Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo B. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. V. skundą dėl antstolės A. T. patvarkymo, kuriuo atsisakyta atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei netenkintas pareiškėjo skundas, suinteresuoti asmenys S. B., antstolė A. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas B. V. 2016-06-20 kreipėsi į antstolę A. T. su prašymu dėl areštuotos sąskaitos įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo ir prašė panaikinti patvarkymą vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir atnaujinti terminą skundui paduoti. 2016-02-20 prašymą pareiškėjas pateikė vykdomojoje byloje Nr. 0153/08/00035 (T 1, b. l. 5-6) Nurodė, kad yra objektyvios priežastys tokiam terminui atnaujinti.Nurodė, kad jo kaip kalinamojo padėtis sukliudė laiku paruošti skundą, taip apginant savo teises. Teigia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog kalinamojo padėtis yra specifinė, kadangi jo laisvė yra suvaržyta. Teigia, jog teisės aktai jam draudžia naudotis internetu, antstolis yra areštavęs sąskaitą iš kurios kalinimo metu jis turi sumokėti už procesinių dokumentų suruošimą, o taip pat ribojamas informacijos gavimas.Apeliantas teigia, kad ginčas kilo dėl to, kad buvo nesilaikyta formuojamos teismų praktikos taisyklių pagal kurias, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA dydžio, nedarant jokių išimčių tais atvejais, kai išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. 2016-06-23 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 3.5-16-02535 (T 1, b. l. 3), kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. 2016-08-31 Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi (T 1, 12-14) atmetė skolininko B. V. skundą dėl antstolės veiksmų, kurį apeliantas apskundė apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-15 nutartimi (T 1, b. l. 27-30) atskirąjį skundą tenkino iš dalies, atnaujino praleistą skundo padavimo terminą bei skundą dėl 2013-02-25 antstolės patvarkymo Nr. B13-03455 dėl išlaikymo išieškojimo teisėtumo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo B. V. skundą atmetė, bei nurodė, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas vadovaujantis CPK 736 straipsnio nuostatomis. Pažymėjo, kad CPK 733–743 straipsniais nustatyta tvarka reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Nurodė, kad iš antstolės pateikto rašto matyti, kad jokio išieškojimo iš skolininko sąskaitos antstolė neatlieka, todėl nesant paties skundo objekto, t. y. nesant antstolės veiksmų, kokius skundžia pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. V. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio patvarkymus dalyje kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; sugrąžinti antstolio nurašytas lėšas, jei tokios lėšos buvo nurašytos; panaikinti pateiktus patvarkymus vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl prašo ją naikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Teigia, jog priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, antstolė byloje yra pateikusi Marijampolės pataisos namams patvarkymą vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje į kurią vedami artimųjų pinigai būtiniausioms kalinamojo reikmėms. Pažymi, kad tokiais antstolio patvarkymais panaikinamos kalinamojo socialinės – ekonominės teisės, todėl tai prilygsta „žeminančiam orumą“ elgesiui bei pažeidžia Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnį.Taip pat nurodo, kad pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas vykdomas iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtina skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Valstybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.Apeliantas pažymi, jog skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvojoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, nei tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis.Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju neginčija išieškojimų iš jo kaip skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų pajamų, nes tam yra skirtas atskiras reglamentavimas ir skundžiami antstolio veiksmai nėra susiję su priverstiniu išieškojimu iš jo kaip skolininko darbo užmokesčio. Nurodo, kad skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija suma ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, taip pat kitiems būtiniems kalinimo metu apmokėjimams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė A. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0153/08/00035 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2007-12-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-1252-385/2007 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko B. V. pirmos eilės išieškotojai S. B.. 2016-06-22 antstolės kontoroje gautas skolininko B. V. 2016-06-20 prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (T 1, b. l. 4) bei skundas vykdomoje byloje Nr. 0153/08/00035 (T 1, b. l. 5-6) dėl areštuotos sąskaitos laisvės atėmimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. 2016-06-23 antstolė priėmė patvarkymą Nr. 3.5-16-02535 (T 1, b. l. 3), kuriuo atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. 2016-08-31 Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi (T 1, 12-14) atmetė skolininko B. V. skundą dėl antstolės veiksmų, kurį apeliantas apskundė apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-15 nutartimi (T 1, b. l. 27-30) atskirąjį skundą tenkino iš dalies, atnaujino praleistą skundo padavimo terminą bei skundą dėl 2013-02-25 antstolės patvarkymo Nr. B13-03455 dėl išlaikymo išieškojimo teisėtumo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-06-20 pareiškėjo skundą pateiktą vykdomojoje byloje Nr.0153/08/00035 išnagrinėjo iš esmės ir 2017-02-22 nutartimi jį atmetė. Dėl šios nutarties yra nagrinėjamas pareiškėjo B. V. atskirasis skundas.Civilinio proceso 338 str. numato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Civilinio proceso kodekso 306 str. apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).Atskiruoju skundu apeliantas nurodo, jog antstolė, Marijampolės pataisos namams yra pateikusi patvarkymą vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymi, kad toks antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje į kurią yra vedami artimųjų pinigai būtiniausioms kalinamojo reikmėms, pažeidžia kalinamojo socialinės – ekonominės teises, todėl tai prilygsta „žeminančiam orumą“ elgesiui. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą bei vykdomosios bylos Nr. 0153/08/00035 medžiagą neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu. Pažymėtina, kad paduodamas 2016-06-20 skundą dėl areštuotos sąskaitos ir išskaičiuojamų asmeninių lėšų gražinimo pareiškėjas nurodė tik tai, jog skundžiamas antstolės patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0153/08/00035 (koks konkretus patvarkymas skundžiamas, pateiktame skunde nenurodoma), todėl Klaipėdos apygardos teismas 2016-12-15 nutartimi (T 1, b. l. 27-30) įvertinęs vykdomosios bylos Nr.0153/08/00035 medžiagą, kad paskutinis patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, kuriuo buvo nukreiptas išieškojimas į B. V. turtą, buvo priimtas 2013-05-25 (patvarkymo Nr.B13-03455), vertino, kad šitas patvarkymą pareiškėjas B. V. skundžia ir skundą dėl 2013-02-25 antstolės patvarkymo Nr. B13-03455 dėl išlaikymo išieškojimo teisėtumo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Pažymėtina, jog iš vykdomosios bylos Nr. 0153/08/00035 medžiagos nustatyta, jog šioje byloje nėra jokio procesinio dokumento, kurio pagrindu būtų vykdomas išieškojimas iš apeliantui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-15 nutartis, kuria nurodyta kokie pareiškėjo reikalavimai turi būti nagrinėjami, apeliantui išsiųsta 2016-12-16. Apie Šilutės rajono apylinkės teisme vyksiantį teismo posėdį pareiškėjas buvo informuotas 2017-01-06 pranešimu, tačiau jis teismui nepateikė nei skundo papildymo, ar rašytinių paaiškinimų, jog teismas nagrinėja ne tą patvarkymą, kurį jis norėjo apskųsti. Civilinio proceso kodekso 312 str. taip pat numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl apelianto argumentų, jog atskiruoju skundu skundžiamas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko, kuriuo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija suma ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, taip pat kitiems būtiniems kalinimo metu apmokėjimams apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi pirmosios instancijos teismui tokios aplinkybės nebuvo nurodytos.Apeliacinės instancijos teismas taip pat išaiškina, kad susipažinus su kitomis prie vykdomosios bylos Nr. 0153/08/00035 prijungtomis vykdomosiomis bylomis nustatyta, jog vykdomojoje byloje Nr.0153/05/01293 2015-11-10 buvo priimtas patvarkymas reg.Nr.3.5-15-15404 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl antstolei įvykdžius išskaitymus iš apeliantui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir pareiškėjui su jais nesutinkant, jis vadovaujantis CPK 510 ir 512 straipsniais, gali duoti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami.Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.