- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2S-384-613/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01889-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-4744-750/2019 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratore skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Tamtamas“.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2008 m. rugsėjo 24 d. pasirašė ilgalaikę 25 m. kredito sutartį Nr. 0450818032586-34 su AB „SEB bankas“ dėl žemės sklypo, sodo namo su kitais pastatais pirkimo. Bendra sandorio suma buvo 57 055,14 Eur. 2009 m. krizės metu, prasidėjus finansiniams sunkumams, pareiškėjas tapo nemokus. Jis bandė pakeisti kredito sutartį, derinti paskolos grąžinimą su kreditoriumi, taip pat bandė pakeisti sutartį teisme, tačiau jam nepavyko. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Jo atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos. Iš viso pareiškėjo įsiskolinimai kreditoriams sudarė 50 883,70 Eur, t. y. 92 MMA. Šiuo metu pareiškėjo mėnesio pajamos yra nepakankamos susidariusioms skoloms padengti ir būtiniesiems poreikiams patenkinti, nors pareiškėjas dirba UAB „Renlina“, tačiau gauna minimalią algą, šiuo metu jis pakeisti darbo vietos neturi galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui V. P. fizinio asmens bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. P. kreditorei AB „SEB bankas“ savanoriškai paskutinę įmoką (800 Eur) sumokėjo prieš sutarties nutraukimą (2016-2017 m.). Teismo nuomone, pareiškėjas dirbdamas nelegalius darbus, savanoriškai nemokėdamas įsiskolinimo kreditorei, o įsidarbinęs tik 2019 m. liepos 18 d. ir gaudamas minimalias pajamas, nesiėmė realių veiksmų skoloms bent iš dalies padengti. Tai, kad pareiškėjas oficialiai įsidarbino tik 2019 m. liepos 18 d. rodo jo siekį formaliai atitikti sąlygas bankroto bylai iškelti, siekiant nurašyti susidariusias skolas, ir nededant jokių realių pastangų skolas sumažinti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įsidarbinti pagal specialybę (kranininku) galimybė būtų, tačiau to padaryti negali dėl sveikatos sutrikimų (galvos svaigimo, aukščio baimės, regėjimo sutrikimų). Duomenų, pagrindžiančių šias pareiškėjo aplinkybes apie sveikatos būklę byloje pateikta nėra. Dėl to, teismas sprendžia, kad pareiškėjo elgesys kai per paskutinius 3 metus dirbdamas nelegalius darbus ir tokiu būdu slėpdamas tikrąsias savo pajamas, įrodo, kad pareiškėjas sąmoningai nededa pastangų mažinti susidariusių skolų, pripažintinas nesąžiningu pareiškėjo neveikimu, o bankroto bylos iškėlimu pareiškėjas siekia tik vienintelio tikslo – kad skolos būtų nurašytos.
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, tapęs faktiškai nemokiu, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti, arba įsidarbinti didesnes nei šiuo metu gauna pajamas užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais, arba kaip nustatyta pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu, tas pajamas slėpė dirbdamas nelegalius darbus. Tokie nustatyti jo veiksmai leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas nesiekia gerinti savo finansinės būklės, t. y. sąmoningai leidžia išlikti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad netenkinti kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Teismas pažymi, kad toks pareiškėjo elgesio vertinimas yra ne tik pagrįstas byloje surinktais įrodymais, bet taip pat ir atitinka teismų praktiką.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas V. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų prašymą iškelti jam bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pareiškėjo vertinimu, jis, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei iki tol tris metus, elgėsi sąžiningai, teismo priimtos išvados dėl jo nesąžiningumo nėra pagrįstos bei įrodytos. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie tai, kad jis negali dirbti krano operatoriaus darbo dėl galvos svaigimo, aukščio baimės, regėjimo sutrikimų, tačiau teismas tokios informacijos iš pareiškėjo ir nereikalavo. Pareiškėjas pateikė visą informaciją apie savo finansinę būklę, tačiau niekuomet teismas nereikalavo informacijos apie sveikatos būklę. Pareiškėjas mano, kad teismas taip pat padarė klaidingas išvadas dėl jo darbo užsienyje bei skolinimosi iš brolio ir žento aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu bei kartu su 2020 m. sausio 3 d. prašymų dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo su UAB „Būsto paskolų draudimas“ išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas yra atsiskaitęs su UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal draudimo susitarimą BPD 045803-1/0757; skolos raštelio kopiją; medicinos dokumento išrašus, kurie patvirtina pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjas nurodo, kad šių duomenų nereikalavo pateikti pirmosios instancijos teismas, tačiau siekiant pašalinti visus neaiškumus byloje pareiškėjas naujus įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui.
10. Iš naujai teikiamų įrodymų matyti, kad naujai teikiamais įrodymais pareiškėjas įrodinėja aplinkybę, kad, siekdamas bankroto bylos iškėlimo, buvo / yra sąžiningas asmuo Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai yra susiję su bylos nagrinėjimu, gali patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl atsisakymas vien formaliais pagrindais priimti naujai pateiktus įrodymus prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, o taip pat pažeistų bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą. Byla vedama elektronine forma, bylos šalys yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, taigi turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti, teikiamų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas sprendžia, jog teisingam klausimo išnagrinėjimui tikslinga šiuos įrodymus prijungti prie bylos ir vertinti juos kartu su byloje jau esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl fizinio asmens asmens nemokumo
12. FABĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).
13. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo turimi įsipareigojimai, kurių terminai suėję, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, reikalingą pripažinti fizinio asmens nemokumui, tačiau sprendė, kad pareiškėjas, tapęs faktiškai nemokiu, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti, arba įsidarbinti didesnes nei šiuo metu gauna pajamas užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais, arba kaip nustatyta pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu, tas pajamas slėpė dirbdamas nelegalius darbus.
15. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
16. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).
17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, grindė aplinkybe, jog jis per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti, arba įsidarbinti didesnes nei šiuo metu gauna pajamas užtikrinančiame darbe, sudarančiame sąlygas nors minimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino pareiškėjo nurodytos jo sveikatos būklės ir galimybės įsidarbinti pagal turimą kvalifikaciją ir išsilavinimą, tik konstatavo, kad byloje tai pagrindžiančių duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, ar egzistavo nustatyto pareiškėjo nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. ar pirmosios instancijos teismo nurodytas V. P. nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, ar pareiškėjas atliko kokius nors tyčinius veiksmus ar sąmoningą ir kryptingą elgesį prieš savo kreditorius. Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, pareiškėjo vienintelė žinoma kreditorė AB „SEB bankas“ pateiktu atsiliepimu pirmosios instancijos teisme neprieštaravo fizinio asmens bankroto bylos V. P. iškėlimui ir paliko šį klausimą spręsti teismui.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nustačius, kad trūksta tam tikrų duomenų dėl pareiškėjų (ne)mokumo nustatymo, teismas turėjo pareikalauti iš pareiškėjo papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba savo iniciatyva juos surinkti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui V. P. iškėlimo, nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmenų sąžiningumo, tinkamai neįvertino jo sveikatos būklės ir pareiškėjo sąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.