Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-890/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-06-30
Bylos Nr.: 2A-890/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: A. Žilinskio
Atsakovas: akcinei bendrovei LITGRID
Trečiasis asmuo: uždarosioms akcinėms bendrovėms „TETAS“, Energetikos tinklų institutui

Civilinė byla Nr. 2A-890/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02886-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 36.1.; 40.2.; 121.21.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1327-567/2013 pagal ieškovo A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovui akcinei bendrovei LITGRID, tretiesiems asmenims uždarosioms akcinėms bendrovėms „TETAS“, Energetikos tinklų institutui dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, atsiskaitymo už rangos darbus bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas yra kilęs dėl teisės normų, reglamentuojančių įskaitymą, netesybų skaičiavimą, sutarčių aiškinimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovas A. Žilinskio ir ko UAB kreipėsi į teismą prašydamas:

1) pripažinti negaliojančiu nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo AB LITGRID 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. SD-3736 „Dėl priimtų sprendimų ir netesybų įskaitymo“ atliktą atsakovo 880 187,45 Lt dydžio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo dėl netesybų sumokėjimo pagal ieškovo ir atsakovo 2010 m. liepos 2 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. 12-R0096/415-10 (toliau ir Rangos sutartis), 2011 m. birželio 10 d. sudarytą Sutartį Nr. SUT-183-11(12-R0096-1) (toliau ir Papildoma sutartis Nr. 1), 2011 m. spalio 27 d. sudarytą Sutartį Nr. SUT-423-11/12-R0096-P3 (toliau ir Papildoma sutartis Nr. 2) įskaitymą į ieškovo 880 187,45 Lt dydžio reikalavimą dėl atsiskaitymą už rangos darbus pagal ieškovo ir atsakovo 2011 m. gruodžio 30 d. sudarytą Rangos sutartį Nr. SUT-503-11/05-R0247 bei jos pagrindu 2012 m. birželio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 16493ŽAL;

2) priteisti iš atsakovo 880 187,45 Lt skolą, 28 165,99 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šių reikalavimu pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, jog pagal Rangos sutartį ir Papildomas sutartis atsakovo užsakymu ieškovas atliko 110 kV kabelių linijos Nemunas-Murava statybos ir kitus darbus. Visi darbai pagal minėtas sutartis buvo baigti 2011 m. lapkričio 10 d., tačiau viso objekto statybos užbaigimo aktas iki šalių nustatyto termino – 2011 m. lapkričio 18 d., nebuvo įformintas. Tą sąlygojo reikalingų techninio ir darbo projektų pataisymų, įteisinančių rangos darbų eigoje įvykusį nukrypimą nuo projektų, neturėjimas. Pagal Rangos sutarties ir Papildomų sutarčių sąlygas atsakovas prisiėmė atsakomybę už statybos ir projekto vykdymo techninės priežiūros organizavimą ir turėjo galimybę (per trečiuosius asmenis) reikalauti sustabdyti darbus, vis dėlto jokių pastabų ieškovui nereiškė ir darbo projekto korektūros nereikalavo. Darbo projekto korektūros ieškovas negali pateikti, kadangi pats atsakovas neužtikrina tam reikalingos techninio projekto korektūros. Akivaizdu, kad atsakovas, neužtikrindamas savalaikių pastabų dėl nukrypimo nuo projekto pareiškimo ieškovui, neįgijo ir teisės į nuostolių atlyginimą, kartu ir į netesybas.

Nepaisant to, atsakovas paskaičiavo ieškovui už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2012 d. birželio 25 d. 880 187,45 Lt dydžio netesybas: 830 099,93 Lt pagal Rangos sutartį, 4 770 Lt pagal Papildomą sutartį Nr. 1 ir 45 317,52 Lt pagal Papildomą sutartį Nr. 2, ir jas įskaitė į ieškovui mokėtinas sumas. Atsakovo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas ir negaliojantis, kadangi atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti netesybų, o kartu ir reikalavimo, kurį būtų galėjęs įskaityti (CK 1.80 straipsnis, 6.130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas yra pripažinęs, kad ieškovas atliko visus darbus, numatytus Papildomose sutartyse, taigi formaliai atsakovas delspinigius skaičiuoti galėtų tik remdamasis Rangos sutartimi. Pagal Rangos sutarties 41. punktą atsakovas delspinigius galėtų skaičiuoti tik nuo Rangos sutartyje numatytos darbo projekto rengimo kainos – 100 151,95 Lt, ir jie maksimaliai galėtų sudaryti 8 901,37 Lt (0,04 proc. delspinigiai nuo 100 151,95 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2012 m. birželio 25 d.). Net ir laikant, kad Rangos sutarties sąlygos suteikia teisę atsakovui paskaičiuoti ieškovui 880 187,45 Lt dydžio netesybas, jos turėtų būti mažinamos iki 8 901,37 Lt, kadangi yra neprotingai didelės (yra akivaizdi disproporcija tarp tariamai neįvykdytų darbų vertės ir netesybų sumos; atsakovas neįvykdė dalies savo prievolių), o ieškovo prievolė iš esmės įvykdyta (atlikti visi darbai ir jie perduoti atsakovui, nesutvarkyta tik dokumentinė medžiaga).

Pripažinus atsakovo atliktą įskaitymą negaliojančiu, iš jo turėtų būti priteista neteisėtai įskaitytos sumos skola ir nuo jų paskaičiuoti delspinigiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. atliktas 861 738,84 Lt dydžio priešpriešinio vienarūšio reikalavimo dėl netesybų sumokėjimo įskaitymas yra teisėtas ir sukuriantis teisines pasekmes, nes šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti.

Atsižvelgęs į faktą, kad atsakovo Tinklo priežiūros skyriaus Kauno grupės vadovas ir ieškovo darbų vadovas neturėjo įgaliojimų sudaryti susitarimo dėl darbų vykdymo grafiko, teismas priėjo išvados, kad šalys nesuderino darbų atlikimo ir aktavimo grafiko konkrečiam darbų etapui nustatant terminą. Taigi atsakovas pagrįstai ir teisėtai skaičiavo delspinigius nuo visų darbų kainos, nes jis, negavęs pilnai atliktų darbų, negali tinkamai naudotis ir disponuoti visais darbais, nepriklausomai nuo tinkamai atliktų darbų kiekio ir vertės. Teismo nuomone, viso objekto statybos užbaigimo aktas iki šalių nustatyto termino (2011 m. lapkričio 18 d.) nebuvo įformintas iš esmės dėl ieškovo atliktų darbų nukrypimų ir nepakoreguoto darbo projekto.

Teismas pabrėžė, kad jis neturi pagrindo abejoti atsakovo atliktais delspinigių paskaičiavimais. Atsakovas grąžino ieškovui 18 448,61 Lt dydžio netesybų sumą, todėl bendra įskaitytų netesybų sumą yra 861 738,84 Lt. Toks netesybų dydis visiškai kompensuoja atsakovo nuostolius ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti netesybas, atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartis netesybų skaičiavimą sieja ne su darbų faktišku atlikimu, o su statybos užbaigimo akto gavimu. Teismas pabrėžė, kad netesybų negalima mažinti ir dėl to, jog Rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, t. y. sutarties pagal Viešųjų pirkimų įstatymą negalima modifikuoti po jos įvykdymo. Ieškovas, būdamas profesionalus rangos teisinių santykių ir viešųjų pirkimų dalyvis, pats yra atsakingas už savo veiksmų pasekmes ir jam taikytą civilinės atsakomybės būdą – sutartines netesybas.

Atsižvelgdamas į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, teismas priėjo išvados, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. Žilinskio ir ko UAB prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl apelianto prievolės mokėti netesybas. Teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, jog apeliantas neturi prievolės mokėti netesybas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios laiku nebuvo atliktas vienintelis apelianto darbas – darbo projekto korektūra pagal faktinę atliktų rangos darbų situaciją, buvo paties atsakovo neveikimas/netinkamas veikimas ir prisiimta rizika (CK 6.257 straipsnis, 6.689 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Statinio projekto vykdymo priežiūrą vykdė atsakovo pasamdyti prižiūrėtojai (techninio projekto rengėjas – atsakovo kontroliuojama įmonė UAB „TETAS“ per savo subrangovą UAB Energetikos tinklų institutą), todėl atsakovas privalėjo kontroliuoti, ar statyba vykdoma pagal projektą (STR 1.09.04:2005 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ 5. punktas). 2012 m. balandžio 2 d. pretenzijoje trečiajam asmeniui UAB „TETAS“ atsakovas patvirtino, kad laiku sureagavus į darbo nukrypimas nuo projekto, juos būtų buvę galima operatyviai ištaisyti. Vis dėlto apie nukrypimus nuo projekto ir būtinumą jį koreguoti apeliantas buvo informuotas tik 2011 m. rugsėjo 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kita svarbi aplinkybė, jog dėl atsakovo ir jo pasitelkto techninio projekto rengėjo-projekto vykdymo prižiūrėtojo klaidingos pradinės pozicijos bei reikalavimų pakeiti techninį projektą, ir tuo pačiu – nesiėmimo priemonių techniniam projektui pakeisti, apeliantas neturėjo galimybės pakoreguoti darbo projekto nei iki 2011 m. lapkričio 18 d., nei per visą delspinigių skaičiavimo laikotarpį.

2. Dėl netinkamo delspinigių skaičiavimo. Teismas klaidingai nurodė, kad apeliantas siekė ar reikalavo keisti Rangos sutarties sąlygas. Atsakovo atliktas delspinigių paskaičiavimas ginčijamas remiantis sutarčių sąlygų tinkamu aiškinimu. Teismo išvados dėl delspinigių dydžio ne tik prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bet ir sutarčių aiškinimo taisyklėms. Pagal Rangos sutarties 41. punktą delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo tinkamai (laiku), t. y. per tam tikram darbų etapui nustatytą terminą, neatlikto (uždelsto) konkretaus darbo (priklausančio tam etapui) kainos, bet ne nuo viso darbų etapo (inter alia ir tinkamai atliktų darbų) kainos. Tokį aiškinimą patvirtina ne tik Rangos sutarties sąlygų turinys, bet ir netesybų instituto esmė, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principai. Delspinigių skaičiavimas nuo laiku atliktų darbų kainos yra nepriimtinas sąžiningoje verslo praktikoje, ką patvirtina ir Lietuvos elektros energetikos bei Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijų nuomonė. Bet kuriuo atveju visos abejonės dėl Rangos sutarties sąlygų turi būti vertinamos apelianto naudai, kadangi sutarties sąlygas pasiūlė atsakovas.

Net ir remiantis ydingu teismo aiškinimu, delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik nuo 2-ojo darbų etapo, su kuriuo buvo susijęs vėluojantis darbas ir dėl jo neįmanomas statybos užbaigimo akto įforminimas, kainos (48 699,77 Lt). Šį vertinimą implikuoja aplinkybė, jog pagal darbų grafiką darbo projekto korektūra buvo priskirta 2-ajam darbų etapui. Teismo argumentai esą darbų grafikas nebuvo suderintas, nes jį pasirašė neįgalioti asmenys, visiškai nepagrįsti. Rangos sutartyje nėra parašyta, kad atsakovui santykiuose su apeliantu atstovaus tik AB „Lietuvos energija“ Tinklų projekto valdymo skyriaus investicinių projektų vadovas K. Š.. Atsakovas turėjo diskrecijos teisę pasirinkti asmenį, kuris yra įgaliotas suderinti su apeliantu darbų grafiką. Pastebėtina, kad visus apelianto atliktus statybos darbus pagal kasmetinius atliktų darbų aktus/pažymas iš apelianto priimdavo būtent A. T. - Tinklo priežiūros skyriaus Kauno grupės vadovas, atsakovo vardu suderinęs darbų grafiką.

3. Dėl netesybų mažinimo. Teismas neteisėtai sutapatino du institutus: sutarties pakeitimo teismine tvarka ir netesybų mažinimo. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintos ar suformuluotos taisyklės, kad negalima mažinti pagal viešųjų pirkimų sutartį paskaičiuotų netesybų. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-562/2013, aiškiai nurodė, kad netesybų mažinimas iš principo galimas ir viešojo pirkimo sutarties atveju.

Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie atsakovo patirtus nuostolius, taigi teismas neturėjo pagrindo lyginti paskaičiuotų netesybų dydžio su atsakovo nuostolių dydžiu ir spręsti dėl jo kompensavimo ar nekompensavimo. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad nėra pagrindo mažinti netesybų. Tą patvirtina visetas aplinkybių: pirma, sutartys yra pilnai užbaigtos ir įvykdytos, o atsakovas naudojasi apelianto darbo rezultatu, antra, apeliantas neturėjo galimybės derėtis su atsakovu dėl netesybų dydžio, trečia, laiku neįvykdytos prievolės vertė (100 151,95 Lt) yra 8 kartus mažesnė už paskaičiuotas netesybas, ketvirta, atsakovas nepatyrė jokių nuostolių. Taigi netesybos turėtų būti mažinamos iki 8 901,37 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB LITGRID prašo skundą atmesti ir priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai atsikirtimai:

1. Dėl prievolės skaičiuoti netesybas nebuvimo. Pagal Rangos sutarties 7. punktą apeliantas turėjo atlikti ir darbo projekto parengimo, ir objekto statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atliekamų darbų nukrypimai buvo neesminiai ir techniniam projektui neprieštaravo, o darbus buvo svarbu laiku užbaigti, šalys sutarė, kad apeliantas pakoreguos ne darbus, o darbo projektą. Apelianto veiksmai neprašant patikslinti Techninio vertinimo komisijos akto, o galiausiai pakoreguojant darbo projektą rodo, kad visi darbų trūkumai jam buvo gerai žinomi dar iki formalaus užfiksavimo. Pažymėtina, kad dalis ieškovo atliktų darbų trūkumų paaiškėjo tik atliekant išpildomosios dokumentacijos vertinimą. Taigi darbų užbaigimas vėlavo ne dėl atsakovo vykdomos techninės ir projekto vykdymo priežiūros, o dėl apelianto netinkamo sutarčių įsipareigojimų vykdymo.

2. Dėl netinkamo netesybų paskaičiavimo. Rangos sutarties 41. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad delspinigiai už laiku neatliktus darbus bus skaičiuojami „nuo konkretaus etapo darbų kainos“, o ne nuo konkrečių etapo darbų, kaip klaidingai aiškina apeliantas. Etapo darbų kaina turi būti suprantama kaip viso etapo darbų kaina, o ne dalinė neatliktų darbų kaina. Visi darbai faktiškai buvo vykdomi vienu etapu, ką patvirtina aplinkybės, jog, pirma, grafikas nebuvo pateiktas atsakovui derinimui – jis persiųstas tik atsakovo teritoriniam skyriui, antra, atsakovo teritorinio padalinio vadovas neturėjo įgaliojimų pasirašyti grafiko, trečia, grafike buvo išskirtas tik vienas etapas, ketvirta, vertinimui buvo pateiktas tik vienas etapas.

3. Dėl netesybų mažinimo. Į Rangos sutartyje numatytą netesybų sumą buvo įskaičiuoti nuostoliai dėl elektros energijos nepateikimo rizikos, negautų pajamų ir kiti nuostoliai (pvz., priežiūros sąnaudos ir t. t.). Dėl atsakovo veiklos specifikos, faktiškai patiriamus nuostolius prognozuoti ir nustatyti itin sudėtinga ar net neįmanoma, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas nuostolių nepatiria. Dėl to buvo nustatytos optimalios 0,04 proc. nuo konkretaus etapo darbų kainos dydžio netesybos bei vienkartinė 50 000 Lt dydžio bauda. Rangos sutartis netesybų skaičiavimą sieja ne su darbų atlikimu, o jų užbaigimu de jure, t. y. su statybos užbaigimo akto gavimu. Atsakovas buvo priverstas objektą eksploatuoti neužbaigus statybos, tokiu būdu jis prisiėmė riziką dėl galimai netinkamo objekto kaip statinio naudojimo. Objektas į eksploataciją buvo pajungtas tik dėl to, kad atsakovas nereikalavo fiziškai pašalinti nukrypimo nuo darbo projekto ir sutiko koreguoti projektą, o ne darbus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „TETAS“ prašo skundą atmesti ir nurodo, kad apeliantą apie esamus nukrypimus nuo darbo ir/ar techninio projekto turėjo informuoti trečiasis asmuo UAB Energetikos tinklų institutas. Apelianto veiksmai pakoreguojant darbo projektą ir 2013 m. vasario 15 d. įforminant statybos užbaigimą patvirtina, kad jis pats kaltas dėl nepilnai atliktų įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet ne nagrinėja bylą iš naujo (CPK 301, 320 straipsniai). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tiriami apeliaciniame skunde iškelti fakto ir teisės klausimai. Šioje byloje apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, netesybų skaičiavimą ir įskaitymą, bei procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą, aiškinimo bei taikymo.

Dėl įskaitymo sąlygų ir netesybų skaičiavimo pagrindo

Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje apeliantas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. SD-3736 „Dėl priimtų sprendimų ir netesybų įskaitymo“ atliktą įskaitymą (t. 1, b. l. 197) ginčija tuo aspektu, jog atsakovas neturėjo teisės priskaičiuoti įskaityto dydžio netesybų. Taigi ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovo įskaityto piniginio reikalavimo dydžio, tiksliau – netesybų mažinimo, bet ne sutarties sąlygų pakeitimo kaip klaidingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Netesybos yra viena iš sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, kurios taikomos (skaičiuojamos) sutarties šaliai už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas paskaičiavo ir įskaitė 880 187,45 Lt dydžio netesybas, iš kurių vėliau grąžino apeliantui 18 448,61 Lt (t. 3, b. l. 50-51). Byloje pareikštų reikalavimų faktinis pagrindas implikuoja, kad apeliantas savo teisių pažeidimą įrodinėja keliais alternatyviais būdais: pirma, tuo, kad esą atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti netesybų; antra, net ir vertinant priešingai, atsakovas netesybas skaičiavo pažeisdamas Rangos sutarties nuostatas, t. y. reglamentuojančias delspinigių, kaip vienos iš netesybų rūšies, skaičiavimo tvarką, ignoruodamas sutartinių prievolių įvykdymo faktą, kas sąlygojo neprotingai didelių netesybų paskaičiavimą. Šių argumentų pagrindu apeliantas prašo teismo pripažinti, kad atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti netesybų arba taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieną iš skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros atkūrimo būdu, ir sumažinti atsakovo paskaičiuotas bei įskaitytas netesybas. Vadinasi, atsakovo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas kvestionuojamas įrodinėjant būtinųjų sąlygų, suformuotų kasacinio teismo praktikoje, įskaitymui atlikti nebuvimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009).

Teisė prievolės šaliai, kurios atžvilgiu buvo atliktas įskaitymas, ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėjant, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, konstatuota kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB„ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovo atliktas įskaitymas pagal faktinę bylos fabulą galėtų būti pripažintas negaliojančiu nustačius, kad atsakovas neteisėtai skaičiavo delspinigius, arba negaliojančiu iš dalies - pripažinus atsakovo paskaičiuotus delspinigius neprotingai dideliais, t. y. sumažinus netesybas. Iš nurodyto aišku, kad byloje kilusio ginčo kvalifikacijai esminę reikšmę turi apelianto prievolių pagal Rangos sutartį pažeidimo fakto bei atsakovo dėl to turėtų nuostolių dydžio ir paskaičiuotų netesybų santykio nustatymas, t. y. išsiaiškinimas, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008).

Pagal bylos medžiagą, apeliantas ir atsakovas supaprastintų derybų būdu 2010 m. liepos 2 d. sudarė Rangos sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 2 d. atlikti 110 kV kabelių linijos Nemunas – Murava statybos darbus (Rangos sutarties 1., 9. punktai). Darbų apimtis pakeista ir jų atlikimo terminas pratęstas iki 2011 m. lapkričio 18 d. Papildomomis sutartimis. Atsakovo skelbtų supaprastintų derybų būdu sąlygose buvo nustatyta, kad perkami darbai inter alia apima ir darbo projekto parengimą (t. 2, b. l. 35). Tokia pati sąlyga buvo perkelta ir į Rangos sutarties 7. punktą, įtvirtinant, kad apeliantas turi pagal patvirtintą techninį projektą parengti darbų technologijos ir darbo projektus. Be to, apeliantas prisiėmė ir pareigą organizuoti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras bei perduoti pastatytą ir tinkamą naudoti objektą atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka.

2011 m. rugsėjo 9 d. Techninio įvertinimo komisija, sudaryta atsakovo, patikrinusi apelianto pagal Rangos sutartį atliktų statybos darbų kokybę, nustatė, kad objektas (110 kV kabelinė linija Nemunas – Murava) pastatytas, tačiau yra trūkumų, į kuriuos patenka ir darbų atlikimas ne pagal darbo projektą (t. 1, b. l. 117-119). Šie trūkumai iki 2011 m. lapkričio 18 d. pašalinti nebuvo, todėl objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūros nustatytu terminu užbaigtos nebuvo. Pastarosios baigtos 2013 m. vasario 15 d. (t. 2, b. l. 184-188). Taigi, apeliantas pažeidė prievolę užbaigti Rangos ir Papildomose sutartyse nustatytais terminais statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, t. y. perduoti atsakovui de jure tinkamu naudoti (atitinkančiu nustatytus techninius ir funkcinius reikalavimus) pripažintą statinį. Nurodytos prievolės pažeidimą, kaip minėta, lėmė darbų atlikimas nukrypstant nuo statinio darbo projekto, kuriame buvo detalizuoti techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį turėjo būti atliekami statybos darbai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-808 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.5. punktas). Išdėstytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą skaičiuoti apeliantui delspinigius (Rangos sutarties 11., 41.-42. punktai). Priežastys sąlygojusios nukrypimą nuo statybos darbų projekto, jo koregavimo trukmę apelianto sutartinės atsakomybės kilimo požiūriu yra nereikšmingos, tačiau jos svarbios konstatuojant atsakovo paskaičiuotų delspinigių dydžio pagrįstumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Dėl netesybų dydžio ir jų įskaitymo

Minėta, kad atsakovo paskaičiuotų ir įskaitytų netesybų dydžio pagrįstumą apeliantas kvestionuoja dviem savarankiškais pagrindais: pirma, netinkamu Rangos sutarties nuostatų, reglamentuojančių netesybų skaičiavimo tvarką, taikymu, antra, paskaičiuotų netesybų neprotingu dydžiu. Pirmosios instancijos teismas atmetė abi nurodytas sąlygas, pripažinęs jas nepagrįstomis. Iš dalies sutikdama su apelianto argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pozicija šioje ginčo dalyje paremta klaidingu ginčo teisinių santykių kvalifikavimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo klausimais yra gausi ir nuosekli, todėl plačiau necituotina (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-532/2012).

Rangos sutartimi apelianto įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas dviejų rūšių netesybomis: 0,04 procento delspinigiais nuo konkretaus etapo darbų kainos už kiekvieną pavėluotą dieną (Rangos sutarties 11., 41. punktai) ir 50 000 Lt bauda už darbų neatlikimą per Sutartyje nustatytą terminą (Rangos sutarties 42. punktas). Taigi, priklausomai nuo pažeidimo rūšies apeliantui galėjo būti skaičiuojami tiek delspinigiai – periodinės netesybos, tiek taikoma fiksuoto dydžio bauda. Tais atvejais, kai darbai nebaigiami sutartyje nustatytu terminu, pagal nurodytas Rangos sutarties nuostatas atsakovas įgyja teisę reikalauti iš apelianto ne tik 50 000 Lt baudos, bet ir delspinigių, skaičiuojamų nuo konkretaus etapo uždelstų darbų kainos.

Konkretūs darbų etapai, jų atlikimo grafikai Rangos sutartyje nebuvo nustatyti, apsiribojant tik įpareigojimo suderinti darbų grafiką, susidedantį iš dviejų etapų, nustatymu apeliantui (Rangos sutarties 10.-11. punktai). Pagal Rangos sutarties 10. punktą darbų grafiką apeliantas privalėjo suderinti su atsakovu ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo Sutarties sudarymo. Rangos sutarties 11. punkte detalizuota, kad konkretaus darbų etapo pabaiga laikoma etapo darbų priėmimo, kurį atlieka atsakovo Techninio įvertinimo komisija, akto pasirašymo diena, jei akte nėra nurodyta trūkumų; jei Techninio įvertinimo komisijos akte yra nurodyti trūkumai, delspinigiai skaičiuojami iki trūkumų pašalinimo dienos, kuria laikoma apelianto rašto apie akte nurodytų trūkumų pašalinimą, kuris privalo būti vizuotas atsakovo techninių prižiūrėtojų, gavimo diena. Šiame Rangos sutarties punkte taip pat išskirta, kad paskutinio etapo darbų pabaiga sutampa su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo data.

Aptartos sutartinės nuostatos suponuoja, kad atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius apeliantui pažeidus darbų grafike nustatytus terminus darbų etapams atlikti. Konkretaus darbų etapo atlikimo pabaiga šalių buvo susieta su atsakovo Techninio įvertinimo komisijos akto, kuriame nenurodyti trūkumai, pasirašymo momentu (CK 6.193 straipsnis). Būtent tokio akto pasirašymas yra apelianto prievolių, atlikti konkretaus darbų etapo darbus, įvykdymo patvirtinimas.

Darbų vykdymo grafiką 2010 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė apelianto darbų vadovas T. D. ir atsakovo Tinklo priežiūros skyriaus Kauno grupės vadovas A. T. (t. 1, b. l. 77-78). Grafiką pirmosios instancijos teismas pripažino niekiniu, nurodęs, kad A. T. nebuvo įgaliotas jo pasirašyti atsakovo vardu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada yra klaidinga. Toks vertinimas grįstinas tuo, kad Rangos sutartyje nebuvo nustatyta, jog statybos darbų atlikimo ir aktavimo grafiką įgaliotas pasirašyti tik atsakovo paskirtas jo Tinklo projektų valdymo skyriaus investicinių projektų vadovas K. Š.. Tokios nuostatos buvimo nepatvirtina ir šalių veiksmai: atsakovas nereiškė pretenzijų dėl grafiko suderinimo/nesuderinimo, taip pat nereiškė pretenzijų dėl to, kad atliktų darbų aktai/pažymos, PVM sąskaitos faktūros būdavo perduodamos A. T. (t. 1, b. l. 122, 130, 133, 135-137, 141-147). Iš to aišku, kad pats atsakovas pripažino, jog A. T. buvo įgaliotas veikti jo vardu santykiuose su apeliantu, be kita ko, suderinti ir pasirašyti statybos darbų atlikimo ir aktavimo grafiką. Vis dėlto aptarta fakto klaida reikšmės Rangos sutarties nuostatų, reglamentuojančių netesybų skaičiavimą, taikymui neturi.

Kaip jau pasisakyta, konkretaus darbų etapo darbų įvykdymą pagal Rangos sutarties nuostatas patvirtina tik Techninio įvertinimo komisijos akto, kuriame nėra užfiksuota darbų trūkumų, pasirašymas. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovo sudarytai Techninio įvertinimo komisija buvo sušaukta tik vieną kartą, t. y. jau minėtą 2011 m. rugsėjo 9 d. Šios komisijos akte buvo užfiksuota, kad darbai inter alia ir tie, kurie pagal statybos darbų atlikimo ir aktavimo grafiką priskirti prie pirmojo etapo, atlikti su trūkumais, t. y. nukrypstant nuo darbo projekto, netinkamai atliekant atskirus darbus. Išdėstyta implikuoja, kad Rangos sutarties vykdymo eigoje susiklostė situacija, kai Techninio įvertinimo komisijos 2011 m. rugsėjo 9 d. akte nustatytų darbų atlikimo trūkumų pašalinimas sutapo su statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymu (CPK 185 straipsnis). Vadinasi, atsakovas formaliai pagal Rangos sutarties nuostatas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius nuo visos darbų kainos ir papildomai savo interesus ginti reikalaujant apelianto sumokėti 50 000 Lt dydžio baudą, t. y. de jure apelianto atžvilgiu iš esmės už tą patį pažeidimą taikytos dvigubos netesybos, kurios akumuliuotos į bendrą sumą. Tokia netesybų diferenciacija įstatymo nėra draudžiama. Apeliantas teigdamas, kad netesybų skaičiavimas nuo visos Rangos sutarties kainos nepriklausomai nuo prievolių pažeidimo apimties prieštarauja sąžiningai sutarčių ir verslo vykdymo praktikai, ignoruoja aplinkybę, jog šalys yra laisvos susitarti tiek dėl netesybų dydžio, tiek dėl jų skaičiavimo sąlygų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties nuostatos, įskaitant ir dėl netesybų skaičiavimo, apeliantui buvo atskleistos iš anksto, tačiau jos jam, kaip matyti iš jo paties veiksmų, buvo priimtinos. Todėl negalima pripažinti netesybų skaičiavimą nuo visos Rangos sutartyje nustatytos darbų kainos nesąžiningu, o tuo pačiu ir neatitinkančiu šalių susitarimo turinio bei siurprizinio, t. y. tokio, kurio apeliantas nebūtų galėjęs numatyti prieš pasirašant Rangos sutartį. Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija pažymi, kad netesybų skaičiavimo tvarka bet kuriuo atveju neužkerta kelio teismui atlikti paskaičiuotų netesybų dydžio kontrolę.

Tiek teisės unifikavimo ir harmonizavimo dokumentuose (žr., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1978 m. rezoliucijos „Dėl netesybų sąlygų civilinėje teisėje“ (angl. Penal clauses in civil law. Resolution No. (78) 7 straipsnį, Jungtinių Tautų UNCITRAL komisijos 1983 m. parengtų Vieningų taisyklių apie sutarčių sąlygas dėl iš anksto sutartų sumų neįvykdymo atveju (angl. Uniform Rules on Contract Clauses for an Agreed Sum Due upon Failure of Performance) 8 straipsnį), tiek CK V skyriaus nuostatose įtvirtintas baudinių netesybų draudimas. Baudinio pobūdžio netesybų ydingumas pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Savo esme šalių sulygtos netesybos yra iš anksto nustatyti būsimi kreditoriaus nuostoliai, kurių jam nereiškia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Teismui yra suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį tam, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pastaroji teismo teisė nėra ribojama sutartinių santykių formos ar pobūdžio, todėl teismas turi diskrecijos teisę kontroliuoti netesybų dydį ir tais atvejais, kai jos skaičiuojamos viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo metu.

Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F.., bylos Nr. 3K-3-578/2012; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Istpro“ v. BUAB „Verantas“, bylos Nr. 3K-3-446/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliantui paskaičiavo 880 187,45 Lt dydžio netesybas: 780 099,93 Lt pagal Rangos sutarties 41. punktą, 50 000 Lt pagal Rangos sutarties 42. punktą, 4 770 Lt pagal Papildomą sutartį Nr. 1 ir 45 317,52 Lt pagal Papildomą sutartį Nr. 2 (t. 1, b. l. 197-198). Būtent šią sumą atsakovas įskaitė į apeliantui mokėtinas sumas 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. SD-3736 „Dėl priimtų sprendimų ir netesybų įskaitymo“. 2013 m. birželio 28 d. atsakovas grąžino ieškovui 18 448,61 Lt įskaitytų netesybų (t. 3, b. l. 24, 50-51), todėl realiai ginčas yra kilęs ne dėl 880 187,45 Lt, bet 861 738,84 Lt sumos.

Prieš tai aptarta, kad pagal bylos aplinkybes apeliantas de jure neužbaigė statybos darbų Rangos ir Papildomose sutartyse nustatytu terminu dėl to, kad vykdydamas darbus nukrypo nuo statybos darbų projekto. Vis dėlto statybos darbai de facto buvo užbaigti, perduoti atsakovui ir pastarojo eksploatuojami ginčo netesybų skaičiavimo metu. Tą patvirtina ne tik atliktų darbų aktai, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2011 m. rugsėjo 26 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 13.2.IP-5029 (t. 1, b. l. 129-130), bet ir atsakovo nurodyto fakto pripažinimas (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, kad dėl statinio, kurio statyba teisiškai nebuvo užbaigta (Statybos įstatymo 24 straipsnis), eksploatavimo atsakovas būtų patyręs nuostolių, byloje nėra pateikta. Patiriamais nuostoliais atsiliepimuose į ieškinį ir apeliacinį skundą atsakovas įvardijo negalėjimą ginčo objekto nusidėvėjimo kaštų įskaičiuoti į veiklos tarifą (458 567,90 Lt) bei prisiimamos rizikos, kylančios dėl ginčo objekto eksploatacijos, amortizaciją (t. 2, b. l. 8-9; t. 3, b. l. 160-161). Vis dėlto šių teiginių pagrįstumą patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pripažįsta, jog eksploatuodamas ginčo objektą iki statybos užbaigimo akto surašymo nuostolių, kuriuos būtų sukėlęs netinkamas elektros linijos veikimas ir pan., nepatyrė. Ši aplinkybė yra reikšminga apsprendžiant atsakovo paskaičiuotų ir įskaitytų netesybų atitikimą nuostolių adekvatumo kriterijui.

Viena iš priežasčių mažinti netesybas, ar išvis jų neskaičiuoti, apeliantas įvardija ir Rangos sutarties pažeidimo aplinkybes. Pagal bylos medžiagą tiek techninį, tiek statybos darbų projektą rengė trečiasis asmuo UAB Energetikos tinklų institutas (t. 1, b. l. 79-82; t. 3, b. l. 56-60). Jis pagal trečiojo asmens UAB „TETAS“ užsakymą vykdė ir ginčo statinio statybos techninę priežiūrą. Išskirtina, kad statybos darbų projekto parengimui trečiąjį asmenį UAB Energetikos tinklų institutas pasitelkė būtent apeliantas. Duomenų, kad iki 2011 m. rugsėjo 9 d., kai buvo sušaukta Techninio įvertinimo komisija, apeliantui ginčo statinio statybos techninę priežiūrą vykdę asmenys būtų reiškę pastabas dėl nukrypimo nuo statybos darbo projekto sprendinių, byloje nėra. To nepatvirtina nei Statybos darbų žurnalo išrašai (t. 1, b. l. 162-166), nei trečiojo asmens UAB Energetikos tinklų instituto pateikti raštai (t. 3, b. l. 64-69). Atsakovas 2012 m. balandžio 2 d. rašte Nr. SD-1429, adresuotame trečiajam asmeniui UAB „TETAS“, pareiškė pretenzijas dėl netinkamos apelianto vykdytų statybos darbų techninės priežiūros (t. 1, b. l. 160-161).

Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Pastarasis inter alia privalo užtikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, prižiūrėti statinio projekto sprendinių įgyvendinimą statybos metu (Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 7 punktas). Bylos duomenys rodo, kad atsakovas statinio statybos techninei priežiūrai buvo pasitelkęs trečiąjį asmenį. Pareigą užtikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą turi ir rangovas (Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju prievolių pažeidimas pasireiškė nukrypimu nuo statybos darbų projekto, už kurio parengimą ir, be kita ko, jo laikymąsi tiesiogiai atsakingas buvo apeliantas (Rangos sutarties 7., 22.9. punktai). Pastarojo įsipareigojimų pagal Rangos sutarties 7. punktą įvykdymas buvo susietas su techninio ir darbo projektuose nurodytų techninių ir funkcinių reikalavimų atitinkančio objekto pastatymu ir perdavimu atsakovui. Apeliantas, užsiimantis statybos rangos ūkine-komercine veikla, veikia savo rizika bei privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas. Taigi žinoti apie statybos darbams nustatytus projektinius sprendimus, jų įgyvendinimui tinkamus darbų atlikimo būdus, nukrypimo nuo projekto neigiamas pasekmes yra apelianto pareiga. Aptartos faktinės aplinkybės suponuoja, kad tai, jog atsakovas, tiksliau pastarojo pasitelkti asmenys, galimai netinkamai (nesavalaikiai) vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, negali būti traktuojamas kaip pagrindas visiškai atleisti apeliantą nuo atsakomybės už jo asmeninių įsipareigojimų pažeidimą, t. y. minimalių atsakovo nuostolių atlyginimo prievolės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Iš byloje pateiktų duomenų aišku, kad ginčo objekto statybos užbaigimo procedūrų atlikimui pakako statybos darbų projekto korekcijos. Tai patvirtina apelianto teiginių - esą Rangos sutarties vykdymo eigoje atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepagrįstumą (CK 6.200, 6.691 straipsniai), t. y. atsakovo veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su statybos darbų užbaigimo (statybos darbų projekto koregavimu) sutartyje nustatytomis sąlygomis trukme. Aptartos aplinkybės implikuoja, kad atsakovas turėjo teisę skaičiuoti netesybas ir reikalauti apelianto jas sumokėti, tačiau tai per se nereiškia, kad nėra pagrindo jų mažinimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tarpusavio sutartiniuose teisiniuose santykiuose šalys, įskaitant ir perkančiąsias organizacijas, viešųjų pirkimų pagrindu sudarančias komercinio pobūdžio sandorius, turi laikytis sąžiningų ketinimų ir sąžiningos verslo praktikos principų (angl. good faith and fair dealing), kurie įtvirtinti ne tik UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (angl. UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts) 1.7 straipsnyje, Europos sutarčių teisės principų (angl. The Principles of European Contract Law) 1:201 straipsnyje, bet ir CK 6.158 straipsnio 1 dalyje. Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi veikti vykdydamos sutartines prievoles vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga. Protingumas reiškia asmens apdairų, rūpestingą, atidų, teisingą ir sąžiningą elgesį – taip, kaip elgtųsi bonus pater familias. Teisingumas reiškia protingą skirtingų interesų pusiausvyrą, būtinybę atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pagrįstus interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Urbico“ ir kt., v. Siemens Osakeyhtiö, bylos Nr. 3K-3-442/2013).

Nurodyti sąžiningumo imperatyvai veikia ir prievolių pažeidimo atvejais, kai atsiranda pagrindas skaičiuoti sutartyje numatytas netesybas. Kreditorius šia teise negali naudotis nesąžiningai, t. y. ja piktnaudžiaudamas ir reikalaudamas iš skolininko (sutartinę prievolę pažeidusio kontrahento) didesnių netesybų mokėjimo nei yra jo realūs patirti nuostoliai. Todėl kilus ginčui dėl netesybų dydžio, kreditorius turi pagrįsti jų protingumą, adekvatumą (CPK 12, 178 straipsniai). Šioje byloje atsakovas iš esmės neįrodinėjo, kad jo paskaičiuotos ir įskaitytos netesybos yra ekvivalentiškos jo turėtiems minimaliems nuostoliams, todėl negali būti mažinamos. Taigi netesybos faktiškai atlieka baudinę funkciją, kurios konstatavimas yra esminė prielaida netesybų mažinimui. Nustatant dydį, iki kurio turėtų būti mažinamos netesybos, atsižvelgiama ne tik į pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, bet ir į šalių valią, išreikštą sutartyje. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšmingos pirmiau aptartos Rangos sutarties nuostatos, reglamentuojančios netesybų skaičiavimą, o būtent 41.-42. punktai. Pastarajame šalys numatė, kad darbų neatlikus per sutartyje numatytą terminą, apeliantas turės mokėti 50 000 Lt baudą. Taigi šalys iš anksto susitarė minimaliais ir neįrodinėtinais atsakovo nuostoliais, patiriamais dėl Rangos sutartyje nustatytų terminų darbams atlikti nesilaikymo, laikyti 50 000 Lt sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu pagal nustatytas ir aptartas faktines aplinkybes atsakovo paskaičiuotos netesybos turėtų būti mažinamos būtent iki nurodytų 50 000 Lt, kurie turėtų padengti atsakovo turėtus nepatogumus (minimalius nuostolius) dėl užsitęsusių Rangos sutarties objekto pripažinimo tinkamu naudoti procedūrų (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų įskaitymas nesudaro kliūties jų mažinti, kadangi jų sumokėjimas įvyko prieš apelianto valią (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Škotijos firma ,,Forthmill Limited“ v. UAB ,,Pakrijas“, bylos nr. 3K-3-85/2007; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. ir kt. v. UAB ,,Šiaurinė žvaigždė“, bylos Nr. 3K-3-303/2012).

Pripažinus, kad atsakovas turėjo reikalavimo teisę į apeliantą netesybų formą tik 50 000 Lt sumai, atsakovo 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. SD-3736 „Dėl priimtų sprendimų ir netesybų įskaitymo“ atliktas įskaitymas 811 738,84 Lt sumos dalyje pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis sąžiningai komercinei praktikai ir įstatyme nustatytai įskaitymo tvarkai (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, jog atsakovas neteisėtai įskaitė į apeliantui mokėtinas sumas 811 738,84 Lt, ši suma pripažintina atsakovo skola, kuri iš jo priteisiama apeliantui (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę, įtvirtintą 2011 m. gruodžio 30 d. Rangos sutarties 14.5. punktas (t. 1, b. l. 210-252) laiku atsiskaityti su apeliantu už pastarojo atliktus darbus, iš jo apeliantui taipogi priteisiami 28 165,99 Lt dydžio delspinigiai (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 2011 m. gruodžio 30 d. Rangos sutarties 14.6. punktas).

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netesybų skaičiavimą ir mažinimą, įskaitymo sąlygas ir taikymo tvarką, kas lėmė neteisėto, nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 330 straipsnis). Šis sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinant aukščiau nurodytoje dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Priėmus naują sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas turėjo 13 084 Lt žyminio mokesčio ir 17 895,90 Lt su advokato pagalba susijusių išlaidų (t. 1, b. l. 20; t. 2, b. l. 136-139; t. 3, b. l. 34-35, 83-85).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinta 94,38 proc. (889 904,83 Lt / 50 000 Lt) ieškinio reikalavimų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip jau nurodyta, atsakovas apeliantui grąžino 18 448,61 Lt įskaitytų netesybų sumą, t. y. de jure pripažino ieškinį šioje dalyje. Remiantis tuo apeliantui grąžinama 414,75 Lt (553 Lt / 75 proc.) žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis), o iš atsakovo jam priteisiama 11 965,01 Lt (12 531 Lt / 94,38 proc. + 138,25 Lt (553 Lt – 414,75 Lt) žyminio mokesčio.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kai šalių reikalavimai tenkinami iš dalies, teisinės pagalbos išlaidos taipogi paskirstomos CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, išlaidos už advokato teisines paslaugas negali būti priteisiamos didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos). Bylos duomenimis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantui buvo suteiktos ieškinio, dubliko parengimo, atstovavimo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 h 15 min, paslaugos. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos sudėtingumą, apeliantui suteiktų teisinių paslaugų mastą, advokato darbo ir laiko sąnaudas sprendžia, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių įkainių (Rekomendacijų 11. punktas) ir pagrįstomis pripažinti 12 000 Lt apelianto turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, iš atsakovo apeliantui priteisiama 11 325,60 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas. Bendrai iš atsakovo apeliantui priteisiama 23 290,61 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Trečiasis asmuo UAB Energetikos tinklų institutas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 361,25 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį (t. 3, b. l. 97-99). Įvertinusi trečiajam asmeniui suteiktos teisinės pagalbos mastą, advokato laiko ir darbo sąnaudas, teisėjų kolegija nurodytas išlaidas laiko aiškiai nepagrįstomis ir mažina jas iki 400 Lt. Remiantis ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcija, trečiajam asmeniui UAB Energetikos tinklų institutas iš atsakovo priteisiama 378 Lt, o iš apelianto 22 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Iš atsakovo taip pat priteisiama valstybei 40,59 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pašto paslaugomis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Likusi šių išlaidų dalis iš apelianto dėl jų dydžio nepriteisiama (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 9 674 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 3 630 Lt advokato teisinės pagalbos parengiant apeliacinį skundą išlaidų. Patenkinta 94,38 proc. (889 904,83 Lt / 50 000 Lt) apeliacinio skundo reikalavimų. Remiantis patenkinta reikalavimų proporcija, apeliantui iš atsakovo priteisiama 9 130,32 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 3 425,99 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, viso – 12 556,31 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovo akcinės bendrovės LITGRID (juridinio asmens kodas 302564383) 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. SD-3736 „Dėl priimtų sprendimų ir netesybų įskaitymo“ atliktą įskaitymą 811 738,84 Lt sumos dalyje negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės LITGRID ieškovui A. Žilinskio ir ko uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 158102142) 811 738,84 Lt skolą, 28 165,99 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2012 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 290,61 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Energetikos tinklų institutui (juridinio asmens kodas 132129036) iš ieškovo A. Žilinskio ir ko uždarosios akcinės bendrovės 22 Lt ir iš atsakovo akcinės bendrovės LITGRID 378 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės LITGRID valstybei 40,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteista suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Grąžinti ieškovui A. Žilinskio ir ko uždarajai akcinei bendrovei 414,75 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012 m. gruodžio 5 d. per AB DNB banką.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės LITGRID ieškovui A. Žilinskio ir ko uždarajai akcinei bendrovei 12 556,31 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėVigintas Višinskis