- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- 1-1587-1033/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08483-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- A. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, 2018 m. spalio 1 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, nutrauktas ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistumo neturintis,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2021 m. kovo 19 d. apie 23.50 val. Vilniuje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad tą vakarą buvo neblaivus ir neblaivumas buvo toks stiprus, kad įtakojo sėsti jį už vairo. Jam besikalbant su automobilio savininku V., kalba pakrypo tema, kaip pamokyti jį vairuoti. Savo vairavimą atsimena tik tarpais, tačiau neneigia savo atsakomybės, vairuodamas nieko nesužeidė, viskas baigėsi laimingai. Važiavo kartu su V., to automobilio jis (A. K.) nebuvo įsigijęs, tik žodžiu buvo susitarę, kad šį automobilį pirks. Pinigų už automobilį sumokėjęs nebuvo, šiuo metu automobilis pas V.. Dėl padaryto labai gailisi, vairuotojo pažymėjimo neturi. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, po įvykio apie tai net nenori galvoti. Paskolų ar kitų įsipareigojimų bankams neturi, išlaiko mažametį vaiką ((duomenys neskelbtini) metų). Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti jo gerą draugą V. J., kurį pažįsta nuo vaikystės ir kuris jam padeda, yra doras ir sąžiningas. Daugiau neturi į ką remtis. Norėtų susitvarkyti gyvenimą, sugrįžti į šeimą ir, kad neliktų teistumo, jam tai labai svarbu ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaiko.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Pamena, kad 2021-03-19 šventė vaiko gimtadienį pas buvusią sugyventinę. Ten buvo ir jo pažįstamas V. A., kurį pažįsta apie 2 metus. Jie ten ilgai nebuvo, suvartojo kažkiek alkoholio ir su V. išėjo į kiemą parūkyti. Kalbėjosi apie tai, kad artimiausiu metu planuoja išsilaikyti teises ir buvo žodžiu sutaręs, kad nupirks iš V. automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai turės vairuotojo pažymėjimą, nes automobilis jam labai patiko. Vėliau neatsimena kaip abu atsidūrė automobilio viduje, negali pasakyti, galimai dėl alkoholio poveikio ir dabar dėl stresinės būklės, negali atsiminti visos įvykių sekos. Prisimena, kad sėdėjo už vairo, o V. šalia ir rodė, kaip perjungti automatinės greičių dėžės pavaras. Jis vairavimo fakto neatsimena, viskas labai miglotai. Taip pat aiškiai neatsimena, kad būtų iš vairuotojo vietos perlipęs ir atsisėdęs į automobilio galą, bet pagal V. pasakojimą, tikriausiai taip viskas ir buvo. Pamena, kad atvyko daug policijos pareigūnų, kad buvo išlipęs iš automobilio, matė, kad automobilis „VW Touareg“ susidūręs su kitu stovinčiu automobiliu. Vėliau, kai buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą, prisipažino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, nes kitaip negalėjo būti. Jis neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo. Po minėto įvykio labai pergyvena, nes nežino, kaip gyvenimas pasisuks toliau, nes šių metų vasario pradžioje prarado darbą, taip pat dėl asmeninių priežasčių prarado šeimą. Šiuo metu yra vienas, be pajamų ir beviltiškoje situacijoje. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant jo vaikystės draugą V. J., su kuriuo kartu nuomojasi butą, su juo sieja stiprus emocinis ryšys ir jis gali daryti jam teigiamą įtaką. Iš šeimos narių laiduoti niekas negali, nes yra vienas, o jo tėvai gyvena asocialų gyvenimą su jais nepalaiko ryšių (1 t., b. l. 108-110, 118-121).
Liudytojas V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 19 d. buvo svečiuose ir šventė sugyventinės pusseserės vaiko gimtadienį, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug apie vidurnaktį su A. K. išėjo į lauką parūkyti. Rūkydamas pasigyrė savo automobiliu „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė nueiti apžiūrėti. Priėjo prie automobilio, kuris stovėjo prie namo, po to įsėdo į automobilį ir gėrė alų. Užvedė automobilį, kad sušilti, bet nevažiavo. Sėdėdami pradėjo kalbėtis, kad A. K. nori išsilaikyti teises, todėl pasiūlė jam prisėsti prie vairo (pajusti vairą, automobilį). Jis pats atsisėdo šalia, keleivio vietoje, pradėjo aiškinti A. K. kaip veikia automatinė greičių dėžė, rodė, kaip įsijungia bėgiai. A. K. įjungė užpakalinės eigos bėgį ir pradėjo važiuoti. A. K. labai norėjo pajusti kaip važiuoja automobilis, todėl pasiūlė A. K. pavažiuoti nedidelį atstumą. Jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) namo. Kai privažiavo namą, A. K. per stipriai paspaudė akseleratorių, tada išgirdo, kad užkabino kitą automobilį ir iš karto pamatė policijos švyturėlius. Nespėjo net susiorientuoti, kai A. K. peršoko ant galinės sėdynės, jis pats liko sėdėti savo vietoje. Kai pribėgo policijos pareigūnai A. K. sėdėjo gale ir neigė vairavęs automobilį, po to A. K. prisipažino. Pripažįsta, kad neblaiviam asmeniui davė vairuoti automobilį. Pasielgė neatsakingai ir lengvabūdiškai (1 t., b. l. 77-80).
Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 19 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. B. (ekipažas V 1715), apie 24.00 val. per radijo stotį išgirdo, jog (duomenys neskelbtini), iš kiemo išvažiavo tamsus automobilis, kurio valstybiniai numeriai nežinomi, vairuotojas įtariama neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) link sankryžos su (duomenys neskelbtini) pastebėjo (duomenys neskelbtini) važiuojantį pranešime atitinkantį automobilį, kuris įsuko prie (duomenys neskelbtini) įsuko į kiemą. Nuvažiavę iš paskos pamatė, kad automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini) užkliudė stovintį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pribėgę prie sustojusio automobilio „VW Touareg“ pamatė priekinėje keleivio vietoje ir ant galinės sėdynės už vairuotojo vietos, sėdinčius vyrus. Nuo vyrų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Priekyje sėdėjęs vyras prisistatė automobilio savininku V. A., pateikė dokumentą ir pareiškė, kad automobilį vairavo gale sėdėjęs vyras, kuris pamatęs policijos švyturėlius peršoko į galą. Gale sėdėjęs asmuo prisistatė A. K., iš pradžių neigė vairavęs, bet po to prisipažino. Patikrinus asmenų blaivumą: V. A. pirmu pūtimu nustatytas 2,00 promilių girtumas, antru – 1,73 promilių girtumas; A. K. pirmu pūtimu – 2,08 promilių girtumas, antru – 1,97 promilių girtumas. A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS, o automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę. Įvykis filmuotas tarnybinio automobilio (V 1714) vaizdo stebėjimo kameromis bei kūno kamera Body 1741 (1 t., b. l. 68-71).
Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie artimus ryšius su kaltinamuoju A. K., kaltinamojo patirtus išgyvenimus po įvykio, pateikė teigiamą kaltinamojo charakteristiką. Parodė, kad po išsiskyrimo su savo šeima A. K. gyvena kartu su juo nuomojamame bute. Paskutiniu metu A. labai nesiseka, išsiskyrė su šeima, prarado darbą. Prisimena, kad 2021 m. kovo viduryje A. grįžo namo be nuotaikos ir stresinės būsenos. Paklausė jo, kas jam nutiko. A. atsakė, kad padarė nesąmonę ir nežino, kaip dabar išsimokės už viską, o būtent, kad nakties metu jam būnant neblaiviam su kažkokiu savo pažįstamu, tas pažįstamas leido pavairuoti jo automobilį ir A. neblaiviam vairuojant automobilį, jis kieme apgadino dar kitus automobilius. Dėl minėto įvykio A. labai pergyvena, nei valgo, nei miega naktimis. Gali pasakyti, kad jie su A. yra kaip broliai ir nuo pat vaikystės laikų vienas kitam padeda iškilus problemoms ir kartu stengiasi jas išspręsti. Sutinka būti A. K. laiduotoju, nes A. neturi daugiau į ką kreiptis dėl laidavimo, teistumas jam dar labiau kliudytų atsitiesti gyvenime (1 t., b. l. 82-84).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2021 m. kovo 19 d. 23.52 val. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvažinėja tamsios spalvos automobilis „Jeep“, kurio vairuotojas gali būti neblaivus, pavojingai manevruoja (1 t., b. l. 7-9).
Vyriausiojo patrulio M. B. 2021 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie nustatytą ir sulaikytą automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivų vairuotoją A. K. (1 t., b. l. 10).
Vyriausiojo patrulio S. K. 2021 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. kovo 19 d. kartu su I. A. atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), į juos kreipėsi ekipažo V 1715 pareigūnai, kurie eismo įvykio vietoje aiškinosi aplinkybes ir sulaikė asmenis, vairavusius automobilį „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaikytiems asmenims nustatytas vidutinis girtumas, kas vairavo automobilį neprisipažįsta. Dirbdami eismo įvykio vietoje, išsiaiškino, kad automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir atstumo iki dešinėje stovinčio automobilio „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį ir sugadino. Įvykio metu asmenys nenukentėjo. Eismo įvykio kaltininkui nesurašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes neaišku kas vairavo automobilį. Automobilio savininkas V. A. teigė, kad automobilį vairavo A. K.. Filmuota BodyCam 1803 (1 t., b. l. 11).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti du vaizdo ir garso įrašai iš BodyCam 1803, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnė patvirtino, jog matė, kaip važiuodamas automobilis atsitrenkė į „Audi“ automobilį ir sustojo, o eismo įvykį sukėlusio automobilio savininkas (V. A.) sako, kad ne jis vairavo, o vairavo kitas asmuo ir nurodė A. K. (1 t., b. l. 14-16).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta informacija apie eismo įvykyje dalyvavusius automobilius „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jų savininkus ir padarytus automobilių apgadinimus (1 t., b. l. 18).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinės dešinės pusės durelės. Apžiūros metu paimti nuo vairuotojo durelių ir sėdynės biologiniai pėdsakai – vokas Nr. 3, nuo vairuotojo sėdynės kvapas – stiklainis Nr. 1, automobilio salono foninis kvapas – stiklainis Nr. 2. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 19-34).
Iš duomenų apie automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą matyti, kad 2021 m. kovo 20 d. automobilis nuvežtas į UAB „Tomadas“ aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127, o 2021 m. kovo 22 d. leista automobilį grąžinti savininkui V. A.. Automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos 15 Eur sumokėtos (1 t., b. l. 43, 47, 51, 65; 2 t., b. l. 25).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2005 m. kovo 3 d., savininkas-valdytojas V. A. (1 t., b. l. 45).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2021 m. kovo mėnesį automobilio „VW Touareg“ 2005 m. gamybos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM buvo 5 200 Eur su PVM (1 t., b. l. 46).
Iš UAB „Verlita“ 2021-03-26 vertinimo ataskaitos VER3348 nustatyta, kad automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2021 m. kovo mėnesį buvo 3 500 Eur su PVM (1 t., b. l. 137-166).
Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 20 d. A. K. pirmo tikrinimo metu 00.18 val. nustatytas 2,08 promilių, o antro tikrinimo metu 00.36 val. – 1,97 promilių neblaivumas, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (1 t., b. l. 95-98).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 20 d. 00.18 val. iki 2020 m. kovo 20 d. 13.34 val. (1 t., b. l. 99, 115).
AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad A. K. 2021-03-24 sumokėjo Vilniaus apskrities VPK 15 Eur išlaidų už automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą, o 2021-05-19 sumokėjo 529,05 Eur AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 25, 26).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo A. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų R. K., V. A. ir V. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai, vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas, įvykio registracijos duomenys, transporto priemonės apžiūros protokolas, duomenys apie transporto priemonę. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamajame posėdyje ir savo rašytiniame prašyme dėl bylos nutraukimo pagal laidavimą (2 t., b. l. 18-20) kaltinamasis A. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoju jo draugą V. J.. Nurodė, kad nusikalstamą veiką visiškai pripažįsta, pasielgė neatsakingai, nepagalvodamas apie pasekmes ir dėl to nuoširdžiai gailisi, savo veiksmų negali pateisinti, jam toks elgesys nėra būdingas. Nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės 2018-10-01 praėjo du su puse metų ir per šį laiką jokių naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, todėl mano, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 gali būti laikomas, kaip pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką ir atitinka BK 40 straipsnyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Jis ir V. J. vienas kitu pasitiki, jie geri draugai, pažįstami nuo mažų dienų. V. jam padeda, nes paskutiniu metu išgyveno tikrai sunkų laikotarpį, neteko šeimos. Daugiau neturi į ką remtis. Jo ir V. J. santykiai yra ilgalaikiai ir tvirti, jis gali daryti jam teigiamą įtaką.
Laiduotojas V. J. savo prašyme dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad jis sutinka būti laiduotoju, gerai pažįsta A. K., kuris išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos. Mano, kad galės daryti draugui teigiamą įtaką, stebės jo elgesio ir mąstymo pokyčius, duos patarimus, kuriuos A. K. vertina ir į kuriuos atsižvelgia (2 t., b. l. 21-22).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje galimas laiduotojas V. J. savo prašymą palaikė ir paaiškino, kad jis su A. K. pažįstami nuo vaikystės, yra geri draugai. A. K. papasakojo situaciją jau pirmą dieną po įvykio. A. K. neatsakingą elgesį dėl vairavimo neblaiviam vertina blogai, pats dabar laikosi teises ir žino, ką tai reiškia, kokios pasekmės gali kilti. Jis (laiduotojas) dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos kintamos, priklauso nuo turimų darbų. Šeimos neturi, alkoholio nevartoja. Kol kas gyvena kartu su A. K., bet jis stengiasi dažniau būti su savo šeima, tik po darbų susimato, pasikalba. Dėl savęs gali pasakyti, kad visada stengėsi gyveni dorai, kabintis į gyvenimą. Su A. K. turi bendrų pomėgių, planavo kartu laikytis vairavimo teises, kad būtų lengviau mokytis. Jis nuomoja butą ir priėmė gyventi A. K., nes jis neturėjo kur dėtis, prašė pagalbos, todėl jam padėjo. Sutinka būti laiduotoju ir prisiimti atsakomybę.
Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, 2018-10-01 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalimi, nutrauktas ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nuo bylos nutraukimo praėjo daugiau nei du su puse metų, per šį laikotarpį iki 2021-03-19 naujų nusikalstamų veikų nebuvo fiksuota, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-239/2008, išaiškinimu yra pagrindas pripažinti, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nes ankstesnė nusikalstama veika (įvykdyta 2018-05-01), dėl kurios padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, šiai dienai yra praradusi teisinę reikšmę, nėra duomenų, kad per vienerius metus jis būtų padaręs nusikalstamą veiką arba be pateisinamų priežasčių būtų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra registruota, administracine tvarka nebaustas (išskyrus 2021-03-19 administracinį nusižengimą, kuris susijęs su inkriminuojama nusikalstama veika dėl eismo įvykio sukėlimo), dirba ir buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) ir dabartinio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką ir siekia sugrįžti į šeimą. Viso proceso metu A. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, neturi priklausomybės nuo alkoholio, nurodė, kad po įvykio iš viso atsisakė alkoholio vartojimo, atlygino padarytą žalą dėl apgadinto automobilio. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad A. K. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
V. J. yra kaltinamojo geras draugas, jie pažįstami nuo vaikystės, šiuo metu gyvena tame pačiame bute, turi bendrų interesų, kartu sprendžia problemas, juos sieja stiprūs draugystės ryšiai, abipusė pagarba ir pasitikėjimas. V. jam padeda, nes A. K. neturi daugiau į ką kreiptis pagalbos. V. J. turi pastovų darbą, darbe (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, du kartus 2017 metais baustas administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą), baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi. Todėl, įvertinęs V. J. asmenybę, jo vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, ilgalaikius draugystės su kaltinamuoju ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių taikymo
Prokurorė prašė taikyti kaltinamajam A. K. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams (BK 68 straipsnis) ir turto (automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),vertę atitinkančios pinigų sumos – 5 200 Eur) konfiskavimą (72 straipsnio 5 dalis).
Bylos duomenimis A. K. nėra įgijęs teisės vairuoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelia kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis Nr. 2K-122/2012).
Kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonių, vairavo automobilį, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 20 d. (1 t., b. l. 111).
BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuoja asmuo būdamas neblaivus, yra nusikaltimo padarymo priemonė ir turi būti konfiskuotas. Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K., nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė V. A., todėl, nepažeidžiant trečiųjų asmenų (V. A.) teisių, turi būti konfiskuotinas ne automobilis, o jo vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „VW Touareg“ 2005 m. gamybos vidutinė vertė 2020 m. kovo mėnesį buvo 5 200 Eur su PVM, tačiau iš transporto vertinimo pažymos VER3348 matyti, kad konkretaus automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2021 m. kovo 26 d. buvo – 3 500 Eur su PVM, todėl iš A. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) realią vertę atitinkanti pinigų suma – 3 500 eurų.
Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo išdėstymo baudžiamojo proceso įstatymas nenumato (BPK 357 straipsnio 6 dalis). Dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, pagal įstatymą antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, todėl A. K., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-891/2019).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 111) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su CD, kuriame yra vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 202) - paliktinas saugoti šioje byloje; du stiklainiai su kvapų pėdsakais Nr. 1 ir Nr. 2, perduoti saugoti į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyrių, adresu Minsko pl. 45, Vilnius, ir vokas Nr. 3 su nuoplova, kvitas B serija BBB Nr. 5PK002381, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 38-42) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. K. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 20 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš A. K. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Toureg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje; du stiklainius su kvapų pėdsakais Nr. 1 ir Nr. 2, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje ir voką Nr. 3 su nuoplova, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti A. K., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. J., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.