Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir 147 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis pakeistas – V. M. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnį ir 147 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2015 m. sausio 8 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 31 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną yra 3 metai 2 mėnesiai ir 7 dienos.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyti du formalūs bei vienas materialusis pagrindas, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas, kuris galimas tik tais atvejais, kai nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnyje numatytą bausmės dalį. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, jog formaliųjų pagrindų nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, todėl nustačius, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ar tai, jog asmuo nėra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitos aplinkybės, susijusios su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, apskritai nevertintinos. Taigi akivaizdu, jog priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, formaliųjų pagrindų egzistavimas nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, formalus lygtinio paleidimo pagrindas negali būti tapatinamas su materialiuoju lygtinio paleidimo pagrindu. Būtent toks BVK 157 straipsnio nuostatų aiškinimas yra įtvirtintas ir teismų praktikoje, formuojamoje bylose dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-49-397/2019, 1S-237-966/2019, 1S-95-810/2019, 1S-207-348/2018 ir kt.).

9. Nagrinėjamu atveju būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip pagrindą atsisakyti taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą (V. M. bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą – jis, turėdamas tikslą gauti turtinės naudos, veikdamas organizuotoje grupėje, iš anksto susitarus verbuoti, pirkti ir parduoti merginas, gabeno jas į Ispaniją ir Vokietiją dirbti prostitutėmis), ankstesnį teistumą (prieš tai V. M. teistas už panašios nusikalstamos veikos padarymą) bei neatliktos bausmės dalį, akcentavo žemesnės instancijos teismas. Išvadą, jog V. M. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant pakartotinio elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, nepasižymėjo akivaizdžiai teigiamu elgesiu – 2016 m. gruodžio 21 d. buvo baustas drausmine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą, taip pat pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų egzistavimu bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyta informacija, jog nuteistasis supranta, kad veika, kurioje jis dalyvavo, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai bei ją pagrindžiantiems motyvams pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas, todėl jų nekartoja, tik atsako į nuteistojo skundo argumentus.

10. Apygardos teismo manymu, ankstesniame šios nutarties punkte nurodytos žemesnės instancijos teismo išvados bei jas pagrindžiantys motyvai ne tik leidžia konstatuoti, jog nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios V. M. asmenybę bei jo elgesį pataisos namuose, nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui nagrinėjamu atveju, tačiau taip pat paneigia nuteistojo argumentą, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismo išvados yra padarytos remiantis objektyviais teikimo medžiagoje pateiktais duomenimis – V. M. socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas, nuspręsdamas netvirtinti Komisijos nutarimo dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, rėmėsi niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į V. M. atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykį bei tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už dviejų (sunkaus ir labai sunkaus) nusikaltimų padarymą. Nors apygardos teismas sutinka su nuteistuoju, jog padarytų nusikaltimų sunkumas, pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant jam bausmę, taip pat nuteistasis jau yra atlikęs būtiną įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau teisėjų kolegijos manymu, tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis, tiek neatliktos bausmės dydis, kuris nagrinėjamu atveju yra pakankamai didelis – 3 metai 2 mėnesiai ir 7 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai), negali būti visiškai sumenkinami. Nors šios aplinkybės neabejotinai negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, pažymėtina, jog šias aplinkybes apylinkės teismas tik įvertino kitų duomenų kontekste, o tai nei BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja. Taip pat tai negali būti laikoma non bis in idem (draudimo bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimu, kadangi svarstant klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, pripažįstamas kaltu, jam nėra paskiriama bausmė už jau padarytas nusikalstamas veikas.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis V. M. dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.