Eur per mėnesį; ieškovo pajamos už 2018 metus sudarė 18 358,93 Eur, ieškovo gaunamos pajamos 2018 metais vidutiniškai sudarė apie 1 530 Eur per mėnesį; ieškovo pajamos už 2019 metus sudarė 20 407,50 Eur, ieškovo gaunamos pajamos 2019 metais vidutiniškai sudarė apie 1 700 Eur per mėnesį. Nurodyta ieškovo pajamų suma susideda iš gaunamo darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių. Byloje nenustatyta, kad ieškovas gauna papildomų (ne su darbu susijusių) pajamų. Ieškovas nurodo, kad be teikiamo pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį vaikui išlaikymo (300 Eur per mėnesį), jo būtinąsias išlaidas per mėnesį sudaro paskola už butą – apie 170 Eur, buto draudimo įmokos, komunalinės paslaugos už butą. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas daugiau nepilnamečių vaikų neturi.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje nustatyta, kad nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12734-838/2017 tarp šalių patvirtintos taikos sutarties, ieškovo gaunamų pajamų dydis iš esmės nepasikeitė, kaip tik jos ne tik, kad nepamažėjo, tačiau netgi ieškovo pajamos neženkliai padidėjo (2017 m. vidutiniškai sudarė apie 1 572 Eur per mėnesį; 2018 metais vidutiniškai sudarė apie 1 530 Eur per mėnesį; 2019 metais vidutiniškai sudarė apie 1 700 Eur per mėnesį). Pagrindinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo turtinės padėties pablogėjimą, yra tai, kad ieškovas iš gaunamos vidutinės 450 Eur algos negali mokėti 300 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui, pasak ieškovo, dienpinigiai negali būti vertinami kaip ieškovo pajamos, kadangi šios lėšos panaudojamos ieškovo komandiruočių metu. Paaiškino, kad kai gyveno su atsakove jis galėjo skirti 300 Eur sūnui, kadangi pajamos buvo bendros, o iš mokamų sūnui T. išlaikymo pinigų būdavo tenkinami visos šeimos poreikiai. Tačiau šiuo metu ieškovo išlaidos yra padidėjusios, nes vienam pačiam tenka apmokėti savo pragyvenimo išlaidas, mokėti kreditą bankui ir dar skirti nemenką sumą sūnaus išlaikymui.

Teismas su ieškovo teiginiu, kad komandiruotpinigiai negali būti vertinami kaip ieškovo pajamos, nesutinka. Pagal CK 3.199 straipsnį vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš tėvų darbo užmokesčio ir visų kitų jų pajamų rūšių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, pažymėjo, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Todėl ieškovo gaunami komandiruotpinigiai, nors ir turi tikslinę paskirtį, yra laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl jų realios ieškovo mėnesinės pajamos padidėja. Atsižvelgiant į tai, ieškovo komandiruotpinigiai yra įskaitytini į ieškovo bendrąsias pajamas turtinei padėčiai nustatyti. Be to, nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad gaunami komandiruotpinigiai yra išleidžiamo jo komandiruotės metu, tačiau iš teismui pateiktų ieškovo banko sąskaitos išrašų nenustatyta, kad komandiruotpinigiai būtų naudojami pagal paskirtį (banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad būtų mokama už viešbučius, už stovėjimo aikšteles), kaip tik, iš sąskaitos išrašų matyti, kad didžioji dalis atliktų atsiskaitymų yra Lietuvoje (pvz., prekybos centruose NORFA, LIDL ir pan.).

Ieškovas teigia, kad moka apie 170 Eur paskolą už butą, buto draudimo įmokas. Iš ieškovo pateiktos banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad ieškovas kiekvieną mėnesį sumoka apie 132 Eur paskolos, 4,69 Eur gyventojų turto draudimo įmokos, apie 12,60 Eur palūkanų, taigi viso per mėnesį ieškovas patiria apie 150 Eur kredito išlaidas, tačiau ne 170 Eur. Pažymėtina, kad paskolą už butą ieškovas mokėjo ir taikos sutarties sudarymo laikotarpiu. Svarbu ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad sprendžiant dėl šalies turtinės padėties pasikeitimo po teismo sprendimo priteisti išlaikymą priėmimo, privalo būti vertinamos ne tik šalies gaunamos pajamos, bet ir kitos aplinkybės, tokios kaip turimas turtas, finansiniai įsipareigojimai ir pan. Kaip jau buvo minėta, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas.

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog neturint šeimos, jis neturi jokio intereso apriboti savo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius (pvz., komandiruočių metu užsisakyti viešbutį ar taupyti pinigines lėšas), vien dėl to, kad sutaupyti piniginių lėšų išlaikyti vaiką. Iš šio ieškovo teiginio teismas sprendžia, kad ieškovas savaime nori bloginti savo turtinę padėtį, nors supranta ir žino, kad turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Taip pat ieškovas teigia, kad taikos sutartis buvo pasirašyta ieškovui suvokiant taikos sutarties pasirašymo aplinkybes taip, kad pinigų suma, nurodyta taikos sutartyje bus skiriama visos šeimos išlaikymui. Su šiuo ieškovo teiginiu negalima sutikti, kadangi iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovas nuo pat taikos sutarties sudarymo aiškiai įvardijo mokėjimo paskirtį „Sunaus T. islaikymui“, „Alimentai“, „T. išlaikymui“, vadinasi ieškovas sąmoningai suprato, kad pinigai yra skiriami šalių sūnaus išlaikymui. Be to, ieškovas taikos sutarties sąlygų neginčijo, o nenuginčyta taikos sutartis šalims yra galiojanti.

Taip pat ieškovas teigia, kad būtent jis dengia didžiąją dalį vaiko poreikiams reikalingos sumos – 300 Eur, tuo tarpu akivaizdu, jog kai ieškovas teikia tokio dydžio išlaikymą, atsakovei prisidėti prie vaiko poreikių nebereikia ir taip pažeidžiamas tėvų lygių pareigų išlaikymo principas. Sutikti su tokiu ieškovo teiginiu nėra pagrindo, nes pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2017-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei, su kuria gyvena šalių nepilnametis sūnus, tenka ir visos kitos su sūnaus išlaikymu, susijusios išlaidos (ne tik suteikti gyvenamąjį plotą, mokėti jo komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, slaugyti sūnų jo ligos atveju ir pan.), darytina išvada, kad ieškovo argumentai apie atsakovės skiriamą mažesnį išlaikymą sūnui atmestini kaip nepagrįsti.

Vertinant ieškovo nurodytą aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. ieškovas buvo nedarbingas ir gavo nedidelę darbingumo išmoką, teigtina, kad ši aplinkybė byloje nėra reikšminga, kadangi tai buvo ieškovo laikinas nedarbingumas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, ieškovo darbingumas nėra pasikeitęs, jis yra darbingas, gaunantis stabilias, su darbo santykiais susijusias pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo gaunamos pajamos nesumažėjo, o netgi neženkliai padidėjo, taip pat į nurodytas aplinkybes apie ieškovo patiriamas išlaidas, taip pat į prisiimtus finansinius įsipareigojimus, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui teikiant sūnui T. A. nustatyto dydžio išlaikymą (300 Eur) nebegali būti patenkinti jo paties būtinieji, gyvybiškai svarbūs poreikiai, t. y. kad jo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės.

Ieškovas teigia, kad atsakovės turtinė padėtis yra lygiavertė atsakovės turtinei padėčiai atlyginimo prasme, kadangi komandiruotpinigiai nėra pajamos ir neįskaitomos į turtinę padėtį. Kaip jau buvo nustatyta, komandiruotpinigiai yra įskaitomi į ieškovo gaunamas pajamas. Be kita ko, nustatyta, kad atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra 450 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad tuo metu, kai gyveno su atsakove, kiek jam žinoma, ji gaudavo nedideles pajamas, dirbo pardavėja. Atsakovė turėjo ir tebeturi butą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais. Taip pat augina dar vieną nepilnametį vaiką. Taigi, atsakovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė.

Ieškovo teiginiai, kad vaiko poreikiams patenkinti užtenka 335 Eur per mėnesį, kadangi jam vaiko poreikiai yra žinomi, nes iki 2019 m. gyveno kartu su nepilnamečiu vaiku, ir didesnis išlaikymas nereikalingas, todėl jis mažintinas, atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, dėl ieškovo šiuo metu teikiamo išlaikymo dydžio, be kita ko, šalims įvertinus vaiko poreikius, šalys susitarė sudarydamos taikos sutartį ir toks susitarimas patvirtintas teismo sprendimu; antra, minėta, kad byloje, nesprendžiamas vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydžio nustatymo klausimas, nes tokiam klausimui svarstyti pagrindas atsirastų, tik nustačius, kad iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis ir (ar) pagerėjo atsakovės turtinės padėtis ir (ar) sumažėjo vaiko poreikiai, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sūnus gyvena su atsakove ir, ieškovui didžiąją laiko dalį praleidžiant komandiruotėje, atsakovei tenka visa priežiūros ir kasdienio rūpesčio vaiku našta, kurios ieškovo teikiamas išlaikymas nekompensuoja.

Šalių nepilnametis sūnus yra 5 metų amžiaus, todėl vaikui augant, išlaikymo išlaidos ateityje tik didės. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, ugdymo priemonėms, taip pat turi būti apmokama vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu, todėl kiekvieną mėnesį vaikui yra būtinos išlaidos laisvalaikiui, jo kultūriniam ugdymui.

Teismas pažymi, kad, apsisprendimas turėti vaikų, be kita ko, lemia įsipareigojimo juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Šiuo atveju ieškovas, turėjo suvokti, kad, nepaisant iširusių draugystės ryšių, pareiga rūpintis vaiku išliks iki jo pilnametystės ir ji negali būti perkeliama tam partneriui, su kuriuo lieka gyventi vaikas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, ištyrus ir įvertinus reikšmingas byloje pareikštam reikalavimui išspręsti faktines aplinkybes, nenustatyta, jog nuo taikos sutarties sudarymo (2017 m. rugsėjo 4 d.) iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis (ar iš esmės pagerėjo atsakovės turtinė padėtis ar sumažėjo vaiko poreikiai), į tai, kad ieškovas, sudarydamas taikos sutartį, pats geranoriškai prisiėmė tokio dydžio išlaikymo prievolę, daro išvadą, jog nėra pagrindo taikyti CK 3.201 straipsnio 1 dalį ir sumažinti iš ieškovo šalių sūnui T. A. mokamą išlaikymą, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 600 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybė turėjo 3,47 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi jų dydis neviršija teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šių išlaidų atlyginimas iš ieškovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.