Kauno apygardos teismo nuosprendis

2021-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-667-478/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-10-04Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-12-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
1A-667-478/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08589-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-667-478/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08589-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2.; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduotas M. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio 1, 2,5 ir 6 dalies pagrindu, J. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „Hyuandai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 220 Eur (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 22 d.

J. K. skirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. K. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2021 m. kovo 20 d., apie 21.40 val., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Hyuandai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0383“, patikros Nr. 1308876, 2021 m. kovo 20 d., 21.44 val., pirmu tikrinimu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, 2021 m. kovo 20 d., 22.01 val., antru tikrinimu nustatytas 1,91 promilių neblaivumas).

Žemesnės instancijos teismas

2. Priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos BK 40 straipsnyje esančios sąlygos, dėl ko yra pagrindas atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pagal laiduotojo M. K. laidavimą. Nuosprendyje nurodyta, kad J. K. smerkė tokį nusikalstamą savo poelgį, jo elgesys rodo, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl konstatuota, jog J. K. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti numatyti bausmės skyrimo tikslai. Be to, teismas nusprendė J. K. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemones – konfiskuotino turto vertę atitinkančios piniginės sumos išieškojimą ir draudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.

3. J. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti – pakeisti šio nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta taikyti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, ir šį terminą sutrumpinti iki 1 metų bei sumažinti konfiskuotino turto vertės dydį iki 1809,10 Eur.

3.1. Skunde nesutinkama su nustatyta transporto priemonės verte, kuri, remiantis vidutine rinkos kaina, nurodyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje. Tvirtina, kad prie apeliacinio skundo pridedama UAB „N“ transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje, įvertinus visus transporto priemonės privalumus ir trūkumus, jos būklę, t. y. įvertinus visas aplinkybes, kurių negali įvertinti ir nebuvo įvertinusi VšĮ „Emprekis“, nurodyta rinkos vertė su PVM yra 2290 Eur. Taigi, šioje ataskaitoje nurodyta reali transporto priemonės rinkos vertė, o ne orientaciniai duomenys, parodantys tik panašių transporto priemonių rinkos vertę, todėl teismas turi vadovautis šiais duomenimis, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančios piniginės sumos išieškojimą.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantas skunde teigia esantis įsitikinęs, jog konfiskuotino turto vertė turi būti nustatyta be PVM. Nurodo, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – ir Įstatymas) turėtų būti apmokestinamos PVM. Teismas negali nepagrįstai sutapatinti kainos ir vertės sąvokos, dėl ko nepagrįstai į vertę būtų įtrauktas PVM. Taip pat pažymi, kad mokėti PVM pareiga atsiranda, kai už prekę ar paslaugą yra išrašoma sąskaita–faktūra, o šiuo atveju, taikant konfiskavimą, tai nėra daroma. Be to, J. K. pagal Įstatymo nuostatas nėra PVM mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl, vadovaujantis pateikiama UAB „N“ ataskaita, konfiskuotino turto vertė be PVM yra 1809,10 Eur, kuri, J. K. manymu, ir turi būti konfiskuota.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su kitos skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti transporto priemones termino nustatymu. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nesvarstė, ar ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka proporcingumo principą, t. y. ar ji proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, ar nevaržo apelianto labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Skunde teigiama, kad uždraudžiant apeliantui naudotis specialia teise dvejų metų laikotarpiui, teismas visiškai atmestinai įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Nurodo, kad teismas padarė dvi išvadas, kurios prieštarauja viena kitai, t. y. nurodė, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, dėl ko atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę šį sprendimą grindė grėsme visuomenės saugumui. Skunde pažymi, kad uždraudimas vairuoti transporto priemones 2 metus neproporcingai suvaržo jo teises, apsunkina ar net eliminuoja galimybę rasti darbą, todėl, atsižvelgiant į visas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, toks baudžiamosios prievartos priemonės termino nustatymas prieštarauja teisingumo principui ir yra akivaizdžiai neproporcingas, neatitinka viešo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl prašo šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

4. 2021 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės atsiliepimas į J. K. apeliacinį skundą, kuriame prašoma atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad J. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejus metus yra adekvati ir proporcinga. Pažymi, kad apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko turėtų būti nustatytas minimalus šios baudžiamosios poveikio priemonės terminas.

4.2. Dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės nustatymo prokurorė nurodo, jog vertinimo ataskaitoje remiamasi analogiškų techninių parametrų automobilių duomenimis tiek pagal VšĮ „Emprekis“, tik ir Lietuvos bei užsienio automobilių pardavimo portaluose. Remiantis šiais duomenimis, automobilių kaina yra pateikiama nuo 4200 iki 4950 eurų. Vertintojas, nustatydamas konkrečią J. K. vairuoto automobilio vertę, ją didžiąja dalimi sumažino dėl jo konstatuotų automobilio kėbulo defektų, tačiau vertinimo metodika kelia pagrįstų abejonių, nes 2007 metų laidos automobilis, jį naudojant, neišvengiamai turės įvairių kėbulo defektų, taigi, lyginant su analogiškais automobiliais, galimai daroma klaidinga prielaida, kad šie automobiliai yra idealios būklės, nereikalaujantys absoliučiai jokio kėbulo patobulinimo. Mano, kad nustatyta konfiskuotino turto vertė yra teisinga, o remiantis kasacinio teismo praktika, ji turi būti nustatoma su PVM.

Motyvuojamoji dalis

Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju yra paduotas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. K. skundas, kuriame kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas neginčijami, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami, skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio nustatymo ir dėl nustatyto uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) termino.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai J. K. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 2 metams, kuri yra proporcinga jo padarytam nusikaltimui. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis, susijusius su konfiskuotino automobilio realia verte, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl transporto priemonės vertės nustatymo ir PVM taikymo

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. pagal laidavimą be užstato atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – UAB „S“ priklausančio automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė. Kadangi automobilis kaltininkui nuosavybės teise nepriklausė, todėl apylinkės teismas nusprendė išieškoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 4220 eurų. Konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma buvo nustatyta remiantis byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma (1 t., b. l. 29).

8. Baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo aspektu teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto konfiskavimo ar dėl jo vertės išieškojimo ir pan.

9. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

10. Pagal kasacinio teismo praktiką BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, teismas turi įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Priimdamas procesinį sprendimą teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas, kodėl konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nustato vadovaudamasis būtent konkrečiais duomenimis.

11. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

12. Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas nuosprendį apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais duomenimis – VšĮ „Emprekis“ pažyma, o transporto priemonės vertinimo ataskaita pateikta tik kartu su apeliaciniu skundu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi įstatymu ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pateiktos vertinimo ataskaitos data yra 2021 m. balandžio 9 d., t. y. dar iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Kaltinamajam ir jo gynėjui numatyta teisė teikti į bylą įrodymus, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, ir nors nauji įrodymai teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, tačiau nagrinėjamu atveju jie turi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl yra priimtini. Kadangi pateikta ataskaita yra atlikta specialisto, teisėjų kolegija, priešingai nei nurodo prokurorė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, neturi pagrindo ja abejoti, todėl ataskaitoje nurodomais duomenimis remiasi priimant šį nuosprendį.

13. Pateiktoje UAB „N“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvertintos transporto priemonės – „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė su PVM yra 2290 Eur (2 t., b. l. 7-36). Apeliaciniame skunde J. K. tvirtina, kad konfiskuotino turto vertė turi būti nustatyta be PVM. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas, todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kurią galėtų būti įsigytas/parduotas analogiškas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įrankių/priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

14. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą, kurioje atliktas konkrečios transporto priemonės, kuri yra šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertinimas, iš J. K. išieškotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma mažintina iki 2290 Eur.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

15. Nagrinėjamu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam J. K. pirmosios instancijos teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Apeliantas su tokiu teisės vairuoti draudimo terminu nesutinka, teigia, kad jis yra neproporcingas ir prašo jį sutrumpinti iki vienerių metų.

16. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016, 2K-20/2011).

17. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. BK 67 straipsnyje nustatyta ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti ir į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

18. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino skiriamos poveikio priemonės termino proporcingumo, taip pat neįvertino jį charakterizuojančių duomenų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatant jos terminą iš esmės visi su šiais klausimais susiję apelianto argumentai buvo išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiamu nuosprendžiu, o tai, kad J. K. su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, nori, kad jam būtų taikomas trumpesnis baudžiamojo poveikio priemonės terminas, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

19. Skundžiamame nuosprendyje skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir parenkant jos trukmę buvo atsižvelgta į tai, kad J. K. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties J. K. sveikatai ar net gyvybei, padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, nusikalstamos veikos padarymo metu jam nustatytas 1,76 promilių (pirmu tikrinimu) ir 1,91 promilių (po 15 min antru tikrinimu) neblaivumas, nusikalstama veika niekam nepadaryta žala, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Nors apeliantas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad teismas neturi pareigos iš naujo aptarti tuos pačius asmenį charakterizuojančius duomenis skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, jei jie jau buvo aptarti tame pačiame nuosprendyje anksčiau. Nagrinėjamu atveju visi skunde nurodyti teigiamai J. K. charakterizuojantys duomenys aptarti sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, kur pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, per penkerius metus administracine tvarka baustas 4 kartus, tame tarpe už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bauda sumokėta, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos transporto priemonių ir įrengimų depo II remonto centro I kovinių platformų technikos skyriaus viršininko charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas už nepriekaištingą tarnybą ir gerą pavestų užduočių vykdymą, savo kaltę pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos J. K. nuoširdžiai gailisi, J. K. vidutinio amžiaus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, taip pat įvertinti kaltinamojo paaiškinimai ir jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, kaip jau minėta – jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė.

22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, J. K. paskirtas trumpesnės nei vidutinės trukmės specialiosios teisės atėmimas, tokia baudžiamojo poveikio priemonė J. K. atžvilgiu yra pagrįsta ir proporcinga.

23. Laikytina, kad apeliantas savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, sulėtėję atliekami veiksmai ir koordinacija, ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių, todėl didesnės nei minimali trukmės specialiosios teisės atėmimas yra būtinas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti J. K. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, tuo tarpu priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

24. Apeliantas skunde pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint lengviau susirasti darbą, nurodomos aplinkybės apie nedirbantį tėvą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu trumpinti teismo nustatytą terminą, kadangi, kaip minėta, nustatytas terminas yra trumpesnis nei šios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkis, o objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, dėl ko minėtą terminą reikėtų dar labiau sutrumpini, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad J. K. ir iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo žinojo teisės vairuoti transporto priemones turėjimo teikiamus privalumus, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo. Pažymėtina ir tai, kad tenkinus apeliaciniame skunde nurodytą prašymą susidarytų situacija, kuomet nusikalstamą veiką padaręs asmuo patirtų švelnesnes teisines pasekmes nei asmuo, padaręs mažiau pavojingą veiką – administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5, 6 dalis).

25. Sutiktina, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia asmeniui tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010). Apygardos teismo vertinimu, J. K. paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas neabejotinai turės taisomąjį poveikį, nes padės jam suvokti šios teisės turėjimo teikiamus privalumus, jos vertę bei tokią teisę turinčio asmens atsakomybę.

26. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas J. K. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę, sutrumpinti jos terminą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 4 nuosprendis keistinas ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2290 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

J. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu vertę atitinkančią pinigų sumą – 2290 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas