Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei D. G., ieškovės atstovei advokatei Reginai Kvalitienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei, nedalyvaujant atsakovui K. G., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą

pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2015 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio metu patikslino, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nurodė, kad įrodymų dėl atsakovo kaltės neteiks, liudytojų nekvies. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. G.. Ieškovės teigimu, santuokinis gyvenimas nesusiklostė, nes atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, buvo nelojalus šeimai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, nes 2010 m. buvo susiradęs kitą moterį, tačiau ieškovė jam neištikimybę atleido, siekdama išsaugoti šeimą. Ieškovės teigimu, atsakovas yra prieš ieškovę smurtavęs ir psichologiškai, ir fiziškai. Ieškovė nurodė, kad dalintino turto ir kreditorių nėra, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp sutuoktinių nėra. Ieškovės teigimu, prie dukters išlaikymo vaiko tėvas turėtų prisidėti 145,00 Eur suma per mėnesį.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį visiškai tenkinti, nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas K. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis, (b. l. 43). Byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko interesus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės žodinių paaiškinimų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, nebandė santuokos išsaugoti, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl šalių santuoka, ieškovei neteikiant įrodymų dėl atsakovo kaltės, nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė teismui procesinio dokumento, kuriame būtų išreikštas prieštaravimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnametės šalių dukters M. G. gyvenamosios vietos nustatydamas su motina neprieštarauja vaiko interesams, nes mergaitei dėl jos mažo amžiaus yra ypač reikalinga motinos priežiūra ir dėmesys. Išvadą teikianti institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos valdžią.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nepilnamečio vaiko M. G. gyvenamoji vieta yra nustatytina su motina D. G. (ieškove).

Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, vaiko poreikius, išlaikymo dydis yra 290,00 Eur kiekvieną mėnesį, todėl pusę dukters išlaikymui reikalingos sumos, t.y. 145,00 Eur, prašė priteisti iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Darytina išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalinga apytiksliai 290,00 Eur suma. Nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 290,00 Eur sumą, kuri pagal teismų praktiką yra orientacinio dydžio, toliau analizuotini byloje esantys įrodymai dėl vaiko motinos D. G. ir tėvo K. G. turtinės padėties. Ieškovės teigimu, šiuo metu jos pajamos sudaro apie 347,00 Eur. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 11, 12). VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 10). Iš Sodros pažymos nustatyta, kad atsakovės pajamos per mėnesį sudaro apie 310,00 Eur (b. l. 24), atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur (b. l. 27). Byloje nustatyta, kad atsakovas K. G. yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti. Šių byloje nustatytų faktinių duomenų analizė suponuoja išvadą, kad atsakovas K. G. yra pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 145,00 Eur.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai. Iš atsakovo K. G. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai M. G. po 145,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2015 m. sausio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina D. G..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (b. l. 10). VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 11, 12). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, nėra sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas nustatė, kad ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 31,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 7) ir 144,81 Eur advokatei už suteiktą teisinę pagalbą (b. l. 16). Iš viso ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidas sudaro 175,81 Eur sumą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 2,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (registracijos vieta – Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuras, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei D. G. santuokinę pavardę „G.“.

Po santuokos nutraukimo palikti atsakovui K. G. pavardę „G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 145,00 Eur (šimtą keturiasdešimt penkis eurus) nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. sausio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną D. G..

Priteisti ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,81 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.