Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis Jonavoje, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą Jonavoje, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2021 m. kovo 20 d., apie 21.40 val., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, Jonavoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Hyuandai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0383“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 20 d., 21.44 val., pirmu tikrinimu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, 2021 m. kovo 20 d., 22.01 val., antru tikrinimu nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, J. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, kad 2021 m. kovo 20 d. iš ryto išgėrė apie keturis litrus alaus. Po to pamiegojo ir atsikėlęs dar išgėrė alaus. Jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo suvartoto alkoholio, todėl apie 21 val., sugalvojo važiuoti pas draugę. Vairavo automobilį „Hyuandai Santa Fe“. Važiuojant Jonavoje, (duomenys neskelbtini) , ties degaline EMSI, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino blaivumą. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, o po kurio laiko antru tikrinimu – 1,91 promilių neblaivumas. Sutiko su alkotesterio tikrinimo rezultatais. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina labai blogai, jam gėda dėl tokio elgesio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skiriant jo tėvą. Jis gyvena kartu su tėvu, gerbia jį, klauso jo patarimų, įsiklauso į jo išsakomas pastabas, tėvas jam daro teigiamą įtaką. Tėvui apie įvykį papasakojo, tėvas netoleruoja tokio jo poelgio, tokį jo elgesį pasmerkė. Anksčiau nėra vairavęs išgėręs. Tai buvo pirmas kartas. Automobilį „Hyundai Santa Fe“ įsigijo išperkamosios nuomos būdu, automobilio savininkas yra UAB „Sotero LT“, jis buvo tik valdytojas. Įmokas už automobilį moka nuo 2018 m., kas mėnesį po 200 Eur. Jis iki šiol lizingo už automobilį neišmokėjęs, dėl to įmonė automobilį pasiėmė. Automobilio vertę žino – 4 220 Eur. Teisę vairuoti yra įgijęs nuo 18 metų. Jo darbas buvo susijęs su automobilio vairavimu. Šiuo metu jis nedirba, nes Lietuvos kariuomenėje baigėsi darbo sutartis. Supranta, kad draudžiama vairuoti išgėrus, suvokė, kad tokiais veiksmais kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Jam pačiam šokas. Smerkia save, netoleruoja tokio elgesio, gailisi. Ateityje neturi net minčių vairuoti išgėrus. Įsipareigoja klausyti laiduotojo. Jis du kartus baustas už greičio viršijimą ir kartą už kalbėjimą automobilyje telefonu. Nežinojo, kad stovinčiame automobilyje, kurio variklis neišjungtas, negalima naudotis mobiliuoju telefonu.

Laiduotoju siūlomas M. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, todėl jis nusprendė už jį laiduoti. Su sūnumi kartu gyvena. Sūnus labai geras, juo rūpinasi, padeda jam, tvarkosi namuose, paruošia maistą. Santykiai su sūnumi labai geri. Sūnus jo klauso. Jis sūnui daro teigiamą įtaką. Sūnus į namus neblaivus nepareina. Apie įvykį sužinojo iš sūnaus, nuvyko į įvykio vietą. Apie įvykį kalbėjosi su sūnumi, pasmerkė jo elgesį, kartojo, kad taip elgtis negalima. Jis įsipareigoja rūpintis sūnaus elgesiu ir užtikrina, kad sūnus ateityje neprasižengs. Sūnus dėl įvykio labai išgyvena. Jis šiuo metu nedirba, turi sveikatos problemų su širdimi. Jo gaunamos pajamos yra 414 Eur invalidumo pensija ir 94 Eur išmoka už dalyvavimą likviduojant Černobylio AE avarijos padarinius. Jis daugiau nei 10 metų visiškai nevartoja alkoholio, todėl prižiūrės, kad ir sūnus nevartotų. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jo prisipažinimo, J. K. kaltė taip pat įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja S. P. parodė, kad 2021 m. kovo 20 d., dirbant kartu su vyr. patruliu D. S., vykdant policinę priemonę Jonavoje, Vasario 16-osios gatvėje, patikrinti buvo sustabdytas automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją bekontakčiu alkotesteriu „Alcotest 5000“, prietaisas parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio. Vairuotojo paklausus, ar vartojo alkoholio, jis atsakė, kad alkoholio vartojo prieš maždaug valandą. 21.44 val. J. K. dar kartą buvo patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,76 promilių. Pabendravus su J. K., šis paaiškino, kad alkoholio (alaus) gėrė ryte, o apie 18 val. vakare išgėrė dar tris buteliukus alaus, vėliau ėjo miegoti. Išsimiegojęs važiavo pas draugę ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Palaukus 17 min. (tai yra 22.01 val.), tuo pačiu alkotesteriu J. K. buvo atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas. Alkotesteris po antrojo patikrinimo parodė 1,91 promilių neblaivumą. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 58–61).

2021 m. kovo 21 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus aikštelę prie degalinės EMSI, Jonavoje, Vasario 16-osios g. 70, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 15–16).

2021 m. kovo 22 d. VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – J. K., savininkas – UAB „Sotero LT“ (b. l. 25).

2021 m. kovo 22 d. VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės automobilio „Hyundai Santa Fe“, 2007 m., kaina Lietuvoje (su PVM) – 4 220 Eur (b. l. 29).

2021 m. kovo 25 d. pakvitavimu nustatyta, kad automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas grąžintas UAB „Sotero LT“ įgaliotam atstovui (b. l. 55).

Alkotesteriu „Alcotest 6810 ARFM 0383“ nustatyta, kad patikros Nr. (duomenys neskelbtini) metu J. K. 2021 m. kovo 20 d., 21.44 val., nustatytos 1,76 promilių neblaivumas, 22.01 val. – 1,91 promilių neblaivumas (b. l. 62–64).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. K. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme išvardintų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu išvardinti įrodymai – liudytojos S. P. parodymai, kad vykdant policinę priemonę Jonavoje, Vasario 16-osios gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Hyundai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. K., neblaivumo nustatymo aktu bei neblaivumo testų kvitais, patvirtinančiais, kad J. K. 2021 m. kovo 20 d. patikros metu 21.44 val., nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, 22.01val. – 1,91 promilių neblaivumas, VĮ „Regitra“ pažyma, kad automobilio „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – J. K., savininkas – UAB „Sotero LT“, VšĮ „Emprekis“ pažyma, kad vidutinė transporto priemonės automobilio „Hyundai Santa Fe“, 2007 m. pagaminimo, kaina Lietuvoje (su PVM) – 4220 Eur.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad J. K. 2021 m. kovo 20 d., apie 21.40 val., Jonavoje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Hyuandai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. J. K. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis J. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, J. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje yra pateiktas kaltinamojo J. K. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju skirti jo tėvą M. K. (b. l. 119). Taip pat byloje pateiktas M. K. prašymas perduoti J. K. jo atsakomybei pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato (b. l. 111–112). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. ir jo gynėjas prašė atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo tėvą M. K.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoju prašantis būti M. K..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-46-495/2021). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, per penkerius metus administracine tvarka baustas 4 kartus, tame tarpe 2020 m. liepos 22 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d., už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 416 straipsnio 4 dalis), 2020 m. rugpjūčio 22 d. už naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis (ANK 417 straipsnio 3 dalis), bei 2018 m. liepos 28 d., už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (ANK 484 straipsnio 1 dalis), bauda sumokėta, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Lietuvos kariuomenės Depų tarnybos transporto priemonių ir įrengimų depo II remonto centro I kovinių platformų technikos skyriaus viršininko charakterizuojamas teigiamai, yra skatintas už nepriekaištingą tarnybą ir gerą pavestų užduočių vykdymą (b. l. 120), savo kaltę pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos J. K. nuoširdžiai gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju duomenų, kad nusikaltimu būtų padaryta žala, byloje nėra, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – kaltinamasis vidutinio amžiaus, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, taip pat kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu jis smerkė tokį savo poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams, teismas sprendžia, jog kaltinamasis J. K. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau pažymėtina, kad J. K. ankščiau neteistas, o įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Baudžiamojoje byloje pateiktame M. K. prašyme perduoti J. K. jo atsakomybei pagal laidavimą, M. K. sutiko laiduoti už savo sūnų kaltinamąjį J. K.. Pažymėjo, jog yra nepriekaištingos reputacijos, niekada nebuvo įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, neturi žalingų įpročių, neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichikos ligų, todėl pagrindo abejoti jo nepriekaištinga reputacija ir galimybe sūnui daryti realią teigiamą įtaką, nėra. Teismo posėdyje apklaustas laiduotoju prašantis būti kaltinamojo tėvas M. K. parodė, kad jis gyvena kartu su kaltinamuoju, jų santykiai labai geri ir artimi, kaltinamasis jo klauso, be to, pažymėjo, kad jis turi sveikatos problemų, yra patyręs ne vieną infarktą, jo sūnus daug jam padeda, juo rūpinosi gydymo įstaigoje. M. K. teigia, kad sūnus jo prisibijo, įsiklauso, todėl mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, jis yra įsitikinęs, kad J. K. ateityje neprasižengs, o jis pats tokio pobūdžio nusižengimų netoleruoja ir juos smerkia. Mano, kad jo pastangos leis pasiekti, kad jo sūnaus elgesys būtų atsakingas, jis nepiktnaudžiautų svaigalais, laikytųsi bendražmogiškųjų gyvenimo taisyklių, padaręs išvadas daugiau neklystų.

Vertindamas, ar M. K. yra tinkamas laiduotojas, teismas atsižvelgia į tai, jog jis anksčiau neteistas (b. l. 113), administracine tvarka nebaustas (b. l. 114). M. K. iš dalies darbingas, jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (b. l. 116). Baudžiamojoje byloje nėra M. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs laiduotojo M. K. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo tėvo paaiškinimus, duotus teisme, bei M. K. ikiteisminio tyrimo metu pateiktame prašyme perduoti kaltinamąjį J. K. pagal laidavimą jo atsakomybei išdėstytus argumentus, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į M. K. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad M. K. yra kaltinamajam labai artimas žmogus, taip pat į tai, kad M. K. niekada nebuvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, jo atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, jis yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jo sūnus daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad M. K. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus. Iš teisme duotų parodymų matyti, kad galimas laiduotojas daugiau nei dešimt metų visiškai nevartoja alkoholio, neigiamai vertina tiek alkoholio vartojimą, tiek ir savo sūnaus elgesį, su juo prevenciškai pasikalbėjo.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą pagal laiduotojo M. K. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai. M. K. skirtinas J. K. laiduotoju netaikant užstato, nes yra šeimos narys, iš dalies darbingas, gauna gana nedideles socialines išmokas.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, J. K. asmenybę, laiduotojo M. K. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė J. K. (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla J. K. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų.

Valstybinis kaltintojas prašė uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – dvejus metus ir šešis mėnesius.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas neabejoja, kad tokie J. K. neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų), į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, įvertinęs byloje esančius atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. K. charakterizuojančius duomenis, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta J. K. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant dviejų metų terminą, kuris yra mažesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, numatytasis vidurkis.

J. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. kovo 22 d., kuomet Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. T. nutarimu buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 103-104).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aktualioje teismų praktikoje išaiškinta, jog rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020).

J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Hyuandai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra UAB „Sotero LT“. 2021 m. kovo 25 d. pakvitavimu automobilis „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas UAB „Sotero LT“ įgaliotam atstovui (b. l. 55). Baudžiamojoje byloje yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „Hyuandai Santa Fe“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4 220 Eur (b. l. 29).

Kaltinamojo gynėjas prašo neskirti turto konfiskavimo, nekonfiskuoti automobilio vertės, motyvuojant tuo, kad jo ginamasis neteko transporto priemonės, patyrė išgyvenimus, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Pažymėtina, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Šiame kontekste teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,76 promilių neblaivumas), vairavo automobilį „Hyuandai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu J. K. elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai, žinodamas, kad yra neblaivus (jis pats nurodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus), pirmu tikrinimu jam nustatytas neblaivumas 1,76 promilių etilo alkoholio, tai yra daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), be kita ko, pastebėtina ir tai, kad antru tikrinimu kaltininkui buvo nustatytas – 1,91 promilių neblaivumas, be jokios reikšmingos priežasties, galinčios turėti reikšmės taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimoms neigiamoms pasekmėms jam ir aplinkiniams. J. K. gynėjo nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis neteko transporto priemonės, partyrė išgyvenimus, nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra pagrindas netaikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Visų pirma, akcentuotina, kad J. K. žinojo ir suprato, jog jo vairuojama transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui – lizingo bendrovei, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamos veikos padarymui, taigi, prisiėmė ir atsakomybę už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės vertės konfiskavimo / išieškojimo. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 4 220 Eur (su PVM) (b. l. 29). J. K. yra vidutinio amžiaus, darbingas, sveikas, taigi, spręsti apie prastą kaltininko turtinę padėtį ar neigiamas ateities perspektyvas nėra pagrindo. Teismo vertinimu, patiriami kaltinamojo J. K. nepatogumai, susiję su transporto priemonės vertės konfiskavimu, šiuo atveju nelaikytini pateisinantys išimčių iš bendrosios taisyklės taikymą. Be kita ko, akcentuotina, kad sprendžiant dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, kaltininko asmenybė ar turtinė padėtis nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis bus įgyvendinti joms keliami tikslai. J. K. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, tokia situacija neprieštarauja ir teismų praktikai. Teismo vertinimu, atleidžiant J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

J. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1896-814/2021 viršelio voke esantis J. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. 01523834, įsiteisėjus nuosprendžiui perduotinas VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu

nusprendžia:

J. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį M. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

J. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio 1, 2,5 ir 6 dalies pagrindu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino automobilio „Hyuandai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 220 Eur (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų) į valstybės biudžetą.

J. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 22 d.

J. K. skirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1896-814/2021 viršelio voke esantį J. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01523834, įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti J. K., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. K., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).