Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skundžiamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atkreipė teismo dėmesį, jog nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas baustas už 12 administracinių nusižengimų (pažeidimų), iš jų 5 kartus už nustatyto greičio viršijimą. Policijos registrų duomenys (2002 m. pareiškėjas 2 kartus baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą arba girto pasirodymą viešoje vietoje, 2019 m. pripažintas kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą (nusikaltimą padarė būdamas neblaivus), 2021 m. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam) patvirtina išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui, o teistumo panaikinimas nėra reikšmingas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas, ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 22-IL-20-04229-e, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 25 d. kreipėsi į Kauno apskr. VPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (b. l. 24).

Šioje byloje skundžiamu sprendimu Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2023 m. balandžio 1 d.) III skyriaus 14–17 punktais, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 25–26).

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi, ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įsakymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti įstatymo lydimieji teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis, taip pat išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai numato šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą ir tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus savigynai neišduotas dėl galimos grėsmės visuomenės saugumui, taip pat dėl jam taikytos baudžiamosios ir administracinės atsakomybės.

Byloje esančiais duomenimis (2022 m. spalio 25 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu) nustatyta, jog pareiškėjas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 5 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 322 straipsnio, 325 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 1 m. laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (b. l. 28).

Skundžiamame sprendime nurodyta, kad Kauno rajono policijos komisariate 2003 m. lapkričio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01600-03 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas akcentavo, jog minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra, todėl šie duomenys negali pagrįsti grėsmės visuomenei. Teismas pažymi, kad iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog nors Kauno rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. birželio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01600-03, kuris buvo pradėtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dėl pareiškėjo sukčiavimo ir buvo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau iš minėto nutarimo (b. l. 32–33) matyti, kad jame konstatuota, jog pareiškėjas apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą (medieną), padarydamas nukentėjusiam J. R. 6 336,92 Lt žalą, t. y. nusikalstama veika nuosavybei buvo įrodyta, o, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kėsinimasis į nuosavybę yra vienas iš kriterijų institucijai sprendžiant leidimo išdavimo klausimą.

Byloje esantys duomenys (b. l. 18–23) patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Tuo pačiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus ir šaudmenis vienerius metus ir šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nepaisant to, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas pasibaigė 2021 m., tačiau nuosprendyje buvo konstatuoti faktai, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10 d. apie 22.20 val.,

būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,46 prom.), viešoje vietoje, t. y. viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto bendrosiose įtalpose, kuriose yra valgomasis, viešbučio svečių bei administracijos akivaizdoje demonstravo rankoje laikomą užtaisytą šaunamąjį ginklą – pistoletą „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu grasindamas demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sukėlė jų išgąstį bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo vertinimu, vien tik minėtame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai šioje byloje, jog pareiškėjo neadekvatūs veiksmai be teisėto pagrindo naudojantis ginklu sukėlė pavojų visuomenei, todėl atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės visuomenės saugumui. Nuosprendyje buvo pažymėta, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamai veikai. Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas linkęs vartoti alkoholį, dėl to jo elgesys tampa neadekvatus, neprognozuojamas.

Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2022 m. gruodžio 27 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys (b. l. 34–34), iš kurių matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. baustas už 12 administracinių nusižengimų, iš jų 5 kartus už nustatyto leistino greičio viršijimą (b. l. 36, 38, 40, 41, 43), 2 kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą arba girto pasirodymą viešoje vietoje (b. l. 44–45). Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas 2021 m. balandžio 2 d. (laiko požiūriu palyginti neseniai) transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, dėl to 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti atėmimu 6 mėn. (b. l. 34). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog transporto priemonių vairavimas, vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad tokio pobūdžio dokumentai (nutarimai nutraukti, administracinio nusižengimo nutarimai ir pan.) pripažįstami oficialiais teisės aktų nustatyta tvarka priimtais tinkamais įrodymais nagrinėjant šio pobūdžio ginčus.

Pareiškėjo akcentuojamos aplinkybės, kad jo teistumas išnykęs, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nepaneigia Sprendime padarytos išvados dėl atsisakymo išduoti ginklą pareiškėjui Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu teisėtumo. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teistumas asmeniui lemia įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, jog esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016). Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1689-525/2017).

Pareiškėjo argumentai, jog jis charakterizuojamas teigiamai ir į bylą pateiktos teigiamos charakteristikos (b. l. 56–58), atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus praeityje, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjui leidimo ginklams neišdavimas yra neproporcinga priemonė, nes šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams.

Nagrinėjamoje byloje Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą ginklui Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo aktualios redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu. To paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) byloje nebuvo taikomas ir klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, atsakovo pagrįstai nebuvo sprendžiamas, todėl paminėti pareiškėjo argumentai, juos siejant su Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo nuostatomis, nagrinėjamu atveju ginčui neaktualūs.

Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios susijusios su šiam klausimui išspręsti aktualia Įstatymo norma. Akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami atsakovo Sprendimo argumentai, dėl kurių kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog nustatyti ir įrodymais pagrįsti pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ir visuomenės saugumui Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2640-602/2021, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2575-520/2021).

Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklą yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas ir tinkamai motyvuotas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir patenkinti išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.