- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- I-3260-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01989-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- Š. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Š. V. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), jam priteisti 5500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b.l. 3-7) nurodo, jog laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-06-29 Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) jis buvo laikomas perpildytose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, kamerose, kurios neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų, nes ant sienų ir lubų vietomis buvo pelėsis, langai neatsidarė, nepraleido šviesos, blogas apšvietimas, lovos gultai neatitiko čiužinio dydžio, tualetas nebuvo pilnai atitvertas, jame nebuvo nuleidimo bakelio ir atskiros ventiliacijos, sklido blogas kvapas, vamzdynas ir kriauklė surūdiję, bėgo surūdijęs vanduo, kamerose daug dulkių, neišduodamos priemonės tvarkymui, nebuvo vietos išskalbtų rūbų džiovinimui, patalynė turėjo pelėsio kvapą, duše nebuvo lentynos ir veidrodžio bei neužtikrintas privatumas, kameroje nebuvo priemonių pareigūnams išsikviesti, pasivaikščiojimo kiemelis mažas, mažas stogelis pasislėpti nuo lietaus. Teigia, kad dėl tokių nežmoniškų, antisanitarinių, žiaurių ir kankinančių laikymo sąlygų buvo pažeminti jo garbė ir orumas, jam buvo padaryta moralinė žala, kuri pasireiškė psichologiniais sukrėtimais ir diskomfortu, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mąstymui. Pažymi, kad dėl nurodytų pažeidimų jis kreipėsi raštu, tačiau jo skundai nebuvo registruojami, į skundus nebuvo reaguojama. Mano, jog nurodyti pažeidimai prilyginami kankinimui ir pažeidžia Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnį. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, atsiliepime į skundą
(b.l. 10-15) nurodyta, jog Tauragės apskrities VPK su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad pareiškėjas Areštinėje iš viso buvo laikomas 26 paras: kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m., buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016-04-21 iki 2016-04-22, nuo 2016-05-12 iki 2016-05-16, nuo 2016-06-08 iki 2016-06-09, nuo 2016-06-13 iki 2016-06-14 su vienu asmeniu; nuo 2016-06-07 iki 2016-06-08 ir nuo 2016-06-14 iki 2016-06-15 vienas; nuo 2016-06-10 iki 2016-06-12 su dviem asmenimis; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv.m., laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-05-18 vienas, laikotarpiu nuo 2016-06-16 iki 2016-06-30 su vienu asmeniu. Nurodoma, kad atsižvelgiant į asmenų laikymo Areštinėje specifiką, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra stabilus. Teigiama, kad Tauragės apskrities VPK periodiškai atliekami Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, nustatyti trūkumai nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016-04-15 patikrinimo metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad vizualiai matomo pelėsio nėra, dėmės likusios po pelėsio naikinimo darbų, kamerose Nr. 2 ir Nr. 4 laikomi asmenys patys negali atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų, tačiau akcentuojama, kad Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015-11-30 įsakymu Nr. 5-V-1078, Areštinę numatoma rekonstruoti, todėl po rekonstrukcijos minėtų kamerų langai bus pritaikyti vėdinimui. Pažymima, kad kamerose esančių lovų čiužiniai pritaikyti lovų dydžiui. Nurodoma, kad kamerose tualetai įrengti pagal HN 37:2009 20 punkto reikalavimus (sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto120-130 cm aukščio pertvara), patikrinimo aktuose nurodyta, kad kamerų sanitariniuose mazguose yra unitazas, praustuvė. Akcentuojama, kad nors vamzdynai yra seni, tačiau vanduo tiekiamas iš miesto vandentiekio, todėl atitinka higienos reikalavimus. Pabrėžiama, kad pagal HN 134:2015 37 punktą patys asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles. Ši tvarka numatyta 2016-03-03 Tauragės apskrities VPK areštinės viršininko patvirtintame patalpų, įrenginių, inventoriaus valymo ir buitinių atliekų šalinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Atsižvelgiant į Aprašo 3 punktą asmenims, laikomiems areštinėje, jiems prašant, valymo reikmenis ir medžiagas išduoda dirbantys areštinės pareigūnai, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes išsivalyti kriauklę, unitazą, grindis bei nusivalyti dulkes. Pažymima, kad asmenys, norintys išsiskalbti rūbus, aprūpinami skalbimo priemonėmis ir talpa, kurioje galėtų tai padaryti. Akcentuojama, jog sanitarinėje švarykloje įrengiami nusirengimo/persirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. Dušinėje yra suoliukas, ant kurio galima pasidėti higienos priemones. Pažymima, kad patalynė ir čiužiniai pagal skalbimo paslaugų sutartį vežami į UAB „Atakras“. Teigiama, jog kamerose yra visas reikalingas inventorius. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys kameras palieka tik juos vedant pasivaikščioti ar apklausai, todėl į asmenų, laikomų Areštinėje, kvietimus ypatingai reaguoti neprivaloma. Argumentuojama, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais ar prašymais dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, nėra. Teigiama, jog nepateikti įrodymai, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų Areštinėje pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, sutrikusi jo sveikata ir kt..
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais (b.l. 35, 37), todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Konstatuojama
Byloje ginčas kilo dėl 5500,00 Eur neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų, atlyginimo priteisimo. Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė psichologiniais sukrėtimais ir diskomfortu, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mąstymui.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (žr., pvz., 2010-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. EŽTT 2001-04-21 sprendimą Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t..
Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte reglamentuota, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrą gyvenamąjį plotą.
Iš 2016-10-10 Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko tarnybinio pranešimo dėl informacijos suteikimo (b.l. 17) matyti, kad įvairiais periodais Areštinėje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-06-30. Kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv.m., laikotarpiais nuo 2016-04-21 iki 2016-04-22, nuo 2016-05-12 iki 2016-05-16, nuo 2016-06-08 iki 2016-06-09, nuo 2016-06-13 iki 2016-06-14 pareiškėjas buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu; nuo 2016-06-07 iki 2016-06-08 ir nuo 2016-06-14 iki 2016-06-15- vienas; nuo 2016-06-10 iki 2016-06-12- kartu su dviem kitais asmenimis; kameroje Nr. 4, kurios plotas 12,60 kv.m., laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-05-18- vienas, laikotarpiu nuo 2016-06-16 iki 2016-06-30- kartu su dar vienu asmeniu.
Tauragės apskrities VPK 2015-10-23 rašte (b.l. 40) pažymėta, jog visose Areštinės kamerose sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,42 m².
Iš to, kas nustatyta, matyti, jog pareiškėjo buvimo Areštinėje laikotarpiu 2 paras jis buvo laikomas, pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, nes vienam asmeniui tenkantis kameros plotas be sanitarinio mazgo ploto sudarė 3,9 kv.m..
Ginčo laikotarpiu higienos normas policijos areštinėse reglamentavo HN 134:2015.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016-04-15 patikrinimo akte Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) (b.l. 19-20) nurodyta, jog 2016-03-31 atlikus patikrinimą kamerose Nr. 2, Nr. 4, buvo nustatytas HN 134:2015 17 punkto pažeidimas, nes kamerose negalima atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų. Įvertinta aplinkybė, jog atlikus Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015-11-30 įsakymu Nr. 5-V-1078 numatytą Areštinės rekonstrukciją, minėta neatitiktis bus pašalinta. Nustatyta, kad kameroje Nr. 2 ant sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, likusios dėmės po pelėsio naikinimo darbų. Kitų pažeidimų ir neatitikimų nenustatyta.
Iš to, kas nustatyta, matyti, jog patikrinimo metu pasitvirtino tik dalis pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Įvertinus pažeidimo mastą darytina išvada, jog nors jis ir galėjo sukelti tam tikrus nepatogumus, tačiau negalėjo nulemti tų pasekmių, apie kurias skunde nurodė pareiškėjas.
Iš į bylą pateiktos 2013-06-14 skalbimo paslaugų sutarties Nr. 85-4-ST2-49 su vėlesniais pakeitimais (b.l. 21-23) matyti, jog skalbinių skalbimo, lyginimo, dezinfekavimo paslaugas pagal patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-22 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimus atlieka UAB „Atakras“. HN 134:2015 23 punktas numato, kad policijos areštinėje naudojami skalbiniai skalbiami ne policijos areštinėje esančioje skalbykloje. Teisės aktais nereglamentuota, kad areštinės kamerose būtų skirta vieta išskalbtiems rūbams padžiauti.
Taisyklės numato asmenų, laikomų policijos areštinėje, pareigas. Taisyklių 9.2 punkte nurodyta, kad jie privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo). HN 134:2015 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Tauragės apskrities VPK areštinės vidaus tvarka reglamentuota 2016-03-03 Tauragės apskrities VPK areštinės viršininko patvirtintame patalpų, įrenginių, inventoriaus valymo ir buitinių atliekų šalinimo tvarkos apraše. Pagal jo II dalies 1 punktą kameras valo ir dezinfekuoja areštinėje laikomi asmenys, o pagal II dalies 3 punktą asmenims, laikomiems areštinėje, jiems prašant, valymo reikmenis ir medžiagas išduoda dirbantys areštinės pareigūnai. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog jo buvimo Areštinėje metu pareiškėjas turėjo galimybę pasirūpinti švaros kameroje švara.
Nei HN 134:2015, nei Taisyklės nenurodyta, kad duše turi būti įrengti lentyna ir veidrodis, koks turi būti pasivaikščiojimo kiemelio bei jo stogelio plotas, neįtvirtinta, jog areštinių kamerose privalomas signalinio mygtuko įrengimas, todėl pareiškėjo šioje srityje nurodyti pažeidimai yra nepagrįsti ir atmestini.
Taisyklių 14 punkte nurodyta, kad žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei asmens, nei policijos areštinės (policijos komisariato) ar policijos pareigūnų interesai. Kitais atvejais policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) reikalauja, kad asmenys pateiktų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus raštiškai.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvimo Areštinėje laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Areštinės administraciją su pretenzijomis dėl netinkamų jo laikymo Areštinėje sąlygų.
Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 7.13 punktą policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. EŽTT akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (LVAT 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013, 2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015; 2015-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2085-662/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015). Nors ir nustačius, kad sanitarinių mazgų kamerose įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu, t. y. ar buvo tinkamai užtikrinta Taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.
Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Areštinės kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo erdvė buvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto.
Kadangi visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris kreipėsi su skundu, naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015, 2015-12-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015), darytina išvada, kad nurodytu būdu pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus.
Nustačius, kad 2 paras pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 5 kv.m. minimalaus kameros ploto reikalavimo, o sanitarinio mazgo erdvės neatitvėrimu nuo likusio kameros ploto pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo užtikrinta ir naudodamasis tualetu, jis galėjo patirti nepatogumus, vertintina, kad atsakovės atstovo neveikimas, t.y. neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus). CK 6.250 straipsnio prasme laikytina, kad byloje nustatyta, jog nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus pareiškėjas patyrė dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertintina pinigais. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę bei jo reikštus nusiskundimus, kurie pasireiškė dėl netinkamų Areštinėje laikymo sąlygų, nebuvimą, nenustatytą, kad pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis būtų siekiama sąmoningai.
Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta neturtinė žala vertintina 20,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 20,00 Eur (dvidešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą Š. V..
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.