Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės, Dalios Pranckienės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Timresa“, atstovaujamos nemokumo administratorės J. Ž., ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir LUAB, bendrovė) „Timresa“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. K. 35 350 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

38. Apelianto nuomone, teismas suklydo ir dėl 2021-07-29 kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad 2 100 Eur yra priimta iš atsakovo, įnešimas iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), neva tai pinigai įnešti tiesiogiai iš įmonės banko sąskaitos. Tačiau teismas vėlgi nevertino pačios banko sąskaitos išrašo, todėl padarė klaidingas išvadas.

39. Kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, 2021-11-29 jokie pinigai nuo įmonės sąskaitos nebuvo nuimti (išgryninti). 2021-11-23 įmonė buvo grąžinusi atsakovui 6 000 Eur paskolą (ši suma yra įtraukta į ieškovės nurodytą 155 700 Eur atsakovui grąžintą sumą). Teismas 2 100 Eur turėjo mažinti atsakovui sugrąžintos paskolos dydį.

44. Atkreipia dėmesį, kad minėtos sumos, kurios buvo įneštos į įmonės kasą, nebuvo nuimtos nuo banko sąskaitos, kaip grynieji pinigai (nebuvo išgryninti), o buvo grąžinti kaip paskola į atsakovo banko sąskaitą. Mano, jog turėtų būti laikoma, kad įmonė atsakovui grąžino 143 200 Eur (155 700 Eur -12 500 Eur), todėl teismas nepagrįstai priteisė 12 500 Eur iš atsakovo.

48. Atkreipia dėmesį, kad įmonė nemokėjo suinteresuotajam asmeniui jokių palūkanų ar delspinigių, todėl suinteresuotajam asmeniui buvo grąžinti tik pastarojo įmonei paskolinti pinigai.

49. Be to, teismas visiškai neargumentavo, kodėl atmeta atsakovo atstovės argumentus, kad tam, jog minėtus 10 000 Eur vertinti kaip akcininko įnašą, turi būti atlikti šie įstatyme imperatyviai numatyti veiksmai, o būtent: eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytiną bendrovės pelną (nuostolius). Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodomi akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visus ar dalį nuostolių nusprendė padengti akcininkai). Taigi privalomos dvi aplinkybės: nuostolių buvimas, kuriems padengti eiliniame visuotiniame akcininkų sprendime priimamas sprendimas padengti nuostolius.

51. Kaip matyti iš ieškovės banko sąskaitos išrašo įnešti 10 000 Eur buvo panaudoti atsakovo paskolos grąžinimui: 2021-10-11 atsakovui grąžinta paskola 5 000 Eur, o 2021-10-12 grąžinta paskola 4 000 Eur. Taigi akivaizdu, kad įmonė nepanaudojo paskolintų pinigų apyvartinėms reikmėms.

52. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad atsakovas minėtus 87 500 Eur, kuriuos paskolino įmonei, pats skolinosi iš kitų fizinių asmenų, siekdamas paskolinti įmonei, kad ši kuo greičiau atsiskaitytų su kreditoriumi UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, suteikusiu paskolą, tokiu būdu sumažintų išlaidas palūkanoms už paskolą mokėti.

53. Kaip matyti iš atsakovo asmeninės banko sąskaitos, kuri buvo pateikta teismui 2024-04-08, atsakovas 2021 m. spalio 12 d. ir 13 d. grąžino kaip paskolą M. K.. Tiesiog susidarė tokia situacija, kad atsakovas turėjo skubiai grąžinti suteiktą jam asmeninę paskolą M. K., tačiau gretimai nebuvo veikiančio AB SEB banko bankomato, į kurį būtų galima įnešti pinigus (asmeninė atsakovo banko sąskaita yra SEB banke), todėl atsakovas įnešė savo asmeninius pinigus į įmonės banko sąskaitą kaip paskolą ir tą pačią dieną bei sekančią dieną atliko paskolos sau grąžinimą, grąžindamas pinigus į asmeninę banko sąskaitą, iš kurios iškart atliko paskolos grąžinimą savo kreditoriui.

56. Taigi teismas visiškai nepagrįstai prie 130 350 Eur atsakovo paskolintų piniginių lėšų, dėl kurių nėra ginčo, nepridėjo 10 000 Eur atsakovo paskolintų ieškovei ir įneštų grynaisiais pinigais į banko sąskaitą. Atsakovas į ieškovės banko sąskaitą ar kasą yra įnešęs iš viso 153 135 Eur (130 350 Eur + 10 535 Eur + 12 250 Eur), todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 22 785 Eur.

59. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus kiekvieną atsakovo atliktą mokėjimą ieškovei, taip pat ieškovės mokėjimus atsakovui, nustatytas teisinis pinigų perdavimo pagrindas ir vadovaujantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, bei kasacinio teismo suformuota praktika dėl paskolos teisinių santykių.

60. Pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, kad santykius kvalifikuoti kaip paskolos santykius vien atsakovo pinigų perdavimo fakto (kai nenurodyta perduodamų pinigų paskirtis) nepakanka, būtina ir kita sąlyga, t. y. paskolos gavėjo (Ieškovės) įsipareigojimas grąžinti pinigus. Byloje nesant jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent tikėtiną išvadą apie galimai susiklosčiusius paskolos teisinius santykius dėl 25 350 Eur sumos, teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo 25 350 Eur skolą.

62. Mano, kad atsakovo argumentai, kad į ieškovės kasą įnešti 12 250 Eur grynieji pinigai buvo atsakovo paskola ieškovei yra nepagrįsti. Minėtos lėšos nebuvo atsakovo suteikta paskola ieškovei, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įnešti pinigai yra paskola, ir, kad ieškovė įsipareigojo atsakovui gautus pinigus grąžinti. Be to, tiek kasos pajamų orderius, tiek įrašus kasos knygoje padarė ir pasirašė pats atsakovas, nurodydamas, kad įnešami grynieji iš ieškovės banko sąskaitos ir jokių prielaidų pinigų įnešimus vertinti kaip paskolą, nėra, net jei pinigai ir nebuvo nuimti iš ieškovės banko sąskaitos.

63. Byloje surinktiems įrodymams prieštarauja ir atsakovo argumentai, kad 2021-06-01 į ieškovės banko sąskaitą įnešti 535 Eur grynaisiais pinigais taip pat buvo atsakovo paskola ieškovei. Šiuos atsakovo argumentus paneigia 2021-06-01 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad iš ieškovės kasos atsakovui buvo išduoti 535 Eur grynieji pinigai, skirti įnešimui į ieškovės banko sąskaitą, o banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2021-06-01 šie pinigai buvo įnešti į ieškovės banko sąskaitą ir tai nebuvo atsakovo paskola ieškovei.

64. Atsakovas taip pat nepagrįstai nurodo, kad 2021-10-11 į ieškovės banko sąskaitą įnešti 10 000 Eur taip pat buvo atsakovo suteikta paskola ieškovei, nes jokių įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie paskolos suteikimą, byloje nėra. Sutinka su teismo vertinimu, kad tai buvo atsakovo, kaip ieškovės akcininko, įnašas ir šias išvadas patvirtina UAB „Timresa“ 27102 sąskaitos bankuose 2021-01-01 - 2021-12-31 Apyvartos žiniaraštis, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad 2021-10-11 gauti 10 000 Eur yra būtent „akcininko įnašas“.

66. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės vertinimu, teismas padarė pagrįstą ir labiau tikėtiną išvadą, kad 10 000 Eur buvo akcininko įnašas, o ne paskola, nes apie galimus paskolos santykius byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, o ieškovės apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad įnešti 10 000 Eur yra akcininko įnašas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

68. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi apeliaciniu skundu skundžiama tik ta teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai dėl 25 350 Eur skolos priteisimo, kartu nurodant, kad atsakovas pripažįsta, jog ieškovė jam yra permokėjusi 2 565 Eur, įvertinus, kad apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinio skundo ribomis, teisėjų kolegija, pasisako tik dėl apskųstos teismo sprendimo dalies.

69. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. K. nuo 2020-07-02 iki 2023-08-18 buvo UAB „Timresa“ vadovu, o vieninteliu akcininku – nuo 2020-06-07. Kauno apygardos teismo 2023-07-31 nutartimi UAB „Timresa“ iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-1037-657/2023).

70. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas atliko šiuos mokėjimus kaip paskolas ieškovei: pagal 2020-07-02 kasos pajamų orderį TIM 07-01– 10 000 Eur grynaisiais pinigais, 2020-07-22 – 26 000 Eur įnešimas banko kortele, 2020-10-29 – 3 000 Eur, 2020-10-29 – 500 Eur, 2021-02-01 – 2 400 Eur, 2021-03-29 – 50 Eur, 2021-06-16 – 3 000 Eur, 2021-06-22 – 400 Eur, 2021-06-30 – 500 Eur, 2021-08-03 – 3 500 Eur, 2021-08-20 – 600 Eur, 2021-08-25 – 40 000 Eur, 2021-08-31 – 4 500 Eur, 2021-09-01 – 35 000 Eur, 2021-10-17 – 500 Eur, 2021-11-08 – 400 Eur, t. y. iš viso 130 350 Eur. Taip pat nustatyta, kad į ieškovės banko sąskaitą 2021-06-01 įnešta grynais pinigais 535 Eur, 2021-10-11 - 10 000 Eur, bei 12 250 Eur pagal kasos pajamų orderius: TIM 03-1, TIM 03-2, TIM 04-1, TIM 05-1, TIM 07-1, TIM 09-1, TIM 01-1. Viso 22 785 Eur. Pagal bylos duomenis ieškovė atsakovui grąžino: 2020-11-20 – 150 Eur, 2020-11-26 – 4 000 Eur, 2020-11-30 – 1 500 Eur, 2020-09-30 – 400 Eur, 2020-12-07 – 500 Eur, 2021-01-06 – 1 100 Eur, 2021-01-18 – 500 Eur, 2021-02-18 – 500 Eur, 2021-03-08 – 1 400 Eur, 2021-03-22 – 1 450 Eur, 2021-04-01 – 3 000 Eur, 2021-04-06 – 500 Eur, 2021-05-05 – 200 Eur, 2021-07-16 – 5 000 Eur, 2021-07-29 – 2 500 Eur, 2021-09-20 – 4 000 Eur, 2021-10-11 – 5 000 Eur, 2021-10-12 – 4 000 Eur, 2021-11-23 – 6 000 Eur, 2021-12-07 – 1 000 Eur, 2021-12-19 – 49 000 Eur, 2021-12-28 – 20 000 Eur, 2022-01-10 – 8 000 Eur, 2022-01-18 – 4 000 Eur, 2022-01-24 – 32 000 Eur, t. y. iš viso 155 700 Eur.

71. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad priimant ginčijamą sprendimą, buvo neišsamiai įvertinti į bylą pateikti duomenys ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir detaliai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, grindžiamas byloje esančių įrodymų visetu, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

72. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, kreipėsi į teismą, be kita ko, su reikalavimu priteisti iš atsakovo 25 350 Eur skolą, kurią ieškovė permokėjo atsakovui grąžindama atsakovo įmonei suteiktas paskolas. Atsakovas gi atsikirtinėjo, jog atsakovo ieškovei perduota 22 785 Eur suma: 2021-06-01 – 535 Eur ir 2021-10-11 – 10 000 Eur grynaisiais pinigais, taip pat 12 250 Eur pagal kasos pajamų orderius 2021 m. TIM 03-1, TIM 04-1, TIM 05-1, TIM 06-1, TIM 07-1, TIM 09-1, TIM 01-1 buvo atsakovo paskola, kurią ieškovė buvo įsipareigojusi atsakovui grąžinti, ir pripažino reikalavimą tik dėl 2 565 Eur permokos. Tokios pozicijos atsakovas laikosi ir apeliaciniame skunde, pabrėždamas, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, tad priešingas vertinimas yra nepagrįstas, kaip ir išvada atsakovo 2021-10-11 į kasą įneštus 10 000 Eur laikyti „akcininko įnašu“.

73. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateikiama paskolos sutarties samprata apibrėžianti ją kaip sutartį, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2022-04-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 2024-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024).

74. Priešingai apelianto pozicijai, pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog 12 250 Eur lėšos buvo jo suteikta paskola ieškovei, paneigia įmonės banko sąskaitos išrašai.

75. Sykiu primintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės reglamentavusios juridinių asmenų kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką, nustatančią grynųjų pinigų priėmimą, išmokėjimą, jų apskaitą ir laikymą kasoje. Taisyklių 16 punktas numatė, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Taisyklių 30 punktas įtvirtino nuostatą, kad už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

76. Apeliantas nurodo, kad iš ieškinio ir pridedamo ieškovės banko sąskaitos išrašo, į ieškovės sąskaitą įneštų pinigų sumą nėra įtrauktas 2021-06-01 grynųjų pinigų įnešimas 535 Eur sumai. Kaip teisingai nustatė, pirmosios instancijos teismas, 2021-06-01 kasos išlaidų orderis Nr. 06-1 patvirtina, kad atsakovui buvo išduota ši pinigų suma tikslu įnešti į ieškovės banko sąskaitą. Kad pinigai įnešti į Bendrovės banko sąskaitą patvirtina ir kasos knygos už 2021 m. birželio mėnesį duomenys ir faktinė aplinkybė, kad į ieškovės sąskaitą 2021-06-01 įnešta būtent ši suma. Šiuo atveju jokių įrodymų, kad ši suma buvo paskolinta atsakovo ieškovei byloje nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju šį kasos išlaidų orderį ir kasos knygos duomenis, kad juos patikrino pasirašė būtent atsakovas, taip patvirtindamas pinigų įnešimo į jo vadovaujamos bendrovės kasą pagrindą – įnešimą į įmonės banko sąskaitą, o ne paskolos suteikimą.

77. Teisėjų kolegija analogiškai atmeta kaip nepagrįstus ir apelianto argumentus, jog 2021-09-20 kasos pajamų orderyje Nr. 09-1 nurodytą 4 000 Eur sumą, teismas turėjo vertinti kaip atsakovo papildomai paskolintus pinigus įmonei įnešant grynuosius pinigus į įmonės kasą ir atitinkamai sumažinti ieškinyje nurodytą atsakovui išmokėtą sumą.

78. Dar kartą pabrėžtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ši suma buvo paskolos teisinių santykių dalykas. Vėl gi 2021-09-20 kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) tiek pats atsakovas, tiek vyr. buhalterė savo parašais patvirtino, jog 4 000 Eur yra įnešimas iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės sąskaitos, o tos pačios dienos kasos išlaidų orderyje Nr. 09-1, jį pasirašydamas jau tik atsakovas nurodė, jog šie pinigai iš ieškovės kasos išmokėti trečiajam asmeniui MB „NT paslaugų centras” kaip avanso grąžinimas. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas šį išmokėjimą atliko atsakovas, pasirašęs tiek išlaidų orderį, kaip įmonės vadovas, pinigų gavėjas. Kasos knygoje už 2021 m. rugsėjo mėn. taip pat atsispindi šių finansinių operacijų duomenys.

79. Nors iš atsakovo į bylą pateikto AB SEB bankas sąskaitos 2021-01-01 – 2021-12-31 išrašo matyti, kad UAB „Timresa” jam tą pačią dieną pervedė 4 000 Eur kaip paskolos grąžinimą, tačiau sąskaitos išrašas nepatvirtina, jog atsakovas šią sumą tądien išsigrynino, ir kaip jis teigia, paskolino įnešdamas į bendrovės kasą.

80. Sutikti su apelianto argumentais, kad 2021-07-29 kasos pajamų orderyje Nr. 07-1 nurodyta 2 100 Eur suma, 2021-05-05 kasos pajamų orderyje Nr. 05-1 nurodyta 200 Eur suma, 2021-04-01 kasos pajamų orderyje Nr. 04-1 nurodyta 3 000 Eur sumą, 2021-03-20 kasos pajamų orderyje Nr. 03-1 nurodyta 1 400 Eur suma, 2021-03-22 kasos pajamų orderyje Nr. 03-02 nurodyta 1 450 Eur suma, bei 2022-01-10 kasos pajamų orderyje Nr. 01-1 nurodyta 100 Eur suma, turėjo būti mažinamas atsakovui sugrąžintos paskolos dydis, nes realiai jis jokių pinigų iš įmonės sąskaitų nenuiminėjo, kad vien tai, jog įmonė jam pavedimais grąžindavo paskolą, teismas turėjo vertinti, kad įnešdamas pirmiau paminėtas sumas teikdavo įmonei paskolas, nėra pagrindo. Juolab, kad byloje esantys įrodymai – banko sąskaitos išrašo duomenys, apyvartos žiniaraščiai, apskaitos registro duomenys, 2020-09-30 kasos išlaidų orderis Nr. 09-3 (pagrindas – grąžinama beprocentinė akcininko paskola), 2020-07-02 kasos pajamų orderis TIM 07-01 (pagrindas – iš akcininko į kasą priimta 10 000 Eur beprocentinė paskola), visgi, leidžia spręsti, kad pinigines lėšas, kaip skolinamas įmonei, atsakovas labai aiškiai įvardydavo minėtuose dokumentuose, nurodant, kad tai yra paskola.

81. Apelianto įsitikinimas, kad ginčo sumų įnešimas pagal minėtus 2021 m. kasos pajamų orderius savaime pagrindžia atsakovo paskolos bendrovei suteikimo pagrindą, pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo klausimu nepaneigia, ir vertintinas kaip deklaratyvaus ir prieštaringo pobūdžio. Viena vertus, apeliantas tvirtina, kad paskolos suteikimo faktui įrodyti pakanka, kad jis realiai nenuimdavo grynųjų pinigų iš įmonės sąskaitos, kita vertus teigia, kad jei teismas, visgi, vertintų, kad pinigai iš sąskaitos buvo nuimti ir įnešti į įmonės kasą, tai tuomet jam turėtų būti mažinamas atitinkamomis sumomis grąžintos paskolos dydis.

82. Primintina, kad visus šiuos kasos pajamų orderius, kasos knygą pildė būtent atsakovas, ir būtent jis nurodė, jog įneša tokio dydžio pinigų sumas grynaisiais į kasą. Bendrovės vadovo atliekamų grynųjų pinigų įnešimas į bendrovės kasą turi būti vykdomas pagal teisės aktų reikalavimus, užtikrinant tinkamą apskaitą ir piniginių lėšų judėjimo pagrįstumą. Akivaizdu, kad įnešdamas grynuosius pinigus (ką patvirtina kasos pajamų orderiuose ir kasos knygoje pateikiami paties atsakovo duomenys), atsakingas asmuo, turi pateikti aiškų pagrindą, pavyzdžiui, kad tai yra paskola, akcininko įnašas, pajamos iš sandorių, įmonės grynųjų pinigų iš sąskaitos įnešimas ir pan. Atitinkamai šis pagrindas atsispindi tiek kasos pajamų orderyje, tiek kasos pajamų orderio kvite, kuris patvirtina pinigų įnešimą. Pinigų įnešimas įforminamas kasos knygoje, kurioje, vėl gi, be finansinės operacijos datos, sumos, privalomai nurodomas operacijos pagrindas (šiuo atveju orderiuose nurodoma, jog M. K. įneša grynuosius į kasą (iš banko sąskaitos)).

83. Vadovui įnešant asmenines lėšas, akivaizdu, kad jos turi būti atskirtos nuo įmonės lėšų ir tai turi aiškiai atsispindėti įmonės apskaitoje, nes tai turi reikšmės tokių lėšų apmokestinimo klausimui, o netinkamai įforminti įnešimai gali būti laikomi neapskaitytomis pajamomis ir apskaitos pažeidimu. Būtent vadovas, kaip įmonės atsakingas asmuo, privalo užtikrinti kad tokie įnešimai atitiktų Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, ką ir numato pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos.

84. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 12500 Eur kaip jam grąžintos paskolos permoką, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, apelianto argumentais mažinti permoką jo, kaip atskaitingo asmens, įneštomis į ieškovės kasą pagal kasos pajamų orderius sumomis, teisėjų kolegija pagrindo nenustatė.

85. Nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jo per du kartus 2021-10-11 įnešti į ieškovės sąskaitą po 5 000 Eur grynaisiais, yra ne paskola, o akcininko įnašas.

86. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog ją grąžino.

87. Atsakovas teigia, kad 10 000 Eur jis paskolino ieškovei 2021-10-11 įnešdamas į ieškovės banko sąskaitą grynaisiais pinigais po 5 000 Eur, todėl šios pinigų sumos ieškovė nepagrįstai neįtraukė į atsakovo ieškovei suteiktų paskolų sumą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad, be kita ko, turi būti įrodyta ir paskolos gavėjo (ieškovės) įsipareigojimas grąžinti tokio dydžio paskolos sumą, tačiau kaip minėta, ši suma apskaitos dokumentuose yra aiškiai apskaityta ne kaip paskola, o kaip akcininko įnašas. Tai, kad apeliantas minėtą sumą įnešė bankomate, kad neturėjo galimybių tuo metu nurodyti sumos pervedimo pagrindo, nekeičia vertinimo, kad ši suma turėtų būti laikytina paskola suteikta bendrovei.

89. Taigi, vien tarp atsakovo ir ieškovės susiklosčiusi praktika be rašytinių sutarčių skolinti ir skolintis lėšas neįrodo fakto, kad į ieškovės banko sąskaitą 2021-10-11 įnešta, ir kaip akcininko įnašas, apskaityta pinigų suma, taip pat turėtų būti vertinama kaip jo suteikta paskola bendrovei, dėl ko atitinkamai permokos suma turėtų būti mažinama.

90. Argumentai, kad jei teismas vertintų, jog sandoriai buvo niekiniai dėl įstatymo nustatytos privalomos notarinės formos nesilaikymo (CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio 5 dalis), tuomet įmonė gavusi pinigus iš suinteresuoto asmens kaip paskolą, bet kokiu atveju privalėjo pastarajam grąžinti visas gautas pinigines lėšas, nepagrįsti jau tuo aspektu, kad bylos duomenys nepagrindžia tarp šalių buvus sudarytą paskolos sutartį dėl 10 000 Eur sumos, kuri įnešta į ieškovės sąskaitą 2021-10-11.

91. Nesutiktina su apeliantu, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovo atstovės argumentus, jog vertinti minėtą sumą, kaip akcininko įnašą, nėra pagrindo, nes turėjo būti atlikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 59 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 5 punkte imperatyviai numatyti veiksmai, laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų iš esmės pasisakė, detaliai išanalizuodamas bylos duomenis, susijusius su sudėtinga tuometine įmonės finansine padėtimi, be kita ko akcentuojant ir tai, kad dar pagal 2020 metų balanso duomenis įmonės turto vertė 2020-12-31 dienai buvo 152 100 Eur, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 166 899 Eur, kad įmonė turėjo 17 298 Eur nuostolį, o nuo 2021 metų VĮ Registrų centrui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų ir tik 2023-05-22 VĮ Registrų centrui pateikė 2020 m. balansą. Teismas rėmėsi ir įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2023-07-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1037-657/2023, kuria iškelta ieškovei bankroto byla, konstatuotomis aplinkybėmis, jog bendrovės finansiniai sunkumai tęsėsi jau keletą metų, dėl ko akivaizdu, kad jai buvo būtina finansinė pagalba.

92. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje esančio Juridinių asmenų registro 2023-08-23 išrašo duomenimis, registruotas UAB „Timresa“ vienasmenis atstovavimas – juridinio asmens vardu veikia vadovas ir vienintelis akcininkas. Aktualiu laikotarpiu šis asmuo buvo būtent bendrovės vadovas – atsakovas M. K.. Apelianto minimas ABĮ 59 straipsnis reglamentuoja pelno (nuostolių) paskirstymą, o ne imperatyviai nustato veiksmus, būtinus akcininko įnašui atlikti, kaip, kad teigiama apeliaciniame skunde. Akcentuojamos ABĮ 59 straipsnio 2 dalies nuostatos, numato kas turi būti nurodoma visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius). Kaip teisingai pasisakė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateiktas akcininko sprendimas padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininko įnašais, atsakovas nepatvirtino, kad toks sprendimas buvo priimtas. Tačiau tai, kad toks susirinkimas nebuvo surengtas nepaneigia fakto, kad 10 000 Eur suma buvo apskaityta kaip akcininko įnašas bei niekaip nepatvirtina, kad ši suma faktiškai buvo paskolinta ieškovei, o pastaroji buvo įsipareigojusi tokią sumą grąžinti atsakovui.

93. Kita vertus, apeliantas nutyli, jog tokius įnašus akivaizdžiai įmonės mokumui užtikrinti (ką patvirtinta Kauno apygardos teismo 2023-07-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1037-657/2023 konstatuotos aplinkybės dėl įmonės finansinių sunkumų) kaip akcininkas ieškovei teikė ne kartą. Pavyzdžiui, kasos apyvartos žiniaraštis už 2020-10-01 – 2020-12-31 patvirtina, kad jis 2020-10-28 atliko 3 000 Eur akcininko įnašą, 2020-10-29 – 500 Eur dydžio akcininko įnašą, apyvartos žiniaraštyje už 2021-01-01 – 2021-12-31 laikotarpį taip pat yra įrašų tiek apie akcininko įnašus, tiek apie jų grąžinimus. Tai, kad apeliantas, kaip ieškovės akcininkas, tiek teikdavo paskolas bendrovei, tiek pats skolindavosi iš jos, tiek atlikdavo akcininko įnašus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog 2021-10-11 įnešdamas į ieškovės banko sąskaitą 10 000 Eur, atsakovas teikė savo valdomai bendrovei finansinę pagalbą, bet ne paskolą.

94. Apelianto argumentai, kad jis ieškovei suteiktas kaip paskolas lėšas pats skolindavosi iš kitų asmenų, kad ši kuo greičiau galėtų atsiskaityti su kreditoriumi, suteikusiu paskolą, tokiu būdu sumažinti išlaidas palūkanoms, ar pats turėjo poreikį grąžinti asmeninę paskolą su juo susijusiems asmenims, nagrinėjamos bylos dalykui nėra reikšmingi. Kita vertus tokie apelianto argumentai rodo, jo pozicijos dėl įmonės sudėtingos finansinės padėties, nenuoseklumą ir prieštaringumą, apie ką bus pasisakyta toliau.

95. Sykiu primintina, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, nors kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl bankrutuojančios įmonės permokėtos sumos grąžinimo, o atsakovo atsikirtimų pagrindas – kaip akcininko įnašą apskaitytą 10 000 Eur sumą pripažinti paskola ieškovei ir taip sumažinti reikalaujamos permokos sumą, nesudaro pagrindo išplėsti ieškinio ribas analizuojant apelianto akcentuojamą aplinkybę – kaip konkretus akcininko įnašas šiuo atveju buvo panaudotas.

96. Analogiškai pasisakytina ir dėl apelianto argumentų, kad teismas klaidingai nurodė, jog įmonė jau 2020 metais veikė nuostolingai. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu tiesiog pacitavo Kauno apygardos teismo 2023-07-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1037-657/2023, kuria iškelta ieškovei bankroto byla konstatuotas aplinkybes dėl įmonės finansinės padėties ir faktinio pagrindo iškelti bankroto bylą, o kaip jau minėta nutarties 94 punkte, pats apeliantas nurodo, kad jam tekdavo net asmeniškai skolintis lėšas dėl įmonės skolinių įsipareigojimų padengimo.

97. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad šalys buvo sudariusios susitarimą (bet kokia forma) dėl paskolos 10 000 Eur sumos suteikimo ieškovei, todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, atsakovo argumentai, jog nesilaikius privalomos notarinės formos sandoris yra negaliojantis ir jam turi būti grąžinta 10 000 Eur, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

98. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus ta apimtimi, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimus, neįrodė paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo egzistavimo fakto dėl ieškovės reikalaujamos 25 350 Eur sumos, todėl teismas šioje dalyje ieškinį tenkino pagrįstai.

99. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2023-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

100. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl ginčo esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

101. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra. Ieškovei nepateikus įrodymų apie tokias išlaidas, šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-06 sprendimą palikti nepakeistą.