Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Karoliui Vizgaudžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. K. ir L. K. ieškinio reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai L. K., atstovaujamas jo įstatyminės atstovės, ir L. K. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, L. K. jo patirtą neturtinę žalą 5 000 Eur dydžio, L. K. jos patirtą turtinę žalą 70 Eur dydžio bei neturtinę žalą 2 000 Eur dydžio bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovės L. K. atstovė advokatė Inga Radinienė ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė L. K. reikalauja Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numatytos CK 6.271 str. Mano, kad būtent atsakovas turi būti laikomas atsakingu dėl 2019 m. birželio 19 d. įvykusio įvykio, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta nepilnamečio L. K. sveikata, t. y. karštu vandeniu buvo nudegintos vaiko rankytės. Pasak atstovės, atsakovas turėjo užtikrinti, kad iš praustuvo čiaupo būtų tiekiamas tinkamos temperatūros vanduo, o nagrinėjamu atveju, pats atsakovas yra nurodęs, kad iš čiaupo bėgo 70?C karštas vanduo, kai jis galėjo būti tiekiamas tik iki 60?C karščio. Tokiu būdu, atsakovas neužtikrino saugių sąlygų tualeto patalpoje, joje nebuvo įspėjamųjų ženklų ar kitokių perspėjimų apie karšto vandens sutrikimus. Nurodyto pasėkoje, ieškovė ir jos mažametis vaikas patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kuri turėtų būti iš atsakovo priteista.

5. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. K. teismui nurodė esantis nepilnamečio L. K. tėvas ir L. K. sutuoktinia. 2019 m. birželio 19 d. į įkalinimo įstaigą, kurioje jis tuo metu atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atvyko jo sutuoktinė L. K. su nepilnamečiu sūnumi L. K.. Pasimatymas vyko įkalinimo įstaigos trečiajame sektoriuje, kuriame jie buvo nebe pirmą kartą. Įvykio dieną pasimatymų patalpoje buvo jie vieni, kiti pasimatymai nevyko. Žinojo, kad šioje pasimatymų patalpoje yra problemų su karštu vandeniu, tačiau tualeto patalpoje šios problemos nebuvo pastebėjęs. Buvimo šioje patalpoje metu sūnus L. K. pasiprašė į tualeto patalpą, norėjo liudytojui parodyti, kaip jis pats moka pasinaudoti tualetu. Visi trys nuėjo į tualeto patalpą ir per garsiakalbį buvo įspėti, kad tik vienas iš suaugusiųjų gali būti kartu su vaiku tualete. Jis nepamena, ar jis pasiliko su vaiku tualete, ar pasiliko jo sutuoktinė. Po kurio laiko vaikas pasiprašė į tualetą ir tą kartą jis palydėjo sūnų į šią patalpą. Vaikas pasinaudojo tualetu ir priėjęs prie praustuvo norėjo nusiplauti rankytes. Jis pakėlė vaiką, pasodino jį ant vystymo stalo, atsuko vandens čiaupą, patikrino ar nebėga karštas vanduo ir leido vaikui vienam nusiplauti rankytes, jo nelaikė, tik stebėjo, kaip jis plaunasi rankytes. Kažkuriuo momentu buvo nusisukęs nuleisti vandens unitaze, nes vaikas prašė tai padaryti. Sūnus rankytes po vandens srove laikė apie 2-3 sekundes, rankas plovėsi tik su vandeniu, be muilo, kažkuriuo momentu pradėjo klykti. Jis pribėgo prie sūnaus, pats pakišo rankas po vandeniu ir suprato, kad iš krano bėga verdantis vanduo, mano, kad jis galėjo būti apie 90?C. Taip pat suprato, kad vaikas nusiplykė rankytes. Atsuko šaltą vandenį, bandė pakišti vaiko rankas po juo, tačiau vaikas priešinosi, bijojo dar sykį kišti rankytes po vandeniu. Abu su sutuoktinė kvietė pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinio reikalavimas atmetamas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

8. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Pagal jį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

9. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas).

11. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovai patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą kildina iš CK 6.271 straipsnio nuostatų, nurodydami, kad atsakovo institucija, organizuodama ieškovės L. K. ir jos mažamečio sūnaus L. K. trumpalaikį pasimatymą su Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. K., kolonijos trečiojo sektoriaus pasimatymų patalpos tualete neužtikrino saugių sąlygų naudotis tiekiamu karštu vandeniu bei nepasirūpino įspėjamaisiais ženklais apie tai, kad iš vandens čiaupo bėga per karštas vanduo. Nurodyto pasėkoje, 2019 m. birželio 19 d. mažamečiui L. K. karštu vandeniu buvo nudegintos rankos, vaikui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

12. Tarp civilinės bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. birželio 19 d. ieškovė L. K. su savo mažamečiu sūnumi L. K. buvo atvykusi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) trumpalaikiam pasimatymui su savo sutuoktiniu M. K., kuris nurodytoje įstaigoje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė taip pat neginčija ir pripažįsta, kad atvykusi į trumpalaikį pasimatymą 2019 m. birželio 19 d., kaip ir kiekvieną kartą atvykusi į pasimatymą, ji buvo supažindinta su Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-146 patvirtintomis Elgesio pasimatymo metu taisyklėmis, kurių 1.5. punkte numatyta, jog viso pasimatymo metu, nepilnamečiai lankytojai negali būti paliekami be priežiūros, o už jų priežiūrą pasimatymo metu yra atsakingas asmuo, su kuriuo nepilnametis lankytojas atvyko į pasimatymą (e. b. l. 34). Jai taip pat buvo žinomos naudojimosi pasimatymų patalpomis tvarkos taisyklės, kadangi trumpalaikiame pasimatyme ji buvo ne pirmą kartą ir su jomis buvo supažindinta. Civilinės bylos šalys taip pat neginčija fakto, kad aptariamo trumpalaikio pasimatymo metu mažametis L. K., su savo tėvu M. K. būdamas tualeto patalpoje, iš šioje patalpoje esančio praustuvo krano bėgančiu karštu vandeniu nusidegino rankas, ko pasėkoje jam buvo konstatuotas abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus I-IIA laipsnio, užimantis 1 procentą kūno ploto, nudegimas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (Baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 b. l. 95).

13. Civilinės bylos nagrinėjimo dalyką iš esmės sudaro fakto klausimas ar atsakovas užtikrino tinkamos temperatūros vandens tiekimą iš pasimatymų patalpos tualete esančio praustuvo krano, taip pat subjekto, atsakingo už tai, kad mažamečiui L. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, nustatymas.

14. Ieškovės L. K. civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d. mažamečiui L. K. Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo suteikta medicininė pagalba, diagnozė: riešo ir plaštakos ne viso odos storio nudegimas (pūslės, epidermio netekimas), abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus I-IIA? 1 proc. nudegimas (e. b. l. 10). 2019 m. liepos 31 d. ieškovė skundu / reikalavimu kreipėsi į atsakovą dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sprendimu Nr. 6-113 ieškovės reikalavimas buvo atmestas, nurodant, kad įstaiga nėra atsakinga dėl mažamečiui nustatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo (e. b. l. 14-16). Byloje pateikta Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės 2019 m. liepos 8 d. epikrize patvirtinama, kad L. K. laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2019 m. liepos 8 d. buvo gydomas infekcinių ligų skyriuje (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 81).

15. Teismo iniciatyva išreikalautos Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 duomenimis patvirtinama, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje (Baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 b. l. 6, 10). Nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje pripažintas mažametis L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (Baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 b. l. 28). Byloje esančia 2019 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. G2800/2019(02) patvirtinama, kad L. K. konstatuotas abiejų plaštakų nugarinio paviršiaus I-IIA laipsnio, užimantis 1 procentą kūno ploto, nudegimas. Sužalojimai padaryti veikiant terminiam poveikiui, labiausiai tikėtina karštais skysčiais apsiplykius minėtą vietą. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros iki apžiūros gydymo įstaigoje laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Literatūros duomenimis, nudegimus sukelianti vandens temperatūra turi būti mažiausiai 44?C, o sužalojimo sunkumas priklauso ir nuo skysčio temperatūros, ir nuo laiko praleisto kontakte su karštu skysčiu. Pasisakyti tiksliai kokios temperatūros buvo vanduo šiuo konkrečiu atveju, nėra galimybės. Nuotraukos, kurios atliekamos ne teismo medicinos gydytojo – eksperto arba pareigūno – tyrėjo, netiriamos ir nevertinamos. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuoto sužalojimo L. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (Baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 b. l. 95). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės forma Nr. 110/a patvirtinama, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas buvo gautas 2019 m. birželio 19 d. 15.22 val., informacijos perdavimo laikas 15.25 val., greitosios automobilio išvykimo laikas 15.26 val., greitosios automobilio atvykimo laikas 15:47 val. (Baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 b. l. 96). 2019 m. spalio 10 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos raštu Nr. S-24931 nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d. laike nuo 14.15 val. iki 15.30 val. kolonijos trečiojo sektoriaus pasimatymų patalpos buvo filmuojamos, išskyrus tualeto patalpą, tačiau vaizdo įrašas nėra išsaugotas, nes jis po 9 dienų saugojimo buvo ištrintas užsipildžius įrenginio atminčiai, nesant atskiro tarnybinio pranešimo (Baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 b. l. 99-105). Iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2019 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. S-27332 ir prie jo pridedamų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad 200 litrų talpos elektrinis vandens šildytuvas ARISTON SG 200 atsakovo įstaigos trečiojo sektoriaus patalpoje įrengtas 2013 m. gruodžio 11 d., gautas 2013 m. gruodžio 3 d. Šis vandens šildytuvas tiekia karštą vandenį ir į patalpas, kuriose vyksta trumpalaikiai pasimatymai neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų. Elektrinis vandens šildytuvas (boileris) jo įrengimo metu buvo naujas, atitinkantis jam nustatytus reikalavimus. Jame buvo sumontuotas termoreguliatorius. Į plautuves buvo tiekiamas iki 70?C pašildytas vanduo. Boilerio patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 21 d., jo gedimų iki 2019 m. birželio 19 d. nustatyta nebuvo. Nusiskundimų iš nuteistųjų, pasimatymų lankytojų bei įstaigos personalo dėl tiekiamo per karšto vandens negauta. Elektrinis vandens šildytuvas patikrintas 2019 m. birželio 21 d. (Patikrinimo akto Nr. 88-92A). Patikrinimo metu nustatyta, kad elektrinis šildytuvas techniškai tvarkingas. 2019 m. rugsėjo 9 d. 200 litrų talpos elektrinis šildytuvas ARISTON SG 200 pakeistas nauju dėl to, kad 2019 m. liepos 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 2449 atsakovo įstaigos atsakingi asmenys buvo informuoti apie tai, kad vandens šildytuvas surūdijo ir iš jo teka vanduo, suremontuoti nėra galimybės. 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo nupirktas naujas vandens šildytuvas. Sugedęs boileris ARITON SG 200 supjaustytas, nes neišardžius jo nebuvo galimybės išnešti iš patalpos. Jis sandėliuojamas įstaigos teritorijoje kartu su kitu metalo laužu (Baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 b. l. 112-142). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00201-19 nutrauktas, nesant veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamosios bylos Nr. 06-0-00201-19 b. l.162-164).

16. Teismo iniciatyva išreikalautame Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. (21.2-25E)3 nurodyta, kad įkalinimo įstaigoms taikomi teisės aktuose nustatyti bendrieji karšto vandens tiekimo kokybės reikalavimai. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų „Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių“ 231 punktas ir 9 priedas), karšto vandens tiekėjas privalo nenutrūkstamai tiekti vartotojams karštą vandenį karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse ir teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir parametrais. Karšto vandens parametrai turi būti išlaikomi karšto vandens vartojimo vietoje ne mažiau kaip 50?C ir ne daugiau kaip 60?C. Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklėse (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1-196 patvirtintų „Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių“ 9 punktas) nustatoma, kad karšto vandens temperatūra karšto vandens naudojimo vietose turi būti ne žemesnė kaip 50?C ir ne aukštesnė kaip 60?C, išskyrus legioneliozės prevencijos atvejus, kaip nustatyta higienos normoje. Higienos normoje (Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 40.2 papunktis) nustatyta, kad karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50?C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), sudarant technines prielaidas vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65?C. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 9 priedas nustato karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas, kurios reglamentuoja karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę. Jomis vadovaujantis sudaromos karšto vandens tiekimo sutartys su nebuitiniais karšto vandens vartotojais. Jose aptartos papildomos sąlygos neturi prieštarauti bendrosioms sąlygoms, kad į karšto vandens vartotojo karšto vandens pirkimo – pardavimo vietą ir (ar) tiekimo – vartojimo ribą patiektas karštas vanduo turi atitikti higienos normos nustatytus kokybės reikalavimus (e. b. l. 119).

17. Išvardintų ir aptartų šiame sprendime rašytinių ir kitokių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad byloje aptariamu atveju atsakovo įstaiga elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, ir tai galėtų būti laikoma priežastimi to, kad 2019 m. birželio 19 d. atsakovo įstaigoje trumpalaikio pasimatymo metu mažamečiui L. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), kurios pagrindu atsakovui taip pat galėtų kilti civilinė atsakomybė. Darydamas tokias išvadas teismas remiasi civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojo M. K. parodymais, kurie nepatvirtino ieškovų įrodinėjamų aplinkybių.

18. Civilinėje byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, konkrečiai pasimatymų patalpos tualete, buvo tiekiamas per aukštos temperatūros karštas vanduo, t. y. didesnės nei 60?C temperatūros. Byloje esantis 2019 m. birželio 21 d. vandens šildytuvo ARISTON SG 200 patikrinimo aktas patvirtina, kad šis įtaisas nebuvo sugedęs, juo vandens temperatūra galėjo būti šildoma iki 70?C, termoreguliatorius veikė tinkamai ir vandens šildytuvas galėjo būti eksploatuojamas. Tinkamas naudojimui buvo ir vandens maišytuvas, kuris tinkamai paskirstė karštą bei šaltą vandenį plautuvėje. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kad įvykio dieną pasimatymų patalpos tualete buvo tiekiamas būtent 70?C karštas vanduo. Teismas visiškai sutinka su atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad net ir pašildžius vandens temperatūrą iki 70?C iš vandens čiaupo vanduo bėgtų vėsesnės temperatūros dėl jo nutekamo kelio nuo boilerio (pašildytuvo) iki plautuvėje įtaisyto čiaupo. Byloje aptarti karšto vandens tiekimą reglamentuojantys teisės aktai patvirtina, kad atsakovo įstaigoje turi būti tiekiamas tokios temperatūros karštas vanduo, koks yra numatytas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos patvirtintose „Šilumos tiekimo vartojimo taisyklėse“, „Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklėse“ bei Lietuvos Respublikos higienos normoje, konkrečiai ne žemesnės nei 50?C ir ne aukštesnės nei 60?C temperatūros. Civilinėje nesant prieštaringų įrodymų, teismas konstatuoja, kad atsakovo įstaigoje įvykio dieną buvo tiekiamas tinkamos kokybės ir temperatūros karštas vanduo ir atsakovas tiekdamas tokios temperatūros vandenį neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurių pagrindu jam galėtų kilti civilinė atsakomybė.

19. Išnagrinėtos civilinės bylos kontekste įvertinęs tai, kad 2019 m. spalio 18 d. specialisto išvadoje Nr. G2800/2019(02) nurodoma, jog nudegimus sukelianti vandens temperatūra turi būti mažiausiai 44?C, taip pat tai, kad atsakovas užtikrino tinkamą karšto vandens tiekimą tualeto patalpoje įvykio dieną, t. y. ne žemesnę nei 50?C ir ne aukštesnę nei 60?C, teismas sprendžia, kad mažametis L. K. pats be jo įstatyminio atstovo M. K. tiesioginės priežiūros plaudamasis rankas plautuvėje, galėjo jas nusiplikyti ieškinio reikalavime nurodytu būdu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mažametis L. K. 2019 m. birželio 19 d. buvo sulaukęs tik (duomenys neskelbtini) amžiaus. Tokio amžiaus vaikas turi būti nuolatos prižiūrimas jo įstatyminių atstovų, konkrečiai jo tėvų (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 straipsnio 11 punktas). Civilinės bylos nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d. vykusio trumpalaikio pasimatymo metu į tualeto patalpą L. K. palydėjo ir už jį buvo atsakingas jo tėvas M. K., kuris teismui nurodė, kad vaikui išreiškus norą nusiplauti rankytes, jis jį pasodino ant vystymo stalo, kadangi jis pats nepasiekė praustuvės. Tuomet vaiko tėvas atsuko vandens čiaupą ir įsitikinęs, kad vanduo yra tinkamos temperatūros vaikui leido pačiam plautis rankytes. Aptariamoje situacijoje teismas visiškai sutinka su atsakovo atstovo išsakytu argumentu apie tai, kad atsakovo pasimatymų tualeto patalpa nėra pritaikyta mažamečių vaikų naudojimui, todėl vaikas šia patalpa turėjo naudotis tik prižiūrimas jo tėvų. Teismas sprendžia, kad M. K. leisdamas savo nepilnamečiui sūnui savarankiškai plautis rankytes, elgėsi nerūpestingai dėl savo sūnaus mažametystės bei dėl to, jog kaip jis pats nurodė, žinojo, kad pasimatymų patalpoje kartais iš čiaupo netolygiai paskirstomas karštas vanduo, todėl turėjo įvertinti tokias aplinkybes, kad karšto vandens temperatūra turi būti vertinama tik po 1 minutės laiko atsukus vandens čiaupą ir paleidus vandenį (Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ 40.2 papunktis), ko mažametis (duomenys neskelbtini) amžiaus vaikas pats padaryti negali, taip pat tai, kad vaikas tėvui nematant turėjo galimybę pats nureguliuoti karštesnio vandens tiekimą iš čiaupo nusukdamas vandens maišytuvo rankenėlę.

20. Aptartų ir įvertintų įrodymų bei išdėstytų argumentų pagrindu, teismas sprendžia, ieškovų L. K. ir L. K. ieškinio reikalavimą atmesti, nenustačius atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšio.

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovų L. K. ir L. K. ieškinio reikalavimą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.