- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-251-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01210-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės neišmokėtos pareiginės algos pastoviosios dalies 20 procentų priedo prie koeficiento sumos, tai yra 1329,30 EUR neatskaičius mokesčių, patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio priedą už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., tai yra kaip (duomenys neskelbtini) – 59,31 EUR, kaip (duomenys neskelbtini) – 332,32 EUR, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio delspinigius, tai yra 332,32 EUR už 20 procentų priedo nepriemoką už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalis darbo santykiai sieja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovę į (duomenys neskelbtini) pareigas. 2017 m. rugsėjo 17 d. ieškovė sutiko papildomai dirbti (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį atsakovė ieškovei įsipareigojo mokėti darbo užmokestį pagal kasmetinę tarifikaciją ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 2017 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XIII-198 5 priede nurodytą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą 1 kartą per mėnesį – 8 dieną – į asmeninę sąskaitą. Ieškovei buvo nustatyta 4 kategorija ir 4,87 pareiginės algos koeficientas. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau Darbo ginčų komisija 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6721 ieškovės prašymą atmetė, dėl to ieškovė nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) progimnazijoje apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjime nustatyta tvarka bei (duomenys neskelbtini) progimnazijos galiojančia direktoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-196 patvirtinta darbuotojų darbo apmokėjimo sistema. Ieškovė su darbo sutartyje sulygtomis darbo sąlygomis bei siūlomu darbo užmokesčiu sutiko ir darbo sutartį pasirašė. Be to, (duomenys neskelbtini) progimnazija yra Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, jokių papildomų lėšų pati neuždirba, todėl darbuotojams darbo užmokestis skaičiuojamas ir mokamas griežtai pagal steigėjo, tai yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus normatyvus, įstaigai skirtų asignavimų ir laikantis jų panaudojimo tvarkos. Nurodė, kad jeigu ieškovei būtų buvęs skaičiuojamas 20 procentų didesnis atlyginimas (20 procentų priedas) priskaičiuotoji suma sudarytų 998,34 EUR. Pažymėjo, kad atsiradus galimybėms ir pagrindui, ieškovei kaip priedai ir priemokos buvo išmokėti 263,39 EUR, todėl teisminis ginčas galėtų vykti tik dėl neišmokėtų 734,95 EUR.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas patikslino patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovės neišmokėtos pareiginės algos pastoviosios dalies 20 procentų priedo prie koeficiento sumą – 988,94 EUR, kitą patikslinto ieškinio dalį palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.
4. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės neišmokėtą 988,94 EUR sumą, neišmokėtą 45,87 EUR sumą, 260,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies padidinto koeficiento taikymo ieškovei nurodė, kad atsakovė yra biudžetinė įstaiga, todėl jai taikomos VSĮDDAĮ nuostatos. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės pareigybei nustatytos pastoviosios koeficiento dalies, tačiau byloje kyla ginčas, ar nustačius ieškovės darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientą, pastarasis turėjo būti didinamas 20 procentų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojus VISĮDDAĮ turėjo būti peržiūrėti visų darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai taikant VISĮDDAĮ. Aplinkybė, jog atsakovės darbo apmokėjimo sistemoje nebuvo įvardyti aiškūs skirstymo kriterijai, įskaitant ir A1 lygio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimą 20 procentų, negali paneigti ieškovės teisės į teisingą apmokėjimą už darbą. Teismas nustatė, kad atsakovės darbo apmokėjimo sistemoje nustatytas ieškovės pareiginės algos pastovios dalies nustatymo taisykles nustačius jos pareiginės algos koeficientą, pastarasis turėjo būti didinamas pagal VSĮDDAĮ 7 straipsnio 6 dalį. Atsakovė, nesilaikydama šių taisyklių, netinkamai apskaičiavimo ieškovei mokėtinos pareiginės algos dydį, pažeidė šalių darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. turėjo būti didinamas 20 procentų pastoviosios dalies koeficientas. Taigi ieškovei už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo neišmokėta 988,94 EUR suma, kuri priteistina iš atsakovės.
5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl įpareigojimo patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis nurodė, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos materialiosios teisinės pasekmės. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, nesukeliantis ieškovei materialiųjų teisinių padarinių. Nusprendė, kad pati ieškovė gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prašydama patikslinti kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis.
5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl 5 procentų priedo už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais ir delspinigių priteisimo nurodė, kad remiantis bylos duomenimis buvo nustatyta, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovei dirbo 0,25 etatu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagalba buvo teikiama vienam mokiniui pagal pedagoginės psichologinės tarnybos nurodymus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei, kaip (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. dirbančiai su vienu vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiu mokiniu, pareiginės pastoviosios dalies koeficientas turėjo būti didinamas nuo 5 iki 10 procentų. Ieškovė prašo minimalaus pastoviosios dalies koeficiento, tai yra 5 procentų padidinimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. priteistinas 5 procentų dydžio priedas kaip (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra bendrojo ugdymo mokykla, todėl ieškovei nebegali būti taikoma VSĮDDAĮ 5 priedo VI skyriaus 40.1.1. papunkčio nuostata, dėl to ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. nepriteistinas 5 procentų dydžio priedas kaip (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, tai yra 917,39 EUR, turi būti didinamas 5 procentais, dėl to ieškovei už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo neišmokėta 45,87 EUR suma, priteistina iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 332,32 EUR dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovė darbo užmokesčio neišmokėjo dėl neteisingai taikyto VSĮDDAĮ įstatymo nuostatų. Be to, atsakovės atstovė pažymėjo, kad asignavimai nustatyta tvarka buvo suderinti ir patvirtinti progimnazijos steigėjo, atsižvelgiant į progimnazijai skirtus asignavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė J. R. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtiną darbo užmokestį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patikslintus duomenis apie ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtiną darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 332,32 EUR dydžio delspinigius už vėlavimo išmokėti darbo užmokesčio dalį laikotarpį, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Apeliantė dėl delspinigių priteisimo nurodo, kad darbo užmokestis apeliantei pas atsakovę buvo nustatytas atsakovės direktoriaus įsakymu dėl darbo apmokėjimo sistemos. Darbo apmokėjimo sistemos 52 punkte nustatyta, kad darbuotojų darbo užmokesčio dydis tikslinamas kiekvienais mokslo metais ir (ar) pasikeitus teisės aktams. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pakeitus apeliantės darbo užmokestį atsakovė galėjo inicijuoti procesą dėl galimų asignavimų, skirtų darbo užmokesčiui, tačiau atsakovė tokių veiksmų neatliko, neinicijavo darbo apmokėjimo pakeitimų, dėl to apeliantė patyrė turtinius praradimus. Nurodo, kad apeliantės reikalavimas priteisti 332,32 EUR delspinigių yra mažesnis nei faktiškai patirti praradimai – 460,57 EUR. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, keistina, priteisiant apeliantei 332,32 EUR dydžio delspinigius.
6.2. Apeliantė dėl įpareigojimo patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis nurodė, kad šis reikalavimas pareikštas atsižvelgiant į atsakovės prievolę deklaruoti teisingus duomenis apie asmens gautas pajamas. Teigia, kad apeliantė buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, todėl apeliantė įgijo teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas bei teisingą jų apmokėjimą. Nurodo, kad apeliantei išmokėtos nėštumo ir gimdymo atostogų išmokos, paskirta motinystės išmoka tiesiogiai priklauso nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktų duomenų apie darbo užmokestį. Byloje esant pagrindui konstatuoti ieškovei išmokėto darbo užmokesčio nurodytu laikotarpiu neteisingumą apeliantė prašo įpareigoti atsakovę pateikti patikslintus duomenis apie ieškovės gautą darbo užmokestį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.
Atsiliepimas
7. Atsakovė (duomenys neskelbtini) progimnazija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juoprašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Atsakovė dėl delspinigių priteisimo nurodo, kad atsakovė, būdama savivaldybės biudžetinė įstaiga, patvirtino (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbo apmokėjimo sistemą vadovaudamasi 2017 m. birželio 6 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ir ne dėl atsakovės kaltės nebuvo apskaičiuotas bei sumokėtas pareiginės algos pastoviosios dalies priedas. Pažymi, kad apeliantė pateikė neteisingą delspinigių apskaičiavimą, kadangi delspinigiai priskaičiuoti už didesnį laikotarpį negu reikalaujama 2019 m. birželio 20 d. patikslintame ieškinyje, tai yra už 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d., o ne nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir pradelstu dienų skaičiai viršija šešių mėnesių terminą.
7.2. Atsakovė dėl įpareigojimo patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis nurodė, kad šis apeliantės reikalavimas nėra pagrįstas jokiais argumentais ir įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad šis reikalavimas yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, ir jo netenkino. Pažymi, kad apeliantė gali pati kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prašydama patikslinti kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl delspinigių priteisimo
10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nepriteisti apeliantei delspinigių netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, aiškino Darbo kodekso nuostatas. Teigia, kad atsakovės vadovo įsakymu nustatyta, jog darbo užmokestis tikslinamas kiekvienais metais ar pasikeitus teisės aktams, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Teigia, kad nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovė pavėlavo užmokėti darbo užmokestį, todėl apeliantės teisė į delspinigius negali būti paneigta. Atsakovė su apeliantės argumentais nesutinka ir nurodo, kad atsakovė, būdama savivaldybės biudžetinė įstaiga, patvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu darbo apmokėjimo sistemą ir ne dėl jos kaltės nebuvo apskaičiuotas bei sumokėtas darbo užmokestis.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu konstatuodamas faktines aplinkybes padarė įrodymų vertinimo ir darbo teisės normų taikymo pažeidimus spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.
12. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-60 nustatytas 0,07 procento delspinigių dydis (ginčo metu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 21 d. Nr. A1-310 ir 2018 m. sausio 19 d. įsakymais Nr. A1-60 patvirtintas dydis 0,07 procento).
13. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovė yra skolinga 988,94 EUR dėl netinkamo padidinto koeficiento taikymo ir 45,87 EUR dėl netinkamo 5 procentų dydžio priedo už darbą taikymo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada neginčijama.
14. Pirmiausia pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas atsisakyti priteisti delspinigius už uždelstą atsiskaityti laikotarpį tokią išvadą padarė remdamasis iš esmės dviem argumentais, tai yra, kad atsakovė darbo užmokesčio neišmokėjo dėl neteisingai taikyto VSĮDDAĮ įstatymo nuostatų ir dėl to, kad atsakovė yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba bei 2017 metų asignavimai nustatyta tvarka buvo suderinti ir patvirtinti progimnazijos steigėjo, atsižvelgiant į progimnazijai skirtus asignavimus.
15. Apeliantė ir atsakovė (duomenys neskelbtini) progimnazija 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarė darbo sutartį Nr. 269, pagal kurią apeliantė buvo priimta dirbti (duomenys neskelbtini) 1 etatu (1.2 darbo sutarties punktas). 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. P1-54 apeliantei nustatytas 4,87 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. P1-60 „Dėl J. R. darbo sutarties papildymo“ apeliantė nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. paskirta papildomai 0,25 etato dirbti (duomenys neskelbtini). Apeliantė 2018 m. lapkričio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama perskaičiuoti jos darbo užmokestį ir išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, tai yra taikyti 20 procentų didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovė atsisakė taikyti 20 procentų didesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 32, 45).
16. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog būtent atsakovės vadovas 2018 m. lapkričio 29 d. raštu atsisakė sumokėti apeliantės darbo užmokesčio nepriemoką. Pažymėtina, jog įstaigos vadovas organizuoja kasdieninę progimnazijos veiklą, atstovauja įstaigai, pagal suteiktų įgalinimų ribas, veikdamas įstaigos vardu, sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam suteiktas funkcijas. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė neteisėtai atsisakė sumokėti darbo užmokesčio nepriemoką darbuotojai ir ši aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama. Atsakovės vadovo įsakymais Nr. V-196 ir Nr. V-50 patvirtinta (duomenys neskelbtini) progimnazijos darbo apmokėjimo sistema, kurios 33–35 punktai atsakovės buvo pažeisti, nesumokant apeliantei viso priklausančio darbo užmokesčio, be to, atsakovė nevykdė pareigos patikslinti apeliantės darbo užmokesčio taip, kaip nurodyta darbo apmokėjimo sistemos 52 punkte (b. l. 34–40, 48–55), dėl to apeliantei nebuvo sumokėta 988,94 EUR suma dėl netinkamo padidinto koeficiento taikymo ir 45,87 EUR suma dėl netinkamo 5 procentų dydžio priedo už darbą taikymo už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta nutarties 12 punkte, sprendžia, kad apeliantė turi teisę ne tik į teisingą darbo užmokesčio sumokėjimą, bet teisę ir į delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą (nutarties 12 punktas).
17. Antra, apskaičiuojant apeliantei priklausančių delspinigių dydį nustatyta, kad apeliantė prašo apskaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. spalio 10 d., tačiau, kaip matyti, atsakovė darbo užmokesčio tinkamai nemokėjo nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo, be to, atsakovė pastoviosios dalies koeficiento 20 procentų padidėjimą apeliantei pradėjo mokėti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 45). Kita vertus, teismas nesutinka su atsakovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju delspinigiai gali būti priteisti tik už šešių mėnesių laikotarpį, kadangi nagrinėjamu atveju šalių darbo santykiai nėra nutrūkę, todėl nėra pagrindo taikyti DK 147 straipsnio 2 dalį, kuris numato, kad jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. DK 147 straipsnio 2 dalis taikytina tik darbo santykiams pasibaigus.
18. Pagal byloje esančius duomenis 2017 m. rugsėjį, spalį, lapkritį ieškovės darbo užmokesčio skirtumas, pritaikius 20 procentų, yra po 127,11 EUR; 2017 m. gruodį – 100,34 EUR; 2018 m. sausį – 70,39 EUR; 2018 m. vasarį, kovą – 129,06 EUR; 2018 m. balandį – 64,53 EUR; 2018 m. gegužę – 11,71 EUR; 2018 m. birželį – 61,46 EUR; 2018 m. liepą – 0 EUR; 2018 m. rugpjūtį – 41,06 EUR (b. l. 148). Taigi ieškovei už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo neišmokėta 988,94 EUR suma dėl netaikyto koeficiento. Nagrinėjamu atveju neginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, jog apeliantės pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, t. y. 917,39 EUR, turi būti didinamas 5 procentais (917,39 EUR x 5 procentai = 45,87 EUR). Taigi ieškovei už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo neišmokėta 45,87 EUR suma, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos. Perskaičiavus neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pagal netaikytą koeficientą bei papildomą 5 procentų priedą nustatyta, atsižvelgiant į pradelstų dienų skaičių bei taikant 0,07 delspinigių dydį (nutarties 12 punktas), nustatyta, kad apeliantės reikalavimas yra pagrįstas, tai yra sudaro 460,35 EUR. Tačiau siekiant neperžengti apeliantės pareikšto reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) bei į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad jos prašymo dydis dėl delspinigių priteisimo yra sumažintas (apeliacinio skundo 28 punktas), nutaria, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo pakeisti priteisiant apeliantei 332,32 EUR delspinigius iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos.
Dėl apeliantės reikalavimo patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis
19. Apeliantė dėl įpareigojimo patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis nurodė, kad šis reikalavimas pareikštas atsižvelgiant į atsakovės prievolę deklaruoti teisingus duomenis apie asmens gautas pajamas. Teigia, kad apeliantė buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, todėl apeliantė įgijo teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas bei teisingą jų apmokėjimą. Atsakovė su apeliantės argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantės reikalavimas nėra pagrįstas jokiais argumentais ir įrodymais. Pažymi, kad apeliantė gali pati kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prašydama patikslinti kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis.
20. Atsižvelgiant į apeliantės išdėstytus argumentus (nutarties 19 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kaip materialiųjų teisinių pasekmių nesukeliantį reikalavimą, nusprendė atmesti apeliantės ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis.
21. Apeliantė patikslintu ieškiniu prašė patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis. Nagrinėjau atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šis apeliantės reikalavimas nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, dėl to apeliantės reikalavimas dėl duomenų patikslinimo buvo atmestas.
22. Valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatyti valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindai. Šiam įstatymui įgyvendinti priimtose Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklėse, patvirtintose Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, nustatyta tvarka, kaip turi elgtis draudėjas ir apdraustasis, kai pateikiami arba tikslinami apdraustojo duomenys. Taisyklių 77.1 punkte nurodyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami draudėjo prašymu ir (ar) pagal 77.2 punktą apdraustojo asmens prašymu. Tačiau pagal Taisyklių 79 punkto nuostatą draudėjas, nustatęs, kad pateikė ne visą informaciją ar ją pateikė klaidingą, nedelsdamas teikia patikslintą pranešimą. Taigi pagal šį reglamentavimą pranešti apie darbuotojo duomenų pasikeitimą yra darbdavio pareiga, kartu tai ir darbuotojo teisė.
23. Darbuotojui prireikus, jis pats gali būti aktyvus, įgyvendindamas šią teisę, tai yra pranešdamas apie pasikeitusius duomenis registro valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tačiau jeigu darbuotojas (apdraustasis) tokios teisės neįgyvendina, nereiškia, kad darbdavys (draudėjas) nuo tokios pareigos atleidžiamas. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai darbdavys nevykdo pareigos pranešti apie pasikeitusius duomenis, jam gali atsirasti atsakomybė pagal viešosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2013). Pareiga pranešti apie pasikeitusius duomenis „Sodrai“, taip pat sumokėti atitinkamus mokesčius nėra sprendimo vykdymas, o po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsiradę kiti socialinio draudimo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2013).
24. Atsižvelgdamas į Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisykles (nutarties 22 punktas), kasacinio teismo praktiką (nutarties 23 punktas) apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas dėl duomenų tikslinimo nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, be to, yra perteklinis, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl duomenų tikslinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
26. Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą yra patenkinamas apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Apeliantės teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 694,66 EUR, taigi ieškinio dalį dėl 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies padidinto koeficiento taikymo patenkinus 100 procentų, ieškinio dalį dėl įpareigojimo patikslinti „Sodrai“ teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis netenkinus, ieškinio dalį dėl 5 procentų dydžio priedo už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais tenkinus 50 procentų, ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo patenkinus 100 procentų, konstatuojama, kad apeliantės patikslintas ieškinys yra patenkintas 62,50 procentų, iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos priteistina 434,16 EUR suma bylinėjimosi išlaidų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Pažymėtina, šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 9,97 EUR pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovei tenka pareiga atlyginti valstybei 62,50 procentų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 6,23 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (9,97 EUR x 62,50 proc.). Apeliantei tenka pareiga atlyginti valstybei 34,50 procentų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3,74 EUR (9,97 EUR x 34,50 proc.).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė Darbo kodekso normas spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, tai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Nr. DOK-456), juo prašo priteisti patirtas 400 EUR advokato pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tai yra patenkintas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ir atmestas reikalavimas dėl duomenų tikslinimo, laikoma, kad yra patenkinta 50 procentų apeliacinio skundo reikalavimų priteisiant apeliantei ½ patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės – 200 EUR. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, atsiliepimu į apeliacinį skundą jų paskirstyti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti:
Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos 332,32 EUR delspinigių.
Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos 434,16 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos 6,23 EUR valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.
Priteisti iš ieškovės J. R. 3,74 EUR valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.
Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti apeliantei J. R. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.