- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 1-3158-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00282-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- T. V.
- Kategorijos
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilnius apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
1) 2012 m. birželio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. 2013 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į devyniasdešimt parų arešto bausmę,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V., žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1106-862/2014 privalo išlaikyti nepilnametę dukrą V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį, nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. spalio 26 d. nemokėjo nustatytų periodinių išmokų vaiko išlaikymui. Tokiu būdu vengė pareigos išlaikyti vaiką, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas.
Motyvuojamoji dalis
T. V. kaltė padarius minėtą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:
T. V. apklausos protokolais. Kaltę jis pripažino pilnai. Parodė, kad kartu su I. Š. nuo 2004 m. gyveno nesusituokę (duomenys neskelbtini). 2005 m. balandžio 16 d. ne santuokoje gimė dukra V. Š.. Nuo 2007 m. su I. Š. kartu nebegyveno, o 2008 m. ji gavo būstą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pats šiame bute kartu negyveno. 2013 m. I. Š. kreipėsi į teismą dėl alimentų mokėjimo dukros išlaikymui iki jos pilnametystės ir teismas sprendimu nustatė, kad V. Š. yra jo dukra. Po šio sprendimo jis vaikui savo pavardės nesuteikė. Teismo sprendimu buvo priteista 10 000 Lt išmokėti per trejus metus, taip pat po 500 Lt kas mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Po šio sprendimo dukros išlaikymui pinigų nepervedė. Pats turėjo oficialų darbą iki 2013 m. gruodžio 13 d., po to atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, iš kurių buvo paleistas 2014 m. kovo 10 d. 2014 m. kovo 14 d. užsiregistravo darbo biržoje, o nuo 2014 m. balandžio 22 d. įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirbo apie 3 mėnesius. Alimentai tuo metu dar nebuvo priteisti, juos mokėti priteisė tik 2015 m. rugsėjo 29 d. Darbo biržoje buvo registruotas iki 2015 m. sausio 12 d., tą dieną turėjo nuvykti į darbo biržą užsiregistruoti, bet pamiršo, todėl jį išbraukė. Po to, kai buvo išbrauktas iš darbo biržos sąrašo, niekur nedirbo ir darbo neieškojo, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, gyvendavo kur papuola, kartais gatvėje. Užsiimdavo atsitiktiniais darbais už kuriuos gaudavo mažai pinigų, kuriuos išleisdavo savo asmeninėms reikmėms. Tuo metu vartojo daug alkoholio, galima sakyti, valkatavo. Nenorėjo oficialiai dirbti, nes negali dirbti pilnu etatu dėl sveikatos, buvo sumišęs gyvenime. Nepervedinėjo jokių pinigų savo dukros V. Š. išlaikymui, nes neturėjo pakankamai lėšų, viską išleisdavo savo reikmėms. Neturi jokios galimybės materialiai padėti išlaikyti dukrą, jai dovanų neperka ir jos neaplanko, į auklėjimą nesikiša. Šiuo metu dirba oficialiai, tačiau pats pinigų dukros išlaikymui nepervedinėja, nes tai turi daryti buhalterija. Neskambino antstoliui ir nepranešė apie įsidarbinimo faktą, apie tai, kad turi mokėti alimentus, nieko nesakė darbovietės buhalterijoje, tiesiog pasyviai reagavo į situaciją. Ateityje, kiek sveikata leis, pasižada dirbti ir mokėti įmokas V. Š. išlaikymui, taip pat laikui bėgant padengti įsiskolinimą. Supranta, kad turi išlaikyti savo vaiką, nuoširdžiai gailisi, kad tą laikotarpį, kuris nurodytas įtarime, nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui ir taip neatsakingai į tai žiūrėjo (b. l. 57, 64).
Liudytojos I. Š. apklausos protokolais. Ji parodė, kad T. V. pažįsta nuo vaikystės, kartu pradėjo gyventi 2004 m., pas jos motiną, adresu (duomenys neskelbtini) Šiuo adresu jie gyveno iki 2008 m., gyvendami kartu santuokos neregistravo. 2005 m. balandžio 16 d. gimė dukra V. Š., T. V. mergaitę pripažino, bet ji davė dukrai savo pavardę. 2008 m. gavo butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau T. V. šiuo adresu su ja negyveno. Jis iki 2007 m. oficialiai dirbo, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, o nuo 2007 m. ėmė vartoti alkoholinius gėrimus, todėl jų tarpusavio santykiai pablogėjo ir toliau kartu nebegyveno. Iki 2014 m. jis bendravo su dukra, bet materialiai nepadėdavo. 2013 m. rugsėjo mėn. ji kreipėsi į teismą, kad būtų priteisti alimentai vaiko išlaikymui. 2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad T. V. kas mėnesį turi sumokėti po 144 eurus vaiko išlaikymui iki pilnametystės. Nuo teismo sprendimo datos jis nė karto nesumokėjo paskirtos sumos vaiko išlaikymui. Ji teismui įrodė, kad nuo 2010 m. iki 2013 m. viena augino jų bendrą dukrą, todėl teismas priėmė sprendimą, kad už šį laikotarpį T. V. per 3 m. turi sumokėti 10 000 Lt, tačiau jokios įmokos ji nėra gavusi. Paskutinį kartą T. V. matė 2014 m. rugsėjo pradžioje, kur jis šiuo metu gyvena, nežino. Su dukra jis visiškai nebendrauja, nesveikina jos nei per gimtadienius, nei per Kalėdas, dukra iš tėvo jokių dovanų negauna, šiuo metu net pamiršusi kaip tėvas atrodo. T. V. motina taip pat nebendrauja nei su ja, nei su anūke (b. l. 31).
Liudytojos N. K. apklausos protokolais. Ji parodė, kad jos sūnus T. V. su ja gyveno iki 2001 m., po to jis pradėjo draugauti su I. Š., su kuria gyveno kaime Vilniaus rajone. Toje gyvenvietėje jie gyveno keletą metų, santuokos neregistravo. 2005 m. jiems gimė dukra V. Š., tačiau mergaitei sūnaus pavardė nebuvo duota. 2008 m. I. Š. gavo socialinį būstą, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute T. V. su ja gyveno apie porą metų, paskui kartu gyvendavo epizodiškai. Pati kiek galėdavo padėdavo materialiai sūnaus šeimai. 2013 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad I. Š. kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. Teismas sūnui priteisė mokėti po 500 Lt per mėnesį dukros išlaikymui, tačiau nežino, ar sūnus mokėjo alimentus. Paskutinį kartą sūnų matė 2015 m. birželio pradžioje, Antakalnio mikrorajone Vilniuje. Jis buvo neblaivus, purvinas, siūlė jam savo pagalbą, jis jai davė savo mobilaus telefono numerį, tačiau skambinant nei karto neatsiliepė. Nežino, kur šiuo metu gyvena jos sūnus, jis pas ją į namus neateina, per šventes neaplanko. T. V. su savo tėvu taip pat nebendrauja (b. l. 35).
2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teisėjos R. K. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1106-862/2014 T. V. įpareigotas kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) dukros išlaikymui iki jos pilnametystės ir per 3 m. padengti 10 000 Lt (2896,20 Eur) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-03 iki 2013-12-03 (b. l. 24-26).
V. Š. gimimo liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad T. V. yra jos tėvas, o I. Š. motina (b. l. 27).
Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. birželio 9 d. rašto matyti, kad T. V. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2014-03-14 iki 2014-04-22 ir nuo 2014-10-23 iki 2015-01-12 (b. l. 37).
Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 16 d. dėl informacijos apie T. V. pateikimo nurodyta, kad informacijos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius draudimo išmokos gautos, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 nedraudiminis laikotarpis, nuo 2014-01-01 iki 2014-01-31 (draudimo pabaiga) draudimo išmokos gautos (b. l. 40).
Iš antstolės Virginijos Meškauskienės 2015 m. spalio 12 d. pažymos matyti, kad 2015 m. lapkričio 1 d. T. V. įsiskolinimas vaiko išlaikymui yra 4286,69 Eur (b. l. 47).
Iš 2015 m. spalio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, jog T. V. darbdavys nėra gavęs vykdomosios bylos dėl alimentų išieškojimo iš T. V., todėl pinigai vaiko išlaikymui nebuvo išskaičiuojami (b. l. 49).
Kaltinamojo T. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti išsami byloje surinktų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-695/2007, 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).
Kaltinamasis T. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad po teismo sprendimo priėmimo niekada nėra pervedęs pinigų dukters išlaikymui. Alimentų nemokėjo, nes neturėjo pinigų, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o jei ir dirbdavo, tai pinigus išleisdavo savo reikmėms. Pastovios gyvenamosios vietos neturi, dažnai vartoja alkoholį, su dukra nebendrauja, jos nelanko, neprisideda prie auklėjimo. Šiuo metu dirba oficialiai, tačiau pinigų dukters išlaikymui vis tiek nemoka. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojos I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad iki 2014 m. T. V. su dukra bendraudavo, tačiau materialiai nerėmė. Po teismo sprendimo priėmimo jis nė karto nesumokėjo paskirtos sumos vaiko išlaikymui. Su dukra T. V. nebendrauja, nelanko, per šventes nesveikina. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. K. patvirtino, jog T. V. ir I. Š. turi bendrą vaiką, santuokos įregistravę nebuvo, tačiau gyveno kartu. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vaiko išlaikyti negalėjo dėl sveikatos būklės, amžiaus, ar kitos svarbios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas. Jis patvirtino, kad žinojo apie teismo sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas dukrai V. Š. po 500 Lt per mėnesį iki pilnametystės. Į teismą dėl išlaikymo dydžio peržiūrėjimo pasikeitus aplinkybėms jis nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti ir išlaikyti jį, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka patiems tėvams (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog T. V. vengė išlaikyti savo dukrą V. Š.. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes T. V. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.
Paskelbus T. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 95-97).
Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas vaikui, nusikalstama veika baigta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį T. V. – dirba (b. l. 86, 67), teistas (b. l. 70-71), administracine tvarka baustas (b. l. 83-85), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2009-12-24 iki 2010-01-06, diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklėje (b. l. 90), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 89), VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre gydėsi nuo 2009-12-24 iki 2010-01-06, diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, abstinencijos būklėje (b. l. 88). 2015 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL270/015 nurodyta, jog duomenų apie T. V. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę arba kokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, nėra. Dėl alkopriklausomybės skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 93).
Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta T. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad T. V. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
T. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, uždraudžiant turėti ir įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, toliau dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, uždraudžiant turėti ir įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, toliau dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – T. V. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.