Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos A. Č. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nepilnamečio vaiko vardu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui vadovaudamasis tuo, kad to nedraudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nuostatos (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko V. B. tėvai yra A. Č. (pareiškėja) ir E. B., miręs (duomenys neskelbtini). Notarės L. P. liudijimas notarinio registro Nr. 2861, 2024-10-21, patvirtina, kad paveldėjimo byla po E. B. mirties neužvesta, nes įpėdiniai nesikreipę dėl palikimo priėmimo. Byloje taip pat pateikė VĮ Turto bankas raštus A. Č. ir notarei, kuriame nurodoma, kad nepriėmus palikimo nepilnamečio vaiko vardu, bus vykdoma turto perėjimo valstybei procedūra, pasisakoma jog palikėjas turi turto nuosavybės teise, esančio (duomenys neskelbtini).

Po E. B. mirties atsirado palikimas, nes jis nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ir galimai kito turto. Paveldimas gali būti ne tik turtas, bet ir turtinės teisės.

Nagrinėjant bylą dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo teismui neprivaloma nustatyti likusį po asmens mirties turtą ir tai ar jis priklauso mirusiam asmeniui (palikėjui) asmeninės ar dalinės nuosavybės teise, tai nustato notaras spręsdamas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą ir teismas dėl šios priežasties likusio po E. B. mirties turto nutartyje nenustatinėja.

Sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą yra svarbu nustatyti ar liko turto po palikėjo mirties, tai yra ar atlikus veiksmą – atnaujinus terminą palikimui priimti, atsirastų teisinės pasekmės ir šias aplinkybes teismas nustatė, tai yra nustatė jog po E. B. mirties liko turto, kurį galėtų paveldėti jo vaikas kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą.

Įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 str. 3d.). Palikimas gali būti priimtas pradedant turtą faktiškai valdyti, paduodant pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą arba kreipiantis dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą (CPK 5.50 str. 2 d.) Asmuo laikomas priėmusiu palikimą kai atlieka bent vieną šių veiksmų įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu (CK 5.50 1 d.).

CK 5.57 str. 1d. nustato galimybę įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti (toliau termino) atnaujinimo. Terminas gali būti atnaujintas tik teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tokiu būdu asmens, pateikusio pareiškimą, pareiga yra įrodyti, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, tai yra įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių priimti palikimą po palikėjo mirties.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo), turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimą ir išsiaiškinti palikimą priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (atnaujinimo) Teismas turi ne tik vertinti objektyvias aplinkybes dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai kiek jis praleistas, bet ir kitas priežastis dėl kurių asmuo laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Priežasčių svarbumas siejamas ir su paties pareiškėjo elgesiu, tai yra būtina nustatyti ar pareiškėjas elgėsi kaip apdairus ir rūpestingas bei sąžiningas asmuo ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-182-421/2016).

CK 5.50 str. 3 d. nustatyto termino paskirtis yra užtikrinti apibrėžtumą ir stabilumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, skatinant asmenis kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, tai yra apsispręsti priima palikimą asmuo ar ne.

CK 5. 11 str. 1 d. išvardintos įpėdinių pagal įstatymą eilės ir nustatyta jog pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, kurie paveldi lygiomis dalimis po tėvo (motinos) mirties.

Vaikas V. B. yra nepilnametė ir pati išreikšti valios priimti ar ne palikimą, atsiradusį po tėvo mirties negalėjo, nes neturi net dalinio veiksnumo, tai yra nesulaukusi 14 metų ir yra mažametė ((duomenys neskelbtini) metų).

Teismas dėl pareiškime nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių pasisako, kad pareiškėja yra nepilnamečio vaiko V. B. motina ir jo atstovė pagal įstatymą. Įstatymo leidėjas yra nustatęs, kad palikimą priimti ar jo atsisakyti gali tik pilnametis įpėdinis. Nepilnamečio vardu veikia jo atstovas pagal įstatymą ar teismo sprendimą (globėjas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko tėvas mirė (duomenys neskelbtini) ir įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti yra pasibaigęs.

Teismas nenustatė, kad pareiškėja nebuvo atidi ir rūpestinga atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus.

Teismas pasisako, kad nors pareiškėja byloje yra A, Č. tačiau pasekmės tiek atnaujinus, tiek neatnaujinus terminą palikimui priimti atsiranda nepilnamečiui vaikui, kuris pats kol yra nepilnametis negali savarankiškai priimti ar atsisakyti priimti palikimo po tėvo mirties, taigi vertinant priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti, svarbą teismas pasisako jog terminas palikimui priimti praleistas dėl priežasčių tikrai nepriklausančių nuo paties nepilnamečio vaiko valios, veikimo ar neveikimo, vaiko motina jo interesais taip pat veikia tinkamai.

Teismas atsižvelgdamas į tai, jog neatnaujinus termino, liks nerealizuota nepilnamečio teisė paveldėti turtą po tėvo mirties, vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais (CK 3.3 str., CPK 376 str.) bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, neprieštaraujant suinteresuotam asmeniui, atnaujina terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo E. B. mirties, priimti, nes terminas yra praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis ir terminas praleistas dėl priežasčių nepriklausančių nuo nepilnamečio vaiko valios.

Kaip jau anksčiau pasisakyta palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali priimti tik tinkamas jo atstovas. Pareiškėja yra vaiko motina, tai yra jo atstovė pagal įstatymą. Teismas neturi duomenų jog motina veiktų priešingai vaikų interesams, todėl tenkinamas ir reikalavimas leisti būtent pareiškėjai, priimti palikimą vaiko vardu, atsiradusį po jo tėvo mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalimi, 578 straipsniu, 290-292 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, nepilnamečio vaiko V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu, atsiradusiam po jos tėvo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjai A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti (teikti) byloje dalyvaujantiems asmenims (atstovams, CPK 118 str.).

Nutartis per 7 dienų nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.