- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-722-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03512-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB „Namų priežiūros centras“
- Atsakovas
- C. M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovei C. M. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 158, 27 Eur skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkančias butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. 2019 m. kovo 6 d ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
3. 2019 m. kovo 7 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame atsakovė nurodė, kad pateikė atsakovei nepagrįstą ieškinį, dėl kurio atsakovė patyrė išlaidas, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, jo dėka išsiaiškinta, kad ieškovė reikalauja apmokėti antrą kartą tą pačią sumą. Informavus apie tai ieškovę, ieškinys buvo atsiimtas. Atsakovė prašė priteisti 334,77 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Namų priežiūros centras“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei C. M. B. dėl skolos priteisimo; priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 291,09 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, civilinę bylą nutraukė.
5. Teismas nustatė, kad ieškinys buvo pareikštas nepaisant to, jog atsakovė buvo skolą apmokėjusi. Pažymėjo, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidų patyrė dėl ieškovės klaidos, vertino, kad ieškovė turi teisę į savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nurodė, kad atsakovės pateiktos 334,77 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai viršija LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, 8.20 punktu apskaičiuotiną šių išlaidų dydį, todėl atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 291,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. atsakovės atstovui susisiekus su ieškove, ieškovė iš karto atsisakė reikalavimo, nebuvo būtina atlikti papildomus veiksmus – kelis kartus konsultuotis telefonu dėl atsakovės teisių. Atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos konsultacijos įvyko ir kad jai net kelis kartus teikė konsultacijas dėl to paties dalyko. Toks atsakovės atstovo elgesys gali būti laikomas piktnaudžiavimu, o bylinėjimosi išlaidų reikalavimo suma dirbtinai sukurta. Laikas, sugaištas atliekant advokato veiksmus, tokius kaip prašymo surašymas, daugkartinis konsultavimasis bei ėjimas į paštą, žinant, jog skola yra apmokėta – konkrečiu atveju neturėtų būti atlyginamas. Reikalaujama bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir neproporcingos bylos apimčiai;
7.2. atsakovė nemokėjo ieškovei nuo 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. beveik pusę metų ir nei raštu, nei žodžiu nesikreipė į ieškovę dėl nemokamų įmokų, nors sąskaitos jai buvo siunčiamos įprastiniu būdu. Tokiu būdu, atsakovė, kaip buto savininkė, turėjo pareigą domėtis susiklosčiusia situacija ir susisiekti su ieškove dėl pradelstos įmokos;
7.3. tarp atsakovės mokėjimo dienos ir ieškinio padavimo dienos praėjo tik 5 dienos, t. y. nežymus laiko tarpas. Vos tik ieškovė sužinojo apie gautą įmoką, iš karto informavo teismą dėl atsisakymo nuo reikalavimo. Atsakovė net nesikreipiant į advokatą turėjo galimybę informuoti ieškovą apie atliktą mokėjimą.
8. Atsakovė C. M. B. su atskiruoju skundu nesuko, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei buvo siųstos kokios nors sąskaitos ar priminimai apmokėti sąskaitas, nepateikė sąskaitų kopijų už suteiktas paslaugas. Pažymi, kad skola susidaro tik po to, kai pateikiama sąskaita su nurodytu apmokėjimo terminu. Kol nėra sutarties ar bent pateiktos sąskaitos negalima laikyti, kad susidarė kokia nors skola, jeigu apie tai nebuvo pranešta atsakovei. Su ieškiniu atsakovei nebuvo pateikta jokių ieškovės sąskaitų siuntimo atsakovei įrodymų ar tų sąskaitų buvimo įrodymų, todėl atskirajame skunde nebegalima remtis tuo, kas nebuvo pateikta su ieškiniu;
8.2. ieškovė iš atsakovės vardo turėjo suprasti, kad ji gali būti užsienietė, todėl kliento aiškumo tikslais ieškovė turėjo pateikti atsakovei raštu ar elektroniniu paštu sąskaitas apmokėjimui, kad ji galėtų sąskaitą paskaityti, išsiversti ir taip išvengti nesusipratimų;
Atsiliepimas
8.3. atsakovės advokatui teko versi į anglų kalbą ieškinio dokumentus ir prancūzų kalba paaiškinti atsakovei, kad, advokato nuomone, dėl iš Lietuvos sovietinio okupacijos laikotarpio paveldėto daugiabučių namų administratorių blogų įpročių, kurie be kita ko pasireiškia sąskaitų neišrašymu, matyti, kad ieškovė taupė sąskaitų išrašymui, todėl atsakovė sąskaitų ir negaudavo;
8.4. atsakovės advokatas atliko ieškovės darbą sureguliuojant ieškovės ir atsakovės santykius, o ieškovė nenori pripažinti, kad tiek ieškinio dokumentacija, tiek apskaita pas ieškovę rodo, kad ieškovė yra atsakinga už tai, kad atsakovei teko kliautis ne savo paslaugų tiekėju, bet advokatu, o tame yra daug ieškovės kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš ieškovės atsakovei priteistas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys neskundžiamos, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
11. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo išspręsti būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovas kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl atsisakė ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-73-370/2015). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
12. Ieškovė (apeliantė) nurodo, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir šioje byloje apskritai nebuvo būtinos. Nurodo, kad atsakovės atstovui susisiekus su ieškove, ieškovė iš karto atsisakė reikalavimo, nebuvo būtina dėti tiek nereikalingų pastangų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė apmokėjo įsiskolinimą už jos butui teiktas komunalines paslaugas ieškovei 2019 m. sausio 29 d. Ieškovė pateikė ieškinį teismui jau po įsiskolinimo, kurį ieškiniu prašyta priteisti, padengimo - 2019 m. vasario 4 d. Pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio ieškovė pateikė 2019 m. kovo 6 d., t.y. beveik po mėnesio nuo ieškinio pateikimo ir daugiau nei po mėnesio nuo įsiskolinimo padengimo. Taigi, matyti, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo nepaisant to, kad atsakovė iki tol jau buvo įsiskolinimą padengusi, taigi, būtent ieškovės kreipimasis į teismą buvo tiesioginė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų patyrimo priežastis. Pažymėtina, kad ieškovė nustatė, kad įsiskolinimas jai apmokėtas tik po to, kai atsakovės atstovas įstojo į bylą ir kreipėsi į ieškovę, nors nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė duomenų, kodėl įsiskolinimo padengimo faktas nebuvo ir negalėjo būti nustatytas ankščiau pačios ieškovės, kuri, teikdama daugiaubučių namų administravimo paslaugas bei turėdama atitinkamą personalą, patirtį šioje srityje, objektyviai turėjo sekti kiekvieno iš klientų įplaukų srautą, galėjo numatyti tokio pobūdžio situacijų kilimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovei, kaip verslo subjektui, keliami aukštesni atidumo, apdairumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Tačiau ieškovė, kaip jau buvo minėta, per daugiau negu vieną mėnesį nenustatė įsiskolinimo padengimo fakto, dėl to tęsė teismo procesą, kurio metu atsakovei buvo įteiktas ieškinys, paprašyta pateikti atsiliepimą ir įgyvendinti kitas procesines pareigas ir teises, be kita ko, teisę pasitelkti teisinę pagalbą procesinėms pareigoms įvykdyti.
13. Ieškovei išaiškintina, kad CPK užtikrina dalyvaujančio byloje asmens teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje turėti atstovą pagal pavedimą (CPK 56-59 str.). Kadangi atsakovei buvo pareikštas ieškinys teisme, ji pasinaudojo CPK jai suteikta teise. Pažymėtina, kad atsakovė pateikė pirmos instancijos teismui įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas nustatomas pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, t.y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Pagal bylos duomenis, atsakovė atstovavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus pateikė iki teismo nutarties nutraukti civilinę bylą priėmimo. Pažymėtina, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Teismas, priteisdamas bylos šaliai atstovavimo išlaidas, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pažeidžia teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, jog jos nebuvo būtinos ir adekvačios, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip nekvestionavo šalys, yra užsienietė, nemokanti lietuvių kalbos ir Lietuvoje nuolat negyvenanti, todėl jos kreipimasis teisinės pagalbos, kuri pasireiškė tiek teisinėmis konsultacijomis dėl ginčo esmės, atsisakymo nuo ieškinio, tokio procesinio veiksmo padariniais ir pan., tiek vertimais į užsienio kalbą, dokumentų išsiuntimais ir pan., yra suprantamas, pateisinamas ir jokiu būdu negali būti laikomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl atsakovės patirtų išlaidų ir pagrįstai nustatė Rekomendacijų nuostatas atitinkantį bylinėjimosi išlaidų dydį.
15. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią apeliantės atskirojo skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.