Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovei K. T. progimnazijai dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. R. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 135-137), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės K. T. progimnazijos (toliau ir atsakovė) neišmokėtos pareiginės algos pastoviosios dalies 20 procentų priedo prie koeficiento sumos, t. y. 1329,30 Eur neatskaičius mokesčių, patikslinti Sodrai teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio priedą už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., t. y. kaip mokytojo padėjėjai – 59,31 Eur, kaip psichologei – 332,32 Eur, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio delspinigius, t. y. 332,32 Eur už 20 procentų priedo nepriemoką už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalis darbo santykiai sieja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovę į psichologės pareigas. 2017 m. rugsėjo 17 d. ieškovė sutiko papildomai dirbti mokytojo padėjėja. Pagal sutartį atsakovė ieškovei įsipareigojo mokėti darbo užmokestį pagal kasmetinę tarifikaciją ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 2017 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priede nurodytą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą 1 kartą per mėnesį – 8 dieną į asmeninę sąskaitą. Ieškovei buvo nustatyta 4 kategorija ir 4,87 pareiginės algos koeficientas. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau Darbo ginčų komisija 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6721 ieškovės prašymą atmetė, dėl ko, ieškovė nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu kreipėsi į teismą.

Atsakovė K. T. progimnazija pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 64-67), su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad darbo užmokestis K. T. progimnazijoje apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjime nustatyta tvarka bei K. T. progimnazijos galiojančia direktoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-196 patvirtinta darbuotojų darbo apmokėjimo sistema. Ieškovė su darbo sutartyje sulygtomis darbo sąlygomis bei siūlomu darbo užmokesčiu sutiko ir darbo sutartį pasirašė. Be to, K. T. progimnazija yra Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, jokių papildomų lėšų pati neuždirba, todėl darbuotojams darbo užmokestis skaičiuojamas ir mokamas griežtai pagal steigėjo, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus normatyvus, įstaigai skirtų asignavimų ir laikantis jų panaudojimo tvarkos. Nurodė, kad jeigu ieškovei būtų buvęs skaičiuojamas 20 procentų didesnis atlyginimas (20 procentų priedas) priskaičiuotoji suma sudarytų 998,34 Eur. Pažymėjo, kad atsiradus galimybėms ir pagrindui, ieškovei kaip priedai ir priemokos buvo išmokėti 263,39 Eur, todėl teisminis ginčas galėtų vykti tik dėl neišmokėtų 734,95 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės J. R. atstovas advokatas L. Ž. patikslino patikslinto ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovės neišmokėtos pareiginės algos pastoviosios dalies 20 procentų priedo prie koeficiento sumą – 988,94 Eur, kitoje dalyje patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti iš esmės patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovės K. T. progimnazijos atstovė advokatė L. Š. su patikslintu ieškiniu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. R. ir atsakovė K. T. progimnazija 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - darbo sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta dirbti psichologe 1 etatu (1.2 darbo sutarties punktas); atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti pagal kasmetinę tarifikaciją ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 2017 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priedą nurodytą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą 1 kartą per mėnesį – 8 d. į asmeninę sąskaitą (b. l. 4-6). 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei nustatytas 4,87 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (b. l. 89). 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. R. darbo sutarties papildymo“ ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. paskirta papildomai 0,25 etato dirbti mokytojo padėjėjo pareigose (b. l. 6, 90). Ieškovė 2018 m. lapkričio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama perskaičiuoti jos darbo užmokestį ir išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, t. y. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento 20 procentų padidėjimą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 7). Atsakovė atsisakė mokėti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento 20 procentų padidėjimą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., o minėtą pastoviosios dalies koeficiento 20 procentų padidėjimą ieškovei pradėjo mokėti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 32, 45).

Dėl 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies padidinto koeficiento taikymo ieškovei J. R.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis). Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka (DK 140 straipsnio 4 dalis).

Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (darbo grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą reglamentuoja nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas (nuo 2019 m. liepos 1 d. - Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymas) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – VSĮDDAĮ) (VSĮDDAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Minėto įstatymo 2 straipsnis įtvirtina keturių lygių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybes, viena iš kurių A1- pareigybė, kuriai būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu arba jam prilygintu išsilavinimu. Pagal VSĮDDAĮ 5 straipsnio 1 dalį, biudžetinės įstaigos darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji dalis); 2) priemokos; 3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų; 4) premijos. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui. Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio (VSĮDDAĮ 7 straipsnio 1 dalis). Pagal VSĮDDAĮ 7 straipsnio 6 dalį, A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (VSĮDDAĮ 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų. Pažymėtina, jog VSĮDDAĮ 7 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisės norma nekito nuo pat VSĮDDAĮ įsigaliojimo momento (2017 m. vasario 1 d.).

Biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus koeficientus nustato biudžetinės įstaigos vadovas, o biudžetinės įstaigos vadovo – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (VSĮDDAĮ 7 straipsnio 9 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovę ir atsakovę nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. siejo darbo teisiniai santykiai, ieškovė K. T. progimnazijoje dirba psichologe bei mokytojo padėjėja (b. l. 5-6). Atsakovė yra biudžetinė įstaiga (b. l. 72), todėl atsakovei taikomos VSĮDDAĮ nuostatos, reglamentuojančios juos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius (VSĮDDAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šalių sudarytą 2017 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartį atsakovė K. T. progimnazija įsipareigojo ieškovei J. R. mokėti darbo užmokestį pagal kasmetinę tarifikaciją ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo 2017 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5 priedą nurodytą pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą (b. l. 4). Iš byloje pateiktos 2017 m. rugsėjo 21 d. K. T. progimnazijos darbo apmokėjimo sistemos nustatyta, kad progimnazijos darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalis) bei darbo užmokesčio sistemoje numatytos priemokos bei priedai (b. l. 34, Darbo apmokėjimo sistemos 3 punktas); progimnazijos darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pareiginės algos koeficientais (Darbo apmokėjimo sistemos 4 punktas); progimnazijos darbuotojams ne daugiau kaip 1 kartą per metus gali būti skiriamos premijos (Darbo apmokėjimo sistemos 26, 27 punktai), priemokos (Darbo apmokėjimo sistemos 28 punktas) (b. l. 34-40). Pagal Darbo apmokėjimo sistemos 47.4 punktą, psichologo pareigybei pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma pagal VSĮDDAĮ 5 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją nustatomas fiksuotas mėnesinis darbo užmokesčio dydis (b. l. 38). 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovės K. T. progimnazijos direktoriaus įsakymu „Dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų etatiniams darbuotojams nustatymo“ ieškovei J. R. nustatytas 4,87 koeficientas, nedidinant pareiginės algos pastoviosios dalies (b. l. 93-95). 2018 m. rugsėjo 3 d. K. T. progimnazijos direktoriaus įsakymu ieškovei J. R. nustatytas 4,87 koeficientas, padidinant pareiginės algos pastoviąją dalį (b. l. 56-57,45).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės J. R. pareigybei nustatytos pastoviosios koeficiento dalies, tačiau byloje kyla ginčas, ar nustačius ieškovės darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientą, pastarasis turėjo būti didinamas 20 procentų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis VSĮDDAĮ nuostatomis. Minėta, kad pagal VSĮDDAĮ 2 straipsnio 1 dalį, A1 pareigybės lygiui priskiriama pareigybė, kuriai būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu arba jam prilygintu išsilavinimu. Pagal Švietimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, psichologinę pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės eitos pareigos darbo sutarties galiojimo metu būtų pasikeitusios ar pakeistos, kad būtų pasikeitę kvalifikaciniai reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės J. R. dalykinių savybių bei tinkamos kvalifikacijos vykdyti darbo sutartyje numatytas darbo funkcijas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 187 straipsnis). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovės pareigybė yra priskiriama A1 lygiui – tai patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. įsakymu patvirtinta bendrojo ugdymo mokyklų, išskyrus mokyklas – darželius, darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo normatyvai (b. l. 146).

Taigi, remiantis VSĮDDAĮ nuostatomis bei byloje esančiais duomenimis, ieškovės pareigybė atitiko A1 pareigybės lygiui keliamus reikalavimus, todėl pagal VSĮDDAĮ 7 straipsnio 6 dalį, nustačius ieškovei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą šis turėjo būti didinamas 20 procentų. Pažymėtina, jog 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojus VISĮDDAĮ turėjo būti peržiūrėti visų darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai taikant VISĮDDAĮ. Aplinkybė, jog atsakovės K. T. progimnazijos Darbo apmokėjimo sistemoje nebuvo įvardyti aiškūs skirstymo kriterijai, įskaitant ir A1 lygio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimą 20 procentų, negali paneigti ieškovės teisės į teisingą apmokėjimą už darbą (DK 2 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad VSĮDDAĮ 7 straipsnio 6 dalies norma nenustato jokių jos netaikymo atskirų kategorijų biudžetinių įstaigų darbuotojams išimčių. Įvertinus šios normos turinį ir struktūrą, ji laikytina imperatyviąja, nesuteikiančia įstaigos vadovui teisės vienašališkai nuspręsti jos netaikyti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1924-910/2019). Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal atsakovės Darbo apmokėjimo sistemoje nustatytas ieškovės pareiginės algos pastovios dalies nustatymo taisykles nustačius jos pareiginės algos koeficientą, pastarasis turėjo būti didinamas pagal VSĮDDAĮ 7 straipsnio 6 dalį (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė K. T. progimnazija, nesilaikydama šių taisyklių, netinkamai apskaičiavimo ieškovei mokėtinos pareiginės algos dydį, pažeidė šalių darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema (DK 140 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei J. R. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. turėjo būti didinamas 20 procentų pastoviosios dalies koeficientas.

Esant tokiai situacijai, ieškovei neišmokėta pastovaus darbo užmokesčio dalis išmokėtina. Ieškovė prašo išmokėti 988,94 Eur sumą. Pagal byloje esančius duomenis 2017 m. rugsėjį, spalį, lapkritį ieškovės darbo užmokesčio skirtumas, pritaikius 20 procentų yra po 127,11 Eur; 2017 m. gruodį - 100,34 Eur; 2018 m. sausį – 70,39 Eur; 2018 m. vasarį, kovą – 129,06 Eur; 2018 m. balandį – 64,53 Eur; 2018 m. gegužę – 11,71 Eur; 2018 m. birželį – 61,46 Eur; 2018 m. liepą – 0 Eur; 2018 m. rugpjūtį – 41,06 Eur (b. l. 148). Taigi, ieškovei už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo neišmokėta 988,94 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovės K. T. progimnazijos.

Dėl įpareigojimo patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis

Ieškovė J. R. patikslintu ieškiniu prašė patikslinti Sodrai teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis.

Ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovės patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas, nesukeliantis ieškovei materialiųjų teisinių padarinių. Pažymėtina, kad pati ieškovė gali kreiptis į Sodrą prašydama patikslinti kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, ieškovės J. R. reikalavimas patikslinti Sodrai teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis, netenkintinas.

Dėl 5 procentų dydžio priedo už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais

Ieškovė J. R. prašo priteisti iš atsakovės K. T. progimnazijos 5 procentų dydžio priedą už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais, t. y. 59,31 Eur sumą (5 procentai) kaip mokytojo padėjėjai ir 332,32 Eur sumą (5 procentai) kaip psichologei, už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.

VSĮDDAĮ 5 priedo VII skyriaus 42 punkte (įstatymo redakcija iki 2018 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo mokyklų, bendrųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų mokytojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, auklėtojams, mokytojų padėjėjams, kurių klasėje (grupėje) ugdomi 1–4 mokiniai, kuriems pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų yra nustačiusios vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 5–10 procentų, o jeigu yra 5 ir daugiau tokių mokinių, – 5–20 procentų, o mokytojų padėjėjams – 5–15 procentų. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad ieškovė J. R. nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. K. T. progimnazijoje dirbo 0,25 etatu mokytojo padėjėjo pareigose (b. l. 6), mokytojo padėjėjo pagalba buvo teikiama vienam mokiniui pagal pedagoginės psichologinės tarnybos nurodymus (b. l. 149). Iš 2017 – 2018 m. K. T. progimnazijos Švietimo pagalbos gavėjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sąrašo nustatyta, kad 2017 - 2018 m. K. T. progimnazijoje buvo 4 mokiniai, turintys vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių. Iš 2018 - 2019 m. K. T. progimnazijos Švietimo pagalbos gavėjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sąrašo nustatyta, kad 2018 - 2019 m. K. T. progimnazijoje buvo 13 mokinių, turinčių vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei J. R., kaip mokytojos padėjėjai, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., dirbančiai su vienu vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiu mokiniu, pareiginės pastoviosios dalies koeficientas turėjo būti didinamas nuo 5–10 procentų. Ieškovė prašo minimalaus pastoviosios dalies koeficiento, t. y. 5 procentų padidinimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovei J. R. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. priteistinas 5 procentų dydžio priedas, kaip mokytojo padėjėjai.

Pedagoginėse psichologinėse tarnybose (švietimo pagalbos tarnybose) dirbančių psichologų, specialiųjų pedagogų ir socialinių pedagogų, mokyklose ir kitose įstaigose dirbančių psichologų ir socialinių pedagogų darbo apmokėjimas reglamentuotas VSĮDDAĮ 5 priedo VI skyriuje (įstatymo redakcija iki 2018 m. rugsėjo 1 d.). VSĮDDAĮ 5 priedo VI skyriuje (40.1.1. papunktyje) nustatyta, kad koeficientai didinami 5–20 procentų – jaunimo mokyklų (klasių) psichologams ir socialiniams pedagogams. Jaunimo mokykla – tai mokykla, kurioje mokosi motyvacijos stokojantys, nepritapę ar dėl kitų priežasčių bendrojo ugdymo mokyklų nelankantys mokiniai. K. T. progimnazija yra bendrojo ugdymo mokykla (b. l. 72). Atsižvelgiant į tai, ieškovei J. R. begali būti taikoma VSĮDDAĮ 5 priedo VI skyriaus 40.1.1. papunkčio nuostata. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovei J. R. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. nepriteistinas 5 procentų dydžio priedas, kaip psichologei.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovės J. R. nurodytos 5 procentų sumos apskaičiavimo. Ieškovė nurodo, kad 5 procentų suma, kaip mokytojos padėjėjai, atitinka 59,31 Eur. Atsakovės K. T. progimnazijos atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės paskaičiavimais, nurodydama, kad 5 procentų suma, kaip mokytojos padėjėjai, atitinka 45,87 Eur. Iš byloje pateiktos Mokėjimo istorijos nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. pažymos nustatyta, kad ieškovei J. R. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., kaip mokytojo padėjėjai, buvo išmokėta 917,39 Eur pareiginės algos (b. l. 124). Nagrinėjamu atveju pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, t. y. 917,39 Eur turi būti didinamas 5 procentais (917,39 Eur x 5 procentai = 45,87 Eur). Taigi, ieškovei už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. rugsėjo neišmokėta 45,87 Eur suma, priteistina iš atsakovės K. T. progimnazijos.

Dėl delspinigių priteisimo

Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

Ieškovė J. R. prašo priteisti 332,32 Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

Byloje ieškovė J. R. kėlė reikalavimą dėl darbo užmokesčio dalies išieškojimo atsakovei K. T. progimnazijai neteisingai taikant įstatymo nuostatas. Teismas nusprendė, kad ieškovės J. R. reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovė darbo užmokesčio neišmokėjo dėl neteisingai taikyto VSĮDDAĮ įstatymo nuostatų. Be to, atsakovės K. T. progimnazijos atstovė advokatė pažymėjo, kad K. T. progimnazija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba bei 2017 metų asignavimai nustatyta tvarka buvo suderinti ir patvirtinti progimnazijos steigėjo, atsižvelgiant į progimnazijai skirtus asignavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, atmestinas.

Dėl bylos medžiagos viešumo

Ieškovės J. R. atstovas advokatas L. Ž. teismo posėdžio metu pateikė prašymą nustatyti, kad į bylą pateikti 2017 – 2018 m. bei 2018 – 2019 m. K. T. progimnazijos Švietimo pagalbos gavėjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sąrašai yra nevieša bylos medžiaga.

CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, siekiant apsaugoti sąrašuose nurodytus asmenis bei jų privataus gyvenimo slaptumą, ieškovės atstovo prašymas tenkintinas, į bylą pateikti 2017 – 2018 m. bei 2018 – 2019 m. K. T. progimnazijos Švietimo pagalbos gavėjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sąrašai pripažintini nevieša bylos medžiaga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 694,66 Eur, taigi ieškinio dalį dėl 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies padidinto koeficiento taikymo patenkinus 100 procentų, ieškinio dalį dėl įpareigojimo patikslinti Sodrai teikiamų kiekvieno mėnesio draudžiamųjų pajamų duomenis netenkinus, ieškinio dalį dėl 5 procentų dydžio priedo už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais tenkinus 50 procentų, ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo netenkinus, ieškovei J. R., ieškinį tenkinus 37,50 procentų, iš atsakovės K. T. progimnazijos priteistina 260,50 Eur suma bylinėjimosi išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė teismui nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovės K. T. progimnazijos į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė J. R. buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 31 Eur žyminio mokesčio.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 dalis). Šioje byloje už procesinių dokumentų įteikimą valstybė patyrė 9,97 Eur pašto išlaidų. Atsakovei tenka pareiga atlyginti valstybei 37,50 procentų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (9,97 Eur x 37,50 proc.). Ieškovei tenka pareiga atlyginti valstybei 62,50 procentų valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 6,23 Eur (9,97 Eur x 62,50 proc.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovės K. T. progimnazijos neišmokėtą 988,94 Eur sumą.

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovės K. T. progimnazijos neišmokėtą 45,87 Eur sumą.

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovės K. T. progimnazijos 260,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės K. T. progimnazijos 31 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 3,74 Eur už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-3176-824/2019, įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovės J. R. 6,23 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-3176-824/2019, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Pripažinti 2017 – 2018 m. bei 2018 – 2019 m. K. T. progimnazijos Švietimo pagalbos gavėjų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sąrašus nevieša bylos medžiaga.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.