Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1666-254/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-03
Bylos Nr.: e2A-1666-254/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00136-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rolavento“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-1666-254/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00136-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.1.16.; 3.2.3.6.1.1.3.; 3.3.1.18.1. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rūdupis“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolavento“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rūdupis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Rolavento“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rūdupis“ 3 793,39 Eur skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. liepos 18 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2016 m. lapkričio 14 d. atlikti (duomenys neskelbtini) stogo tvarkybos darbus, o atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už atliktus darbus. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakove 2016 m. spalio 30 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kurio pagrindu 2016 m. spalio 30 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 5 800 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d. šalys pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame atsakovė pasirašė, jog yra skolinga ieškovei 3 793,39 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikia jokių objektyvių duomenų, jog darbai pagal susitarimą nebuvo užbaigti, nenurodė jokių objektyvių darbų trūkumų. Atsakovė, apmokėdama dalį sumos bei pasirašydama perdavimo –priėmimo aktą, nenurodė, jog atlikti darbai turi trūkumų ar kad nėra užbaigti, sutartyje nenumatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau, t. y. atsakovė, apmokėdama dalį sumos bei pasirašydama darbų perdavimo aktą, sutiko, jog visi darbai atlikti ir priimami kaip atlikti tinkamai ir laiku. Ieškovės teigimu, atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už visus atliktus sutartyje numatytus darbus.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Rūdupis“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atsakovės atžvilgiu nėra įgijusi 3 793,39 Eur reikalavimo teisės, nes iki šiol nėra užbaigusi ir atsakovei dvišaliu sandoriu perdavusi pagal papildomą susitarimą prisiimtus atlikti darbus. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 18 d. šalys sudarė statybos rangos darbų sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) stogo tvarkybos darbus. 2016 m. spalio 3 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. l prie sutarties, kurio objektas – bažnyčios stogo tvarkybos darbai už 5 800 Eur (su PVM) kainą. Šalys susitarė, kad papildomas susitarimas yra neatskiriama sutarties dalis bei kad galutinis darbų atlikimo terminas – 2016 m. lapkričio 14 d. Pažymėjo, kad 2016 m. spalio 30 d. ieškovė parengė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovė raštu priminė ieškovei, jog darbų atlikimo terminas baigėsi 2016 m. lapkričio 14 d. ir pareikalavo skubiai užbaigti darbus. 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovė raštu priminė ieškovei, kad darbai yra vėluojami atlikti 35 dienas, paprašė ieškovės skubiai užbaigti darbus. 2017 m. sausio 5 d. atsakovė raštu pranešė ieškovei apie 2017 m. sausio 4 d. darbų apžiūros metu nustatytus darbų trūkumus, pridėdama nuotraukas, ir priminė, kad darbai yra vėluojami atlikti 52 dienas. Atsakovės teigimu, ji pareikalavo ieškovės iki 2017 m. sausio 6 d. užbaigti darbus bei ištaisyti užfiksuotus darbų trūkumus. Papildomame susitarime nurodytos sumos dalinis apmokėjimas, pasak atsakovės, neįrodo, kad atsakovė neva pripažino, jog visi darbai atlikti ir priimami kaip atlikti tinkamai ir laiku. Nurodė, kad šis dokumentas negalėtų patvirtinti nei dalinio darbų apmokėjimo, nei, kad ieškovė atsakovei neva yra perdavusi darbus. Pažymėjo, kad šalys susitarė, jog atlikus visus sutartyje numatytus darbus ar šalims tarpusavyje susitarus, kad darbai laikomi baigtais, yra surašomas baigiamasis darbų atlikimo aktas, toks aktas nėra surašytas. Pažymėjo, kad 2016 m. spalio 30 d. aktas dėl 5 800 Eur vertės darbų perdavimo nėra atsakovės pasirašytas, nėra įrodymų, kad PVM sąskaita–faktūra, įteikta atsakovei bei atsakovės iš dalies apmokėta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei UAB „Rolavento“ iš atsakovės UAB „Rūdupis“ 3 793,39 Eur skolos, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 535 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 18 d. šalys sudarė sutartį, kuria ieškovė kaip subrangovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) stogo tvarkybos darbus, sutarties kaina – 5 700 Eur. Nustatė ir tai, kad 2016 m. spalio 3 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie minėtos statybos rangos darbų sutarties, kurio objektas – (duomenys neskelbtini) stogo tvarkybos darbai už 5 800 Eur kainą. Šalys susitarė, kad papildomas susitarimas yra neatskiriama 2016 m. liepos 18 d. sutarties dalis bei, kad galutinis darbų atlikimo terminas – 2016 m. lapkričio 14 d.

5. Teismas nustatė ir tai, kad ieškovė 2016 m. spalio 30 d. parengė atliktų darbų pridavimo perdavimo aktą, kuriame užfiksuoti bažnyčios bokšto dengimo skarda darbai, jų metu sunaudotos medžiagos ir bendra darbų ir medžiagų vertė – 5 800 Eur, kuris pasirašytas UAB „Rolavento“ direktoriaus R. L., tačiau UAB „Rūdupis“ atstovo nepasirašytas. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 30 d. UAB „Rolavento“ išrašė PVM sąskaitą–faktūrą už bažnyčios bokšto dengimo skarda darbus pagal atliktų darbų pridavimo perdavimo aktą 5 800 Eur sumai.

6. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė neįrodė darbų perdavimo ir priėmimo pagal įstatyme nustatytą tvarką. Teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog byloje nėra pateikto dvišalio baigiamojo darbų atlikimo akto, nepaneigia ieškovės teisės į atlyginimą už atliktus darbus, juolab, kad visų pagal šalių 2016 m. spalio 3 d. papildomą susitarimą ieškovės atliktų darbų atlikimą ieškovė užfiksavo, parengdama 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo aktą, kuriame užfiksuoti bažnyčios bokšto dengimo skarda darbai, jų metu sunaudotos medžiagos ir bendra darbų ir medžiagų vertė – 5 800 Eur.

7. Teismas laikė, kad 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 5 d. atsakovės raštai (pretenzijos) ieškovei bei nuotraukos prie 2017 m. sausio 5 d. rašto, taip pat nepatvirtina, kad ginčo darbai neatlikti ar neužbaigti. Teismo vertinimu, 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 20 d. raštuose tėra užfiksuota, jog darbai buvo vėluojami atlikti, kokie konkretūs darbai neatlikti, nenurodyta. Aplinkybės, kad dalis darbų buvo vėluojama atlikti, neneigė ir ieškovės atstovas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, jog darbai priimti 2016 m. spalio 30 d., tuo metu buvo darbų trūkumų – dėl pačios atsakovės neatliktų medienos paruošimo darbų, t. y. dėl pačios atsakovės kaltės, ieškovė negalėjo laiku užbaigti darbų, 2016 m. spalio 30 d. aktą ieškovė išrašė atsakovės nurodymu, atsakovė priėmė darbų priėmimo aktą pagal žodinį susitarimą su sąlyga, kad ieškovė pabaigs iki galo darbus.

8. Teismo vertinimu, 2017 m. sausio 5 d. atsakovės rašte užfiksuoti atskiri darbų defektai, tačiau duomenų, kad ginčo darbai neatlikti ar neužbaigti, jame nėra, taigi, ir šio rašto pagrindu negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo darbai buvo neatlikti ar neužbaigti. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo darbus užbaigė 2016 m. gruodžio mėnesio antroje pusėje, darbus atliko kokybiškai. Be to, nurodė, kad atsakovė, kaip generalinis rangovas, pridavė paminklosaugos institucijai bažnyčios statybos rangos darbus, tame tarpe ir ginčo darbus, paminklosaugos institucija už darbus atsakovei sumokėjo, atsakovė šių duomenų neginčijo, atsakovė byloje nepateikė duomenų, kad dėl tam tikrų ieškovės atliktų ginčo rangos darbų defektų bažnyčia nebūtų galima naudotis pagal paskirtį. Prie atsakovės 2017 m. sausio 5 d. rašto pateiktos nuotraukos, kuriuose užfiksuoti ginčo darbai, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad ginčo darbai nebuvo užbaigti ar buvo nekokybiški. Užsakovo (atsakovės) abejonės dėl darbų kokybės, teismo vertinimu, neatleidžia užsakovo nuo perduodamų darbų priėmimo. Teismo nuomone, atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, įvertinti ieškovės perduotų darbų kokybę, nustatyti trūkumų pašalinimo kainą.

9. Teismas, nors ir sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, jog 2016 m. spalio 30 d. aktas ir 2016 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra atsakovei buvo įteikti, tačiau, teismo nuomone, aplinkybę, kad minėtą aktą ieškovė įteikė atsakovei įrodo ieškovės atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei atsakovės pateiktas 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovės raštas ieškovei, kuriuo atsakovė priminė ieškovei, kad darbai pagal 2016 m. spalio 3 d. papildomą susitarimą ir 2016 m. spalio 30 d. pateiktą atliktų darbų aktą yra vėluojami atlikti 35 dienas. Teismo vertinimu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, minėtų dokumentų (akto ir PVM sąskaitos faktūros) atsakovei įteikimą patvirtina ir 2017 m. sausio 30 d. šalių skolų suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad šalys sutinka su apskaitos informacija, jog 2016 m. sausio 1 d. šalys viena kitai neskolingos, pagal buhalterinės apskaitos duomenis per 2016 metus UAB „Rūdupis“ skola UAB „Rolavento“ padidėjo 11 500,01 Eur, per 2016 metus UAB „Rūdupis“ skola ieškovei sumažėjo 7 706,62 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis UAB „Rūdupis“ skola UAB „Rolavento“ buvo 3 793,39 Eur. Teismas pažymėjo, kad minėtą aktą UAB „Rūdupis“ vardu pasirašė vyr. finansininkė D. Š., UAB „Rolavento“ vardu – direktorius R. L.. Teismo vertinimu, minėtas 2017 m. sausio 30 d. šalių skolų suderinimo aktas netiesiogiai patvirtina, kad ginčo PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, kas rodo, kad ieškovė atsakovei įteikė PVM sąskaitą faktūrą. Minėta, bylos duomenimis, ieškovė su atsakove atliko darbus pagal šalių 2016 m. liepos 18 d. sutartį (sutarties kaina – 5 700 Eur (4.1. punktas) ir 2016 m. spalio 3 d. šalių papildomą susitarimą Nr.1 prie 2016 m. liepos 18 d. (darbų kaina – 5 800 Eur), bendra pagal abi sutartis darbų kaina – 11 500 Eur, bylos duomenimis, šalys iki minėtų susitarimų sudarymo neturėjo sutartinių santykių, todėl darytina išvada, kad atsakovė sutiko su skolų suderinimo akte užfiksuotais duomenimis, kad pagal buhalterinius dokumentus atsakovės skola per metus ieškovei padidėjo 11 500,01 Eur, kas atitinka bendrą darbų pagal minėtus abu šalių susitarimus kainą ir suponuoja išvadą, kad ginčo PVM sąskaita faktūra įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog atsakovė už darbus pagal 2016 m. liepos 18 d. sutartį atsiskaitė, byloje ginčo dėl to nekilo. 2016 m. liepos 18 d. šalių sutarties 4.4. punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 000 Eur avansą per 5 dienas po sutarties pasirašymo transporto ir kitoms išlaidoms dengti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė už darbus pagal papildomą 2016 m. spalio 3 d. susitarimą avansu sumokėjo 1 000 Eur, atsakovė šios aplinkybės iš esmės neneigė, ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad PVM sąskaitai taikomas PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas (atvirkštinis apmokestinimas), PVM – 1 006,64 Eur, todėl remiantis minėtais duomenimis, atsakovės skola pagal 2017 m. sausio 30 d. šalių skolų suderinimo aktą yra 3 793,39 Eur (5 800,00 Eur – 1 000,00 Eur – 1 006,61 Eur = 3793,39 Eur arba 11 500,01 Eur – 5700,00 Eur – 1 000,00 Eur – 1 006,61 Eur = 3 793,40 Eur ). Teismas laikė, kad byloje esantys įrodymai netiesiogiai patvirtina ir 2016 m. spalio 30 d. PVM sąskaitos faktūros dalinį apmokėjimą. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės, kad ieškovė įteikė atsakovei atliktų darbų atliktų darbų pridavimo perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą bei pačios atsakovės 2017 m. sausio 5 d. raštas, kuriame įvardijami 2017 m. sausio 4 d. atlikus darbus nustatyti atsakovės nuomone ieškovės atliktų darbų defektai, patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovę apie atliktus darbus ir pasirengimą juos perduoti.

11. Teismas nustatė, kad ginčo statybos darbų pagal šalių 2016 m. spalio 3 d. papildomą susitarimą terminas buvo 2016 m. lapkričio 14 d., ieškovė iki šio termino pateikė atsakovei pasirašyti 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų aktą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad darbai pagal minėtą aktą ieškovės buvo užbaigti 2020 m. gruodžio mėnesio antroje pusėje, bei į tai, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 5 d. raštais reiškė atsakovei pretenzijas dėl darbų, be to, atsakovė 2017 m. sausio 5 d. raštu, be kita ko, pranešė ieškovei apie 2017 m. sausio 4 d. darbų apžiūros metu nustatytus darbų pagal 2016 m. spalio 3 d. papildomą susitarimą Nr. 1 trūkumus, pridėdama nuotraukas, padarė išvadą, kad ieškovė ginčo darbus perdavė atsakovei, atsakovė 2017 m. sausio 4 d. darbus apžiūrėjo.

12. Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių pakankamų įrodymų, patvirtinančių ieškovės atstovo teiginius, kad atsakovė 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų aktą pasirašė, tačiau ieškovei jo negrąžino. Teismas laikė, kad šiuo atveju ginčo aktą ieškovė pasirašė vienašališkai. Toks vienašališkai pasirašytas aktas, teismo vertinimu, turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti, atsakovė buvo informuota apie jų baigimą ir ieškovės pasirengimą perduoti darbus, atsakovė 2017 m. sausio 4 d. darbus apžiūrėjo, teismui nustačius, kad ieškovė pateikė atsakovei 2016 m. spalio 30 d. darbų priėmimo perdavimo aktą, tačiau užsakovė jo nepasirašė, žymos apie nepasirašymą akte nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytą vienašališkai, sukeliantį užsakovės pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį. Pažymėjo, kad atsakovės pretenzijose dėl ginčo rangos darbų nėra duomenų, kad dėl ieškovės pažeisto (praleisto) ginčo darbų atlikimo galutinio termino prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, taip pat 2017 m. sausio 5 d. rašte nurodyti galimai darbų trūkumai nėra tokie, kurių negalėjo pašalinti nei ieškovė, nei esant galimam ieškovės atsisakymui pati atsakovė ar jos pasitelktas trečiasis asmuo.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovės vienašališkai pasirašytas 2016 m. spalio 30 d. aktas sukelia atsakovei prievolę sumokėti ieškovei skolą pagal 2016 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą. Teismas sprendė, kad skolų suderinimo akte yra fiksuota ne tik atsakovės skola, bet ir iki 2016 m. gruodžio 31 d., ieškovės atliktų darbų apimtys. Šiuo atveju skolų suderinimo aktas yra suvestinis apskaitos dokumentas, sudarytas pirminių dokumentų pagrindu. Nors skolų suderinimo aktas pasirašytas ne vadovo, o apskaitininko, juo nesivadovauti nėra pagrindo. Byloje nekeliamas klausimas, kad skolų suderinimo akte nurodytas skolos dydis neatitiko tikrovės, todėl šiuo atveju, pasak teismo, tai reiškia ieškovės teisės į tikrąjį skolos dydį pripažinimą. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas ieškinį tenkino.

IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Rūdupis“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, sustabdyti civilinės bylos apeliacine tvarka nagrinėjimą, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręsta Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr.e2-17900-435/2020 pagal UAB „Rūdupis“ UAB „Rolavento“ atžvilgiu pareikštą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas neteisingai išsprendė bylą, nes nepagrįstai byloje atsisakė priimti priešieškinį dėl ieškovės įpareigojimo perduoti darbus ir papildomo susitarimo kainos sumažinimo. Nurodė, kad byloje teismas aiškinosi, ar ieškovė perdavė darbus atsakovei, kada darbai buvo perduoti, ar nebuvo pažeistas galutinis darbų atlikimo terminas, t. y. sprendė klausimus, susijusius su priešieškiniu, kurį atsisakė priimti dėl to, kad neva bylą galima išnagrinėti, nesprendžiant priešieškinio. Pažymėjo, kad priešieškinio priėmimas nebūtų užvilkinęs bylos išnagrinėjimo.

14.2. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią bylą. Šiuo aspektu nurodė, kad teismui atsisakius priimti priešieškinį atsakovė 2020 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir sutarties kainos sumažinimo. Pažymėjo, kad teismas prašymą sustabdyti bylą atmetė protokoline nutartimi remdamasis formaliu pagrindu, jog minėto ieškinio priėmimo klausimas dar buvo neišspręstas, tačiau skundžiamo sprendimo priėmimo metu nurodyta civilinė byla jau buvo iškelta. Pažymėjo ir tai, kad į minėtos naujai iškeltos bylos nagrinėjimo ribas patenka teisiškai reikšmingi faktai, pavyzdžiui, ar darbai faktiškai buvo perduoti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka, ar atsakovė turi teisę reikalauti darbų kainos sumažinimo netesybomis dėl ieškovės pažeisto darbų atlikimo galutinio termino.

14.3. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialines teisės normas, reglamentuojančias šalių pasirašytos sutarties įstatymo galią ir statybos darbų priėmimo perdavimo tvarką. Nurodė, kad CK nėra draudžiama statybos rangos sutarties šalims susitarti dėl kitokios nei CK 6.662 straipsnyje, 6.694 straipsnyje numatyta darbų perdavimo–priėmimo tvarkos. Pažymėjo, kad šiuo atveju šalys susitarė dėl dvejomis pakopomis atliekamo darbų priėmimo perdavimo, kuriuo vadovaujantis, šalys pirmiausia pasirašo detalųjį darbų priėmimo–perdavimo aktą (sutarties 3.2.15 punktas), o darbų pabaigą užfiksuoja kitu atskiru dokumentu – baigiamuoju darbų atlikimo aktu (sutarties 8.3 punktas). Pažymėjo ir tai, kad pagal sutarties 3.1.2 punktą atsakovė įsipareigojo priimti darbus per dvi dienas po ieškovės pranešimo apie darbų baigtį, o atsisakius pasirašyti detalųjį perdavimo – priėmimo aktą raštu nurodyti atsisakymo pasirašyti priežastis. Pasak atsakovės, ieškovė nepateikė į bylą šalių pasirašyto detalaus darbų perdavimo –priėmimo akto ir baigiamojo darbų atlikimo akto. Priešingai, ieškovės direktorius teismo posėdžio metu pripažino, kad 2016 m. spalio 30 d. akte nurodyti darbai nebuvo atlikti 2016 m. spalio 30 d. (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Taip pat pripažino, kad ieškovė neturi pateikimui tokio akto, iš kurio būtų matyti, jog darbai buvo ieškovės perduoti ir atsakovės priimti, taip pat neturi tokio akto, iš kurio būtų matyti, kad ieškovė vienašališkai darbus perdavė. Atsakovė laiko, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų pranešimu informavusi atsakovę apie darbų pabaigą ir pasirengimą perduoti darbus 2016 m. gruodžio mėnesio antrojoje pusėje, t. y. tuo metu, kai, pasak ieškovės direktoriaus, neva buvo atlikti darbai. Be to, byloje nėra nustatyta konkreti darbų atlikimo data, kurią tokiu atveju būtina tiksliai nustatyti, taip pat byloje neįrodyta, kad darbai tikrai buvo perduoti.

14.4. Teismo padarytą išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo iš atsakovės, nes neva visi atlikti darbai užfiksuoti 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo akte, pasak atsakovės, paneigia ieškovės direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, jog 2020 m. spalio 30 d. pagal papildomą susitarimą darbai nebuvo atlikti. Atsakovės vertinimu, 2016 m. spalio 30 d. neatlikti darbai negalėjo būti perduoti 2016 m. spalio 30 d. kaip atlikti, atitinkamai šią dieną negalėjo kilti kitos su atliktų darbų perdavimo faktu susijusios šalių teisės bei pareigos, įskaitant, ieškovės teisę reikalauti apmokėjimo už darbus bei atsakovės teisę reikalauti ištaisyti darbų trūkumus, paaiškėjusius garantinio termino metu.

14.5. Teismo konstatuota aplinkybė, kad minėtas 2016 m. spalio 30 d. aktas tai neva vienašalis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas prieštarauja ieškovės direktoriaus teismui duotiems paaiškinimams, kad ieškovė neturi tokio akto, kuris patvirtintų, jog ieškovė vienašališkai darbus perdavė. Pasak atsakovės, atitinkamai nepagrįstos ir teismo išvados, kad aktu ieškovė neva teisėtai vienašališkai perdavė atsakovei atliktus darbus. Pažymėjo, kad teismo išvada, jog ginčo aktas ir minėta sąskaita neva buvo įteikti atsakovei, negali įrodyti, kad ieškovė pranešė atsakovei apie darbų pabaigą 2016 m. gruodžio mėnesio antrojoje pusėje, t. y., tuo metu, kai, pasak ieškovės direktoriaus, neva darbai buvo baigti. Pažymėjo, kad teismas nenustatė esminę reikšmę turinčių aplinkybių: kada darbai buvo baigti, kada pranešimu buvo apie tai informuota atsakovė ir kada darbai buvo perduoti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka.

14.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės išrašyta sąskaita, kurią, atsakovės finansininkė įtraukė į atsakovės buhalterinę apskaitą, įrodo atliktų darbų perdavimą. Pažymėjo, kad PVM sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina sandorio realaus įvykdymo ir niekaip negali patvirtinti fakto, kad ieškovė nustatytu laiku atsakovei perdavė užbaigtus, kokybiškus darbus. Nurodė, kad atsakovės įstatai patvirtina, jog atsakovės vyriausiajai finansininkei nėra suteikti įgaliojimai veikti atsakovės vardu, todėl ji neturi ir teisės spręsti, ar darbai buvo atlikti tinkamai, laiku bei perduoti atsakovei. Vadinasi, atsakovės vertinimu, jos vyriausiosios finansininkės parašas suderinimo akte taip pat niekaip negali patvirtinti fakto, kad ieškovė atsakovei perdavė užbaigtus ir kokybiškus darbus. Pažymėjo, kad skolų suderinimo aktuose negali ir faktiškai nėra fiksuojamos atliktų statybos darbų apimtys.

14.7. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodė teismas, 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje ieškovės direktorius nenurodė, jog: aktu neva buvo priduoti darbai su trūkumais, todėl darbai buvo užbaigti 2016 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje; 2016 m. spalio 30 d. šalys neva žodžiu susitarė pratęsti darbų atlikimo terminą bei pakeisti darbų perdavimo – priėmimo tvarką, kad darbai gali būti perduodami ir priimami su sąlyga, kad bus pabaigti ateityje. Tokių aplinkybių, atsakovės teigimu, nėra užfiksuota ir ieškinyje ar dublike. Pažymėjo, kad teismas atliko ieškovės direktoriaus žodinių paaiškinimų interpretaciją, kuri ne tik neatitinka tikrovės, bet ir prieštarauja sutarties 8.7 punkto nuostatai, kad sutartis gali būti pakeista dviejų šalių raštišku susitarimu. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šalių raštišką susitarimą pratęsti papildomame susitarime nustatytą galutinį darbų atlikimo terminą bei pakeisti sutartyje nustatytą darbų priėmimo – perdavimo tvarką, susitariant, kad gali būti perduodami ir priimami neatlikti darbai su sąlyga, kad darbai bus užbaigti ateityje. Priešingai, atsakovės 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. sausio 5 d. raštai paneigia tokių susitarimų egzistavimą.

14.8. Pasak atsakovės, šalių teisiniai santykiai negali būti pateisinama priežastis ieškovei nevykdyti tiek įstatyminių, tiek sutartinių pareigų atsakovei, susijusių su informavimu apie darbų pabaigą, atliktų darbų perdavimu detaliuoju darbų priėmimo – perdavimo aktu bei darbų pabaigos užfiksavimu sutartyje numatytu atskiru dokumentu – baigiamuoju darbų atlikimo aktu. Todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovė neginčijo ieškovės direktoriaus išskirtos aplinkybės dėl objekto perdavimo užsakovui, atsakovės teigimu, negali atleisti ieškovės nuo aukščiau nurodytų pareigų įvykdymo.

14.9.Teismas neįvertino ieškovės nesąžiningo elgesio. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškovė ne tik neatsakė į atsakovės 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 5 d. raštus, bet ir neteikė atsakovei jokios pretenzijos ar reikalavimų dėl neva atliktų darbų apmokėjimo. Ieškovė tik po daugiau kaip 3 metų kreipėsi į teismą, teigdama, kad jai priklauso užmokestis už neva perduotus darbus. Pažymėjo, kad vadovaujantis sutarties 5.3 punktu, jeigu ieškovė sutartyje numatytais terminais neatlieka (nebaigia ir neperduoda) darbų dėl savo kaltės, sutarties suma mažinama 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovės direktoriui pripažinus, kad darbai faktiškai nebuvo atlikti 2016 m. lapkričio 14 d. (papildomame susitarime nustatytu galutiniu darbų atlikimo terminu), teismo sprendimas priteisti visą darbų kainą yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

14.10. Teismas nepagrįstai atsakovės vykdytą teisę kontroliuoti ir prižiūrėti darbų vykdymą jų vykdymo metu laikė atliktų darbų perdavimu. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 1 d., 2016 m. gruodžio 20 d. ir 2017 m. sausio 5 d. raštais įgyvendino savo teisę kontroliuoti ir prižiūrėti darbų vykdymą. Pažymėjo, kad 2020 m. sausio 5 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei apie pastebėtus darbų trūkumus. Pasak atsakovės, statybos darbai nelaikytini užbaigtais, jeigu nustatoma, kad jie nėra tinkamai atlikti. Tuo labiau, kad teismo išvada, jog 2017 m. sausio 5 d. darbai neva buvo perduodami prieštarauja teismo išvadai, kad atsakovės skolos ieškovei pagrindas – ieškovės vienašališkai pasirašytas 2016 m. spalio 30 d. aktas.

14.11. Atsakovė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacinio proceso tvarka grindžia tuo, kad atsakovės inicijuotoje byloje bus nustatomi teisiškai reikšmingi faktai: ar ieškovė įvykdė pareigą informuoti atsakovę apie darbų atlikimą ir galėjimą perduoti darbus šalims pasirašant sutartyje numatytus du dokumentus – detalųjį darbų priėmimo – perdavimo aktą bei baigiamąjį darbų atlikimo aktą; ar darbai faktiškai buvo perduoti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka iki 2016 m. lapkričio 14 d.; ar atsakovė turi teisę reikalauti darbų kainos sumažinimo netesybomis dėl ieškovės pažeisto darbų atlikimo galutinio termino. Byloje aukščiau nurodyti faktai, pasak atsakovės, yra svarbūs nustatant, ar ieškovė yra įgijusi teisę reikalauti iš atsakovės darbų apmokėjimo. Pažymėjo, kad abi civilinės bylos yra susijusios taip, jog atsakovės inicijuotoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą byloje. Tuo atveju, jeigu atsakovės inicijuotoje byloje ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, t. y. ieškovė būtų įpareigota perduoti atsakovei darbus, byloje neliktų pagrindo konstatuoti atsakovės prievolės apmokėti už darbus.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Rolavento“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais motyvais:

15.1. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo iš atsakovės už atliktus darbus. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškovė stogo tvarkybos darbus atliko ir šių darbų atlikimą ieškovė užfiksavo parengdama 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo – perdavimo aktą, kuris buvo išrašytas būtent atsakovės žodiniu nurodymu. Pagal žodinį susitarimą, minėtas aktas atsakovės ir buvo priimtas bei liko pas ją, nors atsakovė laikosi pozicijos, jog darbų perdavimo – priėmimo akto ji niekuomet nebuvo priėmusi. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog byloje nėra pateikto perdavimo – priėmimo akto, nepaneigia ieškovės teisės į atlyginimą už atliktus darbus. Tai kad ieškovė turi teisę reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, pasak ieškovės, patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovė stogo tvarkybos darbus buvo pridavusi paminklosaugos institucijai ir ši institucija už darbus atsakovei buvo sumokėjusi.

15.2. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė būtų informavusi atsakovę apie darbų pabaigą ir pasirengimą perduoti darbus. Pažymėjo, kad, kaip minėta, ieškovė atliktus darbus užfiksavo 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo akte. Be to, atsakovė 2016 m. gruodžio 20 d. ieškovei pateikė raštą, kuriuo priminė ieškovei, kad darbai pagal 2016 m. spalio 3 d. papildomą susitarimą ir 2016 m. spalio 30 d. pateiktą atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą yra vėluojami atlikti 35 dienas. Aplinkybę, kad ieškovė buvo informavusi apie atliktų stogo tvarkybos darbų pabaigą ir atliktų darbų aktas jai buvo perduotas, ieškovės nuomone, patvirtina ir 2017 m. sausio 30 d. šalių skolų suderinimo aktas. Pažymėjo, kad iš skolų suderinimo akto matyti, jog nei atsakovė, nei ieškovė 2016 m. sausio 1 d. viena kitai nebuvo skolingos, tačiau per 2016 metus atsakovės skola ieškovei padidėjo 11 500,01 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis atsakovės skola UAB „Rolavento“ buvo 3 793,39 Eur. Minėtą skolų suderinimo aktą UAB „Rūdupis“ vardu pasirašė vyr. finansininkė D. Š., UAB „Rolavento“ vardu direktorius R. L.. Kadangi nei atsakovė, nei ieškovė iki minėtų susitarimų sudarymo neturėjo sutartinių santykių, pasak ieškovės, neabejotina, kad atsakovė sutiko su skolų suderinimo akte užfiksuotais duomenimis. Pažymėjo, kad minėtas skolų suderinimo aktas patvirtina, kad ginčo PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, kas rodo, kad ieškovė atsakovei buvo įteikusi PVM sąskaitą faktūrą ir ji buvo informuota apie darbų pabaigą ir jų perdavimą.

15.3. Atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos priešieškinį. Pažymėjo, kad pasiruošimas šios bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. gegužės 26 d., o priešieškinis buvo pareikštas pasibaigus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijai, t. y. pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė priešieškinyje nenurodė jokių naujų aplinkybių, todėl priešieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Byloje kilo ginčas dėl sutartinių prievolių pagal subrangos sutartį įvykdymo ir genrangovės pareigos apmokėti už atliktus darbus.

18. Byloje nustatyta, kad šalys 2016 m. liepos 18 d. sudarė sutartį ir 2016 m. spalio 3 d. papildomą susitarimą prie šios sutarties. Pagal pagrindę sutartį ieškovė kaip subrangovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) stogo tvarkybos darbus už 5 700 Eur, o pagal papildomą susitarimą – papildomus darbus už 5 800 Eur. Papildomus darbus, dėl kurių atlikimo ir apmokėjimo už juos byloje kilo ginčas, ieškovė papildomu susitarimu įsipareigojo atlikti iki 2016 m. lapkričio 14 d. Atliktus darbus ieškovė perdavė atsakovei 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo aktu Nr. 1610-30. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 3 793,39 Eur skolos, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 535 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia šį teismo sprendimą ir nurodo, kad jis priimtas pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas (nepagrįstai 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo aktą teismas pripažino vienašališkai pasirašytu, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį), todėl turi būti panaikintas ir ieškinys atmestas. Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iki kol įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-17900-435/2020 pagal ieškovės UAB „Rūdupis“ ieškinį atsakovei UAB „Rolavento“.

Dėl atsisakymo priimti priešieškinį

20. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2020 m. birželio 30 d. pateikė teismui priešieškinį, kurį prašė priimti ir nagrinėti kartu su ieškiniu. Priešieškiniu atsakovė prašė: 1) įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei statybos norminių dokumentų reikalavimus atitinkančius (duomenys neskelbtini) stogo tvarkybos darbus, šalims pasirašant detalų darbų priėmimo – perdavimo aktą ir baigiamąjį darbų atlikimo aktą; 2) taip pat prašė sumažinti 2016 m. spalio 3 d. UAB „Rolavento" ir UAB „Rūdupis" sudaryto papildomo susitarimo Nr.1 prie 2016 m. liepos 18 d. statybos rangos darbų sutarties kainą 208,8 Eur suma bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pirmąjį priešieškinio reikalavimą atsakovė grindė tuo, kad pagal šalių sutarties 3.2.15 punktą ieškovė įsipareigojo užbaigtus darbus perduoti pasirašant detalų darbų perdavimo – priėmimo aktą, o atsakovei atsisakius pasirašyti aktą, raštu nurodyti atsisakymo priežastis. Darbai laikomi baigtais, kai surašomas darbų atlikimo baigiamasis aktas (sutarties 8.3 punktas). Ieškovė šių aktų nėra pasirašiusi, todėl neturi pagrindo darbus laikyti baigtais ir reikalauti atlygio. Antrąjį reikalavimą atsakovė grindė tuo, kad sutarties 5.3 punktas numatė, jeigu atsakovė sutartu terminu neatlieka darbų dėl savo kaltės, sutarties suma mažinama 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 5.3 p.). Sutarties 5.3 punkto sąlygą atsakovė vertina kaip susitarimą dėl netesybų, kuriomis prašo sumažinti sutarties kainą.

22. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti priešieškinį. Nutartyje nurodė, kad ieškinys (pareikštas priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą) gautas 2020 m. kovo 19 d., atsakovei įteiktas 2020 m. kovo 24 d. 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teisme buvo nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu. 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje. Todėl teismas nenustatęs aplinkybių, numatytų CPK 143 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant, būtų galimas priešieškinio, pateikto po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimas, sprendė, kad visas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas gali nustatyti pagal byloje pateiktus įrodymus.

23. Teisėjų kolegija nurodo, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti priešieškinį, nustatęs vieną iš pirmiau nurodytų pagrindų – priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apie ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo atsakovei tapo žinoma jau 2020 m. kovo 24 d. Atsakovė 2020 m. balandžio 15 d. teikė atsiliepimą į ieškinį ir 2020 m. gegužės 19 d. tripliką, tačiau nebuvo aktyvi ir savo pažeistos teisės priešieškiniu negynė. Net paskyrus 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi bylą nagrinėti teismo posėdyje, priešieškinį atsakovė pareiškė tik 2020 m. birželio 30 d. Teismas bylą išnagrinėjo iš esmės 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje. Todėl šios aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismui, kad priešieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja atsakovės pasyvų elgesį ir atmeta jos argumentus, kad atsisakęs priimti atsakovės priešieškinį pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu

26.Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjamoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014, 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020).

27.Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

28.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagal pareikštą ieškovės reikalavimą turėjo nustatyti, kokie teisiniai santykiai siejo bylos šalis, kokius darbus subrangovė (ieškovė) turėjo atlikti, ar juos atliko bei perdavė genrangovei (atsakovei), ar už atliktus darbus jai buvo sumokėta. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visus šiuos teisiškai reikšmingus faktus teismas galėjo nustatyti ir pats nustatė nagrinėjamoje byloje. Kitoje, vėliau iškeltoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-17900-435/2020, atsakovė prašo įpareigoti ieškovę surašyti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau į nagrinėjamą bylą ieškovė yra pateikusi 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo aktą Nr. 1610-30 ir teismas šį įrodymą vertino. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nesutinka su šiuo aktu, kurį teismas vertino kaip vienašališkai pasirašytu, ir vėliau iškeltoje kitoje byloje pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę surašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, kas iš esmės vertintina, kaip atsakovės siekis teismo sprendimu nustatyti aplinkybę, kuri nagrinėjamoje byloje sudaro įrodinėjimo dalyką. Todėl tokio reikalavimo pareiškimas vėliau iškeltoje byloje nesudaro pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes savo nesutikimą su ieškovės 2016 m. spalio 30 d. aktu atsakovė turėjo visas galimybes pareikšti savo atsikirtimus šiuo aspektu nagrinėjamoje byloje ir jomis pasinaudojo.

29.Kitoje byloje, iki kurios sprendimo įsiteisėjimo atsakovė prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą, reiškiamas reikalavimas įpareigoti subrangovę surašyti baigiamąjį aktą, taip pat nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, nes šis atsakovės reikalavimas nėra tiek susijęs su nagrinėjama byla, kiek jam reikšmės suteikia pati atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ne tik dėl civilinės bylos sustabdymo, bet ir atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl baigiamojo akto surašymo reikšmės pastebi, kad sutartinės kainos apmokėjimą ir tvarką reglamentuoja Sutarties 4 dalis. Pagal jos nuostatas apmokėjimas už atliktus darbus siejamas su atliktų darbų akto pasirašymu kas mėnesį iki 25 mėnesio dienos bei sąskaitos faktūros išrašymu bei jos apmokėjimu per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo ir pateikimo dienos, bet ne su baigiamojo akto surašymu. Tuo tarpu baigiamojo akto surašymas įtvirtintas prie Kitų Sutarties sąlygų. Pagal 8.3 punktą, atliktus visus sutartyje numatytus darbus ar šalims tarpusavyje susitarus, kad darbai laikomi baigtais, yra surašomas baigiamasis darbų atlikimo aktas. Šio baigiamojo akto pasirašymas siejamas su genrangovo teise viso garantinio laikotarpio metu reikšti reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo. Taigi, esant tokiam sutartiniam šalių teisinių santykių reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia būtinumo sustabdyti nagrinėjamą bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Tuo pačiu teisėjų kolegija nesutinka, kad atsakovė teisę į atliktų darbų apmokėjimą gali įgyti tik šalims pasirašius baigiamąjį aktą.

30.Kitoje vėliau iškeltoje civilinėje byloje iki kurios sprendimo įsiteisėjimo atsakovė prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą, ji pareiškė reikalavimą pagal sutarties 5.3 punkto sąlygą, ją vertindama kaip susitarimą dėl netesybų, kuriomis prašo sumažinti 208,80 Eur suma sutarties kainą. Jau minėta šioje nutartyje, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė buvo pasyvi, nuo ieškinio gynėsi tik atsiliepimu (atsikirtimu) į ieškinį (CPK 142 straipsnis), todėl turi prisiimti iš to išplaukiančias teisines pasekmes dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ieškovei ir tai neturi būti pagrindu sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovė ieškinį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-17900-435/2020 pateikė tik 2020 m. liepos 10 d., kuris po jo trūkumų šalinimo teisėjos rezoliucija buvo priimtas 2020 m. liepos 21 d., kai nagrinėjama byla iš esmės buvo išnagrinėta 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje. Taigi, toks atsakovės procesinis elgesys niekaip neduoda pagrindo sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, būdamas išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, turėjo nustatinėti, ar atsakovės ieškinys bus priimtas, ir spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo.

31. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija atmeta atsakovės prašymą sustabdyti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą iki kol įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-17900-435/2020, nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nesustabdęs bylos CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu padarė procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32. Apeliantė nurodo, kad 2016 m. spalio 30 d. aktas nepagrįstai teismo buvo įvertintas kaip vienašalis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, o teismo nustatyta aplinkybė, kad šis aktas ir sąskaita faktūra neva buvo įteikti atsakovei, negali įrodyti, kad darbai buvo baigti ir perduoti atsakovei sutartyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ginčas byloje kilo ne dėl baigiamojo akto (ne)surašymo aplinkybių, o dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal 2016 m. spalio 30 d. aktą. Pastebėtina, kad atsakovė net neteigia, jog minėtame akte nurodyti darbai neatlikti. Atsakovė akcentuoja tik tai, kad darbai nebuvo atlikti tuo laiku, kai aktas buvo surašytas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ji dar 2020 m. sausio 5 d. raštu pranešė ieškovei apie pastebėtus darbų trūkumus – netiksliai sujungtas skardos detales, pažeistą skardinių detalių viršutinį sluoksnį. Tačiau teismas nustatė ir atsakovė neneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atliktus darbus atsakovė pridavė užsakovui, kuris už juos sumokėjo. Tokiu atveju aplinkybė, kad atsakovės nurodyti darbų trūkumai nebuvo pašalinti, kai ieškovė pareikalavo už juos apmokėti tik po trejų metų, o atsakovė daugiau pretenzijų ieškovei nėra pareiškusi ir byloje nėra duomenų, kad darbų trūkumus pašalino pati atsakovė ar trečiasis asmuo, nepaneigia ieškovės teisės į atlyginimą už atliktus darbus, kurie buvo nurodyti 2016 m. spalio 30 d. akte. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovės direktorius 2020 m. liepos 13 d. teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad gavęs atsakovės 2020 m. sausio 5 d. raštą apie nurodomus trūkumus, paaiškino atsakovei, kad jos nurodyti pažeidimai niekaip nesusiję su korozija ir atsakovė daugiau pretenzijų dėl trūkumų nereiškė (garso įrašas nuo 34:20 min. iki 35:15 min.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovės direktorius paaiškino, jog atsakovė objekte pati vykdė darbus vėluodama, tuo sutrukdė ieškovei vykdyti darbus (garso įrašas nuo 35:20 min. iki 40:25 min.). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė savo įtarimų dėl darbų trūkumų (korozijos) neįrodė ir ieškovės direktoriaus paaiškinimų nepaneigė.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės vienašališkai pasirašytas 2016 m. spalio 30 d. aktas sukelia atsakovei prievolę sumokėti ieškovei skolą pagal 2016 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovė nurodo, kad šis aktas jai nebuvo įteiktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų paneigti šią atsakovės byloje užimtą poziciją. Ir tokiu įrodymu pirmiausia yra po pirmiau aprašyto atsakovės 2020 m. sausio 5 d. rašto dėl darbų trūkumų surašytas 2017 m. sausio 30 d. šalių skolų suderinimo aktas. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2016 m. sausio 1 d. kitų, nei nutartyje aprašytų sutartinių teisinių santykių, neturėjo. Per 2016 metus atsakovės skola ieškovei buvo 11 500,01 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis atsakovės skola ieškovei buvo 3 793,39 Eur. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovė savo finansinėje apskaitoje apskaitė 2016 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri buvo išrašyta tos pačios dienos atliktų darbų pridavimo perdavimo akto Nr. 1610-30 pagrindu. Atsakovė darbus apžiūrėjo, net 2020 m. sausio 5 d. raštu pranešdama ieškovei apie rastus darbų trūkumus, todėl vien aplinkybė, kad atsakovė nepasirašė 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo akto Nr. 1610-30, o jį pasirašiusi tik pati ieškovė, neleidžia šį aktą laikyti niekiniu ir nepriteisti ieškovei atlyginimo už jos atliktus ir atsakovei perduotus darbus, kuriuos ji pati perdavė užsakovui ir už tai gavo atlyginimą.

34. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013, suformuluotais išaiškinimais, žymos apie atsakovės nepasirašymą atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nebuvimas nevertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais atsakovės pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką nėra kliūčių ieškovės vienašališkai pasirašytą 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo aktą Nr. 1610-30 pripažinti galiojančiu bei sukeliančiu teisinius padarinius ir jo pagrindu konstatuoti atsakovės pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą.

35. Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), tačiau užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010, 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad 2016 m. spalio 30 d. atliktų darbų pridavimo perdavimo akte Nr. 1610-30 nurodyti darbai nebuvo atlikti, o juos atliko pati atsakovė, ar kitas trečiasis asmuo, todėl vien aplinkybė, kad šiame akte nurodyti darbai galėjo būti atlikti vėliau, nepaneigia atsakovės pareigos už juos užmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

36.Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų apie savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas