- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-210-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02911-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5615-1105/2020 pagal ieškovų L. K. ir L. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. K., atstovaujamas jo įstatyminės atstovės, ir L. K. prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, L. K. jo patirtą neturtinę žalą 5 000 Eur dydžio, L. K. jos patirtą turtinę žalą 70 Eur dydžio bei neturtinę žalą 2 000 Eur dydžio bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. birželio 19 d. L. K. su savo nepilnamečiu sūnumi L. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), nuvyko į Pravieniškių pataisos namus – atvirą koloniją, kur tuo metu bausmę atlikinėjo jos sutuoktinis ir sūnaus tėvas M. K.. Pasimatymas vyko kolonijos trečiąjame sektoriuje, kuriame L. K. su sūnumi buvo jau ne pirmą kartą. Kaip ir prieš kiekvieną pasimatymą, L. K. pasirašė susipažinusi su kolonijos taisyklėmis dėl pasimatymo, taip pat pasirašė esanti atsakinga už nepilnametį vaiką buvimo kolonijoje laiku. Trumpalaikio pasimatymo metu sūnus L. pasiprašė į tualetą. Tuo metu L. K. ir M. K. palydėjo vaiką į tualeto patalpą, tačiau per garsiakalbį buvo įspėti, kad abu tėvai negali vienu metu būti tualeto patalpoje. Ieškovė išėjo iš tualeto patalpos, tėtis su vaiku tualete buvo dviese. Po kurio laiko sūnus vėl pasiprašė nuvedamas į tualetą. Vaiką į tualeto patalpą nuvedė tėvas M. K.. Ieškovė nematė kas vyko tualete, tačiau po kurio laiko išgirdo vaiko klyksmą. Bėgo link tualeto ir netrukus suprato, kad vaikas apsiplykė rankytes karštu vandeniu, bėgančiu iš krano. Žinojo, kad tualete yra problema su karštu vandeniu, būdavo, kad iš vandens čiaupo šliūkšteldavo karštas vanduo. Vietiniu skambučiu kvietė pagalbą. Netrukus buvo informuoti, kad yra iškviesta greitoji pagalba bei, kad įstaigoje esanti medicinos darbuotoja suteikti pagalbos neatvyks, nes ji gali teikti pagalbą tik asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę. Trečiojo sektoriaus tvarkdarys nešė vaikui drėgnus rankšluosčius, kuriuos jie dėjo ant vaiko rankyčių iki sulaukė greitosios pagalbos. Vaikas su mama buvo išvežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Vaiko rankytės buvo sutvarstytos ir jis buvo išleistas namo, vėliau gydėsi J. P. šeimos klinikoje. Iš Kauno klinikų ieškovė su vaiku parvyko taksi automobiliu, kurio paslaugos kainavo apie 30 Eur. Vėliau gydant vaiką, pati pirko tepalą, pleistrus, tvarsčius, kurie kainavo dar apie 40 Eur, todėl mano, kad patyrė 70 Eur turtinę žalą, kurią prašo iš atsakovės priteisti. Apie 2019 m. liepos 8 d. ant vaiko rankos ir burnytės pamatė bėrimus, dėl to abu su vaiku gulėjo ligoninėje. Ant rankytės buvo herpesas, mano, kad tai buvo susiję su rankų nudegimu. Ieškovė nurodė taip pat mananti, kad būtent atsakovė yra atsakinga dėl įvykusio incidento, nes neužtikrino, kad iš krano tualeto patalpoje bėgtų tinkamos temperatūros vanduo, kuriuo nebūtų galima nusideginti. Dėl patirto vaiko sužalojimo tiek sūnus, tiek ji patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės. Nurodė, kad vaikas bijojo vandens apie 6 mėnesius po įvykio, negalėjo žaisti su smėliu, iki 2019 m. rugpjūčio mėn. nebuvo vedamas į darželį. Ji pati negalėjo dirbti, išgyveno dėl vaiko būklės, dėl darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovų L. K. ir L. K. ieškinio reikalavimą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad tarp civilinės bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. birželio 19 d. ieškovė L. K. su savo mažamečiu sūnumi L. K. buvo atvykusi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiąjį sektorių trumpalaikiam pasimatymui su savo sutuoktiniu M. K., kuris nurodytoje įstaigoje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė taip pat neginčijo ir pripažino, kad atvykusi į trumpalaikį pasimatymą 2019 m. birželio 19 d., kaip ir kiekvieną kartą atvykusi į pasimatymą, ji buvo supažindinta su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-146 patvirtintomis Elgesio pasimatymo metu taisyklėmis, kurių 1.5. punkte numatyta, jog viso pasimatymo metu, nepilnamečiai lankytojai negali būti paliekami be priežiūros, o už jų priežiūrą pasimatymo metu yra atsakingas asmuo, su kuriuo nepilnametis lankytojas atvyko į pasimatymą. Jai taip pat buvo žinomos naudojimosi pasimatymų patalpomis tvarkos taisyklės, kadangi trumpalaikiame pasimatyme ji buvo ne pirmą kartą ir su jomis buvo supažindinta. Teismas nustatė, kad civilinės bylos šalys taip pat neginčijo fakto, kad aptariamo trumpalaikio pasimatymo metu mažametis L. K., su savo tėvu M. K. būdamas tualeto patalpoje, iš šioje patalpoje esančio praustuvo krano bėgančiu karštu vandeniu nusidegino rankas, ko pasekoje jam buvo konstatuotas abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus I-IIA laipsnio, užimantis 1 proc. kūno ploto, nudegimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. 2019 m. liepos 31 d. ieškovė skundu / reikalavimu kreipėsi į atsakovą dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sprendimu Nr. 6-113 ieškovės reikalavimas buvo atmestas, nurodant, kad įstaiga nėra atsakinga dėl mažamečiui nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo.
5. Teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje aptariamu atveju atsakovo įstaiga elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, ir tai galėtų būti laikoma priežastimi to, kad 2019 m. birželio 19 d. atsakovo įstaigoje trumpalaikio pasimatymo metu mažamečiui L. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovė būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), kurios pagrindu atsakovei taip pat galėtų kilti civilinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad darydamas tokias išvadas, rėmėsi civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojo M. K. parodymais, kurie nepatvirtino ieškovų įrodinėjamų aplinkybių.
6. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, konkrečiai pasimatymų patalpos tualete, buvo tiekiamas per aukštos temperatūros karštas vanduo, t. y. didesnės nei 60?C temperatūros. Byloje esantis 2019 m. birželio 21 d. vandens šildytuvo ARISTON SG 200 patikrinimo aktas patvirtina, kad šis įtaisas nebuvo sugedęs, juo vandens temperatūra galėjo būti šildoma iki 70?C, termoreguliatorius veikė tinkamai ir vandens šildytuvas galėjo būti eksploatuojamas. Tinkamas naudojimui buvo ir vandens maišytuvas, kuris tinkamai paskirstė karštą bei šaltą vandenį plautuvėje. Bylos duomenimis teismas nenustatė, kad įvykio dieną pasimatymų patalpos tualete buvo tiekiamas būtent 70?C karštas vanduo. Teismas visiškai sutiko su atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad net ir pašildžius vandens temperatūrą iki 70?C, iš vandens čiaupo vanduo bėgtų vėsesnės temperatūros dėl jo nutekamo kelio nuo boilerio (pašildytuvo) iki plautuvėje įtaisyto čiaupo.
7. Teismas pažymėjo, kad karšto vandens tiekimą reglamentuojantys teisės aktai patvirtina, kad atsakovės įstaigoje turi būti tiekiamas tokios temperatūros karštas vanduo, koks yra numatytas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintose „Šilumos tiekimo vartojimo taisyklėse“, „Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklėse“ bei Lietuvos Respublikos higienos normoje, konkrečiai ne žemesnės nei 50?C ir ne aukštesnės nei 60?C temperatūros. Civilinėje byloje nesant prieštaringų įrodymų, teismas konstatavo, kad atsakovės įstaigoje įvykio dieną buvo tiekiamas tinkamos kokybės ir temperatūros karštas vanduo ir atsakovė, tiekdama tokios temperatūros vandenį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurių pagrindu jai galėtų kilti civilinė atsakomybė.
8. Įvertinęs tai, kad 2019 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G2800/2019(02) nurodoma, jog nudegimus sukelianti vandens temperatūra turi būti mažiausiai 44?C, taip pat tai, kad atsakovė užtikrino tinkamą karšto vandens tiekimą tualeto patalpoje įvykio dieną, t. y. ne žemesnę nei 50?C ir ne aukštesnę nei 60?C, teismas sprendė, kad mažametis L. K. pats be jo įstatyminio atstovo M. K. tiesioginės priežiūros plaudamasis rankas plautuvėje, galėjo jas nusiplikyti ieškinio reikalavime nurodytu būdu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad mažametis L. K. 2019 m. birželio 19 d. buvo sulaukęs tik dviejų metų ir kelių mėnesių amžiaus. Tokio amžiaus vaikas turi būti nuolatos prižiūrimas jo įstatyminių atstovų, konkrečiai jo tėvų. Civilinės bylos nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d. vykusio trumpalaikio pasimatymo metu į tualeto patalpą L. K. palydėjo ir už jį buvo atsakingas jo tėvas M. K., kuris teismui nurodė, kad vaikui išreiškus norą nusiplauti rankytes, jis jį pasodino ant vystymo stalo, kadangi jis pats nepasiekė praustuvės. Tuomet vaiko tėvas atsuko vandens čiaupą ir įsitikinęs, kad vanduo yra tinkamos temperatūros vaikui leido pačiam plautis rankytes. Aptariamoje situacijoje teismas visiškai sutinka su atsakovės atstovo išsakytu argumentu apie tai, kad pasimatymų tualeto patalpa nėra pritaikyta mažamečių vaikų naudojimui, todėl vaikas šia patalpa turėjo naudotis tik prižiūrimas jo tėvų. Teismas sprendė, kad M. K. leisdamas savo nepilnamečiam sūnui savarankiškai plautis rankytes, elgėsi nerūpestingai dėl savo sūnaus mažametystės bei dėl to, jog kaip jis pats nurodė, žinojo, kad pasimatymų patalpoje kartais iš čiaupo netolygiai paskirstomas karštas vanduo, todėl turėjo įvertinti tokias aplinkybes, kad karšto vandens temperatūra turi būti vertinama tik po 1 minutės laiko atsukus vandens čiaupą ir paleidus vandenį (Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 40.2 papunktis), ko mažametis dviejų metų amžiaus vaikas pats padaryti negali, taip pat tai, kad vaikas tėvui nematant turėjo galimybę pats nureguliuoti karštesnio vandens tiekimą iš čiaupo, nusukdamas vandens maišytuvo rankenėlę.
9. Aptartų ir įvertintų įrodymų bei išdėstytų argumentų pagrindu, teismas sprendė, kad ieškovų ieškinys atmestinas, nenustačius atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė L. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, L. K. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pažeidimą, bei atsakovės, kaip statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkės atsakomybę už dėl įrenginių ir kitų konstrukcijų padarytą žalą (CK 6.266 straipsnis). Teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad atsakovė turėjo užtikrinti tiekiamo iš čiaupo vandens temperatūrą ne daugiau kaip 60°C, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog gamino ir vartojimui tiekė 70°C karštą vandenį, tame tarpe ir į pasimatymo patalpose esančią tualeto patalpą. Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija neužtikrino asmens sveikatai saugių sąlygų trečiojo sektoriaus pasimatymų kambario tualeto patalpoje, kurioje lankosi atvykę lankytojai, tame tarpe nepilnamečiai, bausmę atliekantys asmenys. Prie praustuvės (ar kitoje aiškiai matomoje vietoje tualeto patalpoje) nebuvo įspėjamųjų įrašų, kad iš čiaupo bėga itin aukštos temperatūros vanduo, kad yra pavojus nusideginti (nusiplikyti) rankas. Atsakovė yra atsakingas už patalpų, jose esančių įrenginių saugumą, įspėjamųjų ženklų pastatymą, saugos priemonių nustatymą ir užtikrinimą.
12. Pažymi, jog iš liudytojo M. K. paaiškinimų matyti, jog jis, kaip atsakingas už mažametį sūnų asmuo, ėmėsi visų saugumo priemonių, paleidęs vandenį iš čiaupo patikrino vandens temperatūrą savo ranka, sureguliavo ją ir tik po to leido sūnui pakišti rankas po bėgančio vandens srove. Mano, kad konkrečioje situacijoje nebuvo galima protingai tikėtis ir numatyti, kad sureguliavus maišytuvu vandens temperatūrą tinkamą vaikui prausti rankas, netrukus pradės bėgti verdantis vanduo, kuris nuplykė vaikui rankas.
13. Nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, jog boileris, gaminantis karštą vandenį, buvo tinkamai veikiantis. Atsakovės įrenginio netinkamą veikimą, patvirtina atsakovės įstaigos veiksmai po aptariamo įvykio. Tik 2019 m. birželio 21 d. patikrinimo metu, patikrinimą atliekant keturių asmenų komisijai, konstatuota, kad elektrinio vandens šildytuvo (boilerio) mechaninių pažeidimų nėra, jis techniškai tvarkingas, o po dvidešimties dienų konstatuojama, kad elektrinis vandens šildytuvas yra surūdijęs, leidžia vandenį. Per tokį trumpą laiką elektrinis vandens šildytuvas negalėjo surūdyti, akivaizdu, kad elektrinio vandens šildytuvo defektai buvo ir patikrinimo metu, vienok, nefiksuoti, o po kelių mėnesių elektrinis vandens šildytuvas pakeistas nauju. Tai, kad elektrinis vandens šildytuvas buvo sugedęs arba netinkamai sureguliuotas patvirtina ir liudytojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodymai. Pažymi, kad byloje nepateikti patikrinimo aktai, iš kurių galima būtų konstatuoti, kad atsakovė nuolat tikrino nuosavybės teise priklausančius įrenginius, jais rūpinosi tinkamai, priešingai galima padaryti išvadą, kad įrenginys buvo patikrintas tik po įvykusio įvykio.
14. Nesutinka su teismo argumentais, jog mažametis pats be jo įstatyminio atstovo M. K. tiesioginės priežiūros plaudamasis rankas plautuvėje, galėjo jas nusiplikyti ieškinio reikalavime nurodytu būdu. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad M. K. leido savo nepilnamečiui sūnui savarankiškai plautis rankytes, todėl elgėsi nerūpestingai dėl savo sūnaus mažametystės. M. K. apklaustas liudytoju nurodė, kad vaiką pasodino ant vystymo stalo, paleido ir sureguliavo vandenį ir tik įsitikinę vandens temperatūra leido vaikui pakišti po vandens srove rankytes. Taigi, M. K. neleido vaikui rankas plauti savarankiškai, nes tuo pačiu metu, kai vaikui leido pakišti rankytes po vandens srove, jis laikė vaiką sėdintį ant vystymo stalo ir pasilenkusį ties vandens srove. Pats nureguliuoti karšo vandens tiekimą iš čiaupo vaikas negalėjo, nes objektyviai negalėjo pasiekti maišytuvo krano rankomis. Pasiekti rankomis vandens srovę vaikas galėjo tik tuomet kai tėtis patikrino vandens temperatūrą, laikydamas vaiką, leido vaikui pakišti rankas po srove.
15. Mano, kad atsakovė turi atsakyti, kadangi eksploatavo padidinto pavojaus įrenginį, kuris buvo techniškai netvarkingas, pavojingas, o apie įrenginio būklę, gaminamo vandens temperatūrą jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo, dėl ko įvyko įvykis, kurio metu buvo sužalotas L. K.. Teismas nepagrįstai nenustatė visų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, kurios egzistuoja konkrečioje byloje, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai eksploatuojant techniškai netvarkingą elektros įrenginį, gaminant (ruošiant) aukštesnės nei 60°C temperatūros karštą vandenį, nenumatant ir neįrengiant įspėjamųjų ženklų. Teismas sprendime nevertino ir netaikė CK 6.266 straipsnyje nustatytos griežtosios atsakomybės nagrinėjamu konkrečiu bylos atveju.
16. Pažymi, kad L. K. patyrė didelį šoką, išgąstį, skausmą, gydymosi nepatogumus, sutriko vaiko poilsis, laisvalaikis, L. K. išgyveno dėl vaiko patirtos traumos, sutriko įprastas poilsis, darbas, laisvalaikis, teko atidėti suplanuotus veiksmus, visą dėmesį sutelkti vaiko gydymui, priežiūrai. L. K. išgyveno dėl įvykio, vėliau dėl nudegimų sklandaus gijimo, visą šį laiką jautė emocinę įtampą, nerimą, sąlygotą kilusių išgyvenimų dėl vaiko sveikatos sužalojimo.
Atsiliepimas
17. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
18. Nurodo, kad apeliaciniame skunde apeliantė nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų nepasisakęs dėl kurių nors jos pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu, nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.
19. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad teismo sprendimas netenkina apeliantės interesų, negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovų L. K. ir L. K. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 19 d. ieškovė L. K. su savo mažamečiu sūnumi L. K. buvo atvykusi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiąjį sektorių trumpalaikiam pasimatymui su savo sutuoktiniu M. K., kuris nurodytoje įstaigoje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atvykus į trumpalaikį pasimatymą 2019 m. birželio 19 d., kaip ir kiekvieną kartą atvykus į pasimatymą, ji buvo supažindinta su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-146 patvirtintomis Elgesio pasimatymo metu taisyklėmis, jai taip pat buvo žinomos naudojimosi pasimatymų patalpomis tvarkos taisyklės, kadangi trumpalaikiame pasimatyme ji buvo ne pirmą kartą ir su jomis buvo supažindinta. Aptariamo trumpalaikio pasimatymo metu mažametis L. K., su savo tėvu M. K. būdamas tualeto patalpoje, iš šioje patalpoje esančio praustuvo krano bėgančiu karštu vandeniu nusidegino rankas, ko pasėkoje jam buvo konstatuotas abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus I-IIA laipsnio, užimantis 1 proc. kūno ploto, nudegimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovai reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildino iš CK 6.271 straipsnio, 6.246 ir 6.266 straipsnių 1 dalies nuostatų, nurodydami, kad atsakovės institucija, organizuodama ieškovės L. K. ir jos mažamečio sūnaus L. K. trumpalaikį pasimatymą su Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. K., kolonijos trečiojo sektoriaus pasimatymų patalpos tualete neužtikrino saugių sąlygų naudotis tiekiamu karštu vandeniu bei nepasirūpino įspėjamaisiais ženklais apie tai, kad iš vandens čiaupo bėga per karštas vanduo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė atmesti ieškovų ieškinį, nenustačius atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktų įrodymų visumą bei procesinius šalių dokumentus, apeliacinio skundo argumentus sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas, atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
24. Ieškovė L. K., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliacinį skundą argumentuoja, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atsakovei netaikė CK 6.266 straipsnyje nustatytos griežtosios atsakomybės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam apeliacinio skundo argumentui.
25. CK 6.266 straipsnyje yra reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad vadinamoji objektyvioji civilinė atsakomybė (be kaltės) reiškia, jog pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Reiškiant reikalavimą šiuo teisiniu pagrindu, kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, trečiojo sektoriaus pasimatymų patalpos tualete esantis vandens šildytuvas ir vandens mašytuvas turėjo konstrukcijų trūkumų. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, pagrįstai netaikė CK 6.266 straipsnyje nustatytos griežtosios statinio savininko atsakomybės.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, eksploatuojant techniškai netvarkingą elektros įrenginį, gaminant (ruošiant) aukštesnės nei 60°C temperatūros kartą vandenį, nenumatant ir neįrengiant įspėjamųjų ženklų. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį pažeidimo. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria ir šiems apeliacinio skundo argumentams.
29. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingų, nei pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio dieną pasimatymų patalpos tualete buvo tiekiamas per aukštos temperatūros, t. y. didesnės nei 60°C karštas vanduo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti įvykio dieną trumpalaikiuose pasimatymuose buvę nuteistieji V. B. ir L. S. nurodė, kad tą dieną tualetu nesinaudojo ir negali pasakyti, koks vanduo tekėjo iš čiaupo, V. B. taip pat nurodė, kad jį lankantys tėvai niekada nesiskundė dėl vandens. Ir nors L. S. nurodė, kad pataisos namuose vanduo iš čiaupo bėga arba labai karštas, arba labai šaltas, tačiau, priešingai, nei nurodo apeliantė, nepaliudijo, kad vandens šildytuvas pasimatymų patalpos tualete buvo sugedęs arba netinkamai sureguliuotas. Aplinkybė, kad 2019 m. birželio 21 d. atliekant karšto-šalto vandens vandens ir elektrinio vandens šildytuvo patikrinimą, konstatuojama, kad elektrinio vandens šildytuvo mechaninių pažeidimų nėra, įrenginys techniškai tvarkingas, o po dvidešimties dienų nustatoma, kad elektrinis vandens šildytuvas surūdijo ir iš jo teko vanduo, savaime, nesant byloje kitų duomenų, taip pat nepatvirtina įrenginio netinkamą veikimą. Byloje nėra duomenų, kurie bent iš dalies patvirtintų apeliantės abejones dėl tikrovės neatitinkančių duomenų fiksavimo 2019 m. birželio 21 d. patikrinimo akte. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2019 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. S-27332 nurodoma, kad elektrikas ir santechnikas vieną kartą per pusmetį atlieka elektrinio vandens šildytuvo nukalkinimą, esant būtinumui pakeičiamas kaitinimo elementas, elektrinio vandens šildytuvo gedimų iki 2019 m. birželio 19 d. nenustatyta, nusiskundimų iš nuteistųjų, pasipatymų lankytojų bei įstaigos personalo dėl tiekiamo per karšto vandens negauta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad trečiojo sektoriaus pasimatymų patalpose buvo nustatyti higienos normų pažeidimai, ar kitokių duomenų, kurie leistų suabejoti atsakovės nurodomais duomenimis apie atsakovės įstaigoje nuolat vykdomą jai priklausančių įrenginių techninę priežiūrą. Nesant byloje nustatytų duomenų apie tai, kad atsakovės trečiojo sektoriaus pasimatymų patalpose gamina (ruošia) aukštesnės nei 60°C temperatūros karštą vandenį, eksploatuoja techniškai netvarkingą elektros įrenginį, nėra jokio pagrindo spręsti ir dėl atsakovės veiksmų, nenumatant ir neįrengiant įspėjamųjų ženklų. Esant nurodytoms aplinybėms, pripažintina, jog pimosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveiksnumo), kurių pagrindu jai galėtų kilti civilinė atsakomybė.
30. Apeliantės nuomone, atsakovė turi atsakyti, kadangi eksploatavo padidinto pavojaus įrenginį, kuris buvo techniškai netvarkingas, pavojingas, o apie įrenginio būklę, gaminamo vandens temperatūrą jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo, dėl to įvyko įvykis, kurio metu buvo sužalotas mažametis.
31. Teisėjų kolgija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų reikalavimų ir argumentų apimtyje. CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu tai reiškia, kad apeliaciniame procese negalima remtis skirtingais argumentais, kuriais nebuvo remtasi ir dėl kurių nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme.
32. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti neaptarti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.