Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovei L. G. ir ieškovės atstovei advokatei G. M., atsakovui V. G. ir atsakovo atstovams advokatui A. K. bei A. G., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G., tretiesiems asmenims AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir pagal atsakovo V. G. priešieškinį ieškovei L. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, S. P., O. J., UAB (duomenys neskelbtini), M. V. Š., G. Z., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2015-11-12 patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 150-151, t. 4, b. l. 36-46) prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų – N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam jų iki pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; padalinti santuokos metu įgytą turtą, ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0640 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų-vandentiekio vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų-fekalijų vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,1655 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,0760 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2500 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų; atsakovui pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį 0,0640 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų-vandentiekio vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų-fekalijų vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,1655 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,0760 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2500 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų, lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovei 5000 Eur neturtinės žalos; prievolę AB „Swedbank“ dėl 312 544 Eur dydžio paskolos palikti solidaria prievole; prievolė pagal paskolos sutartį su Danske banko Klaipėdos filialu lieka atsakovo asmenine prievole, o ieškovė lieka laiduotoja pagal šią prievolę; prievoles pagal paskolos sutartis su S. P., O. J., G. Z. ir M. Š. pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes – „G.“ ir „G.“; po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas kitam nepriteisti; priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis turi liguistą potraukį alkoholiui, azartiniams lošimams ir pastaruoju metu netgi pradėjo naudoti smurtą prieš šeimos narius. Nurodo, kad 2013-07-06 atsakovas būdamas neblaivus buvo sumušęs ieškovę ir tai matė vaikai bei giminaičiai. 2013-11-17 kvietė policiją į namus dėl to, kad atsakovas puolė savo motiną ir ieškovę. 2013 metų gruodžio viduryje atsakovas būdamas neblaivus, grįžęs iš kazino, iškirto su kirviu namų duris. Atsakovo poelgis su jų vyriausiąja dukra ir ieškovės motina, kai atsakovas joms grasino, parodė, kad tolimesnis šalių bendras gyvenimas kartu neįmanomas. Atsakovas dėl šio nusikaltimo buvo pripažintas kaltu, tik atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl grasinimo ieškovei ir šalių dukters draugui yra priimtas atsakovo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, kadangi vaikai yra labiau prie ieškovės prisirišę, ieškovė jais rūpinasi: veža į mokyklą, darželį, gamina maistą, slaugo sergančius, padeda paruošti pamokas, kartu leidžia laisvalaikį. Vaikai nori su ieškove pasilikti po santuokos nutraukimo, o be to, su atsakovu jiems būtų nesaugu. Gyvenant santuokoje, atsakovas vaikų išlaikymui per mėnesį skirdavo po 2000 Lt kiekvienam, nes jo verslas yra pelningas, jis gauna didžiules pajamas. Mano, kad ir po santuokos nutraukimo vaikams turėtų būti skiriamas tokio paties dydžio išlaikymas. Vaikai lanko papildomus užsiėmimus: šokių, muzikos, užsienio kalbų, plaukimo ir šie papildomi užsiėmimai yra mokami. Taip pat jiems reikalingi pinigai maistui, vitaminams, mokyklinėms reikmėms, rūbams ir laisvalaikiui. Mano, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus tinkamai išlaikyti vaikus bei teikti jiems kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Eur kiekvienam. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad šalių skolos viršija santuokos metu įgyto turto rinkos vertę, abu solidariai yra atsakingi už suteiktas bankų paskolas, šalių santuokoje įgytas turtas yra įkeistas užtikrinant UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paskolas, todėl tikslinga turtą padalinti lygiomis dalimis. Nurodo, kad paskolos sutartyse, sudarytose tarp atsakovo ir S. P., O. J., G. Z. ir M. Š., nurodytos pinigų sumos šeimos poreikių patenkinimui nebuvo išleistos. Šių paskolos sutarčių ieškovė nepasirašė, šios paskolos sutartys negali būti įtraukiamos į šalių santuokinio turto balansą, nes tai asmeniniai atsakovo įsipareigojimai šiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Šilutės rajono savivaldybės CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus – dukrą N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas negyvena sutuoktinių gyvenimo.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys nutrūko. Konstatuotina, kad šalys pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas – taip patvirtina ir bylos medžiaga dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų (t. 1. b. l. 21, 173-178, t. 2, b. l. 59, 128-139, t. 3, b. l. 51, 66-76). Konstatuotina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina. Skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti nagrinėjamu atveju netikslinga, nes sutuoktiniai, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą (CK 3.54 str. 4 d.). Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo (CPK 185 str., CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „G.“, atsakovui – „G.“, dėl to ginčo tarp šalių nėra (CK 3.69 str. 1 d.). Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.72 str. 1 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų – N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas priešieškiniu taipogi prašo nustatyti nepilnamečių vaikų N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra jauno amžiaus, visą laiką gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su motina prieštarautų jų interesams, ieškovės ir atsakovo prašymas tenkintinas, nepilnamečių N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove L. G. – tam neprieštarauja ir byloje išvadą teikianti institucija (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam jų iki pilnametystės. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam po 150 Eur per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei LR CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Ieškovė pateikė vaikų išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimus, pagal kuriuos per mėnesį A. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skyrė apie 1594 Lt (461,65 Eur), iš jų: 240 Lt už darželį, 40 Lt už šokių būrelį, 30 Lt už dramos būrelį, 50 Lt vitaminams, 50 Lt vaistams, 200 Lt rūbams, 100 Lt avalynei, 500 Lt maistui, 284 Lt už komunalinius mokesčius, 100 Lt laisvalaikiui (t. 1, b. l. 23). Per mėnesį N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skyrė apie 1944 Lt (563,02 Eur), iš jų: 100 Lt už šokių būrelį, 200 Lt muzikos užsiėmimams, 160 Lt plaukimo pamokoms, 50 Lt vitaminams, 50 Lt vaistams, 250 Lt rūbams, 100 Lt avalynei, 600 Lt maistui, 284 Lt už komunalinius mokesčius, 100 Lt laisvalaikiui, 50 Lt už mobilųjį telefoną (t. 1, b. l. 24). Ieškovė nurodė, kad vaikai specialiųjų poreikių neturi. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas sumas paskaičiavimuose (CPK 178 str.). Teismas siūlė ieškovei apteikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų vaikų poreikiams dydį per mėnesį, tačiau ji atsisakė.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Byloje išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad kiekvienam iš vaikų, kad būtų patenkinami jų poreikiai turėtų būti teikiamas ne mažesnis minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio išlaikymas, kuris, šiuo metu, yra 350 Eur, t. y. iš kiekvieno tėvo po 175 Eur.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos gaunamas atlyginimas per mėnesį yra apie 360 Eur (t. 4, b. l. 149-151). Atsakovas šiuo metu dirba VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 159). Jo gaunamas atlyginimas per abi darbovietes per mėnesį yra 1445 Eur (t. 4, b. l. 160-161). Ieškovė nurodo, kad gyvenant santuokoje, atsakovas vaikų išlaikymui per mėnesį skirdavo po 2000 Lt kiekvienam, nes jo verslas yra pelningas, jis gauna didžiules pajamas. Mano, kad ir po santuokos nutraukimo vaikams turėtų būti skiriamas tokio paties dydžio išlaikymas. Vaikai lanko papildomus užsiėmimus: šokių, muzikos, užsienio kalbų, plaukimo ir šie papildomi užsiėmimai yra mokami. Taip pat jiems reikalingi pinigai maistui, vitaminams, mokyklinėms reikmėms, rūbams ir laisvalaikiui. Mano, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus tinkamai išlaikyti vaikus bei teikti jiems kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Eur kiekvienam. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu priteisti iš atsakovo N. G. ir A. G. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur kiekvienam jų iki pilnametystės, yra įsitikinęs, kad tokia suma yra visiškai neprotinga. Nurodo, kad ieškovė 500 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, tačiau nepateikė jokių tokio išlaikymo dydžio reikalingumą patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad atsakovo pajamos per abi darbovietes VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra pakankamos, kad galėtų skirti kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį po 500 Eur. Pažymėtina, kad nors atsakovas ir ginčijo ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio, tačiau pats neįrodinėjo, kodėl ieškovės prašoma priteisti suma vaikų išlaikymui yra per didelė ir koks yra pagrįstas išlaidų šalių vaikų poreikiams dydis (CPK 178 str.). Teismui pasiūlius šalims pateikti įrodymus dėl vaikų išlaikymo dydžio, abi šalys įrodymų nepateikė.

Konstatuotina, kad ieškovė nepagrindė sumų, nurodytų vaikų išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimuose, kodėl nepilnamečiams vaikams reikalingas didesnis išlaikymas negu vienas minimalus mėnesinis atlyginimas per mėnesį (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas byloje aplinkybes, į vaikų interesus, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į vaiko tėvų turtinę padėtį – abu turi užtikrinti savo būtinuosius suaugusių žmonių poreikius, įvertinus šalių vaikų amžių ir atitinkamus poreikius, atsižvelgiant į tai, kad minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2016-01-01 yra 350 Eur, šiuo metu laikytina, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų poreikiams po 175 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Ieškovės atstovė teismo posėdyje patikslino, kad prašo priteisti išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – prašymas tenkintinas dėl nepilnamečių vaikų interesų ir išlaikymas jiems priteistinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-06-04.

Ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Išsprendus klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, naikintinos 2014-06-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo po 144,81 Eur kiekvienam vaikui priteisimas (t. 1, b. l. 152-153, CPK 150 str.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.161 str. 3 d., apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios konvencijos 7 str. 2 d. nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 str. 1 d. nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 str. 3 d. nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra numatyta CK 3.156 str. Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Šioje civilinėje byloje 2014-07-02 nutartimi (t. 1, b. l. 179-180) atsakovui buvo taikytos laikinąsias apsaugos priemonės, vadovaujantis CK 3.65 str. 2 d. 1 p., įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014-06-17 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-00566-14 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-06-20 nutartį, iš kurių matyti, kad atsakovo V. G. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 1 d., už tai, kad jis 2014-04-02 apie 22.30 val. šalių namuose (duomenys neskelbtini), grasino savo nepilnametei dukteriai G. G. sunkiai sutrikdyti sveikatą bei nužudyti, tačiau tyrimas nutrauktas, V. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovas 2014-06-20 grįžo į namus (duomenys neskelbtini), reiškia nepasitenkinimą dėl iškeltos santuokos nutraukimo bylos, dėl atsakovo elgesio, grasinimų, žeminimų ieškovė su nepilnamečiais vaikais jautėsi nesaugi. Bylos dėl santuokos nutraukimo proceso metu šalys pradėjo gyventi atskirai ir įtampa tarp jų atslūgo. Tokią išvadą leidžia daryti ir tinkamas šalių elgesys posėdžio metu bei aplinkybės, kaip šalys geranoriškai tarėsi bei sprendė bendravimo su vaikais klausimus bylos eigoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyti atsakovo V. G. laikiną bendravimo su vaikais tvarką iki civilinės bylos dėl jo santuokos nutraukimo išnagrinėjimo: atsakovas turi teisę pasiimti dukrą N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.00 val. iš jų buvimo vietos ir privalo 20.00 val. grąžinti vaikus mamai L. G. į jų gyvenamąją vietą, 2015-07-02 nutartimi (t. 3, b. l. 152-153) atsakovo prašymu buvo nustatyta laikina jo bendravimo su vaikais didesne apimtimi – jam nustatyta teisė pasiimti dukrą N. G. ir sūnų A. G. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iš jų buvimo vietos ir privalo sekmadienį 18.00 val. grąžinti vaikus mamai L. G. į jų gyvenamąją vietą. Savivaldybės institucijos išvadai duoti atstovų 2015-06-30 pateikta nuomone, tokia tvarka nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų – vaikai nurodė norintys daugiau bendrauti su tėvu, laikiną bendravimo su vaikais tvarką didesne apimtimi, nei yra nustatyta teismo 2014-10-24 nutartimi, nes ji šiuo metu atitinka vaikų interesus: V. G. turi teisę pasiimti dukrą N. G. ir sūnų A. G. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Laikinosios apsaugos priemonės galioja ir šiuo metu ir byloje nėra duomenų, kad tokia nustatyta tvarka pažeidė nepilnamečių vaikų interesus.

Įvertinus šiuo metu byloje esančius duomenis apie šalių tarpusavio ir bendravimo su vaikais santykius, konstatuotina, kad šiuo metu byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog egzistuoja realus pavojus, kad atsakovas smurtauja ir agresyviai elgiasi prieš sutuoktinę ar šalių nepilnamečius vaikus, todėl konstatuotina, kad yra pagrindas panaikinti 2014-07-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų (CK 3.65 str. 2 d. 1 p., CPK 144 str. 1d.). 2014-04-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo pirmadieniais ir trečiadieniais su vaikais naikintina, nes tokių materialinių teisinių reikalavimų dėl tokios bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikšta, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės neturi pagrindo tolimesniam galiojimui (CPK 144 str. 1 d., 150 str.).

Byloje nenustatyta faktų, jog šiuo metu vaikų bendravimas su tėvu kenktų vaikų interesams. Priešingai byloje teikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys ir posėdžio metu pateiktoje išvada teigiama, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus (t. 2, b. l. 58, t. 3, b. l. 132).

Atsižvelgus į tai, kad šalys neskyrė daug dėmesio atsakovo priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkai, teismas, įvertinęs prašomą sprendimu nustatyti bendravimo tvarką atsižvelgus į sprendimo įgyvendinimo ir priverstinio vykdymo aspektus bei šalių teisių bei jų suvaržymo pagrįstumo ir proporcingumo aspektu, tvirtina atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką siauresne, nei jis prašo apimtimi.

Teismas nesutinka su atsakovo reikalavimu sprendime nurodyti, kad atsakovas su vaikais bendrauja kitu neapibrėžtu konkrečia data ar įvykiu laiku (suderintu su ieškove tarp šalių, jei netrukdys vaikų mokslams, ieškovei suteikus galimybę bendrauti pagal tam tikras sąlygas ir kitu laiku ar perkelti neįvykusius susitikimus į kitą sutartą laiką (a, b, d, c, f ir g punktai). Bendravimo tvarka nustatoma šalių reikalavimu, todėl šalys turi laikytis šios tvarkos, jeigu nesusitaria kitaip. Sprendimo priėmimo metu vaikai yra maži, tėvo siūlomas bendravimo tvarkos keitimas nesiderina Teismui priėmus sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo jis tampa privalomai vykdytinu dokumentu, todėl jame konkrečiai neįvardintų teisių ar pareigų nustatymo bei įgyvendinimo perspektyvos yra menkos. Įstatyme nustatyta, kad suteikti galimybę bendrauti kartu negyvenančiam tėvui su vaikais yra asmens, pas kurį vaikai gyvena, pareiga, jis neturi teisės kliudyti vaikams bendrauti su tėvu. Nagrinėjamu atveju, sprendimu nustatoma tik privaloma bendravimo tvarka, šalys gali savo nuožiūra ir tartis dėl kitokio ar papildomo atsakovo bendravimo su vaikais bet kuriuo metu iki jų pilnametystės. Paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas ir ši teisė neturėtų būti ribojama teritorijos aspektu, išskyrus atvejus, kai teismas nustato išimtines aplinkybes, kurios pateisintų šios teisės ribojimus. Šioje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių taisyklių, kurios pateisintų šios teisės ribojimą, todėl teismas atsakovo priešieškinio g punktu reiškiamo reikalavimo įpareigoti pranešti apie išvykimą į kitą valstybę 3 mėnesiams ar ilgiau, raštu pranešti atsakovui ir gauti jo notarinės formos sutikimą reikalavimo netenkina kaip nepagrįsto. Įvertinus aplinkybę, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, kuri daugiausiai rūpinasi jų kasdieniu gyvenimu, atsižvelgusį atsakovo teisę su jais matytis ir bendrauti, teismas laiko pagrįsta ir tenkina, atsižvelgęs į šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesų pusiausvyros principus, savo nuožiūra pakoreguodamas atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl tokios bendravimo su vaikais tvarkos: a) ieškovas kiekvienų kalendorinių metų porinių savaičių savaitgaliais pasiima vaikus (ar bet kurį iš vaikų) iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. parveža pasiimtus vaikus į jų gyvenamąją vietą; c) jei pasimatymų su vaikais metu atsakovas planuoja vežtis vaikus į kitą miestą ar kitą valstybę, atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę, nurodydamas planuojamą vaikų buvimo vietą ir visos kelionės trukmę. Ieškovė turi pateikti vaikų kelionei būtinus dokumentus, sutikimus; d) vaikų atostogų metu atsakovas atostogaus su vaikais (ar bet kuriuo iš jų) iki pusės vaikų atostogų trukmės, prieš vieną mėnesį konkretų atostogų laiką suderinęs su ieškove; e) atsakovas pasiimti vaikus (ar bet kurį iš vaikų) bendravimui Tėvo dieną, poriniais metais Šv. Velykų dieną ir sūnaus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo dieną, neporiniais metais dukters N. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo dieną ir Šv. Kalėdų dieną; g) jeigu ieškovė planuoja su nepilnamečiais vaikais (ar bet kuriuo iš vaikų) pakeisti gyvenamąją vietą, ji privalo ne vėliau nei prieš septynias dienas iki išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti atsakovą, nurodydama naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis; h) bendravimas tarp atsakovo ir ieškovės vykdomas bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tačiau kreipimasis elektroniniu paštu (atsakovo elektroninio pašto adresas - (duomenys neskelbtini)) laikomas tinkamu kreipimuisi į kitą šalį (CK 3.175 str. 2 d.). Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, kiti atsakovo reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nustatyta šalių bendravimo su vaikais tvarka, naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovo V. G. laikina bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jis turi teisę pasiimti dukrą N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iš jų buvimo vietos ir privalo sekmadienį 18.00 val. grąžinti vaikus mamai L. G., į jų gyvenamąją vietą (CPK 150 str.).

Dėl sutuoktinių turto padalijimo

Iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų nustatyta, kad: pagal 2012-10-30 UAB „Aidila“ Gyvenamojo namo, inžinerinių tinklų ir 0,640 ha žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė yra 1 205 400 Lt (349 107,97 Eur) (t. 1, b. l. 32-59); ieškovė nurodė, kad pagal 2015-03-01 UAB „Ober-Haus“ rinkos įvertinimą 2015-03-19 hipotekos sandoriui (t. 3, b. l. 77) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatyta vertė yra 724 050 Eur; pagal 2014-04-11 UAB „Aidila“ Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 365 000 Lt (105 711,31 Eur) (t. 1, b. l. 111-135).

Iš byloje pateiktų atsakovo įrodymų nustatyta, kad: pagal 2014-07-09 UAB „Ober-Haus“ konsultaciją-pažymą dėl galimos turto kainos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė galėtų siekti iki 350 000 Lt (101 367,01 Eur) (t. 2, b. l. 78); pagal 2015-03-12 UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 810 000 Eur (t. 3, b. l. 119); pagal 2014-07-09 UAB „Ober-Haus“ konsultaciją-pažymą dėl galimos turto kainos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė galėtų siekti iki 1 040 000 Lt (301 204,82 Eur) (t. 2, b. l. 94).

Teismas pasiūlė šalims spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, tačiau šalys tokio prašymo nepateikė (CPK 179 str.). 2016-01-06 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad minėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 810 000 Eur pagal UAB „Ober-Haus“ 2015-03-12 vertinimo pažymą (t. 3, b. l. 118), o atsakovo atstovas sutiko su ieškovės pateiktu turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimu 349 108 Eur sumai pagal UAB „Aidila“ 2012-10-30 vertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 32-75), ir 105 711 Eur nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertės pagal UAB „Aidila“ 2014-04-11 vertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 111-140). Dėl nekilnojamojo turto vertės ginčo tarp šalių nėra. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šalys pripažino minėtus faktus, todėl šių aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais įrodinėti nebereikia ir teismas laiko nustatytomis aplinkybes dėl šalių nekilnojamojo turto Klaipėdoje rinkos vertės: viso turto (duomenys neskelbtini) vertė yra 349 108 Eur, viso turto (duomenys neskelbtini) vertė yra 810 000 Eur ir turto (duomenys neskelbtini) vertė – 105 711 Eur (CPK 182 str. 5 p., 187 str., CK 3.119 str.).).

Bylos duomenimis šalys savo nekilnojamojo turto įkeitimu yra užtikrinę kredito įstaigoms įsipareigojimus, kurių suma yra didesnė už įkeisto turto vertę (CPK 185 str.). Nustatyta, kad 2015-10-05 vykdomuoju įrašu pasiūlyta išieškoti 379 402 Eur negrąžintos skolos dydį ir kitas sumas iš skolininko ir įkaito davėjo V. G. bei subsidiariai atsakingos įkaito davėjos L. G. kreditoriui Danske Bank A/S, kuriam įkeistas turtas (duomenys neskelbtini),- jame gyvena ieškovė su vaikais (t. 1, b. l. 76, t. 4, b. l. 31). Bylos nagrinėjimo metu šis kreditorius išreiškė pozicija, jog nesutinka, kad namas būtų priteistas tik L. G. nuosavybėn, nes V. G. turi priklausyti ne mažiau kaip ½ įkeisto turto (t. 1, b. l. 192, t. 3, b. l. 13, t. 4, b. l. 4). Kitas gyvenamasis namas ir nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), taip pat yra šalių įkeistas maksimalia hipoteka UAB (duomenys neskelbtini) 5000 0000 Eur dydžio įsipareigojimų AB „Šiaulių bankas“ įvykdymui užtikrinti (t. 1, b. l. 82-104, t. 3, b. l. 77-83). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijimui šalys pagal 2007-07-16 sutartį paėmė kreditą iš AB „Swedbank“, už kurį yra ir 2014-10-13 dienai bankui buvo neįvykdę solidarių 178 315, 17 Eur dydžio įsipareigojimų (t. 1, b. l. 108, t. 4, b. l. 3). Žemės sklypas taip pat įkeistas hipoteka (t. 1, b. l. 136).

Atsakovo priešieškinio reikalavimas padalinti nekilnojamąjį turtą šalims atskirais objektais, atsakovui nemokant kompensacijos už jam tenkantį didesnės vertės turtą ieškovei yra nepagrįstas. Nekilnojamojo turto vertęs ženkliai skiriasi, todėl padalinti nekilnojamąjį turtą objektais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nepažeidžiant šalių nuosavybės teisės ir turtinių interesų nėra galimybės. Byloje nėra duomenų, kad šalys turėtų santaupas ar pajamas, iš kurių galėtų sumokėti kompensaciją vienas kitam už jam atitenkantį didesnės vertės turtą. Įvertinus aplinkybę, kad abi šalys savo nekilnojamu turtu užtikrino jo vertę viršijančių finansinių įsipareigojimų vykdymą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo abiem šalims po ½ turto dalį (CK 3.117 str. 1 d.). Atsakovo argumentai, kad šalys nesutaria ir negalės gyventi vienoje vietoje, be to, turtui nebuvo prašoma nustatyta naudojimosi tvarką, šiuo atveju neturi įtakos tokiam turto padalijimo būdui. Aplinkybė, kad šalims priklauso po ½ dalį namo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nedraudžia šalims ir toliau gyventi ir naudotis kiekvienu namu atskirai, susitarti dėl naudojimosi tvarkos ar iškilus ginčui kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos konkrečiu turtu nustatymo (CK 4.81 str., CPK 5 str. 1 d.). Įvertinus aplinkybę, kad ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais ir pilnamete dukra gyvena name (duomenys neskelbtini), dėl išieškojimo iš kurio jau yra išduotas vykdomasis įrašas, jos ir vaikų teisė į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), taip pat turi būti užtikrinta. Be to, sprendžiant šalių prievolių kreditoriams vykdymą, jie vienoda apimtimi padengtų kreditinius įsipareigojimu įkeisto turto realizavimo atveju. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad toks nekilnojamojo turto padalijimas natūra lygiomis dalimis labiausiai užtikrina šalių nuosavybės teisės, nepilnamečių vaikų teisių ir kreditorių turtinių interesų įgyvendinimą (CK 3.127 str. 3 d.).

Ieškovė taip pat prašo padalinti šalims lygiomis dalimis UAB (duomenys neskelbtini) akcijas. Nurodo, kad santuokos metu įgyta 5000 vienetų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 29 Eur, bendra akcijų vertė 144 810 Eur, ir nurodo, kad jai priteistas akcijas ketina parduoti. Atsakovas nesutiko su tokiu reikalavimu, nes akcijų padalijimas po lygiai sutrukdytų sprendimų priėmimą įmonėje bei jos valdymą. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 10 000 akcijų nominali vertė yra 100 Lt (28,96 Eur), tačiau šių akcijų vertė pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2014-12-01 pažymą yra 144 810 Eur. Prašo visas akcijas priteisti jam, kuris taip pat ir vadovauja šiai įmonei, ir nurodo, kad už akcijas pagal bendrą turto ir įsipareigojimų kreditoriams balansą kompensacija ieškovei nemokėtina. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad už didesnės vertės turtą šiuo atveju nemokėtina kompensacija. VĮ Registrų centro 2014-07-24 išrašo duomenimis nustatyta, kad 2005 metais įsteigta UAB (duomenys neskelbtini), turinti 10 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100 Lt (28,96 Eur) (t. 2, b. l. 10-12). Atsakovas remiasi 2014-12-01 UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininko pažyma, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vertė yra 50 procentų įstatinio kapitalo, t. y. 500 000 Lt (144 810,01 Eur) (t. 2, b. l. 95, t. 4, 107-117). Kitų duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį – turto balansų, nustatyta tvarka atlikto įstatinio kapitalo sumažinimo ar kitų duomenų, galinčių turėti įtakos įmonės akcijų rinkos vertei į byla atsakovas nepateikė (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaujasi viešo registro duomenimis apie įmonės įstatinio kapitalo bei akcijų vertę ir konstatuoja, kad šalių santuokos metu įgytų ir dalintinų UAB (duomenys neskelbtini) 10 000 akcijų vienos akcijos vertė yra 28,96 Eur, visų akcijų vertė – 289 600 Eur (185 str.). Kaip jau minėta sprendžiant dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, byloje nėra duomenų, kad šalys turi realią galimybę sumokėti kompensaciją už kitam atitenkančią ženkliai didesnę turto, taip pat ir akcijų, dalį. Įvertinus aplinkybę, kad įmonės visas akcijas nuo įsteigimo valdo ir įmonei vadovauja atsakovas, sutiktina su jo argumentais, kad padalijus akcijas natūra po lygiai, tai sukeltų problemas uždarosios akcinės bendrovės valdyme, nes sprendimai įmonėje yra priimami balsų dauguma. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovui priteistina (duomenys neskelbtini) 51 procentas akcijų (5100 vnt.), ieškovei – 49 procentai akcijų (4 900 vnt.). Atitinkamai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2896 Eur (100 vnt. x 28,96 Eur) kompensacija už jam atitenkančią didesnę akcijų dalį (CK 3.117 str., 3.127 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovė ketintų realizuoti jai priklausančias akcijas, ji už šį turtą gautų rinkos kainą atitinkantį piniginį ekvivalentą ir tokiu būdu nebūtų pažeisti nei jos turtiniai interesai, nei atsakovo, kuris mano, jog akcijų vertė yra mažesnė nei nurodyta įstatiniame įmonės kapitale.

Bylos duomenimis, atsakovas taip pat yra VšĮ (duomenys neskelbtini) vienintelis dalininkas ir prašo jam priteisti tas teises (t. 2, b. l. 87). Atsakovas nurodo, kad dalininko teisių vertė yra 6000 Lt (1737,72 Eur) – ieškovė neginčijo šios aplinkybės, todėl teismas laiko ieškovo nurodytą dalininko teisų 1737,72 Eur vertę nustatyta (CPK 185 str.). Priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovui santuokos metu įgytas 1737,72 Eur vertės VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininko teises yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 868,86 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančias turtines teises (CK 3.117 str., 3.127 str. 3 d.).

Bylos duomenimis, atsakovo vardu yra registruota 1986 metų gamybos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 141). Ieškovė teigia, kad jos vertė yra 29 Eur, atsakovas teigia, kad šis turtas yra bevertis ir dalintinas tik formaliai. Atsižvelgus į tai, kad turtas nėra išregistruotas ir turi būti įvertintas, teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta verte – kitokio vertinimo atsakovas nepateikė, ir laiko nustatyta, kad automobilio vertė 29 Eur (CPK 185 str.). Ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui jo vardu įregistruotą automobilį yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteisiant 14,50 Eur kompensaciją (CK 3.117 str., 3.127 str. 3 d.).

Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 3779,36 Eur kompensacija už jam atitenkančią didesnės vertės santuokos metu įgyto turto dalį.

Dėl įsipareigojimų kreditoriams paskirstymo

Ieškovė prašo prievolę AB „Swedbank“ dėl 312 544 Eur dydžio paskolos palikti solidaria prievole; prievolę pagal paskolos sutartį su Danske Bank A/S Lietuvos filialu palikti atsakovo asmenine prievole, o ieškovė lieka laiduotoja pagal šią prievolę; prievoles pagal paskolos sutartis su S. P., O. J., G. Z. ir M. Š. pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas su tokiais ieškovės reikalavimais sutinka, taip pat prašo pripažinti atsakovui asmeniniu skolinį įsipareigojimą kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2013-12-05 paskolos sutartį, kuris 2014-12-01 sudarė 289 620 Eur bei įsipareigojimą kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2013-05-09 sutartinę hipoteką, užtikrinant skolininko UAB (duomenys neskelbtini) 370 000 Eur įsipareigojimą. Nesant ginčo tarp šalių ir kreditorių, po santuokos nutraukimo: ieškovė lieka laiduotoja už atsakovą kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2004-11-17 kredito sutartį su pakeitimais, kuris 2014-12-01 sudarė 387 329,70 Eur; ieškovei su atsakovu lieka solidarus piniginis įsipareigojimas kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2007-07-16 kredito sutartį su visais pakeitimais, kurio vertė 2014-12-01 buvo 174 151,23 Eur; atsakovui tenka šie asmeniniai įsipareigojimai: skolinis įsipareigojimas kreditoriui S. P. pagal 2009-01-06 paskolos sutartį, kuris 2014-12-01 sudarė 43 443 Eur; skolinis įsipareigojimas kreditoriui O. J. pagal 2009-01-05 paskolos sutartį, kuris 2014-12-01 sudarė 159 291 Eur; skolinis įsipareigojimas kreditoriui M. Š. pagal 2009-11-09 paskolos sutartį, kuris 2014-12-01 sudarė 250 000 Eur; skolinis įsipareigojimas kreditorei G. Z. pagal 2009-01-07 paskolos sutartį, kuris 2014-12-01 sudarė 202 734 Eur; skolinis įsipareigojimas kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2013-12-05 paskolos sutartį, kuris 2014-12-01 sudarė 289 620 Eur; skolinis įsipareigojimas kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2004-11-17 paskolos sutartį, kuris 2014-12-01 sudarė 387 329 Eur; atsakovui lieka įsipareigojimas kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2013-05-09 sutartinę hipoteką, užtikrinant skolininko UAB (duomenys neskelbtini) 370 000 Eur įsipareigojimą.

Atsakovas prašo pripažinti prievolę kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2013-05-09 sutartinę hipoteką užtikrinant skolininko UAB (duomenys neskelbtini) 370 000 Eur įsipareigojimą asmenine atsakovo V. G. prievole, tačiau 2013-04-30 kredito sutartis šalis su banku yra ne sutuoktiniai, o UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas yra tik įmonės prievolių vykdymo užtikrinimui hipoteka įkeisto turto (duomenys neskelbtini), savininkai, todėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo klausimas AB „Šiaulių bankas“ pagal UAB (duomenys neskelbtini) prievoles šiuo sprendimu nespręstinas – kreditoriaus, skolininko ir ieškovės bei atsakovo tarpusavio pareigas su AB „Šiaulių bankas“ apibrėžia hipotekos sutartis (t.1, b. l. 82-103, 164, t. 2, b. l. 176-177, t. 3, b. l. 77-83)

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų žinojusi ar sutikusi dėl atsakovo pasirašytomis paskolos sutartimis prisiimtų kreditinių įsipareigojimų, byloje taip pat nėra duomenų, kad tos sumos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Ginčo dėl šių aplinkybių nėra, jie atitinka sutartyje numatytų įsipareigojimų pobūdį, todėl kiti šalių reikalavimai dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo yra tenkintini (CK 3.109 str., 6.6 str., CPK 268 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur) žyminio mokesčio – 42 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, 42 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kita 205,62 Eur dalis – už reikalavimus dėl turto padalijimo (ieškovė 2014-05-30 ieškiniu prašė jai priteisti 1 960 250 Lt (567 727,64 Eur) vertės turtą. 2014-06-04 nutartimi 22 891 Lt (6 629,69 Eur) žyminio mokesčio dalies už reikalavimus dėl turto padalijimo mokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo (t. 1, b. l. 154-155). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pakeitė reikalavimus dėl turto padalijimo ir pareiškė reikalavimus dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, už kurį mokėtinas 150 Eur dydžio žyminis mokestis. Vertinant už turto padalijimą mokėtino žyminio mokesčio dydį, atsižvelgtina sprendimu šalims priteisto turto vertę. Ieškovei priteista turto ir kompensacija, kurių vertė yra 778 092,86 Eur ir už kuriuos mokėtinas 8939 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 procentų, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas pilnai. Atmestas ieškovės reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo po ½ dalį ir reikalavimas dėl ir automobilio padalijimo tenkinti visa apimtimi, reikalavimas dėl pusės įmonės akcijų priteisimo tenkintas 49 procentais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad tenkinta 83 procentai ieškovės reikalavimų dėl santuokoje įgyto šalių turto padalijimo.

Atsakovas sumokėjo 4698 Lt (1360,63 Eur) už elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktą priešieškinį, 2014-12-12 nutartimi nurodyta spręsti dėl žyminio mokesčio mokėjimo už patikslintą ieškinį galutiniu sprendimu (t. 2, b. l. 104-105). Už atsakovo 2015-06-26 priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo sumokėta po 32 Eur žyminio mokesčio, kita 1296,63 Eur žyminio laikytina sumokėti už reikalavimą dėl turto padalijimo. Už priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovui 956 548 Eur vertės turtą turėjo būti sumokėtas 8043 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 7 d.). Atsakovas už priešieškinio reikalavimų dėl turto padalijimo nagrinėjimą valstybei nesumokėjo viso žyminio mokesčio. Teismo sprendime nustačius šalių turto vertė santuokos pabaigoje, konstatuotina, kad už atsakovui priteistą 778 092,86 Eur vertės turtą, mokėtinas 6704 Eur dydžio žyminis mokestis, nes atsakovo priešieškinis pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 80 str. 1d. 1 p., 7 d.).

Šioje byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl prievolių kreditoriams padalijimo, todėl papildomai žyminis mokestis valstybei už šiuos reikalavimus neskaičiuotinas. Šalims nepriteistina vienai iš kitos dalis žyminio mokesčio už iš dalies tenkintus reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kitas šalims ir valstybei mokėtinas žyminis mokestis priteistinas proporcingai tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų daliai (CPK 80 str., 93 str. 2 d., 96 str.).

Ieškovei iš atsakovo priteistina 42 Eur žyminio mokesčio už tenkintą reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove. Už 83 procentais tenkintus ieškovės reikalavimus dėl turto padalijimo, už kuriuos valstybei mokėtinas 8939 Eur dydžio žyminis mokestis, proporcingai valstybei iš atsakovo priteistina 7419 Eur žyminio mokesčio dalis, iš ieškovės už netenkintus reikalavimus – 1314,38 Eur (1520 Eur minus sumokėta 205,62 Eur dalis) žyminio mokesčio. Iš ieškovės priteistinas 150 Eur žyminis mokestis valstybei už atmestą reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo.

Atsakovui iš ieškovės priteistina puse jo sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo su vaikais nustatymo – 16 Eur. Už 50 procentų tenkintų atsakovo reikalavimų dalį dėl turto padalijimo iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 3352 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei už atmestų reikalavimų dalį priteistina 2055,37 Eur (3352 Eur minus sumokėta 1296,63 Eur dalis). Pagal ieškovės reikalavimus iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 175 Eur kiekvienam, už kurį atsakovas valstybei turi sumokėti 126 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį ir priešieškinį iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei L. G. palikti pavardę – „G.“, atsakovui V. G. – „G.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų – N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove L. G. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 175 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme 2014-06-04 dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. G. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti šalių bendravimo tvarką su jų nepilnamečiais vaikais N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini):

a) ieškovas kiekvienų kalendorinių metų porinių savaičių savaitgaliais pasiima vaikus (ar bet kurį iš vaikų) iš motinos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. parveža pasiimtus vaikus į jų gyvenamąją vietą;

c) jei pasimatymų su vaikais metu atsakovas planuoja vežtis vaikus į kitą miestą ar kitą valstybę, atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę, nurodydamas planuojamą vaikų buvimo vietą ir visos kelionės trukmę. Ieškovė turi pateikti vaikų kelionei būtinus dokumentus, sutikimus;

d) vaikų atostogų metu atsakovas atostogaus su vaikais (ar bet kuriuo iš jų) iki pusės vaikų atostogų trukmės, prieš vieną mėnesį konkretų atostogų laiką suderinęs su ieškove;

e) atsakovas pasiimti vaikus (ar bet kurį iš vaikų) bendravimui Tėvo dieną, poriniais metais Šv. Velykų dieną ir sūnaus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo dieną, neporiniais metais dukters N. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo dieną ir Šv. Kalėdų dieną;

g) jeigu ieškovė planuoja su nepilnamečiais vaikais (ar bet kuriuo iš vaikų) pakeisti gyvenamąją vietą, ji privalo ne vėliau nei prieš septynias dienas iki išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti atsakovą, nurodydama naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis.

h) bendravimas tarp atsakovo ir ieškovės vykdomas bet kokiomis komunikacijos priemonėmis, tačiau kreipimasis elektroniniu paštu (atsakovo elektroninio pašto adresas - (duomenys neskelbtini)) laikomas tinkamu kreipimuisi į kitą šalį.

pripažinti ieškovei L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į:

½ dalį 0,0640 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų-vandentiekio vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų-fekalijų vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,1655 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,0760 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4900 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų;

pripažinti atsakovui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į:

½ dalį 0,0640 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų-vandentiekio vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinių tinklų-fekalijų vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,1655 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,0760 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų, VšĮ (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), 1737,72 Eur vertės dalininko teises, ir lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

priteisti ieškovei L. G. iš atsakovo V. G. 3779,22 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės dalintino turto dalį.

Pripažinti prievolę AB „Swedbank“ bankui pagal 2007-07-16 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais solidaria šalių L. G. ir V. G. prievole.

Pripažinti prievolę Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2004-11-17 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais asmenine atsakovo V. G. prievole, paliekant laiduotoja ieškovę L. G..

Pripažinti prievolę kreditoriui S. P. pagal 2009-01-06 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. G. prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui O. J. pagal 2009-01-05 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. G. prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui M. Š. pagal 2009-11-09 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. G. prievole.

Pripažinti prievolę kreditorei G. Z. pagal 2009-01-07 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. G. prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2013-12-05 sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo V. G. prievole.

Atmesti kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis.

Priteisti ieškovei L. G. iš atsakovo V. G. 42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės L. G. 16 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti Valstybei iš ieškovės L. G. 4816,38 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti Valstybei iš atsakovo V. G. 6900,37 Eur žyminio mokesčio.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo V. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt) kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui V. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyventi skyrium nuo ieškovės L. G. ir šalių nepilnamečių vaikų N. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. G., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat G. G., gim. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui V. G. lankytis ieškovės L. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias pasaugos priemones – nustatyti atsakovo V. G. laikiną bendravimo su vaikais tvarką iki civilinės bylos dėl jo santuokos nutraukimo išnagrinėjimo: atsakovas V. G., turi teisę pasiimti dukrą N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.00 val. iš jų buvimo vietos ir privalo 20.00 val. grąžinti vaikus mamai L. G. į jų gyvenamąją vietą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą atsakovo V. G. laikiną bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas V. G., turi teisę pasiimti dukrą N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16.00 val. iš jų buvimo vietos ir privalo sekmadienį 18.00 val. grąžinti vaikus mamai L. G., į jų gyvenamąją vietą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.