Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algimanto Kukalio (pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Neringai Pažeraitei, dalyvaujant ieškovėms B. D., A. V., N. B., jų atstovui advokatui Vytautui Tučkui, atsakovei D. K., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei, atsakovui A. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-939/2015 pagal ieškovų A. V., N. T. (jos teisių perėmėjų I. T., E. T.), B. D., N. B. patikslintą ieškinį ir ieškinio papildymą atsakovams D. K., Z. K., A. K., G. K. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo, kompensacijos išmokėjimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, iškeldinimo iš patalpų, laidojimo, skolos ir turto priežiūros išlaidų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovų D. K., Z. K., A. K., G. K. patikslintą priešieškinį ieškovams A. V., N. T. (jos teisių perėmėjams I. T., E. T.), B. D., N. B. dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, kompensacijos išmokėjimo, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, paveldėto indėlio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. V., N. T. teisių perėmėjai I. T. ir E. T., B. D., N. B., ieškiniu prašė: Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/15070 registruotas gyvenamojo namo/paskirtis-gyvenamoji (vieno buto pastatai) žemės sklypo plane pažymėto indeksu 1Alm, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto 2Ilp pagalbinio ūkio paskirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažo, plane pažymėto 3GIp pagalbinio ūkio paskirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto 41Ip pagalbinio ūkio paskirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikšteles), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. D. K. priklausančias 1/10 nuosavybės dalis atidalinti piniginės kompensacijos būdu: atsakovės D. K. nekilnojamojo turto registre Nr. 20/15070 įregistruoto gyvenamojo namo/paskirtis-gyvenamoji (vieno buto pastatai) žemės sklypo plane pažymėto indeksu lAlm, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto 2Ilp pagalbinio ūkio paskirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažo, plane pažymėto 3GIp pagalbinio ūkio paskirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, plane pažymėto 41Ip pagalbinio ūkio paskirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. 1/10 dalis lygiomis dalimis nuosavybės teise priteisti ieškovėms A. V., B. D., ir mirusios N. T. teisių perėmėjams I. T., E. T., 1/10 dalį lygiomis dalimis; teisę išpirkti iš valstybės 0,0842 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., už kurią mirusysis J. V. sumokėjo 5,36 eurus (18,53 Lt) valstybės vienkartinių išmokų, pripažinti A. V., B. D. ir mirusios N. T. 1/10 dalį lygiomis dalimis jos teisių perėmėjams I. T., E. T.; iš ieškovių A. V., B. D. už D. K. atidalijamą, piniginės kompensacijos būdu, gyvenamo namo ir statinių esančių (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. 1/10 dalį, D. K. priteisti iš A. V. 666,12 eurų (2 300 litų) kompensaciją, 0,54 eurų (1,85 litus) už 1/10 dalį mirusio J. V. sumokėto 5,63 eurus (18,53 Lt) valstybės vienkartinių išmokų; iš B. D. – 666,12 eurų (2 300 litų) kompensaciją, mirusios N. T. priklausančią 2 300 litų kompensaciją už atidalijimą, D. K. priteisti 333,06 eurus (1 150 litų) iš I. T. ir 333,06 eurus (1 150 litų) iš E. T.; atsakovus D. K., Z. K., A. K. ir G. K. su baldais, manta ir asmeninio naudojimo daiktais iškeldinti iš ieškovams A. V., B. D., I. T. bei E. T. nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų ir iš 0,0842 ha namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, įpareigojant nepadaryti atlaisvinamoms patalpoms ir statiniams žalos; nustatyti 5,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. naudojimo tvarką: atsakovei D. K. paskirti naudotis 1,0560 ha. žemės plotu 5,2800 ha žemės sklype, registre Nr. 69/16265 unikalus numeris (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, esančiame (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., R. Padegimo IĮ 2014-02-14 sklypo naudojimo tvarkos plane Ml:2000 pažymėta skaičiumi "2" dalimi, planas pridedamas; ieškovams paskirti naudotis 4,2240 ha. žemės plotu 5,2800 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis žemės ūkio, esančiame (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., R. Padegimo IĮ 2014-02-14 sklypo naudojimo tvarkos plane Ml:2000 pažymėta skaičiumi "1" dalimi; iš atsakovės D. K. priteisti: ieškovei A. V. priklausančius nepaveldimus 1 866,45 eurus (6 444,50 litai) indėlio, buvusius ,,Swedbank“ AB J. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 373,00 eurus (1 288 litai) paveldimo indėlio, ir N. B. perleistus 373,00 eurus (1 288 litai) indėlio, 25,60 eurų (88,40 litus) turto, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. draudimo išlaidų ir 1 448,10 eurų (5 000 litų) neturtinės žalos atlyginimo; ieškovei B. D. priteisti 373,00 eurus (1 288 litus) paveldimo indėlio, 234,93 eurus (811,17 litų) laidojimo išlaidų, 3,99 eurus (13,8 litus) telefoninio ryšio skolos, 58,50 eurų (202 litų) turto, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav. draudimo išlaidų ir 13,61 eurų (47 litus) elektros pirkimo sutarties sudarymo išlaidų; ieškovei N. B. priteisti 99,57 eurus (343,82 litus) laidojimo išlaidų; mirusiai N. T., 4,89 eurus (16,9 litus) laidojimo išlaidų ir 373 eurus (1 288 litus) paveldimo indėlio iš D. K. priteisti I. T. ir E. T. po 2,45 eurus laidojimo išlaidų ir 186,50 eurų paveldimo indėlio; priteisti ieškovei B. D. visas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovai priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė: priteisti iš ieškovės A. V. 39 904,13 Lt, iš N. T. 5 700,59 Lt, iš B. D. 5 700,59 Lt kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą; nustatyti 5,2800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, naudojimo tvarką atsakovei D. K. paskiriant naudotis žemės sklypo plotą, brėžinyje pažymėtą indeksu ,,A,, o atsakovėms paskirti naudotis žemės sklypo plotą, brėžinyje pažymėtą indeksu ,,B“; iš ieškovės B. D. priteisti 111,62 Lt, iš N. T. - 111,62 Lt, iš A. V. - 223,24 Lt gautą iš J. V. paveldėto indėlio, buvusio AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodė, kad po J. V. mirties, jo turtą paveldėjo A. V., N. T., B. D., N. B.. Paveldimas turtas buvo ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., ½ piniginių lėšų, esančių AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (visas indėlis 1 681,60 USD, kurie pagal oficialų kursą sudarė 4 464,82 Lt, paveldima dalis – 2 232,41 Lt), ½ dalis automobilio Ford Scorpio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ½ dalis 5,200 ha žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Prienų rajone, ½ dalis teisės išpirkti iš valstybės 0,0842 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., už kurį J. V. buvo sumokėjęs 18,53 Lt valstybės vienkartinėms išmokoms. Atsakovei priklauso 446,48 Lt, t. y. 1/5 dalis terminuoto indėlio užsienio valiuta, kurį paveldėjo ieškovės, ir iki šiol su ja nėra atsiskaičiusios. Atsakovė D. K. su palikėju J. V. nuo gimimo iki mirties gyveno viename name. Atsakovė su savo šeima palikėją slaugė ir prižiūrėjo. Namo pagerinimai buvo pradėti daryti 2006 metais, J. V. tam neprieštaravo ir nuolat sakydavo, kad namas liks atsakovei ir jos šeimai, todėl jie savo lėšomis atliko namo rekonstrukciją. Namas buvo pastatytas 1960 metais, todėl jo būklė buvo prasta, atlikus pagerinimus namo vertė išaugo iki 78 000 Lt. Atsakovė pagerinimui išleido 57 005,90 Lt, kurie pagrįsti dokumentais. Kitų išlaidas pagrindžiančių dokumentų neišsaugojo, todėl jų neprašo priteisti. Atsakovė paveldėjo 1/10 visų statinių, ieškovės B. D., N. T. po 1/10, o ieškovė A. V. 1/5 dalį visų statinių (paveldėtoja N. B. savo dalį perleido A. V.). Ieškovė A. V. su savo sutuoktiniu J. V. (palikėju) kartu negyveno apie 10 metų, t. y. nevedė bendro ūkio, nepalaikė jokių ryšių, nors nebuvo išsituokę. Su J. V. nebendravo ir kitos ieškovės (J. V. dukros), juo nesirūpino. Atsakovė pakeitė langus, duris, suremontavo stogą, pakeitė namo išplanavimą, apšiltino namą, įrengė antrą aukštą, pakeitė sanitarinius mazgus, vonią, radiatorius, įrengė židinį, suremontavo namo sienas, lubas, įrengė laiptus, pakeitė elektros instaliaciją, pakeitė langų konstrukciją, naujai įrengė verandą, pastatė naujus vartus, sutvarkė namo aplinką, kieme sudėjo trinkeles, įrengė lauko židinį. Nesutiko su ieškovių pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi ieškovių pasiūlyta naudojimosi tvarka palanki ieškovėms, atsakovės žemės sklypas padalintas per pusę, o tai apsunkina naudojimąsi žemės sklypu. Atsakovė D. K. nesutiko ieškovėms atlyginti jų patirtas laidojimo išlaidas, nes ji prisidėjo prie tėvo laidotuvių, pirko karstą, drabužius už 1 200 litų. Atsakovė nesutiko su paminklo pastatymo ir kapavietės tvarkymo išlaidomis, nes su atsakove ieškovės nesitarė, prieš tai buvęs paminklas buvo geras, jo keisti būtinumo nebuvo. Atsakovė apie J. V. skolas nieko nežinojo, kreditoriai jai pretenzijų nereiškė, todėl nesutinka su skolomis. Atsakovė nesutiko atlyginti ieškovių turėtų išlaidų draudimui, nes ji pati buvo apsidraudusi namus. Priėmusios palikimą ieškovės nutraukė elektros tiekimo sutartį. Atsakovė pati mokėjo už sunaudotą elektrą, sumokėjo skolą už atliekų tvarkymą. Atsakovė nesutiko sumokėti ieškovei V. neturtinę žalą, nes ji savo veiksmais jos nepadarė, ji nedraudė savo motinai V. gyventi savo namuose. Ieškovės (jos seserys) su tėvu nebendravo. Ji su tėvu V. gyveno vienuose namuose, vedė bendrą ūkį. Mama niekada nereiškė noro grįžti į namus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies: atidalino atsakovei D. K. priklausančio turto: 1/10 dalį 112,31 kv. m gyvenamojo namo, 1Alm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 929,10 eurų, 1/10 dalį ūkinio pastato 2Ilp unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 448,10 eurų, 1/10 dalį garažo, 3GIp unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 448,10 eurų, 1/10 dalį ūkinio pastato, 41Ip, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 579,24 eurai, 1/10 dalį priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 579,24 eurai, esančių (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, ir atsakovei D. K. priklausančią 1/10 dalį turto lygiomis dalimis nuosavybės teise priteisė ieškovams A. V., B. D. ir mirusios N. T. 1/10 dalį lygiomis dalimis teisių perėmėjams I. T. ir E. T., o iš ieškovų A. V. priteisti 666,12 eurų, iš B. D. 666,12 eurų, iš I. T. 333,06 eurų, iš E. T. 333,06 eurų atsakovei D. K.; pripažino ieškovams A. V., B. D. ir mirusios N. T. dalį I. T. ir E. T. lygiomis dalimis, teisę išpirkti iš valstybės 0,0842 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., o iš ieškovės A. V. priteisė atsakovei D. K. 0,54 euro; iškeldino atsakovus D. K., Z. K., A. K. ir G. K. su visa jiems priklausančia manta iš ieškovams A. V., B. D. ir I. T., E. T. nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų ir statinių: 112,31 kv. m ploto gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš 0,0842 ha namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., įpareigojo nepadaryti atlaisvinamoms patalpoms ir statiniams žalos; priteisė iš atsakovės D. K. ieškovams A. V. 1 866,45 eurų nepaveldimo indėlio, 746,00 eurų paveldimo indėlio, B. D. 373,00 eurų, I. T. 186,50 eurų, E. T. 186,50 eurų; nustatė naudojimosi tvarką ieškovams ir atsakovei D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., paskyrė atsakovei D. K. naudotis žemės sklypo dalimi, 2014-02-14 R. Padegimo IĮ parengtame žemės sklypo plane pažymėta skaičiumi ,,2“ 1,0560 ha, o ieškovams A. V., B. D., N. T. teisių perėmėjams I. T., E. T., paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, 2014-02-14 R. Padegimo IĮ parengtame sklypo plane pažymėtą skaičiumi ,,1“ 4,2240 ha.; priteisė iš atsakovės D. K. ieškovei N. B. 75,60 eurus, B. D. 234,93 eurus, I. T. 2,44 eurus, E. T. 2,44 eurus laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų; priteisė iš atsakovės D. K. ieškovėms A. V. 25,60 eurus, B. D. 64,48 eurus skolų ir turto priežiūros išlaidų; priteisė iš atsakovės D. K. ieškovei A. V. 600,00 eurus neturtinės žalos; priteisė atsakovei D. K. už turto pagerinimą kompensaciją iš ieškovų A. V. 3 851,14 eurų, B. D. 550,16 eurų, I. T. 275,08 eurų, E. T. 275,08 eurų; priteisė atsakovei D. K. iš ieškovės A. V. 64,64 eurus, iš B. D. 32,33 eurus, iš I. T. 16,17 eurų, E. T. 16,17 eurų paveldimo indėlio; kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė;priteisė iš atsakovės D. K. ieškovės B. D. naudai 204,00 eurus žyminio mokesčio ir 882,00 eurus bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų A. V., B. D., N. B., I. T., E. T. po 44,60 eurų atsakovės D. K. naudai žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų D. K., Z. K., A. K. valstybei po 58,89 eurus žyminio mokesčio ir po 28,81 eurus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovų A. V., B. D., N. B., I. T., E. T. po 13,58 eurus valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimo vykdymą dalyje dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir iš 0,0842 ha namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., atidėjo iki 2016 m. liepos 1 d.Teismas nustatė, kad ieškovė A. V. nuosavybės teisių liudijimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą pagrindu valdo 7/10 dalis, N. T. priklausančią 1/10 dalį jos teisių perėmėjai I. T. ir E. T., B. D. 1/10 dalį, atsakovė D. K. 1/10 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinių: kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Prienų rajone (t. 1, b. l. 74–76). Ieškovai ir atsakovė D. K. tarpusavyje konfliktuoja. Ieškovė A. V. yra ieškovių ir atsakovės D. K. motina. Konfliktiniai santykiai tarp šalių susiję su ginčo namu. Ginčo name iki ir po palikėjo J. V. mirties gyvena atsakovė D. K. su šeima atsakovais vyru Z. K., vaikais A. K., G. K.. Ginčo gyvenamasis namas yra 112,23 kv. m bendro ploto ir 109,31 kv. m naudingo ploto. Atsakovei D. K. priklauso 1/10 dalis gyvenamojo namo, t. y. 11,23 kv. m. Mansardoje esantis kambarys šiek tiek didesnis nei atsakovei priklausanti gyvenamojo namo dalis, tačiau labiausiai būtų tinkamas atsakovei. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atidalinti ir suformuoti atskirą nekilojamąjį daiktą, be neproporcingos žalos jo paskirčiai, nėra galimybės. Pagal Statybos techninio reglamento STR.2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ IX skyriaus 264 punktą projektuoti buto padalijimą į du ar daugiau butų leidžiama, jei naudingo ploto norma 1 asmeniui yra 14 kv. m, jei yra galimybė įrengti atskirą įėjimą, įrengti papildomą vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui, įrengti atskiras šildymo ir elektros sistemas. Iš šių minėtų reikalavimų yra galimybė įrengti tik atskirus laiptus pastato išorėje į mansardoje esantį kambarį. Teismo nuomone, dėl šalių tarpusavio konfliktinių santykių ieškovė A. V., kuri ketina gyventi ginčo namuose, neturi kito gyvenamojo būsto ir atsakovė D. K. su šeima negalėtų naudotis bendrai vonios ir tualeto patalpomis. Ieškovai įrodė, kad turi teisę prašyti atidalinti atsakovei D. K. priklausančią 1/10 dalį jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir lygiomis dalimis nuosavybės teisėmis pripažinti ieškovams, o atsakovei D. K. priteisti piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai sutiko su J. P. individualios įmonės vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo turto verte: gyvenamojo namo (15 929,10 eurų (55 000 litų)), ūkinio pastato (1 448,10 eurų (5000 litų)), garažo (1 448,10 eurų (5 000 litų)), ūkinio pastato ( 579,24 eurų (2 000 litų)), kitų statinių ( šulinio, tvoros, kiemo aikštelės) (579,24 eurų (2 000 litų)), atsakovei teismas priteisė 1 998,36 eurų (6 900 litų) kompensaciją, atsakovei D. K. priklausančio nekilnojamojo turto 1/10 nuosavybės dalis lygiomis dalimis nuosavybės teise priteisė ieškovams. Teismas tenkino ieškovų reikalavimą lygiomis dalimis išpirkti teisę iš valstybės 0,0842 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., už kurią mirusysis J. V. sumokėjo 5,36 eurus (18,53 Lt) valstybės vienkartinių išmokų. Teismas nustatė, kad ieškovė A. V. paveldėjo ½ dalį 0,0842 ha namų valdos žemės sklypo, o 4/5 dalis paveldėjo A. V., N. T., B. D. ir atsakovė D. K.. Namų valdos 0,0842 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienų rajone nėra ieškovių ir atsakovės D. K. nuosavybė, palikėjas už jį yra sumokėjęs 5,36 eurus (18,53 litus), todėl atsakovei priklauso nuo minėtos sumos 1/10 dalis kompensacijos, t. y 1,85 litai. Tenkinus nekilnojamojo turto atidalijimą kompensacijos būdu, atsakovei teismas priteisė 0,54 eurus (1,85 litai) iš ieškovės A. V.. Teismas tenkino ieškovų reikalavimą iškeldinti atsakovės D. K. šeimą iš ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, įpareigojant atsakovę nepadaryti atlaisvinamoms patalpoms ir statiniams žalos, teismui priėmus sprendimą turtą atidalinti piniginės kompensacijos išmokėjimo atsakovei D. K. būdu. Teismas nustatė, kad ginčo namuose gyvena atsakovai. Atsakovė mokėjo už sunaudotą elektrą, vandenį. Atsakovas G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi Birštono gimnazijoje, yra nepilnametis, gyvena kartu su savo tėvais atsakovais D. K. ir Z. K. ginčo name, nėra duomenų, kad turi kitą gyvenamą vietą. Teismas vertino, kad nustatant sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama iškeldinti atsakovus, savininkų teisių interesų, yra pagrindas tenkinti reikalavimą iškeldinti atsakovus ir sprendimą dalyje dėl atsakovų iškeldinimo, jo vykdymą atidėti iki 2016-07-01, suteikiant galimybę G. K. baigti mokslo metus. Priešieškiniu atsakovai prašė iš ieškovės A. V. priteisti 11 557,03 eurų (39 904,13 Lt), iš N. T. 1 651,00 eurų (5 700,59 Lt), B. D. 1 651,00 eurų (5 700,59 Lt) kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą. Viso 14 859,04 eurų (51 305,31 litų.). Teismas nustatė, kad ieškovė A. V., būdama santuokoje su J. V., nedavė sutikimo atsakovams atlikti namo remonto darbus, nors ginčo namuose ir negyveno nuo 1997 metų. Tai ieškovė kategoriškai patvirtino teismo posėdžio metu. Ieškovės sutuoktinis J. V. gyveno ginčo namuose iki kol 2008 metais rudenį buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) globos namus, o po to (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovai teigia, kad su J. V. sutarė gerai ir namo remonto darbus atliko su J. V. žodiniu sutikimu. Ieškovai teigė, kad J. V. negalėjo duoti atsakovams sutikimo remontuoti namą, nes su atsakovais nesutarė ir ketino juos iškeldinti. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad J. V. prieštaravo, kad Kieliai atliktų namo remonto darbus, todėl padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog J. V. sutiko, kad būtų atliktas namų remontas. Iš Registrų centro išrašo duomenų teismas nustatė, kad namas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įvertintas 5 850,32 eurų (20 200 litų), o ekspertizės akte nustatyta 15 929,10 eurų (55 000 litų) vertė. Kad gyvenamajame name buvo atlikti kapitalinio remonto darbai patvirtino ir Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašytinė informacija dėl patikrinimo Prienų r., (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad D. K., iki kol tapo savininke, išleido 12 517,63 eurų (43 220,89 litų) namo rekonstrukcijai. O po to dar 3 992,41 eurus (13 785,01 litus), kai tapo bendrasavininke su ieškovais. Taip pat, kad 1 514,34 eurų (5 228,81 litai) nebuvo skirti namo rekonstrukcijai, o išleisti einamajam remontui atlikti ir asmeniniams poreikiams, t. y. rėmeliai, maisto prekės, cigaretės, kompiuterio maitinimo blokas, skalbimo mašinos remonto detalės. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad ieškovai turi pareigą atlyginti ½ dalį atsakovės D. K. pagerinimo išlaidų, kurios buvo atliktos iki 2011-11-07, t. y. iki atsakovė D. K. tapo bendrasavininke su ieškovais, proporcingai jiems tenkančiai turto daliai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatė, kad atsakovė turi teisę gauti kompensaciją už turto pagerinimą, atskaitant išlaidas, kurios nepriskirtinos prie rekonstrukcijos darbų ir priteisė ½ dalį nuo 11 003,29 eurų (37 992,08 litų (43 220,89-5 228,81)) iš ieškovų proporcingai jiems priklausančio turto daliai. Atsakovės turėtų išlaidų 3 992,41 eurų (13 785,01 litų) namo kapitaliniam remontui atlikti po to, kai D. K. tapo bendrasavininke su ieškovais, teismas nepriteisė, nes ieškovai nesutiko atlyginti ir neturi tokios pareigos, kadangi atsakovė neturėjo nei vieno bendrasavininko sutikimo atlikti ginčo turto remonto darbus. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad J. V. mirties dienai jam priklausančiose sąskaitose buvo 3 732,92 eurai (12 889,01 litai) ir 1 681,60 USD. Taip pat, kad atsakovai sutuoktiniai D. K. ir Z. K., J. V. mirties dieną ir po to kelias dienas naudojosi J. V. mokėjimo kortele, pirko įvairius pirkinius ir dėl to išleido 12 889,01 litus. Teismas sprendė, kad visos ieškovės buvo J. V. įpėdinės ir visos tapo J. V. turto paveldėtojomis, todėl palikėjo sąskaitose buvusius pinigus turi paveldėti visos ieškovės. Atsakovai nepateikė duomenų, kad Kieliai dalį piniginių lėšų panaudojo laidotuvėms. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad pinigai iš J. V. sąskaitos buvo naudojami jo mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) ir po to iki 2009-01-19, teismas padarė išvadą, kad atsakovai D. K. ir Z. K. pasinaudojo esama situacija ir išleido pinigus savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas ieškovei A. V., kaip J. V., pergyvenusiai sutuoktiniai, priteisė ½ dalį nepaveldimo indėlio 1 866,45 eurai (6 444,50 litų) (12 889,01 litų : 2), o kitą pusę indėlio priteisė įpėdiniams lygiomis dalimis po 1/5 dalį iš atsakovės D. K.: A. V. 746,00 eurų paveldimo indėlio (373,00 eurai (1 288,00 litų) pačios A. V. dalis ir 373,00 eurų (1 288,00 litų) N. B. perleisti pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį), ieškovei B. D. 373,00 eurų (1288 litai), N. T. teisių perėmėjams I. T. 186,50 eurų (373,00 eurų : 2), E. T. 186,50 eurų. Priešieškiniu atsakovai prašė iš ieškovės B. D. priteisti 32,33 eurus (111,62 Lt), iš N. T. 32,33 eurus (111,62 Lt), iš A. V. 64,65 eurus (223,24 Lt) gautą iš J. V. paveldėto indėlio buvusio AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad J. V. indėlis, esantis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjo mirties dienai buvo (646,55 eurai) 2 232,41 litų (1 681,60 USD), ir turi būti dalintinas tarp visų palikėjo įpėdinių. Kadangi minėtą indėlį paveldėjo ieškovės A. V., N. T., B. D., todėl ieškovės turi pareigą sumokėti atsakovei D. K., kaip palikėjo įpėdinei, priklausančio indėlio dalį. Ieškovei A. V., kaip J. V., pergyvenusiai sutuoktiniai priklauso ½ dalis indėlio 323,27 eurai (6 46,55 eurai : 2), o kitą pusę indėlio paveldi įpėdiniai ieškovės B. D., N. T., N. B., atsakovė D. K. bei ieškovė A. V. lygiomis dalimis, t. y. po 1/5 dalį. Todėl teismas iš ieškovės A. V. priteisė atsakovei D. K. 32,33 eurus paveldimo indėlio pačios A. V. dalis ir 32,33 eurai N. B. perleisti pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį), viso iš A. V. priteisė 64,64 eurus, iš B. D. 32,33 eurus ir iš N. T. teisių perėmėjų I. T. 16,17 eurų (32,33 eurų : 2), E. T. 16,17 eurų.Teismas nustatė naudojimosi tvarką ieškovams ir atsakovei D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., paskiriant atsakovei D. K. naudotis žemės sklypo dalį, 2014-02-14 R. Padegimo IĮ parengtame žemės sklypo plane pažymėta skaičiumi ,,2“ 1,0560 ha, o ieškovams B. D., N. T. teisių perėmėjams I. T., E. T., A. V. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį, 2014-02-14 R. Padegimo IĮ parengtame sklypo plane pažymėtą skaičiumi ,,1“ 4,2240 ha. Įvertinęs abu pateiktus planus, teismas sprendė, kad ieškovų pateiktas IĮ R. Padegimo 2014-02-14 žemės sklypo naudojimosi planas yra racionalesnis, nepažeidžia šalių interesų, tiek ieškovai, tiek atsakovė D. K. turės galimybę naudotis žemės sklypu ir į jį patekti iš Pašto gatvės, ką patvirtina ištrauka iš kadastrinio žemėlapio, nei vienai iš šalių nereikės įsirengti įvažiavimo prie jiems paskirto naudotis žemės sklypo. Ieškovų siūloma naudojimosi tvarka pagal IĮ R. Padegimo 2014-02-14 parengtą žemės sklypo naudojimosi planą atitinka proporcingumo principą, sudaro galimybes ieškovams ir atsakovei D. K. kuo mažiau konfliktuoti, nes ribojasi trumpiausia atkarpa, o keliukas dalija nedidelę sklypo dalį.Byloje kilo ginčas dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad turėtas laidojimo išlaidas susiskaičiavo ir vieni kitiems atlygino. Ieškovams liko skolinga tik atsakovė D. K.. D. K. nurodė, kad ji prisidėjo prie tėvo laidotuvių, pirko karstą, drabužius už 347,54 eurus (1 200 litų) ir nežino kodėl P. P. sąskaitą išrašė N. B. vardu. Šių pinigų jai niekas negrąžino. Iš prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito Nr. 7041464 teismas nustatė, kad karstą ir laidojimo paslaugas pirko N. B., o pardavė P. P. ir sandoris patvirtintas šių asmenų parašais. Teismas padarė išdavą, kad labiau tikėtina, kad už karstą ir laidojimo paslaugas N. B. atsiskaitė ir neliko Kieliams skolinga. Teismas nustatė, kad ieškovai viso turėjo 2 463,49 eurų (8 505,94 litus) laidojimo išlaidų, iš jų 1 404,66 eurus (4 850 litus) paminklo ir kapavietės tvarkymo išlaidų. Teismas sprendė, kad po J. V. mirties reikėjo sutvarkyti kapavietę ir pakeisti seną paminklą nauju, todėl kad paminklas yra ne tik J. V., bet ir jo tėvams bei broliui Jonui neturi įtakos, nes minėti asmenys buvo palaidoti daug anksčiau, o naujo paminklo pastatymas susijęs su J. V. mirtimi. Kapavietė ir paminklas yra šeimos, todėl ieškovai už paminklo antkapio sutvarkymą, raidžių iškalimą paminkle, tvorelės padarymą iš atsakovės D. K. pagrįstai reikalauja dalies išlaidų. Ieškovių turėtos laidojimo išlaidos, paminklo bei kapavietės sutvarkymas yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – kvitais, pažymomis. Ieškovės iš valstybės gavo pašalpas 1 606,58 Lt ir 1040 Lt, viso 766,50 eurų (2 646,58 Lt), todėl šias sumas teismas atėmęs iš bendrosios laidojimo paslaugų ir paminklo sutvarkymo sumos. Taip pat atėmus išlaidas, kurias turėjo ieškovė N. B. alkoholiniams gėrimams 120,28 eurų (108,53 litai+306,78 litai), kadangi šių išlaidų nelaikė būtinomis išlaidomis. Teismas ieškovės ir atsakovės D. K., kurios yra mirusiojo J. V. įpėdinės, laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas paskirstė lygiomis dalimis. Kadangi ieškovai tarpusavyje viena kitai išlaidas atlygino, iš atsakovės D. K. priteisė N. B. 75,60 eurų, B. D. 234,93 eurus, N. T. teisių perėmėjams I. T. 2,44 eurus, E. T. 2,44 eurus. Teismas nustatė, kad atsakovė D. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, dėl to kreipėsi į teismą ir tokios aplinkybės nustatytos 2011-02-24 Prienų rajono apylinkės sprendime, todėl atsakovė D. K., kaip ir kiti įpėdiniai, yra atsakinga už palikėjo skolas solidariai visu savo turtu. Ieškovė B. D. nutraukė 2009-03-07 J. V. mobilaus ryšio telefono paslaugių teikimo sutartį su UAB Tele 2 ir sumokėjo 19,98 eurus (69 litus) skolos, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti 1/5 dalį, t. y. 3,99 eurus (13,80 litų) skolos ieškovei B. D.. Ieškovė A. V. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį ir 2009-04-30 metams laiko apdraudė namų valdą, sumokėjo 128,01 eurus (442,00 Lt). Ieškovė B. D. minėtą turtą apdraudė iki 2011-05-01, sumokėjo 108,90 eurus (376,00 Lt), po to apdraudė iki 2012-05-01 sumokėjo 92,68 eurus (320,00 Lt), iki 2013-05-14 sumokėjo 90,94 eurus (314,00 Lt). Kadangi ieškovės A. V., B. D. turėjo išlaidų dėl turto, esančio Prienų r., (duomenys neskelbtini), draudimo ir tai patvirtina Gyventojų turto draudimo sutartys, draudimo liudijimai, pinigų priėmimo kvitas, mokėjimo pavedimai, todėl iš atsakovės teismas priteisė ieškovei A. V. 25,60 eurus, ieškovei B. D. 64,48 eurus (27,77 Eur+18,53 Eur+18,18 Eur). Po J. V. mirties ieškovė B. D. nutraukė sutartį su AB ,,VST“ ir 2009-04-30 sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo namų valdai, sumokėjo 47,00 Lt. Kadangi ginčo name iki palikėjo J. V. ir po jo mirties gyveno atsakovė D. K. su šeima, todėl teismas sprendė, kad B. D., žinodama šias aplinkybes, neturėjo būtinumo kreiptis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, todėl ieškovės B. D. prašymą priteisti 13,62 eurų (47 litai) teismas atmetė kaip nepagrįstą.Teismas, priteisdamas ieškovei A. V. neturtinės žalos atlyginimą, pripažino, kad ieškovė A. V., būdama ginčo namo bendrasavininkė, kuriai priklauso didžioji dalis (7/10 dalys) ginčo gyvenamojo namo dalis, ilgą laiką negalėjo ir iki šiol negali gyventi savo namuose, dėl to gyvena pas dukrą ieškovę N. B. Kaišiadoryse. Tai, kad ieškovė A. V. ilgą laiką negali gyventi ginčo name, kurio didžioji dalis priklauso jai nuosavybės teise, sukėlė A. V. neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir tai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pripažino, kad atsakovės D. K. elgesys, kuomet ji J. V. laidotuvių dienomis leido pastarojo pinigus, naudodamasi jam priklausiančia mokėjimo kortele, taip pat sukėlė A. V. dvasinius išgyvenimus. Kad A. V. dėl atsakovės D. K. veiksmų būtų padarytas sveikatos pakenkimas, kad D. K. būtų terorizavusi savo tėvą J. V. byloje duomenų nėra. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į atsakovės D. K. turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendė, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 600 eurų dydžio neturtinė žala padaryta ieškovei A. V..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai su Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo dalimis, išskyrus dalis priteisti paveldimo indėlio atsakovei D. K. iš ieškovės A. V. 64,64 eurus, iš B. D. 32,33 eurus, iš I. T. 16,17 eurų, iš E. T. 16,17 eurų, nesutinka, skundas grindžiamas sekančiais argumentais:Teismas netinkami įvertino byloje pateiktus įrodymus. Apeliantė mano, kad Nekilnojamojo turto atidalijimas yra neteisėtas ir nesąžiningas atsakovų atžvilgiu. Kadangi teismas nenusprendė priteisti visų atsakovų faktiškai turėtų išlaidų turto pagerinimui - rekonstrukcijai, todėl atsakovei privalėjo būti padidinta dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atsakovės panaudotų lėšų sumai. Todėl teismas nepagrįstai atidalijo ginčo turtą ir priteisė per mažą kompensaciją už atidalijamą daiktą. Atsakovai daug metų gyveno ginčo name, prisidėjo prie jo pagerinimų, tačiau dabar jiems išleidus visas turėtas santaupas į turto pagerinimą, jie lieka ir be namų, ir be teisingos kompensacijos. Teigiama, kad ieškovės niekada nesirūpino namu, jo neprižiūrėjo, šias aplinkybes byloje patvirtina rašytiniai įrodymai, apie ieškovių turimą turtą, todėl gyventi šiame name yra gyvybiškai svarbu atsakovų šeimai, nes jie jokio kito būsto neturi ir negali jo įsigyti, nes visi turimi pinigai buvo investuoti į ginčo namą. Esant tokiai situacijai, kai turtas yra pagerinamas vieno iš bendraturčių sąskaita, privalo būti išmokėta kompensacija šiam bendraturčiui arba padidėti jo dalis bendrame turte (CK 4.77 straipsnis). Apeliantės nuomone, teismas į nurodytas aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir priteisė nepagrįstai mažą kompensaciją. Teismas privalėjo konstatuoti, kad A. V., kaip turto bendrasavininkė, elgėsi nesąžiningai, ji turtu nesirūpino, neatliko jo remonto, jo neprižiūrėjo, J. V. dėl savo sveikatos būklės taip pat neturėjo galimybės tinkamai pasirūpinti turtu, todėl atsakovai vieninteliai šiuo turtu rūpinosi, jį gerino. Rekonstrukcijos darbams atlikti atsakovai turėjo vieno iš bendraturčių - palikėjo J. V. sutikimą ir šią rekonstrukciją atliko iš savo lėšų. Atsakovė viso patyrė 16 510,05 Eur (57 005,90 Lt) išlaidų gyvenamojo namo pagerinimui (statybinių medžiagų įsigijimui). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turi skirtingas ginčo gyvenamojo namo dalis, atsakovė reikalauja proporcingai turimai namo daliai, padengti turėtas išlaidas.Atsakovei D. K. liko tik 0,54 Eur už teisę išsipirkti žemės namų valdos sklypą, nors atsakovė į šio sklypo pagerinimą taip pat investavo savo šeimos lėšas. Jis buvo apsodintas augalais, išklotos trinkelės, pastatyta pavėsinė ir dėl to sklypo vertė gerokai išaugo, todėl į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant bylą. Ieškovė visiškai neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Teismas grubiai pažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nes jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei neturtinę žalą nebuvo. Teismas sprendime nenurodė kokio įstatymo pagrindu ieškovei buvo priteista neturtinė žala. Ieškovės A. V. pagrindinis motyvas dėl neturtinės žalos atlyginimo - netinkamas J. V. elgesys jos atžvilgiu, visi kiti teismo nurodyti motyvai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Joks nusikaltimas A. V. atžvilgiu nėra įvykdytas, jos sveikata nėra sužalota, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo tokį ieškinį tenkinti. Skundžiamame sprendime teismas, priteisė iš atsakovės, D. K. ieškovei B. D. 64,48 Eur (27,77 Eur + 18,53 Eur + 18,18 Eur) skolos ir turto priežiūros išlaidų. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovė B. D. už turto draudimą mokėjo keliomis įmokomis, t. y 108,90 Eur, 92,68 Eur, 90,94 Eur. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovė, D. K. privalo padengti 1/5 palikėjo skolų. Pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą ir iš atsakovės priteisė nepagrįstai per didelę sumą, kadangi ((108,90 Eur + 92,68 Eur + 90,94 Eur): 5 = 58,50 Eur, t. y. skirtingai nei nurodė teismas - 64,48 Eur. Šioje dalyje teismo sprendimas yra priimtas neteisėtai, nes ne tik B. D. apdraudė šį turtą, tačiau jį apdraudė ir atsakovė, todėl ši suma negalėjo būti priteista iš atsakovės, nes tai pačios B. D. reikalas - drausti šį turtą ar nedrausti. Atsakovei nėra žinoma apie jokias palikėjo skolas, niekas į palikėjas ar į notarų biurą nesikreipė dėl šios skolos, todėl ir šioje dalyje sprendimas naikintinas. Teismas negalėjo iš atsakovės priteisti 1/5 išlaidų kompensavimo, kadangi ji paveldėjo tik 1/10 turto, t. y. dalį nuo pusės (kuris priklausė palikėjui ir atsakovei A. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) turto. Kadangi buvo paveldėta tokia turto dalis, todėl atsakovė tik tokia dalimi ir gali atsakyti pagal prievoles ir mokėti už turto išlaikymo išlaidas.Teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką, nesivadovavo teismų praktikoje suformuluotais nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijais. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo šį reikalavimą, visiškai neįsigilindamas, nepagrįstai neįvertino tai, kad ieškovių plane atsakovei tenkanti dalis yra perskirta pusiau dėl esančio keliuko, pripažindamas, jog toks keliukas eina ne per visą dalį, todėl toks padalijimas užtikrina atsakovės interesus. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl netinkami padalino piniginį indėlį. Palikimo atsiradimo dieną palikėjo banko sąskaitoje buvo 3 732,92 Eur ir 1 681,60 USD. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog buvo kelis kartus nuimti grynieji pinigai bei 438,96 Eur (1 515,64 Lt) sumokėta už Ollo grindis, 268,74 Eur (927,92 Lt) Senukų prekybos centre. Minėti pinigai buvo skirti paskutinei palikėjo valiai įvykdyti, t. y. pabaigti namo įrengimą. Iš minėtų pinigų buvo pagerintas visų tiek ieškovių, tiek ir atsakovės bendras turtas, todėl tokie pinigai negali būti priteisiami iš atsakovės. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovės jokiais byloje esančiais įrodymais nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl palikėjo indėlio panaudojimo, todėl teismas turėjo vadovautis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis. Paveldimas indėlis negalėjo būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl teismas visiškai nepagrįstai pusę indėlio paskyrė A. V..Pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinių klaidų bei netinkamai vertindamas įrodymus nepagrįstai atsakovų sumokėtas laidojimo išlaidas vertino kaip sumokėtąsias ieškovės N. B. ir priteisė nepagrįstai iš atsakovės. N. B. turėtų išlaidų (karsto ir laidojimo paslaugų) teismas negalėjo priteisti, kadangi jas realiai patyrė atsakovai D. K. ir Z. K.. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog ieškovė B. D. patyrė 1 705,12 Eur išlaidų, tačiau sudėjus teismo nurodytas prekes gaunama suma yra 1 415,51 Eur, todėl manytina, jog buvo padaryta aritmetinė klaida. Teismas akivaizdžiai buvo šališkas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Liudytojų parodymai aptarti tik tie, kurie naudingi tenkinant ieškinį. Vienas svarbiausių byloje esančių įrodymų yra 2010-08-09 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00118-09 bei pati byla. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai inicijuotas ieškovių. Tačiau iš šio rašytinio įrodymo matyti, kad pačios ieškovės pripažino, jog su J. V. daug metų nebendravo, kad A. V. su sutuoktiniu nesutarė, todėl išsikraustė iš ginčo namo. Ieškovėms esant nesąžiningoms ir norinčioms vien paveldėto turto bei civilinės bylos metu pakeitusioms savo poziciją, teismas nepagrįstai priėmė palankų sprendimą ir vadovavosi būtent ieškovių nurodytomis aplinkybėmis.Atsiliepime į atsakovės D. K. apeliacinį skundą ieškovės A. V. ir B. D. prašo atsakovės D. K. apeliacinį skundą atmesti, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:Atsakovė nurodo melagingas aplinkybes, jog su palikėju vedė bendrą ūkį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. V. ir apeliantė būtų vedusi bendrą ūkį. Be to, ši aplinkybė bylos baigčiai jokios reikšmės neturi ir negali turėti, nes mirusysis J. V. nesutiko ir su gyvenamojo namo pagerinimais. Apeliantės atlikti gyvenamojo namo pagerinimai yra tik vidaus pertvarkymai gyvenimo kokybei pagerinti, tačiau ji nepakeitė stogo dangos, kuri yra sena, nepatvari ir neekologiška. Teismas teisingai nustatė gyvenamojo namo atidalijimo galimybes, kompensacijos už 1/10 dalį nekilnojamojo turto apeliantei nustatymo aplinkybes. Apeliantė, kuri nebuvo gyvenamojo namo bendrasavininkė, remontuodama namą, turėjo gauti rašytinį J. V. sutikimą tokiems darbams atlikti bei A. V. sutikimą. Teismo išvada, jog J. V. sutiko, nes nėra prieštaravimo duomenų, nėra pagrįsta. Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti namo pagerinimo išlaidas, tačiau neprašė padidinti nuosavybės dalių pagerinimo išlaidų pagrindu ir apimtimi. Teismo nustatytos gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų atlyginimo principai ir aplinkybės yra logiškos ir teisiškai pagrįstos. Vertinant tai, kad apeliantė rekonstruodama namą neturėjo ir neturi A. V. sutikimo tai daryti, o miręs J. V. neva sutiko, nes neprieštaravo atliekamam namo remontui, teismas teisingai nustatė atlygintiną ½ J. V. dalies rekonstrukcijos išlaidas, apeliantės turėtas iki 2011-11-17. Kitoje išlaidų dalyje tenkinti priešieškinį negalima, nes A. V. nesutiko ir nesutinka. Teisingai teismas nustatė, kad rekonstrukcijai išleista 11 003,29 Eur. Atsakovei priteistos namo pagerinimo išlaidos nėra tolygios rinkos vertei, o nekilnojamojo turto vertė rinkoje yra nukritusi, nes rekonstravimo darbai atlikti 2008-2011 metais, todėl tikroji išlaidų vertė yra žymiai mažesnė nei teismas priteisė.Ieškovės neturtinė žala atitinka CK 6.250 straipsnio reikalavimams. Tik dėl apeliantės ir jos šeimos žiauraus elgesio su ieškove A. V. ir brutalaus išvijimo iš ieškovės namų, ieškovė kenčia dvasinius išgyvenimus ir dabar. Būti išvytai iš savo namų savo dukros be šiltų rūbų yra didžiulis dvasinis sukrėtimas. Mirus vyrui ieškovės gedėjo ir rūpinosi laidotuvėmis, o tuo metu apeliantė, užvaldžiusi tėvo bankinę kortelę, sekančią dieną iš ryto apsipirkinėjo prekybos centruose. Tai amoralus, nežmoniškas ieškovės pažeminimas ir suniekinimas. Ieškovės patiriama neturtinė žala, jos pasekmės nepraėjusios, jos tęsiasi ir dabar – ieškovė yra išvyta iš savo namų ir negali grįžti, todėl ieškinio senaties pradžia dar neprasidėjo. Be to, atsakovė neprašė teismo taikyti ieškinio senatį.Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų pasiūlyta žemės naudojimosi tvarka yra racionalesnė. Atsakovės pasiūlyta žemės naudojimosi tvarka labai neracionali.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje apeliacinį skundą padavė tik atsakovė D. K. ir savo apeliaciniame skunde iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyse dėl priteistos kompensacijos už gyvenamojo namo pagerinimą, neturtinės žalos priteisimo, dėl žemės sklypo vertės nustatymo, žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo, netinkamai piniginio indelio padalijimo ir laidojimo išlaidų dydžio nustatymo. Skunde apeliantė kelia netinkamo įrodymų įvertinimo, neteisingo materialinės teisės normų taikymo bei teismo šališkumo problemas. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme apeliantė iš esmės ginčijo tik gyvenamojo namo ( rekonstrukcijos ) pagerinimų dydžio nustatymą bei nepagrįstai priteistą neturtinę žalą.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentą dėl teismo šališkumo. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).Byloje nustatyta, kad nagrinėjančiai bylą teisėjai nušalinimas nebuvo reiškiamas. Pažymėtina, kad asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t.y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Byloje apeliantei nepareiškus nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo klausimas negalėjo būti svarstomas. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantei ir jos atstovei buvo leista pasinaudoti visomis jai suteiktomis įstatymu procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismui apeliantės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo šališkumo, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimus susijusius su byloje pateiktų įrodymų netinkamu įvertinimu, nustatant žemės sklypo vertę, žemės sklypu naudojimosi tvarką, laidojimo išlaidų dydį bei padalinant piniginį indėlį. Teisėjų kolegija tokią argumentaciją laiko nepagrįsta ir akcentuoja, kad teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama įrodymų vertinimo vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu taisyklėmis, išplaukiančiomis iš C P K 185 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo turinio. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus ir spręsdamas aptartus ieškinio reikalavimus ir nustatydamas aplinkybes teisingam ginčui tarp šalių spręsti pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus į bylą visus dokumentus, duotus paaiškinimus, kurie buvo reikšmingi tarp šalių ginčui išspręsti, o taip pat jų išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose ir apie juos pasisakė priimdamas teismo sprendimą. Teismas nagrinėdamas nurodytus ieškinio reikalavimus sprendime savo išvadas pakankami motyvavo ir argumentavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl šių išspręstų ieškinio reikalavimų dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisingu ir paliktinas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl priteistos kompensacijos už gyvenamojo namo pagerinimą ( rekonstrukciją )

Apeliantė priešieškiniu prašė iš ieškovės A. V. priteisti 11 557, 03 Eur, iš ieškovių N. T. ir B. D. po 1651 Eur kompensacijas už atliktą gyvenamojo mano pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė gyvenamojo namo pagerinimus atliko turėdama mirusiojo J. V. sutikimą ir įvertinęs byloje pateiktus duomenis padarė išvadą, kad atsakovė iki tapo turto savininke išleido 12 517,63 Eur namo rekonstrukcijai, o po to dar išleido 3992,41 Eur kai tapo bendrasavininke su ieškovėmis. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės išleisti 1514,34 Eur nebuvo skirti namo rekonstrukcijai. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė turi teisę gauti kompensaciją už turto pagerinimą, atimant išlaidas, kurios nepriskirtinos prie rekonstrukcijos darbų, todėl iš ieškovės A. V. priteisė 3 851,14 Eur, o iš ieškovių B. D. 550,16 Eur bei N. T. teisių perėmėjų I. T. bei E. T. po 275,08 Eur. Byloje nėra ginčo, kad namo pagerinimai buvo atlikti. Ieškovės tik nesutinka su pateiktų išlaidų dydžiu, teikdamos, kad turto pagerinimai buvo atlikti be mirusiojo J. V. bei ieškovės A. V. sutikimo ir jos neturi pareigos atlyginti turto pagerinimo išlaidų. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ginčo gyvenamojo namo rekonstrukciją atliko išimtinai savo lėšomis ir turto vertintojo J. P. atlikto įvertinimo išvadomis yra nustatytos atliktų pagerinimų 15 929 Eur išlaidos. Bylos duomenys rodo, kad apeliantė iki tapo turto savininke išleido 12 517,63 Eur namo rekonstrukcijai, o vėliau dar išleido 3 992,41 Eur. Taigi, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, atlikdama pagerinimo darbus, realiai turėjo 16 510,04 Eur išlaidų. Pirmosios instancijos teismas apeliantei nepriteisė jos turėtų 3 992,41 Eur išlaidų motyvuodamas tuo, kad šios išlaidos atsirado po to, kai apeliantė tapo bendrasavininke ir ieškovai neturi pareigos tokių išlaidų kompensuoti. Teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai negali pritarti ir konstatuoja, kad teismo nurodytas motyvas ginčui spręsti nėra reikšmingas, nes visgi realūs turto pagerinimai apeliantės lėšomis buvo atlikti. Kolegijos nuomone, nepriteisiant apeliantei šių realiai turėtų išlaidų ieškovės nepagrįstai praturtėtų apeliantės sąskaitą, todėl yra pagrindas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikuoti pagal CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintas taisykles ir įvertinant, kad apeliantės išleisti 1 514,34 Eur nebuvo skirti rekonstrukcijai, nustatyti 14 995,70 Eur (16 510,04-1 514,34) išlaidų, skirtų turo pagerinimams dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsakovės realiai patirtas išlaidas už atliktus namo pagerinimo darbus sumažino ½ dalimi, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl nustačius, kad atliktų namo pagerinimų išlaidų dydis yra 14 995,70 Eur, atitinkamai padidintina ir apeliantei priteistina kompensacija už atliktus pagerinimus iš ieškovės A. V. iki 10 496,99 Eur, iš B. D. iki 1 499,57 Eur ir iš ieškovės N. T. procesinių teisių perėmėjų I. T. iki 749,79 Eur (1 499,57 Eur/2) ir E. T. iki 749,79 Eur. Dėl nurodyto ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ( CPK 330 straipsnis).

Dėl priteistos neturtinės žalos

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veikla, atsiradusi žalą, priežastis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Apeliantė teigia, kad ieškovė A. V. visiškai neįrodė neturtinės žalos ir teismas neteisingai taikydamas teisės normas tokią žalą ieškovei priteisė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. V. būdama turto bendrasavininke ilgą laiką negalėjo gyventi savo namuose dėl apeliantės veiksmų ir tai sukėlė jai neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės veiksmai atitinka CK 6. 250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą ir priteisė ieškovei 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralūs gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala buvo padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti, tai teigianti šalis ( ieškovė A. V., pareiškusi reikalavimą). Iš bylos medžiagos ir teismo sprendimo motyvų matyti, kad ieškovė A. V. įrodinėjo ir teismas nustatydamas šį faktą rėmėsi ieškovės paaiškinimais apie patirtus nepatogumus, ieškovei negalint gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame name dėl apeliantės elgesio. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patirti nepatogumai ir išgyvenimai atitinka CK 6. 250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos ieškovei padarymo faktui konstatuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė neturtinės žalos padarymo fakto. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, o nenustačius šių sąlygų visumos – priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apibendrinama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, taip pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, todėl atitinkama dalis, skundžiamo sprendimo keistina, panaikinant teismo sprendimu priteistą iš apeliantės ieškovei A. V. neturtinės žalos atlyginimą. Esant nurodytoms aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė B. D. sumokėjo 240,96 Eur žyminio mokesčio, 968,78 Eur advokatui už teisines paslaugas, 68,06 Eur už antstolio suteiktas paslaugas. Atsakovė D. K. sumokėjo 318,58 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimus, o nuo dalies žyminio mokesčio 176,67 Eur buvo atleista iki sprendimo priėmimo. Ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, todėl šalių procesinės išlaidos padalinamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų ieškinys patenkintas 85 proc. Apeliacinės instancijos teisme panaikinus ieškinio reikalavimą dėl 600 Eur neturtinės žalos priteisimo, laikytina, kad ieškovų ieškinys patenkintas 75 proc., todėl iš atsakovės D. K. priteistina 180,72 Eur žyminio mokesčio, 777,63 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. D.. Išnagrinėjus apeliacinį skundą atsakovų priešieškinys patenkintas 90 proc., todėl iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 286,72 Eur žyminio mokesčio atsakovei D. K., o iš atsakovų D. K., Z. K. ir A. K. lygiomis dalimis priteistina 176,67 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio atsakovė D. K. buvo atleista iki sprendimo priėmimo.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 169,01 Eur. Iš atsakovų priteistina 76,05 Eur, iš ieškovų 92,96 Eur valstybės naudai (CPK 92 str.). Atsakovei D. K. 500 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė teismo ieškovų ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinės instancijos teisme atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 50 proc., todėl 250 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei, ir 250 Eur žyminio mokesčio priteistina valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis.Ieškovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas 50 proc. iš atsakovės D. K. ieškovei B. D. priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės D. K. ieškovei A. V. 600,00 eurų (šeši šimtai) neturtinės žalos panaikinti ir ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Padidinti Prienų rajono apylinkės teismo 2015m lapkričio 17d. sprendimu priteistą atsakovei D. K. už turto pagerinimą kompensaciją iš ieškovų A. V. iki 10 496,99 eurų (dešimt tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 99 ct), B. D. iki 1 499,57 eurų (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 57 ct), I. T. iki 749,79 eurų (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 79 ct), E. T. iki 749,79 eurų (septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 79 ct).

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir išdėstyti sekančiai:

Priteisti iš atsakovės D. K. ieškovės B. D. naudai 180,72 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 72 ct) žyminio mokesčio ir 777,63 eurus (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. K. ieškovės B. D. naudai 250 eurų (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų A. V., B. D., N. B., I. T., E. T. po 57,34 eurų (penkiasdešimt septynis eurus 34 ct) atsakovės D. K. naudai žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą Z. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 142,22 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 22 ct) žyminį mokestį ir po 25,35 eurus (dvidešimt penkis eurus 35 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 18,59 eurus (aštuoniolika eurų 59 ct) į valstybės biudžetą išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.