Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-08-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1952-803/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-29
Bylos Nr.
2A-1952-803/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06954-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.), Ona Gasiulytė
Ieškovas
T. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „EGIRA“
Kategorijos
Bylos Nr. 2A-1952-803/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06954-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.6.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės T. S. ieškinį dėl piniginių lėšų grąžinimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EGIRA“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas išskaitytų piniginių lėšų iš ieškovės darbo užmokesčio pagrįstumas.

2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama grąžinti jai atsakovo išskaitytas iš jos darbo užmokesčio 1 658,36 Eur sumos pinigines lėšas.

3. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EGIRA“ nepagrįstai vykdė skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio, kadangi skolininkės duomenys sutapo su ieškovės duomenimis, įrašytais į 2014-05-02 su atsakovu sudarytą darbo sutartį Nr. 269, kurios pagrindu ji buvo priimta atsakovo įmonėje indų plovėjos – valytojos pareigoms. Pažymėjo, jog sudarydamas darbo sutartį su ja atsakovo direktorius nevykdė pareigos išreikalauti visus reikalingus dokumentus darbo sutarties sudarymui, o į darbo sutartį įrašė negaliojantį asmens kodą, kuris nepatvirtintas jokiu Lietuvos Respublikoje galiojančiu dokumentu (b. l. 2).

4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad sudarytoje su ieškove darbo sutartyje nurodė ieškovės duomenis remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos suteikta informacija (socialiniu draudimo numeriu, asmens kodu ir ieškovės pateiktu dokumentu Nr. 0205124, išduotu V. F. R.. Nurodė, jog vykdė pateiktus antstolių priimtus patvarkymus ir išskaitas iš ieškovės darbo užmokesčio atliko pagal imperatyvias įstatymų nuostatas. Atsakovo teigimu, nekyla abejonių, jog ieškovė ir antstolių patvarkymuose nurodyta skolininkė T. S. yra tas pats asmuo. Nurodė, jog antstolių patvarkymuose nurodytos skolininkės ir ieškovės tapatumas konstatuotas dar Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-265-431/2015, kuria išspręstas ieškovės ginčijamas antstolio veiksmų neteisėtumo klausimas, be to, ieškovės bei skolininkės tapatumą patvirtina ir byloje esantys oficialūs rašytiniai įrodymai bei 2011 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete Nr. 1501 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo“ nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei gimimo data (1953-07-27), sutampantys su ieškovės gimimo data. Atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis Lietuvos Respublikoje ieškovė yra vienintelis asmuo, kuriam buvo suteiktas asmens kodas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-34).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu, konstatavęs ieškovės ir antstolių patvarkymuose nurodytos skolininkės tapatumą bei atliktų išskaitų iš ieškovės darbo užmokesčio pagrįstumą, ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuriais ji patvirtino, jog yra atsisakiusi Lietuvos Respublikos pilietybės, ir kad prieš jai atsisakant Lietuvos Respublikos pilietybės, buvo suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė ir antstolių patvarkymuose skolininke nurodyta T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) yra tas pats asmuo.

7. Konstatavo, jog atsakovas išskaitymus iš ieškovės darbo užmokesčio atliko antstolių priimtų patvarkymų, kurie atsakovui yra privalomi vykdyti pagal proceso įstatymą, pagrindu, todėl sprendė, jog nėra pagrindo grąžinti ieškovei 1 658,36 Eur išskaitytų piniginių lėšų (b. l. 135-138).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) T. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismas civilinę bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė iš dalies, t. y. pasisakydamas tik dėl ieškovės asmens kodo, tačiau neįvertindamas IĮ „Almasta“ turto pasisavinimo aplinkybės. Mano, jog minėtos aplinkybės yra tarpusavyje susijusios. Nurodė, jog IĮ „Almasta“ kreipėsi į teismą dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau ir minėtas klausimas byloje nėra išnagrinėtas;

8.2. Nėra aišku, kuris iš dokumentų – darbo sutartis ar patvarkymas yra atliekamų iškaitų pagrindas. Pažymi, jog apeliantė yra skolininkė, tačiau neturi lėšų, dėl ko negali būti atliekamos išskaitos (b. l. 139).

9. Papildydama apeliacinį skundą apeliantė nurodė, kad antstolis neįrodė aplinkybės, jog turi teisę nukreipti išieškojimą į jos, kaip skolininkės darbo užmokestį. Pažymėjo, jog nei antstolis A. N., nei UAB „Clean Solutions“ neturi rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog piniginės lėšos priklauso būtent T. S. asmeninei nuosavybei (b. l. 145).

10. Atsakovas UAB „EGIRA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde remiasi iš esmės naujomis, pirmosios instancijos teismo nenagrinėtomis aplinkybėmis, todėl abstraktaus pobūdžio prielaidos prieštarauja apeliacinio proceso tikslui. Pažymi, jog apeliantei pripažinus faktą, kad ji yra skolininkė, nesuprantamas pagrindas, kuriuo grindžiamas atsakovo atliktų išskaitų neteisėtumas. Nurodo, jog apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesuformulavo skundo dalyko, kadangi iš jos reikalavimo nėra galimybės nustatyti siekiamo teisinio rezultato. Mano, jog apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su IĮ „Almasta“ nėra nagrinėjamos bylos dalykas, minėtas juridinis asmuo nėra proceso dalyvis, o pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nepasisakydamas dėl IĮ „Almasta“, proceso įstatymo nepažeidė.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuodama, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl ieškovės ir skolininkės tapatumo, neįvertino IĮ „Almasta“ turto pasisavinimo aplinkybės, dėl ko priėmė skundžiamą sprendimą tik iš dalies.

Dėl ieškinio ir apeliacinio skundo ribų

12. Nustatyta, jog ieškovė su atsakovu sudarytos 2014 m. gegužės 2 d. darbo sutarties Nr. 269 pagrindu nuo 2014-05-05 pradėjo dirbti atsakovo įmonėje indų plovėja – valytoja (b. l. 36-37). Atsakovas iš ieškovės darbo užmokesčio atliko 1658,36 Eur dydžio išskaitas antstolių priimtų patvarkymų pagrindu (b. l. 4, 7-8, 89-91, 111). Byloje dėl atliktų išskaitų sumų dydžio ginčo nekilo.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamame ieškinyje, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, kokį pažeistų teisių gynybos būdą ir kokia apimtimi pasirinkti. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo nurodyti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Taigi, tiek ieškinio pagrindo, tiek dalyko suformulavimas yra išimtinai ieškovo prerogatyva, o teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių.

14. Įvertinus ieškovės ieškinio turinį nustatyta, jog apeliantė pateiktame ieškinyje ginčijo atliktų išskaitų pagrįstumą, ginčydama jos ir skolininkės, nurodytos antstolių patvarkymuose, tapatumą. Teisėjų kolegija nenustatė, jog ieškinio reikalavimai buvo grindžiami kitomis, tarp jų ir IĮ „Almasta“ turto pasisavinimo, aplinkybėmis, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis ieškinio faktinėmis aplinkybėmis, sprendė tik asmenų identifikavimo klausimą.

15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiasi naujomis aplinkybėmis kuriomis ji nesirėmė ir kurios neįrodinėjo nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. IĮ „Almasta“ turto pasisavinimu bei rašytinių įrodymų, jog piniginės lėšos priklauso apeliantei asmeninės nuosavybės teise, nebuvimu. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Apeliaciniame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 3 dalis).Tai reiškia, jog apeliantės argumentai, susiję su IĮ „Almasta“ turto pasisavinimu bei turto teisinio režimo nustatymu, negali būti apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti šių apeliantės argumentų ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu apeliantė nesutinka su antstolio priimtais patvarkymais ir mano, jog jie priimti nepagrįstai, ji turi teisę pasinaudoti antstolio veiksmų apskundimo institutu proceso įstatyme numatyta tvarka (CPK 510 straipsnis).

Dėl atliktų išskaitų iš apeliantės darbo užmokesčio pagrįstumo

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, jog apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovė ir antstolio patvarkymuose nurodyta skolininkė yra tapatūs asmenys. Pažymėtina, jog minėta aplinkybė konstatuota įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, o priimdamas teismo procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 185 straipsnyje įtvirtintu visapusiško ir objektyvaus bylos įrodymų vertinimo principu, pagal kurį teismas išvadas dėl bylos aplinkybių turi daryti objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, kylančius prieštaravimus, joks įrodymas, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme, teismui neturi prioritetinės, iš anksto nustatytos galios. Kadangi CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dovega“ v. UAB „Inometa“, bylos Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015), o apeliantė neginčija teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

17. Papildydamas pirmosios instancijos teismo argumentus dėl tapatumo aplinkybės apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliaciniame skunde apeliantė pakeitė savo poziciją, pripažindama, jog vykdomuosiuose dokumentuose nurodyta T. S. ir apeliantė yra tapatūs asmenys. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl išskaitų iš darbo užmokesčio pagrįstumo, pažymi, jog aplinkybė, kad skolininkė neturi lėšų, nesudaro pagrindo konstatuoti atliktų išskaitų neteisėtumo, juolab kad nenustatyta, jog antstolių priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš apeliantės darbo užmokesčio yra nuginčyti (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Kitų pirmosios instancijos teismo argumentų apeliacinės instancijos teismas nekartoja, pritardamas pateiktiems apylinkės teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas turėjo 182,53 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais ir neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, todėl priteisiamos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „EGIRA“, j. a. k. 121411319, iš ieškovės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 182,53 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 53 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ona GasiulytėVirginijus KairevičiusRūta Petkuvienė