- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-691-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00526-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- Ž. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovei J. A. dėl savininko teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui Ž. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. A., K. N., E. J., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl savininko teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus prašydamas įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti tvorą bei pamatus iš ieškovui, atsakovei bei tretiesiems asmenims R. A. ir K. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o to nepadarius per nustatytą terminą – paskirti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ieškovo naudai, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. sausio 18 d. ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo R. A. po tėvo mirties paveldėjo po 747/10340 dalį žemės sklypo, 3/25 dalį pastato – gyvenamojo namo, 1/4 dalį tvarto, 3/25 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Naudojimosi paveldėtu turtu tvarka nėra nustatyta, visu turtu tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo naudojasi bendrai. Atsakovė be ieškovo rašytinio sutikimo, su juo nesitarusi, 2018 m. birželio mėnesį bendrame žemės sklype savavališkai įrengė tvorą su pamatais, tuo apribodama ieškovo galimybę naudotis žemės sklypu. Dėl atsakovės neteisėtai pastatytos tvoros su pamatais ieškovas negali apeiti apie savo gyvenamąjį namą, negali patekti į namo dalį, kurioje yra elektros skaitiklis, negali parsivežti malkų, tvoros varteliai dažnai būna užrakinti. Teigė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę su raginimais pašalinti tvorą ir pamatus iš bendro žemės sklypo, tačiau atsakovė į raginimus nereaguoja. Ieškovas 2020 m. gruodžio 10 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog žemės sklype yra pastatyta tvora su pamatais ir varteliais, kurios aukštis apie 1,5 m, bendras ilgis – apie 14,6 m. Tvoros statytoja J. A. žemės sklypo bendraturčių rašytinių sutikimų inspekcijai nepateikė. Atlikusi patikrinimą, inspekcija nusprendė ieškovo skundo nenagrinėti, nes pastatyta tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams bei išaiškino ieškovo teisę savo teises ginti teisme civilinio proceso tvarka.
3. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, juo teismo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, atsakovei J. A. pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į ieškovui Ž. A. priklausančias 747/10340 dalis žemės sklypo, 3/25 dalis pastato – gyvenamojo namo, 1/4 dalį pastato, 3/25 dalis kito statinio – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui Ž. A. už šias turto dalis priteisiant iš atsakovės J. A. 5 504,44 Eur kompensaciją, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo R. A. 2017 m. sausio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo atitinkamas dalis žemės sklypo, pastato – gyvenamojo namo, pastato, kito statinio – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), bei atitinkamas dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Naudojimosi paveldėtu turtu tvarka nėra nustatyta. Ieškovas turtu nesinaudoja ir yra išreiškęs valią atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau šalys nesutaria dėl kompensacijos dydžio. Kadangi ieškovas faktiškai turtu nesinaudoja, šalių santykiai yra konfliktiški, racionalu ir protinga būtų atidalinti jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovės nuomone, šiuo atveju tinkamiausias būdas atidalinti bendrą turtą būtų pripažįstant atsakovei nuosavybės teisę į ieškovui priklausančias nekilnojamojo turto dalis, už kurias atsakovė sumokėtų ieškovui 5 504,33 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovė adresu (duomenys neskelbtini) kaime gyvena nuo vaikystės, todėl ir toliau pageidauja likti gyventi šiame name. Kitos gyvenamosios vietos ji neturi. Tiksliai nežino, ar ieškovas gyvena name, kartais mato jį grįžtantį naktimis. Šiuo metu atsakovė su ieškovu visiškai nebendrauja. Atsakovės finansinės galimybės leistų sumokėti ieškovui priešieškinyje nurodytą kompensacijos sumą. Natūra gyvenamojo namo atidalinti negalima, nes atsakovės naudojamoje namo dalyje gyvena ji, jos vaikai, taip pat yra įrengtas sanitarinis mazgas, ji šią namo dalį įrengė savo lėšomis, todėl iš techninės pusės namą pasidalinti būtų sudėtinga. Pažymėjo, kad priešieškiniu ji prašo atidalinti tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotą gyvenamąjį namą. Į priešieškiniu prašomas atidalinti 3/25 dalis gyvenamojo namo prie jo pastatytas priestatas nepatenka, ji jo atidalinti neprašo, nes šis priestatas niekam nepriklauso, jis nėra įregistruotas registre. Priestate šiuo metu gyvena jos mama, ieškovas Ž. A., taip pat brolis R. A.. Yra atlikti šio priestato kadastriniai matavimai, tačiau įteisinti priestato nepavyksta dėl to, jog tarp šalių kyla ginčai. Reikalavimą atidalinti (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą reiškia dėl to, jog siekia pasididinti savo sklypo dalį, kurią ateityje galbūt norės naudoti jos vaikai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę J. A. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jame esančią 1,5 m aukščio ir 14,6 m ilgio tvorą su pamatais, o per nustatytą terminą šio įpareigojimo neįvykdžius – nustatyti atsakovei J. A. 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Atmetė atsakovės J. A. priešieškinį ieškovui Ž. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Priteisė ieškovui Ž. A. iš atsakovės J. A. 1 995 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Vien atsakovės argumentai apie faktinį turto (ne)naudojimą šiuo atveju neįrodo, jog turtas negali būti atidalijamas natūra.
5.2. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, negalima daryti išvados, kad šalių santykiai šiuo metu būtų itin konfliktiški ir jų nesutarimai būtų esminė priežastis, dėl kurios jų bendro turto atidalijimas natūra nebūtų galimas ir tai lemtų būtinybę taikyti išimtinį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.
5.3. Atsakovė šioje byloje nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimas natūra nėra galimas be neproporcingos žalos šių daiktų paskirčiai bei sudarančių pagrindą taikyti jos siūlomą išimtinį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą – atsakovei priteisiant visą ieškovo nuosavybės teise turimą ginčo turtą natūra, o ieškovui išmokant piniginę kompensaciją.
5.4. Teismo vertinimu, tinkamai neužbaigus atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos įregistravimo procedūros, esant ginčui nustatyta tvarka neišsprendus bendraturčių nuosavybės teisės dalių į visą gyvenamąjį namą klausimo, šioje byloje negali būti išspręstas nei gyvenamojo namo atidalijimo, nei naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo klausimai.
5.5. Neišsprendus gyvenamojo namo dalies (priestato) nuosavybės teisės bei atitinkamų jos dalių klausimo, nėra pagrindo atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame yra pastatytas ginčo namas. Kiti žemės sklype esantys statiniai, kuriuos prašoma atidalinti (dalis pastato – tvarto, dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio) taip pat yra neatsiejamai susiję su gyvenamuoju namu ir sudaro bendros namų valdos dalį, todėl nesant galimybės atidalinti gyvenamojo namo, atitinkamai ir pagalbinio pobūdžio sklype esančių statinių dalies atidalijimas nėra tikslingas ir racionalus.
5.6. Atidalijimo siekianti atsakovė šioje byloje neįrodė, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, atitinka racionalumo, tikslingumo principus ir kad jis nepažeis kitų bendraturčių, šiuo atveju – ieškovo, teisių ir teisėtų interesų.
5.7. Atsakovė byloje neįrodė, kad ginčo tvora buvo statoma turint ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, sutikimą.
5.8. Nagrinėjamu atveju dėl įrengtos ginčo tvoros ieškovas, būdamas žemės sklypo bendraturtis ir turėdamas lygiavertę ir vienodą kartu su kitais sklypo savininkais teisę spręsti dėl bendro žemės sklypo naudojimo, įskaitant ir nesudėtingų inžinerinių statinių statybos, negali laisvai prieiti iki konkrečios žemės sklypo dalies jo pageidaujamu būdu ir ta dalimi atitinkamai naudotis ir ją valdyti, todėl tai reiškia ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimą.
5.9. Iš kartu su ieškiniu pateiktos UAB „Kartografiniai projektai“ 2017 m. kovo 3 d. darytos statinio nuotraukos matyti, jog tuo metu ginčo tvora dar nebuvo pastatyta. Vadinasi, nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostata.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-109-1142/2022 ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Ieškovas nenurodė, nei kada pagal jį atsakovė tariamai atliko neteisėtus veiksmus - tvoros statybą, nei kodėl ji turėjo gauti rašytinį jo sutikimą, nei, kad pastatyta tvora pažeidžia jo interesus.
6.2. Teismui turint pareigą kvalifikuoti teisinius santykius, teismas turėjo aiškiai nustatyti, kokio teisės akto pagrindu padaryta išvada, kad atsakovė nesilaikė imperatyvaus teisės aktuose nustatyto reikalavimo gauti rašytinį bendraturčių sutikimą, tačiau teismas teisės akto, kuris reglamentuotų atsakovei imperatyvią pareigą gauti rašytinį sutikimą taip ir nepateikė.
6.3. Pažymi, kad ieškovas neturi savo gyvenamojo namo, jis turi registruotą tik dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atstatyta tvora neriboja galimybės apeiti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo.
6.4. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nurodė, kad tvora buvo atstatyta po J. A. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), todėl teismas turėjo taikyti Statytos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas per vienerių metų terminą jokių pretenzijų dėl atsakovės atstatytos tvoros nereiškė, todėl jis atsakovei neturi reikalavimo teisės.
6.5. Atsakovė neturėjo rašytinių bendraturčių sutikimų tvorai statyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys yra artimi giminaičiai, tvoros atstatymas buvo suderintas žodžiu. Ginčas kilo tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl palikimo pasidalinimo, tačiau šios aplinkybės teismo nebuvo visiškai įvertintos bei net nebuvo vertinamos. Teismas objektyviai ir nešališkai nevertino fakto, kad atsakovės 2016 m. atstatyta tvora niekaip nepažeidžia ieškovo interesų, t. y. netrukdo prieiti/privažiuoti iki jo naudojamo turto dalies. Be to, ieškovas naudojasi nekilnojamojo turto registre neregistruoto turto dalimi. Nebaigtos statybos statinio, dėl kurio byloje nebuvo pareikšta jokių reikalavimų, t. y. nei dėl jo atidalijimo, nei naudojimosi juo tvarkos nustatymo, tai aplinkybių su jo statyba, registravimu ir t.t. teismas aplamai neturėjo vertinti, nes kaip minėta tai nebuvo bylos dalykas.
6.6. Akivaizdu, kad ieškovas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis siekia realaus atidalinimo, tačiau ne už realią turto vertę, teismo išvados dėl atidalijimo galimumo natūra, dėl faktinio naudojimosi ir kt. neatitinka bylos duomenų, taigi atsakovės pagrįstu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje, yra pagrindas sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
6.7. Teismas taip pat nevertino ir fakto, kad ieškovas iš esmės sutiko su atsakovės reikalavimu ir pasiūlytu atidalijimo būdu, t. y. priteisiant ieškovui piniginę kompensaciją, tačiau šalys nesusitarė dėl piniginės kompensacijos dydžio.
6.8. Bendrasavininkiams turtas negali būti padalytas natūra ir dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretaus turto netikslinga atskirti dėl techninių savybių, tiek ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti turtą, dėl bendrasavininkių poreikių naudotis namu. Šalims nepavykus rasti atidalijimo natūra varianto, o ieškovui išreiškus sutikimą turtą atsidalinti, išmokant kompensaciją, ginčo atveju pirmosios instancijos teismo turėjo taikyti atidalijimo, išmokant kompensaciją pinigais, būdą, bei vertinti kompensacijos dydį, o ne atsakovės priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad dėl įrengtos ginčo tvoros ieškovas, būdamas žemės sklypo bendraturtis ir turėdamas lygiavertę ir vienodą kartu su kitais sklypo savininkais teisę spręsti dėl bendro žemės sklypo naudojimo, įskaitant ir nesudėtingų inžinerinių statinių statybos, negali laisvai prieiti iki konkrečios žemės sklypo dalies jo pageidaujamu būdu ir ta dalimi atitinkamai naudotis ir ją valdyti, todėl tai reiškia ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimą.
7.2. Plungės apylinkės teismas susipažinęs su priešieškiniu, atsiliepimu į priešieškinį, bei ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens nurodytais argumentais padarė teisingą išvadą, jog atsakovė šioje byloje nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimas natūra nėra galimas be neproporcingos žalos šių daiktų paskirčiai bei sudarančių pagrindą taikyti jos siūlomą išimtinį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą - atsakovei priteisiant visą ieškovo nuosavybės teise turimą ginčo turtą natūra, o ieškovui išmokant piniginę kompensaciją.
7.3. Kol nėra įregistruoti VĮ Registrų centre atlikti šio nekilnojamojo turto kadastriniai matavimai, negali būti išspręsti gyvenamojo namo atidalijimo ar naudojimosi turtu tvarkos nustatymo klausimai. Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai atmetė atsakovės J. A. pareikštą priešieškinį.
Šalies argumentai
7.4. Ieškovas ieškinyje nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė rašytinius įrodymus, kad tvora ir pamatai yra įrengti neteisėtai, t. y. neturint rašytinio ieškovo sutikimo. Teismas įvertinęs šiuos pateiktus ieškovo įrodymus padarė teisingą išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 338 straipsniai).
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).
Faktinės aplinkybės
11. Nustatyta, kad ieškovui Ž. A. ir atsakovei J. A. nuosavybės teise priklauso po 747/10340 dalis žemės sklypo, 3/25 dalis pastato – gyvenamojo namo, 1/4 dalis pastato – tvarto ir 3/25 dalis kitų statinių – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui R. A. priklauso 2241/5170 dalis žemės sklypo, 6/25 dalis pastato – gyvenamojo namo, 1/2 dalis pastato – tvarto ir 6/25 dalis kitų statinių – šulinio, trečiajam asmeniui K. N. priklauso 1091/2585 dalis žemės sklypo, 52/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, pastatas – tvartas ir 52/100 dalis kitų statinių – šulinio, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui R. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui ir atsakovei priklauso po 1/8, o trečiajam asmeniui R. A. – 3/4 dalys šio žemės sklypo. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovui Ž. A. priklausanti anksčiau nurodyto nekilnojamojo turto dalis yra areštuota. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatyta tvora su varteliais ir pamatais, kurios aukštis yra apie 1,5 m, ilgis – apie 14,6 m. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šią tvorą pastatė atsakovė J. A..
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantė teigia, kad teismui turint pareigą kvalifikuoti teisinius santykius, teismas turėjo aiškiai nustatyti, kokio teisės akto pagrindu padaryta išvada, kad atsakovė nesilaikė imperatyvaus teisės aktuose nustatyto reikalavimo gauti rašytinį bendraturčių sutikimą, tačiau teismas teisės akto, kuris reglamentuotų atsakovei imperatyvią pareigą gauti rašytinį sutikimą taip ir nepateikė. Apeliantės argumentai atmestini.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad tais atvejais, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statinio statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Ši specialioji statybos teisės santykius reglamentuojanti norma detalizuoja bendrąją taisyklę, pagal kurią nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant galimybę bendro daikto kiekvienos dalies savininkui turimą nuosavybės teisę įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą statyti statinį suteikia galimybę bendraturčiui išreikšti savo poziciją dėl statybos, nurodyti galimus savo teisių pažeidimus ir suderinti savo interesus su statytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-378/2016).
15. Skundžiamo sprendimo 31 punkte teismas nurodė, kad remiantis anksčiau aptartomis teisės aktų nuostatomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsakovės pastatyta tvora laikytina I grupės nesudėtingu statiniu. Ši aplinkybė nurodyta ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gruodžio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Vadinasi, ginčo tvorai statyti statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas, tačiau prieš pradėdama tvoros statybos darbus, atsakovė privalėjo gauti žemės sklypo bendraturčių, t. y. ieškovo ir trečiųjų asmenų R. A. bei K. N., rašytinius sutikimus tvorai statyti. Tokia atsakovės pareiga kilo iš Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo. Atsakovė šioje byloje neginčijo, jog rašytiniai bendraturčių sutikimai tvorai statyti nebuvo gauti. Taigi pirmosios instancijos teismas aiškiai nustatė, kokio teisės akto pagrindu padaryta išvada, kad atsakovė nesilaikė imperatyvaus teisės aktuose nustatyto reikalavimo gauti rašytinį bendraturčių sutikimą.
16. Apeliantė teigia, kad ieškovas nenurodė, nei kada atsakovė tariamai atliko neteisėtus veiksmus - tvoros statybą, nei kodėl ji turėjo gauti rašytinį jo sutikimą, nei, kad pastatyta tvora pažeidžia jo interesus. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nurodė, kad atsakovė be ieškovo rašytinio sutikimo, su juo nesitarusi, 2018 m. birželio mėnesį bendrame žemės sklype savavališkai įrengė tvorą su pamatais, tuo apribodama ieškovo galimybę naudotis žemės sklypu. Dėl atsakovės neteisėtai pastatytos tvoros su pamatais ieškovas negali apeiti apie savo gyvenamąjį namą, negali patekti į namo dalį, kurioje yra elektros skaitiklis, negali parsivežti malkų, tvoros varteliai dažnai būna užrakinti.
18. Apeliantė teigia, kad ieškovas neturi savo gyvenamojo namo, jis turi registruotą tik dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atstatyta tvora neriboja galimybės apeiti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo. Apeliantės argumentai atmestini.
19. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, jog tvora atriboja žemės sklypo dalį, per kurią gali būti patenkama į atsakovo faktiškai naudojamą gyvenamojo namo dalį. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad dėl esamos tvoros jis negali apeiti apie savo gyvenamąjį namą, negali patekti į namo dalį, kurioje yra elektros skaitiklis, negali parsivežti malkų, tvoros varteliai dažnai būna užrakinti. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog tvora įrengta su varteliais, kurie galbūt ne visada būna užrakinti, savaime nereiškia, jog tvoros buvimas, nesant sklypo bendraturčio sutikimo, nevaržo ieškovo, kaip sklypo savininko, teisių. Nagrinėjamu atveju dėl įrengtos ginčo tvoros ieškovas, būdamas žemės sklypo bendraturtis ir turėdamas lygiavertę ir vienodą kartu su kitais sklypo savininkais teisę spręsti dėl bendro žemės sklypo naudojimo, įskaitant ir nesudėtingų inžinerinių statinių statybos, negali laisvai prieiti iki konkrečios žemės sklypo dalies jo pageidaujamu būdu ir ta dalimi atitinkamai naudotis ir ją valdyti, todėl tai reiškia ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teisių pažeidimą.
20. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nurodė, kad tvora buvo atstatyta po J. A. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), todėl teismas turėjo taikyti Statytos įstatymo redakciją, galiojusią iki 2017 m. sausio 1 d., ieškovas per vienerių metų terminą jokių pretenzijų dėl atsakovės atstatytos tvoros nereiškė, todėl jis atsakovei neturi reikalavimo teisės.
21. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatyta, kad ginčo tvora pastatyta jau po to, kai šalys tapo žemės sklypo bendraturčiais. Iš kartu su ieškiniu pateiktos UAB „Kartografiniai projektai“ 2017 m. kovo 3 d. darytos statinio nuotraukos matyti, jog tuo metu ginčo tvora dar nebuvo pastatyta, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje netaikė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatos, pagal kurią rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektui nebuvo pateikta pretenzijų, skundų ar pranešimų.
22. Apeliantė teigia, kad atsakovė neturėjo rašytinių bendraturčių sutikimų tvorai statyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys yra artimi giminaičiai, tvoros atstatymas buvo suderintas žodžiu. Apeliantės argumentai atmestini.
23. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
24. Byloje nustatyta, kad ieškovas nepripažįsta, kad davė sutikimą tvorai statyti. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad ieškovas davė rašytinį sutikimą, taip pat byloje neįrodė, kad buvo duotas žodinis sutikimas, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tvorą pastatė be ieškovo sutikimo.
25. Apeliantė teigia, kad priešieškiniu išreiškė reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo turto dalis priteisiant atsakovei, o iš atsakovės priteisti ieškovui už ieškovo turto dalį 5 504,44 Eur dydžio sumos kompensaciją. Pažymėjo, kad reiškė reikalavimą dėl turto dalių, kurios teisės aktų nustatyta tvarka yra registruotos nekilnojamojo turto registre ir kuriomis faktiškai atsakovė ir naudojasi. Apeliantė argumentai nepagrįsti.
26. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais, yra bendro daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, turi būti sprendžiama dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Ir tik nesant šios galimybės, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Atidalijimo būdo – priteisiant kompensaciją pinigais – taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).
28. Kaip byloje nustatyta, Nekilnojamojo turto registre yra registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas nurodytas 189,17 kv. m., iš jo 64,50 kv. m. sudaro gyvenamasis plotas. Nekilnojamojo turto registre taip pat nurodyta žyma apie tai, jog yra vykdoma šio gyvenamojo namo rekonstrukcija. Ieškovas 2022 m. kovo 1 d. pateikė teismui 2021 m. birželio 26 d. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylą (pateikta kartu su (duomenys neskelbtini)), iš kurios matyti, jog 2021 m. gegužės 24 d. buvo atlikti ginčo namo kadastriniai matavimai ir nustatyti jo kadastriniai duomenys. Kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad faktinis namo plotas šiuo metu sudaro 337,52 kv. m., iš kurių tik 189,17 kv. m. sudaro Nekilnojamojo turto registre įregistruotas namo plotas, o 148,35 kv. m. ploto šiuo metu nėra įregistruota. Tokia faktinė situacija susiklostė dėl to, jog namo rekonstrukcijos metu buvo pastatytas priestatas, kuris šiuo metu nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl esamas faktinis gyvenamojo namo plotas (337,52 kv. m.) nesutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruotu namo plotu (189,17 kv. m.). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad reikšdama priešieškinį dėl atidalinimo, atsakovė neįregistruoto turto neįtraukė. Nors pastatas po rekonstrukcijos nėra įregistruotas, tačiau minėtas pastatas egzistuoja, 2021 m. birželio 26 d. buvo parengta kadastrinių matavimų byla, kurioje aptariamas priestatas nurodomas kaip gyvenamojo namo sudėtinė dalis, taip pat dar 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo parengta deklaracija apie ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą, kurioje bendras rekonstruoto gyvenamojo namo plotas nurodomas 335,30 kv. m, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrįstai prašo atidalinti namo dalį, kuri yra įregistruota, nes dalinamas gali būti tik visas pastatas. Taigi gyvenamąjį namą atidalinti šiuo metu taip kaip prašo atsakovė, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad prašydama atidalinti žemės sklypą atsakovė nenurodė priežasčių ir nepateikė duomenų, kodėl teismas turėjo taikyti atidalijimo būdą sumokant kompensaciją. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neišsprendus gyvenamojo namo dalies (priestato) nuosavybės teisės bei atitinkamų jos dalių klausimo, nėra pagrindo atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame yra pastatytas ginčo namas, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, atitinka racionalumo, tikslingumo principus ir kad jis nepažeis kitų bendraturčių, šiuo atveju – ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Nors apeliantė teigia, kad ieškovas sutiko su kompensacijos priteisimu, tik jie nesusitarė dėl kompensacijos dydžio, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas su kompensacijos priteisimu nesutiko, taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovė šioje byloje nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimas natūra nėra galimas.
29. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismo išvados dėl atidalijimo galimumo natūra, dėl faktinio naudojimosi ir kt. neatitinka bylos duomenų, taigi atsakovės pagrįstu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje, yra pagrindas sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindo konstatuoti, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina atsakovės reikalavimų nepagrįstumą, todėl pagrįstai atsakovės priešieškinį atmetė.
31. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.