Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. M. atstovės advokatės I. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-1468-292/2016 pagal Kauno teritorinės muitinės patikslintą prašymą suinteresuotiems asmenims J. M. (skolininkui), J. M. ir antstolei A. K. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja Kauno teritorinė muitinė prašė (b. l. 51 – 52) automobilį NISSAN JUKE, kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7 790 Eur, nustatyti lygiomis turto dalimis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje po ½ J. ir J. M.; nustatyti ½ skolininko sutuoktinės J. M. gaunamame darbo užmokestyje UAB (duomenys neskelbtini) kaip skolininko J. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodė, kad antstolė A. K. vykdo Kauno teritorinės muitinės sprendimus dėl išieškojimo iš skolininko J. M. valstybės naudai. Skolininkas J. M. turto neturi, pajamų negauna, jo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta. Kauno teritorinė muitinė 2016-02-17 gavo antstolės A. K. siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.Suinteresuotas asmuo J. M. pareiškėjos prašymą prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad išieškoma skola yra asmeninė skolininko prievolė, įgyta dar iki santuokos su J. K. sudarymo, nesusijusi su šeimos interesais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininkui J. M. ir J. M. turto, priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalis po ½ kiekvienam transporto priemonės NISSAN JUKE, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir J. M. darbo užmokesčio, gaunamo UAB (duomenys neskelbtini), areštuotų antstolės A. K., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas iš civilinės bylos ir prijungtų vykdomųjų bylų medžiagos nustatė, kad antstolės A. K. kontoroje vykdomi Kauno teritorinės muitinės sprendimai 2012-09-07 Nr. 10000217659, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 56 649,68 Eur išieškojimo ir 2013-01-25 Nr.10000231432, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2 431,36 Eur išieškojimo iš skolininko J. M. valstybės naudai. Vykdymo eigoje 2016-02-08 Turto arešto aktu Nr. 0133/12/02729 buvo areštuota transporto priemonė NISSAN JUKE ir 2016-02-09 priimtas patvarkymas dėl J. M. darbo užmokesčio arešto. Antstolė 2016-02-09 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pasiūlymą išieškotojai Kauno teritorinei muitinei LR CPK 677 str. tvarka dėl skolininko J. M. turto dalies nustatymo. Išieškotojos prašymas patenkintas skundžiama nutartimi.Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad teismas nukrypo nuo prašymo reikalavimų ir išsprendė ne visus pareiškėjo prašyme nurodytus reikalavimus, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. normas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2016-03-01 pateikė teismui prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kuriame prašė automobilį valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyti kaip skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatyti 2/3 skolininko gaunamame darbo užmokestyje UAB (duomenys neskelbtini) kaip skolininko sutuoktinės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje; nustatyti ½ skolininko sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje UAB (duomenys neskelbtini) kaip skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teisme 2016-04-01 gautas patikslintas pareiškėjos prašymas, kuriame prašoma automobilį NISSAN JUKE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7 790 Eur, nustatyti lygiomis turto dalimis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje po ½ J. ir J. M.; nustatyti ½ skolininko sutuoktinės J. M. gaunamame darbo užmokestyje UAB (duomenys neskelbtini) kaip skolininko J. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Šis prašymas teismo priimtas ir kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio būtent ir buvo išnagrinėtas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti CPK 265 str. 2 d. pažeidimo.Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d., kadangi visiškai nepasisakė dėl J. M. atsiliepime į pareiškimą nurodytų aplinkybių, t.y. dėl teisės normų bei teismų praktikos, numatančių, kad išieškotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais. LR CPK 265 str. 1 d. nustato, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 str. 4 d. 1–4 p. nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju 2016-04-12 nutartyje pirmosios instancijos teismas įvertino rašytinius įrodymus, konstatavo reikšmingas bylai aplinkybes, nurodė kokiomis teisės normomis vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį, pateikė savo išvadas bei vertinimus. Todėl apeliacinės instancijos teismui apeliantės aukščiau nurodyti argumentai neteikia pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. normų pažeidimo.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodytų aplinkybių vertinimu, jog transporto priemonės įsigijimo sutartis bei viešajame registre transporto priemonės įregistravimo apeliantės vardu faktas patvirtina, kad sutuoktiniai aiškiai išreiškė valią, kad iš asmeninių J. M. lėšų įgytas turtas būtų pripažintas asmenine nuosavybe. CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.. Nustatyta, kad apeliantės ir skolininko santuoka sudaryta 2014-05-05, o automobilis NISSAN JUKE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įgytas po santuokos sudarymo pagal 2015-04-13pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nėra nurodyta, kad įgytas apeliantės asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoti asmenys J. M. ir J. M., siekdami paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją, jog po santuokos jį įgijo J. M. asmeninėn nuosavybėn, turėjo įrodyti aplinkybę, kad automobilis buvo pirktas už jos asmenines lėšas. Byloje pateikta 2014 06 21 pirkimo-pardavimo sutartis apie J. J. vardu registruoto automobilio WW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą už 5000 Lt trečiajam asmeniui nepripažintinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu apeliantės asmeninių lėšų panaudojimą automobilio NISSAN JUKE, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įsigijimui, nes pastarasis įgytas už 5200 Lt praėjus 10 mėnesių po automobilio WW Passat pardavimo po santuokos sudarymo, be to apeliantė nėra pateikusi jokių banko sąskaitų išrašų, kitų duomenų apie jos turėtas lėšas pardavus automobilį WW Passat, lėšų judėjimą bei panaudojimą automobilio NISSAN JUKE įsigijimo metu (CPK 178 str.). Tai, kad viešame registre NISSAN JUKE įregistruotas apeliantės vardu, nepaneigia CK 3. 88 str. 2 d. prezumpcijos.Apeliantė nurodo, kad teismas, nepagrįstai ir neteisėtai tenkino pareiškėjo reikalavimą pripažinti skolininko ½ dalį J. M. darbo užmokestyje, nes toks reikalavimas yra nukreiptas į ateitį, nenurodant konkrečių sumų, darant prielaidas apie darbo užmokesčio gavimą, todėl toks turto padalijimas negali būti nustatytas teismo sprendimu, nes neaišku, ar nepažeis sutuoktinių nuosavybės lygių dalių principo ir ar realiai galės būti įgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės teiginiais nesutinka. Byloje nėra duomenų, kad vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčyti ar ginčijami, yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Kaip jau minėta, pagal CPK 667 str. 1 d. antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Atsižvelgiant į šią nuostatą, spręstina, jog įstatymas leidžia individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis 2016 02 09 patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės (apeliantės) priklausančią darbo užmokesčio dalį (vadovaujantis LR CPK 611, 733-743 straipsniais, iš darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų išskaičiuoti 70 procentų nuo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA), esančią UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) ir tai leidžia individualizuoti skolininko turto dalį ir daryti atitinkamo dydžio išskaitas iš apeliantės mėnesinio darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Kartu teismas pažymi, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl apeliantės argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo, jos įvykdymo negalimumo atmestini. LR CPK 3.88 str. 1 d. 5 p. nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta ar sudarytos Vedybų ar povedybinės sutartys, įregistruoti turto padalijimo faktai, kad skolininkas turėtų kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus. Todėl apeliantės gaunamam darbo užmokesčiui UAB (duomenys neskelbtini) taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.2 d.) . Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netyrė, nesiaiškino ir sprendime nenurodė, kokios konkrečiai sumos, areštuotos antstolės, pripažintinos asmenine skolininko nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta. Pažymėtina, kad kasacinis teismo nutartyse išaiškinta, jog nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visi pagrindai skolininko turto daliai, esančiai bendrojoje nuosavybėje kartu su sutuoktine, nustatyti.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės išlaidų teisinei pagalbai atlyginimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus suinteresuoto asmens J. M. atstovės advokatės I. L. atskirąjį skundą jos prašymas priteisti iš pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės išlaidas už teisinę pagalbą netenkintinas.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 4,96 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš apeliantės (suinteresuoto asmens) J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,96 Eur (keturis Eur ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.