- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2SP-1945-292/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. M. ir J. M. prašymą suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo patvirtinti 2016 m. kovo mėnesį tarp jų sudarytą taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto- transporto priemonės NISSAN JUKE, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 2011 metų registracijos, ir J. M. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos pasidalijimo, nustatant, kad nurodyta transporto priemonė ir J. M. gaunamos pajamos iš darbinės, intelektinės veiklos ar vykdomo verslo yra asmeninė J. M. nuosavybė, o J. M. pajamos, gautos iš darbinės, intelektinės veiklos ar vykdomo verslo, yra pastarojo asmeninė nuosavybė.
Nurodė, kad santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini).
CK 3.116 str. 1 d. numato, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
Antstolės Angelės Kvaraciejienės kontoroje yra vykdomas 56 649,68 Eur skolos išieškojimas iš J. M. valstybės naudai pagal Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ši prievolė jam atsirado dar iki santuokos su J. M. sudarymo ir yra jo asmeninė prievolė. Kadangi yra pradėtas priverstinis sprendimo vykdymas, Kauno teritorinė muitinė, vadovaujantis CK 3.126 str., yra informuota apie kreipimąsi į teismą dėl turto padalijimo.
J. M. transporto priemonę, 5200 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) įsigijo santuokoje, tačiau iš asmeninių lėšų, t. y. iš lėšų, gautų pardavus jai priklausantį automobilį, įgytą dar iki santuokos, bei jos brolio E. J. dovanotų lėšų, kurias jis periodiškai siunčia jai nuo 2009 metų. J. M. visiškai neprisidėjo prie transporto priemonės įsigijimo.
Atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.
Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.).
Prašoma patvirtinti taikos sutartis pagal savo pobūdį turėtų būti priskirtina taikos sutarčiai, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, nes nenustatyta, kad tarp sutuoktinių yra sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Tačiau taikos sutarties tvirtinimas teismine tvarka, galimas tik esant ginčui ar galimybei jai kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų. Tokia yra ir teismų praktika (LAT 2013-10-16 nutartis Nr. 3K-3-486/2013).Taip pat turi būti atsižvelgiama ne tik į CK 6.983 str. nuostatas dėl taikos sutarties sampratą, bet ir į teismo vykdomą apsauginę funkciją.
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 str.) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Tačiau taikos sutarties sąlygos neturi turėti faktų konstatuojamosios, tokiu būdu, ir tų faktų prejudicinės reikšmės. Sutartis turi turėti šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Pareiškėjų taikos sutartyje esantis susitarimas yra dėl nuosavybės teisės formos. Jis sudarytas tuo metu, kai vyksta išieškojimas priverstine tvarka iš J. M. valstybės naudai pagal Kauno teritorinės muitinės vykdomąjį dokumentą. Tai teismo vertinimu pažeidžia kreditorės interesus, nes sudarydami taikos sutartį sutuoktiniai yra nesąžiningi. Pažymėtina, kad sutuoktiniai į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo į teismą kreipėsi tik po to, kai vykdant išieškojimą priverstine tvarka, kreditorė kreipėsi į teismą dėl dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tikslu atidalinti skolininko J. M. dalį.
Sutartis neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.80 str.) ir viešajam interesui (CK 1.81 str.), taip pat teismas turi patikrinti ar nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.86 str., 6.228 str., 6.984 str., 6.986 str.) bei kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 5 p., 296 str. 1 d. 3-4 p.).
Nors išoriškai atrodo, kad taikos sutartis yra taikus teisinio ginčo sprendimas, tačiau nustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis dėl nuosavybės teisės formos pakeitimo (iš bendrosios jungtinės į asmeninę) pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, o konkrečiai- kreditorės - valstybės. Tai reškia, kad sutartis negali būti tvirtinama, nes prieštarauja viešajam interesui (pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas (CK 1.81 str.).
Taip pat pripažintina, kad ginčo tarp sutuoktinių dėl turto apskritai nėra, o yra tik siekis išvengti arba vilkinti skolos išieškojimą kreditorės- valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti patvirtinti supaprastinto proceso tvarka pareiškėjų J. M. ir J. M. taikos sutartį.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.