Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. R., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajono savivaldybėje, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

7. Iš teismui pateiktų įrodymų bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. R. yra nepilnamečio vaiko A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai; ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, nuo 2021 m. vasario 24 d. gyvena atskirai; šalių nepilnametis vaikas A. R. gyvena kartu su ieškove; iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovė verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą; iš byloje pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovė už buto komunalinius mokesčius 2023 m. vasarį sumokėjo 191,26 Eur, kovo mėnesį 186,34 Eur, gegužės mėnesį 123,23 Eur, birželio mėnesį 121,62 Eur; iš byloje (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos kvitų matyti, kad už prailgintos dienos grupę sumokėtas mokestis sausio mėnesį 41,10 Eur, balandžio mėnesį 30,53 Eur, birželio mėnesį 22,72 Eur; iš pridėto 2022 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad už transporto priemonės draudimo paslaugas sumokėta 253,49 Eur; iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo matyti, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį sumokėta metinė draudimo įmoka 70,68 Eur; pagal 2021 m. lapkričio 30 d. automobilio remonto darbų sąmatą, automobilio važiuoklės remontas - 235 Eur; pagal pateiktą 2023 m. gegužės 10 d. ieškovės metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją matyti, kad jį turi privalomą registruoti turtą – lengvąjį automobilį, gautos 2022 metais pajamos – 2300 Eur; iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad ieškovei priklauso lengvasis automobilis; iš VĮ Registrų centras pateiktos pažymos matyti, kad ieškovė jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi.

8. VĮ Registrų centas duomenimis atsakovui A. R. priklauso 3/8 dalys dviejų negyvenamųjų patalpų – garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; ½ dalis gyvenamojo namo su jam priklausančiais statiniais ir 0,5188 ha žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 4,8853 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajone; iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad atsakovas savo vardu turi registruotas keturias transporto priemones; Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis vykdomųjų bylų atsakovo atžvilgiu nėra pradėta; iš SODRA duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą taip gauna darbo užmokestį iš asmens, kuris verčiasi individualia veikla; Atsakovo darbo užmokesti VSDFV pažymoje, neatskaičius mokesčių nurodomas 1500 Eur (atskaičius mokesčius 977 Eur); atsakovo gaunamos pajamos iš individualios veiklos teismui nėra žinomos.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

11. Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių dukra A. R. nuo 2021 m. vasario 24 d. gyvena kartu su ieškove A. S., tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, tuo tarpu su tėvu, t. y. atsakovu A. R. dukra nebegyvena virš pustrečių metų laiko. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai laikyti įteikti tinkamai, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė, duomenų apie jo gyvenimo sąlygas byloje nėra. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog motinos aplinkoje vaiko teisių pažeidimų nustatyta nebuvo, telefoninio pokalbio metu bendraujant su atsakovu, jis dukros gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove A. S. neprieštaravo, atvejo vadyba ieškovės šeimai nebuvo taikyta, todėl daroma išvada, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir nepilnamečio vaiko A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.

12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

14. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

15. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja, dėl bendravimo tvarkos su ieškove ginčų, konfliktų nenustatyta, reikalavimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nei ieškovei, nei šioje byloje atsakovas teismui nėra pareiškęs. Ieškovė ieškinyje nurodė prašomą nustatyti nepilnamečio vaiko laisvą bendravimo tvarką su tėvu, nustatant jog vaiko tėvas netrukdomai bendraus su nepilnamečiu vaiku, abiem tėvams iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų, todėl tarnyba neprieštarauja ieškovės prašymui, kad būtų nustatyta laisvo bendravimo tvarka, kad jie patys gebės susitarti kaip ir kokia tvarka vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu.

17. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas su dukra bendrauja, tarp ieškovės ir atsakovo dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ginčų nekyla, taip pat įvertinęs šalių nepilnamečio vaiko amžių ir jo teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sprendžia, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka visiškai atitinka ir užtikrina nepilnamečio vaiko A. R. interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos nereiškė, todėl yra pagrindas nustatyti ieškovės ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

18. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukrai šiuo metu yra 7 metai, ji lanko pradinę mokyklą, specialių poreikių neturi. Ieškovė ieškinyje pateikė bei teismo posėdžio metu paaiškino detalų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad dukros išlaikymui reikalinga bendra apie 630 Eur suma, pati šiuo metu negali skirti pakankamai lėšų aptartiems vaiko poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti atsakovo nepilnametį vaiką, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei ieškovė.

20. Ieškovė prašo nuo 2023 m. gegužės 18 d., priteisti iš atsakovo A. R. nepilnamečio vaiko A. R. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nurodo, kad proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

21. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė jos vardu Lietuvoje registruoto turto neturi, nuosavybės teise valdo automobilį, atsakovas daline nuosavybe turi registruoto nekilnojamojo turto, nuosavybės teise valdo keturis automobilius. Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame name, šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jos pajamos yra nestabilios, yra manikiūristė, žiemos metu uždirba mažiau, apie 500 Eur, vasaros metu pajamos siekia apie 1000 Eur, taip pat vykdo papildomą veiklą su augalais – užsiima vienmečių augalų auginimu. Iš ieškovės pateiktos 2022 m. pajamų, gaunamų iš vykdomos individualios veiklos, deklaracijos matyti, kad ieškovė deklaravo gaunanti 1610 Eur pajamų (atskaičius mokesčius) per metus, t.y.134,17 Eur per mėnesį, kas suponuoja teismu išvadą, jog ieškovė nenurodo ir neteikia teismui visų duomenų apie savo gaunamas pajamas, siekdama savo turtinę padėti parodyti blogesnę, nei iš tiesų ji yra. Ieškovė gauna išmoką vaikui – 85,75 Eur.

23. Byloje nustatyta, kad atsakovas dukros išlaikymui mokėjo po 230 Eur kas mėnesį, o ieškovei pareiškus reikalavimą, kad pinigų išlaikymui nepakanka, nuo 2023 m. balandžio mėnesio savo valia pradėjo mokėti kas mėnesį po 300 Eur, kas įrodo, kad atsakovas iš esmės neprieštarauja tokiam dukros išlaikymo dydžiui. Duomenų apie atsakovo patiriamas būtinas išlaidas ar turimas sveikatos problemas, kitus išlaikytinius byloje nėra. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 977 Eur per mėnesį, taip pat ir pajamos iš jo vykdomos individualios veiklos, kurios teismui nėra žinomos. Šios aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės gaunamos pajamos, todėl atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui. Be to, atsakovas, kaip ieškovė nurodė teismo posėdžio metu, dukrai nuperka rašymo, piešimo priemonių, nusiveda į filmą, parduotuves, kas rodo, jog atsakovas prisideda prie dukros išlaikymo ne tik mokamomis periodinėmis išmokomis bet ir papildomomis lėšomis. Nors ieškovė nurodo, kad dukrai gyvenant su ja, jai tenka didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant jų bendrą vaiką dėl kartu gyvenant atsirandančių nenumatytų, papildomų išlaidų, todėl ji turi mažiau prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau šios aplinkybės nesuteikia ieškovei pagrindo daug didesnę išlaikymo naštą perkelti atsakovui. Pažymėtina, jog vyresnės dukros išlaikymui ieškovei yra mokama 150 Eur išlaikymo suma iš dukros tėvo.

24. Kaip minėta 2-3 punktuose, ieškovės paskaičiavimu dukros išlaikymai jai yra reikalinga apie 630 Eur suma per mėnesį, išmoka vaikui yra 85,75 Eur, kuri nuo 2024 m. didės, atsakovas nuo 2023 m. balandžio mėnesio moka ieškovei po 300 Eur dukros išlaikymui.

25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės bei jos atstovo paaiškinimus, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, į atsakovo mokamą išlaikymo dydį, turimų išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas būdami sveiki ir darbingi, dirbdami ir gaudami pajamas, abu turi galimybes teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui.

26. Nors didesnė vaiko aprūpinimo našta ir tenka ieškovei, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas mokėdamas po 300 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip pat prisideda ir prie papildomų išlaidų, taip pat ieškovė gauna valstybės išmoką vaikui, kuri turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko papildomiems poreikiams tenkinti. Todėl šiuo atveju ieškovei tenkanti išlaikymo dalis dukrai yra mažesnė, ir dar labiau ją mažinti atsakovo sąskaita, teismo vertinimu prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams.

27. Aplinkybė, kad vaiko motinai tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta gali būti taisytina praplečiant tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tarpusavyje pasidalinant kasdieninę rūpinimosi dukra naštą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo ieškinio padavimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos atsakovas mokėjo vaiko išlaikymui po 300 Eur per mėnesį, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiant po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

28. Kita ieškinio reikalavimo dalis dėl išlaikymo priteisimo atmestina. Teismas, taip pat netenkina ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymą nuo 2023 m. gegužės 18 d., nes kaip teismui patvirtino pati ieškovė, atsakovas kiekvieną mėnesį moka 300 Eur išlaikymą dukrai nuo 2023 m. balandžio mėnesio.

29. Ieškovė A. S. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti A. R. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

30. Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, mokėjimo ieškovė yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 110 Eur žyminio mokesčio, už neturtinį reikalavimą, mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, teismo nutartimi. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas visiškai, už šį reikalavimą mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 108 Eur). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio sumos (108 Eur x 75 proc. = 81 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovė taip pat prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė duomenis, kad iš viso už atstovavimą yra sumokėjusi 700 Eur (už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme).

Teismas, bylinėjimosi išlaidų dydį, jų pagrįstumą vertina vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).

Ieškovės pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose už atitinkamų advokato atliktų veiksmų atlikimą nustatytų maksimalių dydžių. Advokatas yra pateikęs išlaidų pagrindimą ir įrodymus, patvirtinančius jų apmokėjimą. Ieškinio patenkinta 93 procentai, 100 proc. dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 86 proc. dėl išlaikymo priteisimo (300 x 100 proc./350 Eur). Tenkinus bendrai 93 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 651 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (700 Eur x 93 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, 2023 m. gruodžio 6 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą sumokant už einamą mėnesį iki 20 dienos.

Nepilnametės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog atsakovo A. R. bendravimo su dukra A. R. tvarką, nustatant jog vaiko tėvas netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku, abiem tėvams iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 191,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S. 651,00 (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovės atstovo advokato Mindaugo Klemenio darbo apmokėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.