Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1967-1033/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
1-1967-1033/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23434-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
G. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1967-1033/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23434-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui,kaltinamajam G. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2020 m. birželio 15 d., apie 21.51 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. D. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo viešbutyje, nuo kurio netoli jo namai, todėl pagalvojo, kad pavažiuos su mašina. Buvo išgėręs 100 gramų „Trejos devynerios“, važiavo po maždaug valandos, bet tikrai daugiau nei pusė valandos, gal 45 minutės. Nors ikiteisminio tyrimo metu jo parodymuose nurodyta, kad jis išgėrė 200 gramų, tačiau iš tikrųjų buvo 100 gramų, bet gėrimas buvo pakankamai stiprus - 38 laipsnių. Važiavo automobiliu „Mazda“ vienas. Automobilis priklauso jam, buvo pirktas lizingu. Gal pusę metų turi šį automobilį, moka lizingo mokesčius, kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Jo vairavimo stažas apie (duomenys neskelbtini) metų. Vieną kartą buvo baustas administracine tvarka prieš 8 ar 9 metus, buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą 2 metams, bet nevairavo 7-8 metus. Šiuo metu jo automobilis yra pas galimą laiduotoją. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Ateityje neplanuoja vairuoti automobilio, artėja pensija. Automobilis buvo kaip darbo priemonė, nes kiekvieną dieną reikėjo važinėti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur dirba. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti kiek įmanomą švelnesnę baudžiamojo poveikio priemonę, nes mašina yra visiškai nauja ir lizingo suma didelė. Pažada, kad daugiau toks dalykas nepasikartos.

Teismo posėdyje apklaustas galimas laiduotojas G. D. paaiškino, kad jam (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) metų tarnauja (duomenys neskelbtini), yra vedęs, gyvena Vilniuje. Kaltinamasis yra jo dėdė – tėčio brolis. Savo prašymą dėl laidavimo palaiko. Savo dėdę labai gerai pažįsta, dažnai bendrauja, savaitgaliais ir per atostogas kartu praleidžia daug laiko (duomenys neskelbtini) pas jo tėvus ir kartu pas kaltinamojo brolį ir jo mamą. G. D. nusprendė kad, daugiau automobiliu nevažinės ir teisių nebelaikys, tai buvo paskutinis kartas važinėjant automobiliu. Dėdės poelgį vertina labai blogai. Jis pats vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų. Turi su žmona paėmęs būsto paskolą, kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi. Kiekvieną mėnesį gauna pastovias pajamas, jo žmona taip pat dirba.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-06-15 apie 20 val. viešbutyje, kuriame gyveno, išgėrė mažą butelį 200 g trauktinės. Paskui apie 21 val. važiavo į miesto centrą. Važiavo automobiliu „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį 2020-01-02 yra paėmęs lizingu ir yra šio automobilio naudotojas. Automobilio savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini). Kurioje gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, tiksliai negali pasakyti, nes labai sutriko. Pareigūnas jo paprašė automobilio dokumentų, paskui paklausė ar vartojo alkoholį. Atsakė, kad vartojo ir buvo patikrintas alkotesteriu. Pirmu pūtimu kiek įpūtė nepamena, paskui pūtė antrą kartą ir įpūtė 1,68 promilės. Pareigūnas paaiškino, kad bus sulaikytas, o automobilis nuvežtas į aikštelę. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Dėl padaryto labai gailisi. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas laidavimu (b. l. 36).

Liudytojas N. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020-06-15 darbą pradėjo nuo 19.30 val. kartu su vyriausiąja patrule E. K.. Apie 21.34 val. patruliuodami Vilniaus miesto teritorijoje iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prospektu, link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoja automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus. Paskui minėtą automobilį važiuoja pranešėjas. (duomenys neskelbtini) sankryžoje minėtas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. Priėjus prie automobilio, pro vairuotojo pusės durelių nuleistą langą sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairavo G. D., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus vairuotojo ar jis šiandien vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vartojo apie 17.00 val. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Tada paprašė vairuotojo išlipti iš automobilio, siekiant nustatyti neblaivumo požymius. Vairuotojui išlipus buvo pasiūlyta jam eiti tiesia linija - pėda po pėdos. Vairuotojas praėjo, stovėdamas pirštu pataikė į nosies galą, tačiau iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl nuspręsta vairuotojo blaivumą patikrinti alkotesteriu. Pirmu pūtimu 21.51 val. vairuotojui buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas, 22.27 val. antro pūtimo metu nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. 21.51 val. po pirmo pūtimo vairuotojas buvo sulaikytas. Sustabdžius minėtą automobilį patikrinimui, vairuotojas automobilyje alkoholio nevartojo. Automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ir priverstinai išvežtas į UAB „Tomados“ automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius. Apžiūrint automobilį, jo viduje jokio alkoholio nebuvo. Sulaikytas vairuotojas G. D. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. A. 2020-06-15 tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodė apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 5).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2020-06-15 21.34 val. pranešė, jog link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas pavojingai manevruoja, galimai neblaivus (b. l. 1).

Neblaivumo nustatymo aktas ir asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai patvirtina, kad 2020-06-15 21.51 val. G. D. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, o 22.27 val. nustatytas 1, 68 promilių neblaivumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 10, 11-13).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-06-15 22.15 val. buvo apžiūrėtas automobilis „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: priekinis bamperis. Apžiūra užfiksuota fotolentelėje (b. l. 14-18).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Mazda CX-30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2020-01-03, savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), valdytojas - G. D. (b. l. 24).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2020 m. birželio mėnesį automobilio „Mazda CX-30“ vidutinė kaina Lietuvoje buvo 20 880 Eur su PVM (b. l. 25).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad G. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-06-15 21.51 val. iki 2020-06-16 11.14 val. (b. l. 27, 29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog G. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020-06-15 apie 21.51 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,68 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo policijos pareigūno N. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinis pranešimas, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, G. D. laikino sulaikymo protokolas bei kita aukščiau nurodyta rašytinė bylos medžiaga. G. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

G. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. D. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirti laiduotoju jo sūnėną G. D., kuris pateikė prašymą dėl laidavimo (b. l. 70). Savo rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinamasis G. D. nurodė, jog savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau nebuvo teistas (b. l. 69).

Laiduotojas G. D. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad jis yra kaltinamojo G. D. sūnėnas, juos sieja glaudus emocinis ryšys, jie nuolat bendrauja, kartu aptaria problemas ir bendrai ieško sprendimų būdų. Jis yra neteistas, nepriekaištingos reputacijos, mano, kad gali daryti dėdei teigiamą įtaką ir yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl prašo perduoti G. D. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 70).

Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formaliosios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl G. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant G. D. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta, administracine tvarka baustas du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą), baudas sumokėjęs, nuobaudos galioja. Viso proceso metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, dirba, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena, jo veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, žalingų pasekmių neatsirado, žala nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad G. D. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

G. D., kurį prašoma paskirti laiduotoju, yra kaltinamojo brolio sūnus, jie gyvena tame pačiame mieste (Vilniuje), dažnai bendrauja, kartu aptaria problemas ir bendrai ieško sprendimų būdų, juos sieja tarpusavio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas. G. D. turi pastovų darbą, šeimą, yra neteistas, vieną kartą 2016-05-19 baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą (vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis), baudą sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi. Todėl, įvertinęs G. D. asmenybę, jo vertybinę orientaciją, giminystės ryšius ir tarpusavio santykius, nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamasis G. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Šią veiką padarė pirmą kartą, žala neatsirado, važiavo mieste vakaro metu, kai eismas nėra labai intensyvus, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,68 promilių), kuris labiau artimas minimaliai ribai, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminas mažesnis už tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 16 d. (b. l. 38-40).

Taip pat prokuroras prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 17 256 eurus (be PVM).

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Byloje nustatyta, kad automobilis „Mazda CX-30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o juridiniam asmeniui – UAB (duomenys neskelbtini), kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. D. turėtų būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).

Pagal Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuluotą išaiškinimą už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama individuali ir pernelyg didelė našta (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Mazda CX-30“ vidutinė kaina Lietuvoje 2020 m. birželio mėnesį buvo 20 880 eurų su PVM (17 256 Eur be PVM). Todėl, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir gailėjosi, yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), jo materialinę padėtį (dirba, moka lizingo įmokas už įsigytą automobilį, kuriuo padarė nusikalstamą veiką), į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta, todėl teismas skiria G. D. dalies turto (automobilio „Mazda CX-30“) vertės konfiskavimą – 4000 Eur, kurios pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-16 nutarimais G. D. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38, 40, 44) – paliktinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2020-06-18 UAB „Tomadas“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 9,00 Eur su PVM (b. l. 21). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo G. D. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti jį laiduotojo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. D. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Mazda CX-30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš G. D. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 9,00 Eur (devynis eurus) proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Išaiškinti G. D., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. D., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas