Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

4. 2017 m. kovo 7 d. s.b. „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys P. E., duodamas paaiškinimą prokuratūroje nurodė, kad jis yra s.b. „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys nuo 2009 metų. Į jo pareigas įeina tai, kas nurodyta s.b. įstatuose, pvz., svarstyti sandorių sudarymo klausimus, nagrinėti bendrijos narių prašymus ir kt. S.b. „(duomenys neskelbtini)“ valdybą sudaro 5 nariai, 1 iš jų yra bendrijos pirmininkas. Nuo to laiko, kuomet P. E. tapo valdybos nariu, jo teigimu, J. N. buvo valdybos narys ir jos pirmininkas. P. E. teigimu, apytiksliai 2011 metais įvykusio visuotinio s.b. narių susirinkimo metu buvo nuspręsta s.b. „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn įgyti dalį s.b. „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų. Dalies šioje teritorijoje esančių bendrojo naudojimo žemės sklypų įsigyti buvo atsisakyta. P. E. turimais duomenimis, nuo 2009 m. sausio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuomos mokesčius už bendrojo naudojimo žemės sklypus s.b. „(duomenys neskelbtini)“, kurie tuomet padidėjo nuo maždaug 2000 Lt per metus iki maždaug 50000 Lt per metus. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo žemė, esanti sodininkų bendrijos teritorijoje, tapo bendrijai nepakeliama finansine našta, savivaldybė buvo pareiškusi bendrijai ieškinį, kelis metus dėl to buvo areštuotos bendrijos sąskaitos. Bendrija kreipėsi į savivaldybę dėl šio mokesčio sumažinimo iki buvusio lygio, bet savivaldybė prašymo netenkino. Šiai dienai visos savivaldybės pateiktos sąskaitos, anot P. E., yra beveik apmokėtos.

5. S.b. „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje yra apie 10 km bendrojo naudojimo kelių, pagal galiojančius teisės aktus šiais keliais turi privažiuoti specialiųjų tarnybų, atliekas surenkančių įmonių transporto priemonės, todėl yra keliami reikalavimai šių kelių plotui, apsisukimo vietoms ir pan. Viename iš s.b. narių susirinkimų buvo nuspręsta įrengti pliažus, prieplauką, pastatą bendrijos būstinei, apžvalgos taškas ir kt. 2013 metais s.b. „(duomenys neskelbtini)“ įsitraukė į Vilniaus rajono savivaldybės parengtą projektą dėl to, kad per s.b. teritoriją būtų nutiestas dviračių takas. Bendrojo naudojimo žemės sklypai s.b. „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn buvo įgyti bendrijos narių lėšomis. Kiekvienas bendrijos narys galėjo paremti s.b. „(duomenys neskelbtini)“ piniginiu įnašu. Piniginis įnašas buvo įforminamas kasos pajamų orderiu, jei pinigai buvo įnešami į bendrijos kasą. Taip pat buvo galimybė pervesti lėšas per banką. Lėšų pavedimuose mokėjimo paskirtis būdavo nurodoma apytiksliai: „žemės išpirkimui iš valstybės“. Tiksliai pasakyti - ar mokėjimų pavedimuose būdavo nurodoma už kokį konkrečiai sklypą mokamas įnašas - P. E. negalėjo. Jokios sutartys su s.b. nariais, pervedančiais aptariamas lėšas, nebuvo sudaromos. Tai, anot P. E., nesietina su vėlesniais sklypų pardavimais bendrijos nariams, nes dalis asmenų, įnešusių minėtas lėšas, neįsigijo nuosavybėn iš bendrijos žemės sklypų. Tiksliai pasakyti ar buvo asmenų, kurie nusipirko žemės sklypus, tačiau nebuvo iš anksto parėmę bendrijos, P. E. negalėjo.

6. 2015 metų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta dalį šio aukščiau nurodytų sklypų parduoti bendrijos nariams. Visų s.b. „(duomenys neskelbtini)“ narių prašymai, kurie buvo pateikti bendrijos valdymo organams dėl jų įsigijimo privačion nuosavybėn buvo patenkinti. Visiems minėtus žemės sklypus įgijusiems asmenims buvo išaiškinta, kad jie nuosavybėn iš s.b. „(duomenys neskelbtini)“ įgyja bendro naudojimo žemės sklypus, ši aplinkybė buvo įrašyta į notarines pirkimo - pardavimo sutartis.

7. 2016 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Ginčo sklypo dalys buvo parduotos atsakovams: G. G. 158/1335, V. G. 158/1335; 2016 m. spalio 5 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Ginčo sklypo dalys buvo parduotos atsakovams: L. S., atstovaujamai V. R. 1079/4005, V. G. ir N. G. 988/4005; 2016 m. gegužės 16 d. pirkimo - pardavimo sutartimi 22/89 Ginčo sklypo dalis buvo parduotos atsakovui A. N..

8. Liudytoju ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00579-16 medžiagoje apklaustas V. G. nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini) s.b. "(duomenys neskelbtini)" du sklypus, vienas jo su sutuoktine vardu nupirktas, o kitas jų vaikų vardu. Jau daug metų vyko diskusijos visuotinių susirinkimų metu, kad bendrija nuomavosi teritorijas iš valstybės-žalioje zonoje, mokėjo nuomos mokestį iš bendrijos narių mokėjimų, o žemė pelkėtą, daug krūmynų, nesutvarkyta. Sodo nariai, kurių sodų žemė ribojosi su minėtomis žemėmis tvarkė kiekvienas sau, nes buvo pelkės. Nariai kėlė klausimą susirinkimų metu, kad kaip nors galėtų bendrija tas žemes išpirkti iš valstybės, kad nereikėtų mokėti nuomos. Norėjo, kad minėta žemė būtų sutvarkyta ir skirta poilsio zonai, nes tai rekreacijai skirta zona. Pirmininkas J. N. sutiko pabandyti išsipirkti žemes iš valstybės ir kai 2015 m. bendrija įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su kitais žemės sklypais. V. G. teigimu, jis neprisidėjo jokiomis lėšomis, perkant bendrijai žemes iš valstybės. Nupirkti žemės sklypai buvo padalinti kiekvienam nariui po 10 arų, kiekvienam kuriu sodo žemės ribojosi su minėtų žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Tame tarpe ir V. G. po dalybų pasirašė 2016 m. vasario mėn. minėtų 10 arų žemės sklypo dalies nuomos sutartį 50 m. laikotarpiui su bendrija, pasirašydamas ją su bendrijos pirmininku. Sutartyje viskas buvo surašyta, apskaičiuota, apmokėjimo tvarka, dydis, priežiūros taisyklės ir pan. 2016 m. vasario 21 d. V. G. atliko mokėjimą iš savo banko sąskaitos už savo 10 arų (414,6 Eurų) ir vaikų 10 arų (345 Eurų) nuomojamus bendrijos žemės sklypus (t. y. tokiu būdu prisidėjo prie bendrijos skolų padengimo ir kadastriniams matavimams apmokėti). Po to pradėjo susirinkimuose svarstyti apie tai, kad 50 m. nuomos terminas yra nekonkretus ir daug kas gali įvykti, tai nariai nusprendė minėtas nuomojamų žemės sklypų dalis, jeigu yra tokia galimybė oficialiai užtvirtinti jungtinės nuosavybės teisėmis ir toliau prižiūrėti tos sklypus, kad niekas nepriekaištautų dėl savaldžiavimo, kad tvarkomasi ne savo žemės sklype. Dauguma sutiko nusipirkti minėtus sklypus. Pas notarą V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su sutuoktine 2016 m. spalio 5 d. nusipirko iš bendrijos, atstovaujamos pirmininko, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį 988/4005, kuri ribojosi su jo žemės sklypu, jo vaikų vardu buvo įforminta minėto žemės sklypo dalis 158/1335, o likusias dalis nupirko kiti kaimynai. V. G. pažymėjo, kad kažkokią tai sumą, prieš pasirašant notarine sutartį, dar įmokėjo į bendrijos kasą grynais už savo ir vaikų žemės sklypą, bet ji buvo nežymi, jų buveinėje, o šiaip pakako tų lėšų, kurias aš sumokėjo 2016 m. vasario 21 d. banko pavedimu už minėto žemės sklypo dalių nuomos sutarties sudarymą. V. G. teigimu, jam asmeniškai neatrodė, kad tai maža kaina už tokį nepatrauklų žemės sklypą. Pats nesidomėjo kiek realiai kainuoja toks žemės sklypas. Teigė žinojęs, kad žemės sklypo dalys, kurias įsigijo jų šeima yra žemės ūkio paskirties ir jose nieko statyti nebus galima, tačiau jo žemės sklype namas jau beveik pastatytas, tai ant 2016 m. spalio 5 d. nupirktos žemės nieko statyti ir neketino. Analogiškus parodymus davė V. R..

9. Akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2 ir 3 punktus akivaizdu, kad teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus (kurie iki juos įsigyjant bendrijai yra valstybės žemė) priklausė išimtinai sodininkų bendrijoms, kaip juridiniams asmenims. Ne mažiau svarbu tai, kad sodininkų bendrijos gali įsigyti šiuos bendrojo naudojimo žemės sklypus konkrečiai apibrėžtam tikslui - bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 5 punkto nuostatas, darytina išvada, kad sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje bei Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, t. y. mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. didesnis valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. e A -820-822/2016). Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas (racionalumo principas), o sandoriai dėl tokio turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, imperatyviai nustatytais atvejais ir būdais (viešosios teisės principas) (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinėje byloje 3K-3-53/2012).

10. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad s.b. „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesiekė Ginčo sklypo naudoti pagal teisės akluose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant Ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais s. b. nariais dėl Ginčo sklypo pardavimo jiems, Ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavę iš atsakovų - s.b. narių, t. y., s.b. „(duomenys neskelbtini)“, įsigydama ginčo sklypą iš valstybės, tyčia, neatskleisdama tikrųjų bendrojo naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų, piktnaudžiavo Nacionalinės žemės tarnybos, įgyvendinančios valstybės žemės patikėtinio funkcijas, pasitikėjimu ir tokiu būdu sudarė sąlygas atsakovams - s.b. nariams lengvatine tvarka įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Kaip minėta Šio ieškinio 5 punkte, atsakovas s.b. „(duomenys neskelbtini)“, kreipdamasis į NŽT VRS, nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio elementų, kadangi nesiekė naudoti ir nenaudojo Ginčo sklypo pagal valstybės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 5, 6 punkte nurodytą sklypo paskirtį, o siekė jį perparduoti suinteresuotiems asmenims.

11. Dėl to 2015 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu - kaip sudaryta dėl apgaulės, o taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi bendrijai buvo parduotas didesnis nei maksimalus leistinas - 0,12 ha ploto žemės sklypas.

12. Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė - šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo konkrečiu atveju vertintina ar atsakovai s.b. nariai, sudarydami Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme elgėsi sąžiningai.

13. Lietuvos Respublikoje teisės aktai skelbiami viešai. Vadinasi, aplinkybė, kad sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypus lengvatine tvarka gali įsigyti tik sodininkų bendrijos, visiems atsakovams turėjo būti žinoma. Kaip matyti iš ieškinio 8, 10, 11 punktuose paminėtų asmenų paaiškinimų, visos ginčijamų sandorių šalys žinojo, kad Ginčo sklypas priskiriamas sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypams ir kad jis yra perkamas iš valstybės lengvatine tvarka, atsakovams - fiziniams asmenims buvo pateikta susipažinti pakankamai duomenų (duomenys apie Ginčo sklypo naudojimo būdą buvo įrašyti Ginčo sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, jie atsispindėjo Nekilnojamojo turto registre, apie tai juos informavo s.b. „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas ar kiti valdybos atstovai), todėl daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo apribojimas šiuo atveju netaikytinas.

15. Ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu SB „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės įsigytas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d.). Šio žemės sklypo bendraturčiai yra fiziniai asmenys - sodininkai. SB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjai taip pat yra sodininkai, kurie kartu yra ir bendro žemės sklypo bendraturčiai pagal įstatymą. Atsakovai fiziniai asmenys, būdami ginčo žemės sklypo bendraturčiais pagal įstatymą, pasinaudojo pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą už nustatytą kainą. Bendraturčio pirmenybės teisės įsigyti parduodamą žemės sklypą aspektu yra svarbu ir tai, kad ginčo žemės sklypas ribojasi su atsakovams fiziniams asmenims priklausančiais sodo žemės sklypais.

16. SB “ (duomenys neskelbtini)” narių susirinkimas, sodininkų bendrijos organas turintis išimtinę teisę spręsti dėl bendro naudojimo turto disponavimo, t.t. pardavimo. 2015 metų visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo priėmęs sprendimą parduoti dalį bendro naudojimo žemės sklypų sodininkų bendrijos nariams. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijos nariams (ginčo žemės sklypo dalininkams), parduodant ginčo žemės sklypą buvo akcentuojama, kad sklypas yra ir turi likti bendro naudojimo sklypu, atsakovai fiziniai asmenys su tokiomis sąlygomis sutiko ir 2016-11-02 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypo dalys buvo parduotos atsakovams G. G. ir V. G., 2016-10-05 pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypo dalys buvo parduotos atsakovams L. S., V. G. ir N. G., 2016-05-16 pirkimo-pardavimo sutartimi, žemės sklypo dalys buvo parduotos atsakovui A. N., įsipareigojo naudoti ginčo žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Nei prieš valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą nei po to sodininkų bendrijos susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo iniciuoti ginčo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo keitimą. Tai paneigia ieškovo prielaidą, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ neketino naudoti sklypą pagal paskirtį. Be to, atsakovai fiziniai asmenys savo paaiškinimuose taip pat patvirtino, kad sklypas yra bendro naudojimo, sklypą prižiūrėjo ir tvarkė iki pirkimo iš SB „(duomenys neskelbtini)“ ir tvarko bei prižiūri toliau, kaip bendro naudojimo rekreacinį sklypą.

17. Ginčo žemės sklypo pardavimas atsakovams sodininkų bendrijos nariams ir sklypo bendraturčiams pagal įstatymą, nepažeidžia reikalavimo naudoti sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, negali būti vertinamas kaip SB „(duomenys neskelbtini)“ siekis sudaryti sąlygas atsakovams fiziniams asmenims lengvatine tvarka įsigyti valstybinės žemės sklypą.

18. Lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono tvarka ir už indeksuotą kainą) teisėtai pasinaudojo SB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydama ginčo žemės sklypą. Šią teisę sodininkų bendrijoms imperatyviai nustato Žemės įstatymas. Sodininkų gi bendrijos nariai, atsakovai byloje, pasinaudojo pirmumo teise pirkti bendro naudojimo sklypą sodininkų bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą dalį bendro naudojimo žemės sklypų parduoti. Spręsti dėl sodininkų bendrijos bendro naudojimo turto pardavimo yra sodininkų bendrijos narių susirinkimo išimtinėje kompetencijoje pagal Sodininkų bendrijos įstatymą.

19. Įstatymai nenustato jokio draudimo parduoti ne aukciono tvarka iš valstybės įsigytą žemės sklypą ar jo dalį nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, išskyrus Žemės reformos įstatymo 9 str. 1 d. bendrą apribojimą dėl 150 ha. Be to, Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad sodininkų bendrijų bendro naudojimo turtas gali būti išnuomojamas ar parduodamas. NŽT negalėjo kelti sąlygos bendrijai neparduoti ginčo žemės sklypo, nes įstatymas nesuteikia jai tokios teisės. Sodininkų bendrijoms priklausanti žemė nėra įstatymu išimta iš apyvartos (CK 1.97 str.), todėl NŽT žinojo ir turėjo žinoti, kad bendro naudojimo žemės sklypai, kurios įsigyja sodininkų bendrijos, gali būti parduodami. Iš išdėstyto matyti, kad ieškovo teiginys, jog ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta prieš NŽT valią yra visiškai nepagrįsta. SB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo faktą sodininkų bendrijos nariams ieškovas visiškai nepagrįstai vertina kaip įrodymą, kad sudarant ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sodininkų bendrija panaudojo apgaulę.

20. Atsakovų fizinių asmenų ginčo žemės sklypo dalių pirkimas iš sodininkų bendrijos negali būti vertinamas kaip pasinaudojimas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą. Atsakovai G. G., V. G., L. S., V. G., N. G. ir A. N. įsigijo žemės sklypą, kurio naudojimo būdas yra bendro naudojimo, įsipareigojo naudoti šį sklypą pagal nustatytą naudojimo paskirtį ir būdą, o tai reiškia, kad savo lėšomis ir jėgomis tvarkydami ginčo žemės sklypą prisiėmė sau didesnę naštą, nes šį sklypą rekreacijos tikslais galės naudoti ne tik jie, bet ir kiti sodininkų bendrijos nariai.

23. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.) CK 1.91 str. normos, reglamentuojančios sandorio sudarymo dėl apgaulės, turinį sudaro du elementai: vienos sandorio šalies (šiuo atveju – pardavėjo – NŽT) ir kitos sandorio šalies (šiuo atveju – pirkėjo – s/b „(duomenys neskelbtini)“) veiksmai iki sandorio sudarymo, sandorio metu ir po jo. NŽT yra valstybinė institucija, joje dirba profesionalūs teisininkai, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. NŽT nuo 2015 m. rugsėjo žinojo apie ginčijamą viešojo intereso pažeidimą, nes jau turėjo informaciją apie tai, kad s.b. “ (duomenys neskelbtini)” parduoda bendro naudojimo sklypus savo nariams dalinės nuosavybės teise. Tai žinodama ji ir toliau sudarinėjo valstybinės žemės pardavimo sandorius: bendro naudojimo žemės sklypų išpirkimas iš valstybės po 2015-09-30: Sklypas 4E (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 9763, sudaryta 2015-11-11; Sklypas 3D (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 10042, sudaryta 2015-11-24; Sklypas 7F (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 1368, sudaryta 2016-02-17; Sklypas 1E (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 10043, sudaryta 2016-02-17; Sklypas 10D (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 1370, sudaryta 2016-02-17; Sklypas 1A1 (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 1372, sudaryta 2016-02-17; Sklypas 1G (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 2841, sudaryta 2016-03-24; Sklypas 7A (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 1-5876, sudaryta 2016-05-25; Sklypas 8D (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 1-5878, sudaryta 2016-05-25; Sklypas 1D (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 1-5880, sudaryta 2016-05-25; Sklypas 11D (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 1-1937, sudaryta 2017-02-15; Sklypas 2D1 (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 4090, sudaryta 2017-04-27; Sklypas 6C (k.nr. (duomenys neskelbtini)) sutartis Nr. 5061, sudaryta 2017-05-29.

24. Tai sudaro pagrindą pagrįstai teigti, kad ši institucija negalėjo būti suklaidinta. Priešingai, ji žinojo ir pati laikėsi nuomonės, kad sodo bendrijos turi teisę parduoti bendrojo naudojimo žemę savo bendrijos nariams dalinės nuosavybės teise. Tas klausimas taip pat buvo daug kartų aptartas NŽT atstovams susitinkant su sodininkais. Nenuoseklūs ir net teisiškai prieštaringi NŽT veiksmai atliekant valstybinės žemės patikėtinio funkcijas akivaizdžiai yra pagrindinė grubaus s.b. narių teisėtų lūkesčių pažeidinėjimo priežastimi. Kad nebuvo apgaulės patvirtina 2019-04-25 Vyriausybėje vykęs pasitarimas sodininkų bendrijų klausimais, buvo akcentuota, kad bendro naudojimo žemė, išpirkta pagal galiojančius įstatymus, kartais parduodama tretiesiems asmenims. Uždrausti galima tiktai pakeitus LR Žemės reformos įstatymą, tai atlikti Vyriausybės kancleris įpareigojo vice ministrą Gustą. LR Žemės reformos įstatymo I-1607 12 straipsnio papildymo projektas įteiktas teisingumo ministerijai 2019-06-07 Nr. 2D-1879 (12.145), jame numatyta, kad sodininkų bendrijų įsigyti ir parduodami bendro naudojimo žemės sklypai Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti išperkami valstybės. Todėl šis apgaulės fakto argumentas, primetamas nepalyginamai silpnesnei valstybinės žemės pardavimo sandorio šaliai, yra visiškai išgalvotas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Didelių sodo bendrijų nariai privalo pasidalinti atsakomybę už bendro naudojimo sklypų priežiūrą ir tvarkymą ir 4F1 sklypo pardavimo atveju visos dalyvaujančios institucijos, įskaitant ir notarus, taip suprato teisinę šio klausimo pusę. Yra visiškai nekorektiška kaltinti eilinius sodo bendrijos narius, įskaitant ir mūsų šeimos narius dalyvavimu apgaulėje. Byloje yra pateikti įrodymai, kad V. G. 4F1 sklypo pardavimo bendrijai metu stažavosi JAV, G. G. gyveno Danijoje, o kiti šeimos nariai neturėjo jokių kontaktų su bendrijos vadovais. Ieškovas privalo pateikti bent mažiausiu įrodymus prieš kaltindamas, kad sudarant žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo naudojama apgaulė. Klaidingas ir selektyvus teisės ir faktų interpretavimas tikrai negali būti tokiu įrodymu.

25. Jų nuomone, teisinis aiškinimas, kad sodo bendrija negalėjo parduoti 4F1 sklypo bendrijos nariams atsirado tik vėliau, nagrinėjant kitas bylas, ir todėl negalėjo mums būti žinomas, kai pirkome 4F1 sklypą dalinės nuosavybės pagrindu. Neturi pagrindo manyti, kad toks aiškinimas yra nepagrįstas ir, kad restitucija turi būti taikoma žemės sklypo 4F1 pirkimui iš bendrijos. Šio sandorio restitucija nepažeistų nei jų, nei jų šeimos, nei kitų sodo bendrijos narių teisių, o bendrija ras kitas galimybes kaip paskirstyti atsakomybę bendrijos nariams tvarkant šį sklypą. Tačiau kategoriškai prieštarauja, kad sklypo pirkimas iš bendrijos būtų naudojamas apgaulei pagrįsti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad sodo bendrija ar jos nariai naudojo apgaulę sudarant žemės pirkimo sandorį iš valstybės, nors minimas CK 1.91 straipsnis reikalauja juos pateikti. Vėlesnis sandoris perkant žemę iš bendrijos tokiu įrodymu negali būti laikomas. Pateikė įrodymus (žr. Bendrąją dalį ir 21 punktą), kad žemės sklypas 4F1 yra sukurtas ir naudojamas tik pagal valstybės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 5,6 punktuose nurodytą sklypo paskirtį. Bei įrodymus, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. Valstybės žemės pirkimo – pardavimo sutartis negali būti laikoma negaliojančia nei dėl vieno čia pateikiamo argumento. Argumentai yra grindžiami klaidingai interpretuojant teisės aktus ir nepateikiant kitų įrodymų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl jų dalyvavimo nesąžiningame sandoryje, CK 4.96 2 dalis galėtų būti taikoma. Tačiau platesnis aiškinimas dėl sodo bendrijų bendrojo naudojimo sklypų teisinio statuso ir su tuo susijusios kitų sodo bendrijos narių teisės į bendro naudojimo sklypus neleidžia jiems reikalauti, kad sklypas 4F1 nebūtų grąžintas sodo bendrijai. Sutinka, kad šiam sandoriui, žemės pirkimui iš bendrijos būtų taikoma restitucija, kaip tai numato įstatymai ir jų aiškinimai, atsiradę jau po šio sandorio.

26. Ieškovas šiame punkte visiškai ignoruoja Lietuvos ir tarptautinėje teisėje įgyvendinamą teisėtų lūkesčių principą, kurio išraiška ir yra ŽRĮ ir Sodo bendrijų įstatyme numatyta galimybė lengvatinėmis sąlygomis įsigyti bendro naudojimo žemės sklypus. Kaip jau aukščiau paaiškino, per visą mūsų buvimą s.b. “ (duomenys neskelbtini)” nariais jie įdėjo daug darbo ir lėšų tvarkydami 4F1 sklypo teritoriją ir pagrįstai tikėjo, kad valstybė ir toliau užtikrins sodo bendrijos teisę naudoti sklypą jos narių rekreacijos poreikiams. Pagal pridedamą paskaičiavimą tik pusėje šio sklypo teritorijos mūsų sukurtų želdinių atstatomoji vertė yra 21102 Eur., kuri ir toliau nuolat auga, nes sklypas reikalauja intensyvios priežiūros. Jei pridėtų kitų atsakovų indėlį, vandens telkinio apsauginės zonos ir kelių kūrimo bei priežiūros išlaidas, tai s.b. narių investicijos tikrai viršytų Ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę. Todėl ieškovo pateiktas tariamas valstybės nuostolio paskaičiavimas yra grubus valstybės piliečių, s.b. “ (duomenys neskelbtini)” narių, teisėtų lūkesčių ignoravimas, siekiant nusavinti jų sukurtą naują turto kokybę.

27. Šeimos nariai jokiuose apgaulės būdu žemės įgijimo sandoriuose nedalyvavo, jokios informacijos apie tokius rengiamus sandorius neturėjo. Priešingai, jų šeimos nuosavybės įgijimo SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje chronologinė eiga aiškiai rodo, kad Prokuratūros ir NŽT interpretacija apie sklypo 4F1 pirkimą iš valstybės 2015.08.04 apgaulės būdu neturi jokio pagrindo. Jie teritoriją, priskirtą 4F1 sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarko ir prižiūri nuo 1998 metų, kaip SB gamtiniu požiūriu vientisą, pelkėtą žalią zoną, esančią šalia mūsų šeimai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Jokių planų išpirkti iš valstybės 4F1 sklypo ar jo dalių neturėjo. Laikotarpiu nuo 2014.11.09 iki 2015.09.30. V. G. stažavosi JAV Bostono universitete, nei jis nei šeimos nariai neturėjo jokių asmeninių kontaktų su kitais SB nariais ar jos valdymo organais žemės pirkimo iš valstybės klausimais, tai yra, niekaip negalėjo dalyvauti 4F1 sklypo išpirkimo iš valstybės planavime ir įgyvendinime. Jų įsitikinimu 4F sklypo išpirkimas iš valstybės 2015.08.04 pilnai atitinka ŽRĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatytą tvarką ir sąlygas, nes jis pagal savo natūralią gamtinę aplinką ir mūsų šeimos atliktus priežiūros darbus(vandens telkinys, užaugintas pušynas, kiti medžiai, prižiūrima žaidimams skirta pieva, žr. pridedamas nuotraukas) buvo ir yra SB narių rekreacijai skirta zona. Jų nuomone, šio sandorio restitucija kurtų akivaizdų SB narių teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimo precedentą, nes nusavintų visą išaugusią grąžinamo sklypo vertę valstybei, kurią SB nariai kūrė savo ilgametėmis investicijomis ir darbu. Jų šeima įsigijo sklypo 4F1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dvi dalis teisėtai ne iš valstybės, o iš savarankiško viešojo juridinio subjekto SB (duomenys neskelbtini), jos pirmininkui pasiūlius ir aptarus kaip visas 4F1 sklypas toliau bus prižiūrimas ir naudojamas SB narių rekreacijos reikmėms, išlaikant viso 4F1 sklypo naudojimo būdą: sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai. Prokuratūros samprotavimai apie nesąžiningą įsigijimo kainą neturi nei teisinio nei ekonominio pagrindo. Įsigijimo kaina yra ženkliai mažesnė už vidutinę rinkos kainą dėl šių priežasčių: a) sandorio šalys pripažino, kad mūsų šeimos ir finansinis darbinis indėlis į sklypo 4F1 vystymą ir priežiūrą yra nepalyginamai didesnis nei kitų SB narių; b) SB (duomenys neskelbtini) per visą laikotarpį, kai sklypo 4F1 teritorija jai yra priskirta, labai daug pati prisidėjo prie infrastruktūros kūrimo, kuri ir lemia stebimą ženklų vidutinės rinkos kainos padidėjimą; c) pardavimo kaina nėra kažkokio šalių individualaus susitarimo ar derybų dalykas, bet buvo nustatyta, mūsų žiniomis, visuotiname SB susirinkime taip, kad būtų paisoma bendrųjų bendrijos narių interesų (teisingai padalinamos bendrijos išlaidos susidariusiai skolai už žemės nuomą padengti, bendrijos teritorijų planavimui ir kadastriniams matavimams, kitos išlaidos susijusios su 4F1 sklypu). Jų šeimos narių teises gina CK 4.96 straipsnis, nes jie ginčijamas sklypo dalis įgijo sąžiningai ne iš valstybės ir ne lengvatinėmis sąlygomis (pirkome ne iš valstybės), kaip teigia Ieškovas. Jų nuomone, Ieškovas painioja du visiškai skirtingus sandorius: SB (duomenys neskelbtini) žemės pirkimą iš valstybės 2015.08.04 ir daugiau kaip po metų įvykusį mūsų šeimos narių bendrosios dalinės nuosavybės teise pirktą SB bendro naudojimo žemę, prisiimant įsipareigojimus toliau ją prižiūrėti ir naudoti pagal nustatytus SB narių bendruosius poreikius. Jei būtų taikoma restitucija, kaip reikalauja Ieškovas, jie reikalauja, kad valstybė kompensuotų sodininkų bendrijai “(duomenys neskelbtini)” visas jų šeimos išlaidas ir darbo sąnaudas nuo pat 1998 metų, vystant SB (duomenys neskelbtini) rekreacinę zoną, įvardijamą ieškinyje kaip ginčo objektą. EŽTT nurodė, kad valdžios institucijų klaidų ištaisymo klausimai sprendžiami nuo jų nukentėjusių asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai tai neprieštarauja kitų individualių asmenų interesams. Kitaip tariant, bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (žr. Gladysheva v. Russia, no. 7097/10, § 79, 2011-12-6). Valstybės institucijos, netinkamais veiksmais sukėlusios žalą, privalo ją atlyginti.

29. Taigi, aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už indeksuotą jos vertę bei kita aplinkybė, jog sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 metais perleido tretiesiems asmenims, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ savo nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo - siekdama juos perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti, t. y. pasitelkdama apgaule įsigijo šiuos žemės sklypus iš valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai vykdyti, o tik dėl pelno gavimo.

30. Akivaizdu, jog šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų sudariusi sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jei būtų žinojusi tikruosius sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ tikslus, t. y. kad lengvatinėmis sąlygomis įgytas minėtas žemes sklypas nebus naudojamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)" narių bendriems poreikiams tenkinti, o bus perleistas (parduotas) privatiems asmenims, siekiant iš to pasipelnyti.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pasitelkdama apgaulę, t. y. tyčia suklaidindama valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, dėl esminės sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sąlygos (tikslo, dėl kurio įsigyjamas žemės sklypas) neteisėtai įgijo minėtą žemės sklypą.

32. Atitinkamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis įsigiję piliečiai yra nesąžiningi įgijėjai, kadangi būdami sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariais ar sutuoktiniais bei pirkdami konkretaus naudojimo būdo - sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - žinojo ir (ar) turėjo žinoti, jog šis žemės sklypas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas tik konkretiems tikslams (bendrojo naudojimo statiniams statyti ir/ar rekreacijai įgyvendinti). Akivaizdu, jog įsigydami žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis, piliečiai būdami apdairūs, rūpestingi, turėjo susipažinti bei įsitikinti, kad pagal teisės aktus nėra kliūčių žemės (sodo) sklypo pirkimui, tačiau tikėtina, jog net ir žinodami šias kliūtis, piliečiai vis tiek įsigijo Šio žemės sklypo dalis.

33. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarės L. Š., D. S. ir D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

35. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė L. K. prašė ieškinį tenkinti, palaiko atsiliepimą į pirminį ieškinį. Pagal teisinį reglamentavimą, privatus asmuo neturi teisės įsigyti iš sodininkų bendrijos. Šį žemės sklypą sodininkų bendrija net neketino naudoti bendro naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai ir tokio pobūdžio sklypų sodininkų bendrijos nariai negali įsigyti. Kai Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą parduoti sklypą, tai nebuvo žinoma, ar sodininkų bendrija tą ginčo sklypą naudoja, ar nenaudoja. Bet po sandorio sodininkų bendrija iš karto pardavė sodininkų bendrijos nariams, kas rodo, kad neketino to sklypo naudoti. Pardavusi visą sklypą, sodininkų bendrija parodė, kad tas sklypas jai nėra reikalingas ir ji neketino jo naudoti rekreacijai. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. sužinojo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavusi pranešimą, kad sodininkų bendrija pardavė tą sklypą bendrijos nariams, todėl nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

36. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Viačeslav Beperšč palaiko atsiliepimo argumentus ir su ieškiniu nesutinka. Prokuratūra atliko patikrinimą ir padarė išvadą, kad ginčo sandoriai prieštarauja įstatymams. Prokuratūra pateikė ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, kad sodininkų bendrija neva norėjo pasipelnyti, t. y. lengvatinėmis sąlygomis išpirkti žemę iš valstybės, nes sodininkų bendrija turėjo tikslą sumokėti skolas už žemės naudojimą. Pagal žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalį, sodininkų bendrija turi teisę išpirkti žemę bendro naudojimo, priskirtą žemės pertvarkymo projektui. Toks projektas buvo parengtas, Nacionalinė žemės tarnyba tą projektą patvirtino, o tai sudaro sąlygas be aukciono sodininkų bendrijai lengvatine tvarka išpirkti žemę. Nuo 2015 m. sodininkų bendrijos pirmininkas dalyvauja Nacionalinės žemės tarnybos seminaruose, kur nurodoma, kad nėra jokių apribojimų sodininkų bendrijai įsigyti sodininkų bendrijos žemę ir kad po žemės įsigijimo liek valstybės kontrolė , kaip tas sklypas naudojamas. Nei sodininkų bendrijos pirmininkas, nei kiti valdybos nariai nėra įtariamieji, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Sodininkų bendrija turėjo teisę išpirkti žemės sklypą ir juos disponuoti. Jokių apribojimų, išskyrus naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nebuvo valstybinėje sutartyje nurodyta. Įstatymas nedraudžia bendro naudojimo sklypus turėti fiziniams asmenims nuosavybės teise. Sodininkų bendrija, nežinodama tokių išaiškinimų kaip nurodyta Aukščiausiojo teismo, elgėsi sąžiningai ir nieko nepažeidė, todėl neaišku, kokiu pagrindu prokuroras prašo pripažinti negaliojančią valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl vėlesnių pirkimo - pardavimo sutarčių, tai įstatymai nedraudė parduoti sklypus, todėl prašo netenkinti prokuroro ieškinio dėl 2015-08-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo pripažinimo negaliojančia, netaikyti restitucijos, nes fiziniai asmenys yra sąžiningi įgijėjai, todėl prašo ieškinio netenkinti ir kitoje dalyje. Šis ginčo sklypas sodininkų bendrijai buvo priskirtas 1989 m. šio ginčo teritorija buvo naudojama sodininkų bendrijos visada. Tas sklypas naudojamas rekreacijai, tai patvirtina 2011 m. pateiktas sodininkų bendrijos protokolas. 2015 – 2016 m. sodininkų bendrija pardavė fiziniams asmenims sklypo dalis, nes nacionalinė žemės tarnyba aiškino, kad sodininkų bendrija gali parduoti fiziniams asmenims bendro naudojimo sklypą.

37. Pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 14 d. bendrijos narių susirinkimas priėmė sprendimą pirkti ginčo sklypą iš Lietuvos valstybės dar iki Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 2A-1123-115/2012. 2011 m. gegužės 14 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolas buvo pateiktas NŽT prieš Ginčo sutarties sudarymą, kaip to reikalauja Taisyklės ir NŽT jį laikė tinkamu ir pakankamu Bendrijos narių valios išraiškos įrodymu. 2015 m. rugpjūčio 4 d. sudarydama ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį NŽT pripažino, kad Bendrija dar iki valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo naudojo Ginčo sklypą rekreacijai pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą, o ginčijamą sutartį sudarydama Bendrija ketino ir toliau naudoti Ginčo žemės sklypą pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą, kaip tą darė ir iki šios sutarties sudarymo. Nei Prokuroras, nei NŽT nepateikė jokių įrodymų, kad Ginčo sklypas yra naudojamas ne pagal nustatytą paskirtį ar naudojimosi būdą. NŽT sutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, nuo silpnesnės sandorio šalies nuslėpdama sandorio vykdymui itin reikšmingas aplinkybes, kurias, vadovaujantis protingumo standartais, reikėjo pranešti Bendrijai, kad pastaroji išvengtų dėl šio nutylėjimo galimų praradimų. Ginčo sklypas buvo perduotas Bendrijai, kartu perduodant žemės sklypo disponavimo teisei reikalingus dokumentus. NŽT 2015 m. liepos 13 d. pasitikėjimo linija gavo fizinio asmens skundą apie tai, kad Bendrijos nariai šio susirinkimo metu ketino iškelti ir svarstyti Bendrijos žemės pardavimo nariams klausimą ir šį skundą ignoravo – būtent dėl aukščiau išdėstytos NŽT pozicijos, kad sodininkai patys sprendžia savo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus. Taigi NŽT žinojo (susiklosčius aplinkybėms negalėjo nežinoti) apie Bendrijos sklypų pardavimo faktus, tačiau neįspėjo Bendrijos apie kokį nors neteisėtą ketinimą ar tikslą, nesikreipė į teismą dėl pažeistų valstybės interesų gynimo, neatsisakė tęsti Bendrijai valstybinės žemės pardavimo procedūrų ir toliau su Bendrija sudarinėjo valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 konstatavo, kad Bendrija neturėjo poreikio naudoti ginčo sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 1G sklypas) bendro naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Bendrijos nariai niekada nesutiko su šiuo kasacinio teismo vertinimu ir siekė susigrąžinti Lietuvos teismų iš Bendrijos nuosavybės atimtą 1G sklypą savo poreikiams tenkinti.

39. Atsakovas V. G. palaiko atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atkreipia dėmesį, kad jiems priklausantis sklypas buvo pelkės. Sklypas jokiai žemės ūkio veiklai negalėjo būti naudojamas. Tą sklypą jo šeima tvarko kaip parką. Įsigyti asmeniškai negalėjo, bet tą sklypą tvarkė kaip savo. Ieškinys yra visiškai neteisingas. Supranta, kad jų žingsnis išpirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise sklypą buvo neteisėtas pagal teismų priimtus sprendimus, bet tuo metu, jie manė, kad tai buvo teisėta. Sodininkų bendrijos pasiūlymas pirkti bendrosios dalinės nuosavybės teise tuomet neatrodė neteisėtu. Atsiliepime dėl restitucijos taikymo, siūlo, kad šis sklypas liktų sodininkų bendrijai rekreacijai, tai būtų pats geriausias sprendimas. 2016-10-05 pirkimo – pardavimo sutartyje frazė apie atskirą sklypo naudojimą – tai yra standartinio tipo sandoris, kurį patvirtino notaras. Dabar galimai iš to sakinio galima manyti, kad ta frazė gali pažeisti kitų sodininkų bendrijos atžvilgiu, todėl ir prašo atsiliepime taikyti tokią restituciją. Dėl atsiliepime nurodyto reikalavimo 1 punkto, tai kadangi tą sklypą tvarkė, tai prašo sodininkų bendrijos naudai kompensuoti žalą. Jis paskaičiavo ne viską, apmatavo želdinių vertę, tai apie 21000,00 Eur. Pažymėjo, jog griežtai nesutinka su reikalavimu pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo — pardavimo sutartį, kuria žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)”. Ieškovas, nepateikė tinkamų įrodymų, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės būdu, be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad s/b „(duomenys neskelbtini)” tyčia nuslėpė informaciją nuo NŽT sudarant šį sandorį. Ieškovas visai be pagrindo teigia, kad s/b „(duomenys neskelbtini)” pirkdama ginčijamą sklypą tyčia neatskleidė tikrųjų bendro naudojimo žemės sklypo įsigijimo tikslų. S/b „(duomenys neskelbtini)” advokatas pateikė visuotino susirinkimo protokolą, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad sklypai buvo įsigyjami rekreacijai. Protokolas buvo pridėtas prie valstybinės žemės pirkimo sutarties sandorio metu ir todėl turėjo būti gerai žinomas tiek NŽT, tiek Ieškovui. Be to atsiliepime į ieškinį pateikė ne tik įrodymus su nuotraukomis, bet ir konkrečius ekonominius paskaičiavimus kiek s/b nariai investavo, kurdami parko želdinius ir ginčijamo sklypo pridėtinę vertę. Todėl taikant valstybinės žemės pirkimo sutarčiai restituciją, valstybė privalo ne tik grąžinti sandorio metu sumokėtas s/b „(duomenys neskelbtini)” lėšas, bet kompensuoti visas s/b narių išlaidas ir darbą teisėtai kuriant ginčo sklype rekreacijos zoną, želdinius, taip pat kompensuoti tokiu būdu padaromą moralinę žalą dėl teisėtų lūkesčio akivaizdaus pažeidimo.

44. Žemės perleidimas sodininkų bendrijose reguliuojamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas teisę be aukciono įsigyti valstybinę žemę numato tiek sodininkų bendrijoms, tiek fiziniams asmenims. Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma abiem įgijėjams; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

46. Valstybinių žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarka detalizuojama Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), tuo tarpu sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas), ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2 punktas).

53. Byloje nėra duomenų pagrindžiančių, kad Nacionalinei žemės tarnybai buvo atskleisti atsakovų ketinimai dėl įgyjamo žemės sklypo. Atsakovų pateikti įrodymai (duomenys iš oficialios Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės, kad dar 2015 m. susitikimų su įstaigos vadovu metu gyventojai teikė informaciją apie galimai nesąžiningą bendrojo naudojimo žemės sklypų perleidimą bendrijų nariams, Nekilnojamojo turto registro išrašai ir sutartys, pagrindžiančios, kad Nacionalinė žemės tarnyba, žinodama apie galimą bendrojo naudojimo žemės sklypo perleidimą, tęsė tokios žemės pardavimą ir kt.) patys savaime nepagrindžia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama Sutartį, žinojo, kad šis konkretus perkamas žemės sklypas nėra reikalingas Bendrijos narių bendriesiems poreikiams tenkinti, bet yra įgyjamas siekiant jį perleisti kitiems asmenims.