- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- 2YT-27973-1099/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15303-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- R. J., V. J.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.1Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. ir V. J. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, uždaroji akcinė bendrovė „SME Capital 3“, uždaroji akcinė bendrovė „SME Bank“ (išieškotojai), bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Unishop“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tigesta“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai R. J. ir V. J. pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, kuriame prašo: 1) panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2025 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-25-241-19588 dėl varžytynių paskelbimo; 2) atšaukti paskelbtas pareiškėjams priklausančio turto, kurio unikalūs Nr. 1901-0070-0210, 1994-7002-7022, 4400-0914-5852, pirmąsias varžytynes Nr. 290599; 3) skirti pareiškėjams priklausančio turto, kurio unikalūs Nr. 1901-0070-0210, 1994-7002-7022, 4400-0914-5852, vertės nustatymo ekspertizę, realiai turto vertei nustatyti.
2. Pareiškėjai nurodo, kad su antstolio varžytynėse nustatyta areštuoto turto pradine pardavimo kaina nesutinka, nes nustatyta kaina yra neobjektyvi ir neatitinkanti realios rinkos vertės, kadangi, remiantis viešai skelbiamais panašaus pobūdžio parduodamo turto skelbimais, pareiškėjų turto reali rinkos vertė yra gerokai didesnė.
3. Pareiškėjai skunde taip pat pažymi, kad jiems nebuvo pateikti duomenys apie turto ekspertizę atlikti paskirtos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Negrita“ atstovą, todėl pareiškėjai negalėjo įvertinti antstolio paskirto turto vertintojo kompetencijų tinkamai nustatyti areštuoto turto vertę. Be to, minėta įmonė nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl laikytina, jog UAB „Negrita“ neturėjo teisės ir tinkamos kvalifikacijos objektyviai bei tinkamai atlikti paskirtą turto vertinimo ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų vertinimu, turi būti skiriama nauja ekspertizė realiai turto vertei nustatyti.
4. Antstolis 2025 m. birželio 9 d. patvarkymu skolininkų skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Antstolis nurodo, kad vykdo skolos išieškojimą iš R. J. ir V. J. pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Unishop“ neįvykdytas prievoles, išieškotojų UAB „SME Bank“ ir UAB „SME Capital 3“ naudai (skirtingose vykdomosiose bylose).
6. Aiškina, kad vykdymo procese buvo areštuotas subsidiariems skolininkams (pareiškėjams) priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas – žemės sklypo, pastatų, kitų inžinerinių statinių atitinkamos dalys, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.
7. Antstolis pažymi, kad vykdymo procese 2025 m. balandžio 16 d. buvo priimtas patvarkymas dėl turto vertės Nr. S-25-241-16204, kuris buvo išsiųstas visoms proceso šalims, įskaitant skolininkų atstovui. Patvarkyme buvo nurodyti terminai, per kuriuos vykdymo proceso šalys galėjo pateikti prieštaravimus dėl kainos, taip pat buvo išaiškinta patvarkymo apskundimo teisė, tačiau per nurodytus terminus vykdymo proceso šalys prieštaravimų ar skundo nepateikė, tokiu būdu sutiko su priimtu procesiniu sprendimu dėl turto vertės nustatymo, t. y. sutiko su tuo, jog viso areštuoto turto rinkos vertė yra 750 000 Eur. Atitinkamai pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina pagrįstai nustatyta 600 000 Eur, t. y. 80 proc. nustatytos turto kainos.
8. Nurodo, kad 2025 m. sausio 27 d. buvo skirta ekspertizė nurodyto turto vertei nustatyti, kurią atlikti pavesta UAB „Negrita“. Teigia, kad per įstatyme numatytą terminą skolininkai nesusiekė su UAB „Negrita“ ekspertu dėl apžiūros, nepateikė prieštaravimų dėl paskirtos ekspertinės įstaigos, nušalinimų vertintojui taip pat negauta. Pažymi, kad 2025 m. vasario 18 d. buvo pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame skolininkai nurodė, jog antstolis yra įpareigotas įkainoti areštuoto turto vertę remdamasis rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Skolininkai skunde nurodė, kad antstolis nesilaikė nurodytų įpareigojimų, o sprendimas, neatlikus aukščiau minėtų veiksmų, skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymui ekspertizę, nėra suderinamas su ekonomiškumo ir operatyvumo principais; aiškino, kad ekspertizės skyrimas sąlygos papildomas reikšmingo dydžio išlaidas, kurios turės būti išieškomos iš skolininkams priklausančio turto, tokiu būdu nepagrįstai bus sumažinta jiems priklausančio turto vertė, o ekspertizės atlikimas nekilnojamojo turto vertės nustatymui reikalaus didesnių laiko sąnaudų; tokiu būdu bus pažeisti vykdymo proceso ekonomiškumo, efektyvumo ir operatyvumo principai. Antstolis pabrėžia, kad vėliau šis skundas 2025 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-25-241-7321 buvo paliktas nenagrinėtas, nes skolininkai jį atsiėmė.
9. Aiškina, kad 2025 m. balandžio 16 d. buvo gauta išieškotojos UAB „SME Bank“ pateikta 2025 m. kovo 25 d. UAB „Vertinimo partneriai“ išduota konsultacinė pažyma apie galimą turto kainą rinkoje Nr. VP25NK02-15 ir prašymas įkainoti įkeistą bei areštuotą turtą atsižvelgiant į konsultacinėje pažymoje nurodytą turto kainą rinkoje. Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas S-25-241-16204 dėl įkeisto nekilnojamojo turto vertės. Antstolis nesutinka su skolininkų atstovo argumentais, kad UAB „Negrita“ netinkamai įkainojo turtą, kadangi turtas buvo įkainotas antstolio patvarkymu, atsižvelgiant į vykdymo proceso šalių pageidavimus, prašymus, 2025 m. kovo 25 d. UAB „Vertinimo partneriai“ priimtą konsultacinę pažymą apie galimą turto kainą. Taip pat pažymi, kad minėta konsultacinė pažyma apie galimą turto kainą parengta pagal užsakovės BUAB „Unishop“ prašymą, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas turto vertės nustatymo dieną buvo pareiškėjų sūnus V. J..
10. Be to, antstolis teigia, kad skolininkai galėjo patys pasitikrinti vykdymo procese skirto UAB „Negrita“ eksperto kvalifikaciją, nes informacija apie ją yra vieša. Viešoje informacijoje nurodoma, kad 2007 m. UAB „Negrita“ suteiktas turto ir verslo vertinimo atestatas (atestato Nr. 000199), o bendrovėje vertinimo veiksmus atlieka nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turintis vertintojas Kastytis Kumpinas (pažymėjimo Nr. 000376), kuris yra ir teismo ekspertas, o šio asmens duomenys skelbiami viešai pateikiamoje informacijos rinkmenoje Teisingumo ministerijos tinklapyje.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys UAB „SME Capital 3“ ir UAB „SME Bank“ pateikė atsiliepimus į pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuose nesutinka su minėtu skundu ir jame išdėstytais argumentais bei prašo jį atmesti. Minėtų atsiliepimų pozicija iš esmės panaši/vienoda, todėl jie aprašomi bendrai kartu.
12. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad antstolis jau buvo paskyręs ekspertizę ginčo turto rinkos vertei nustatyti, pareiškėjai buvo įpareigoti per 5 kalendorines dienas nuo 2025 m. sausio 27 d. patvarkymo Nr. S-25-241-3947 gavimo dienos suderinti laiką su UAB „Negrita“ atstovu ir šiam sudaryti sąlygas apžiūrėti vertinamą turtą, o apie suderintą laiką ir datą informuoti antstolį. Tačiau pareiškėjai per nustatytą terminą to nepadarė, prieštaravimų dėl paskirtos ekspertinės įstaigos taip pat nepateikė. Be to, pareiškėjai 2025 m. vasario 18 d. buvo pateikę skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prieštaravo dėl antstolio patvarkymo skirti ekspertizę; antstolis patvarkymu Nr. S-25-241-7321 minėtą pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjai nusprendė jį atsiimti.
13. Aiškina, kad antstolis, remdamasis UAB „Vertinimo partneriai“ sudaryta konsultacine pažyma apie galimą turto rinkos kainą, kurios užsakovė buvo BUAB „Unishop“, 2025 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. S-25-241-16204 nustatė, jog minėto turto vertė yra 750 000 Eur; vykdymo proceso šalys buvo informuotos, jog ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, bet per nustatytą terminą prieštaravimų ar skundo dėl antstolio patvarkymo nepateikė. Be to, turto pirmosios varžytynės Nr. 290599 pasibaigė 2025 m. birželio 11 d. 13:53:59 val.; antstolis 2025 m. birželio 12 d. patvarkymu dėl neįvykusių varžytynių Nr. S-25- 241-23818 paskelbė varžytynes Nr. 290599 neįvykusiomis, nes varžytynių dalyviai nepateikė kainos siūlymų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
14. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
15. Iš byloje pateiktų ir vykdomųjų bylų Nr. 0241/24/02538, Nr. 0241/24/02539, Nr. 0241/24/02536 duomenų nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys 2024 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. S-24-241-41090 priėmė vykdyti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. JŠ-10663 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Unishop“, V. J. ir R. J. išieškotojos UAB „SME Bank“ naudai, tuo pagrindu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0241/24/02538; 2024 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. S-24-241-41094 priėmė vykdyti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. JŠ-10661 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Unishop“, V. J. ir R. J. išieškotojos UAB „SME Capital 3“ naudai, tuo pagrindu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0241/24/02536; 2024 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. S-24-241-41089 priėmė vykdyti Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. JŠ-10667 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų UAB „Unishop“, V. J. ir R. J. išieškotojos UAB „SME Bank“ naudai, tuo pagrindu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0241/24/02539.
16. Antstolis Dalius Traigys 2025 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-25-241-3947 skyrė vykdomojoje byloje ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kurią atlikti pavesta UAB „Negrita“. Be to, skolininkai V. J. ir R. J. įpareigoti per 5 kalendorines dienas nuo šio patvarkymo gavimo suderinti laiką su paskirtos bendrovės įgaliotais asmenimis ir sudaryti sąlygas apžiūrėti vertinamą turtą. Patvarkyme šalims taip pat buvo išaiškinta jų teisė per 3 dienas nuo patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą. Minėtas patvarkymas R. J. ir V. J. išsiustas registruotomis pašto siuntomis ir el. paštu. 2025 m. sausio 29 d. siuntos buvo įteiktos gavėjams. Per įstatyme numatytą terminą nušalinimų vertintojui nebuvo pateikta. Be to, pareiškėjai per nurodytą terminą su ekspertizę atliekančios bendrovės atstovu nesusisiekė, prieštaravimų dėl paskirtos ekspertinės įstaigos nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nustatyta, kad 2025 m. vasario 17 d. pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, jiog priimtas 2025 m. sausio 27 d. patvarkymas (dėl ekspertizės skyrimo) yra nesavalaikis ir nepagrįstas. Akcentavo, kad antstolis nenustatinėjo nekilnojamojo turto rinkos vertės, atsižvelgdamas į šio turto nusidėvėjimą; nesiekė išsiaiškinti skolininkų ir išieškotojų nuomonės dėl areštuoto nekilnojamojo turto vertės; pasisakė, kad ekspertizės skyrimas sąlygos papildomas reikšmingo dydžio išlaidas, kurios atitinkamai turės būti išieškomos iš skolininkams priklausančio turto, tokiu būdu nepagrįstai sumažinant šio turto vertę, be to, tai kainuos ir nemažai laiko sąnaudų. Taigi, skundu prašė panaikinti antstolio 2025 m. sausio 27 d. patvarkymą (dėl ekspertizės skyrimo), o minėto turto vertę nustatyti pagal rinkos kainas, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir išieškotojų bei skolininkų nuomones.
18. 2025 m. vasario 19 d. pareiškėjų atstovas el. paštu informavo antstolį, jog pareiškėjai nusprendė atsiimti 2025 m. vasario 17 d. pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų. Dėl šios priežasties antstolis 2025 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S-25-241-7321 paliko minėtą skundą nenagrinėtą.
19. 2025 m. balandžio 16 d. antstolio kontoroje gauta 2025 m. kovo 25 d. UAB „Vertinimo partneriai“ išduota konsultacinė pažyma Nr. VP25NK02-15 apie galimą turto kainą rinkoje. Ją pateikė viena iš išieškotojų UAB „SME Bank“. Šią pažymą buvo užsakiusi viena iš skolininkų – BUAB „Unishop. Pažymoje nurodoma, kad minėto turto kaina rinkoje yra 750 000 Eur. 2025 m. balandžio 16 d. išieškotojos UAB „SME Bank“ atstovas el. paštu paprašė antstolio, jog šis nustatydamas įkeisto turto vertę vadovautųsi minėta konsultacine pažyma. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2025 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės Nr. S-25-241-16204, kuriame, vadovaudamasis minėta pažyma bei šalių prašymais, nurodė, jog minėto turto vertė yra 750 000 Eur. Taip pat buvo nurodyta, jog vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo, gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Per nurodytą terminą nei viena iš vykdymo proceso šalių nepareiškė jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės.
20. Antstolis 2025 m. gegužės 12 d., jau pasibaigus minėtam 3 dienų prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės pateikimo terminui, patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-25-241-19588 paskelbė pirmąsias minėto turto varžytynes, kurių pradžia 2025 m. gegužės 12 d. 13:53:11 val., o pabaiga 2025 m. birželio 11 d. 13:53:59 val.; pradinė turto pardavimo kaina – 600 000 Eur. Minėtas patvarkymas buvo išsiųstas vykdymo proceso šalims el. paštu.
21. Pareiškėjai (skolininkai) nesutinka su nurodytu 2025 m. gegužės 12 d. patvarkymu ir prašo jį panaikinti, taip pat prašo atšaukti paskelbtas pirmąsias varžytynes bei skirti pareiškėjams priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę.
22. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
23. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kainai. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014).
24. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar pan.). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).
25. Kaip minėta, pareiškėjai skunde nesutinka su turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, nustatyta verte ir mano, kad šis turtas yra didesnės vertės nei nustatė antstolis.
26. Teismas, visų pirma, pažymi, kad antstolis Dalius Traigys dar 2025 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-25-241-3947 buvo paskyręs vykdomojoje byloje ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią atlikti pavesta UAB „Negrita“. Patvarkyme šalims buvo išaiškinta teisė per 3 dienas nuo patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau per numatytą terminą nušalinimų vertintojui nebuvo pateikta. Be to, 2025 m. sausio 27 d. patvarkyme pareiškėjams buvo nurodyta per 5 kalendorines dienas nuo patvarkymo gavimo dienos suderinti laiką su ekspertizę atlikti įgaliotos UAB „Negrita“ atstovais ir jiems sudaryti sąlygas apžiūrėti vertinamą turtą, apie suderintą laiką ir apžiūros datą informuoti antstolį, tačiau iš bylos medžiagos matoma, jog pareiškėjai per nustatytą terminą nesusisiekė su ekspertizę atlikti įgaliotos UAB „Negrita“ atstovu ir jam nesuteikė sąlygų atlikti areštuoto turto vertės nustatymą. Taip pat iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai nesutiko su antstolio paskirta turto vertinimo ekspertize, teikė skundą dėl tokių antstolių veiksmų (be kita ko, prašydami nustatyti ginčo turto vertę antstoliui pačiam, atsižvelgiant į skolininkų ir išieškotojų nuomones), tačiau vėliau skundą atsiėmė.
Žemesnės instancijos teismas
27. Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad jiems priklausančio turto vertė buvo nustatyta reikalingos kvalifikacijos neturinčio UAB „Negrita“ atstovo, bet iš bylos medžiagos matoma, jog antstolis areštuoto turto vertę nustatė ne atsižvelgiant į paskirtos ekspertizės išvadą (kuri, dėl skolininkų veiksmų/neveikimo, taip ir nebuvo gauta), bet remdamasis išieškotojos pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacine pažyma. Šios įmonės pateiktoje konsultacinėje pažymoje nurodoma, kad jos užsakovė yra viena iš skolininkių vykdomoje byloje, t. y. BUAB „Unishop“. Pažymoje nurodoma, kad areštuoto turto rinkos kaina galėtų būti 750 000 Eur. Su minėta pažyma buvo pateiktas ir prašymas, jog antstolis, nustatydamas areštuoto turto vertę, vadovautųsi jam pateikta konsultacine pažyma.
28. Taigi, antstolis, atsižvelgęs į vykdymo proceso šalių prašymus, būtent 2025 m. balandžio 16 d. patvarkyme dėl turto vertės Nr. S-25-241-16204 areštuotą turtą įvertino 750 000 Eur, t. y. ginčo turtą įvertino tokia rinkos kaina, kokia buvo nurodyta UAB „Vertinimo partneriai“ sudarytoje konsultacinėje pažymoje. Šiame patvarkyme šalims buvo išaiškinta teisė per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos vertės, tačiau, kaip minėta, per numatytą terminą jokių prieštaravimų nebuvo pateikta, taip pat pareiškėjai neginčijo minėto patvarkymo. Antstolis skundžiamu 2025 m. gegužės 12 d. patvarkymu tik paskelbė pirmąsias varžytynes ir nurodė, jog pradinė pirmose varžytynėse parduodamo ginčo turto pardavimo kaina yra 600 000 Eur (80 proc. nustatytos turto vertės), t. y. nenustatinėjo iš naujo ginčo turto vertės, kurią pareiškėjai nepagrįstai ir nesavalaikiai siekia nuginčyti, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
30. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjai savo nesutikimą su nustatyta ginčo turto verte grindžia argumentu, kad pagal viešus duomenis (turto pardavimo portalo skelbimus) matyti, jog panašūs turto objektai yra parduodami už didesnes kainas, tačiau nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tikroji ginčo turto vertė yra didesnė, nei antstolis nustatė 2025 m. balandžio 16 d. patvarkyme, t. y. nepateikė kitų kompetentingų asmenų parengtų ginčo turto vertinimo ataskaitų, jų nurodomų skelbimų ir pan. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjų nurodomi kitų turto objektų pardavimo skelbimai (kurių pareiškėjai net nepateikia) negali paneigti UAB „Vertinimo partneriai“ pažymos (kurią, kaip minėta, užsakė vienas iš skolininkų) ir antstolio nustatytos ginčo turto rinkos vertės, nes kiekvieno nekilnojamojo turto objekto rinkos kaina yra skirtinga, apskaičiuojama individualiai pagal kiekvieno objekto būklę, vietą, plotą, įrengimo kokybę ir pan.; be to, skelbimuose nurodoma ne galutinė kaina, kuri, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, dažniausiai yra mažesnė.
31. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjai būtų dėję pastangas, siekiant objektyviai nustatyti, jų manymu, aukštesnę ginčo turto vertę. Priešingai, kaip ir buvo minėta, patys pareiškėjai iš pradžių prieštaravo antstolio paskirtai ekspertizei ginčo turto vertei nustatyti (teikdami skundą), taip pat nesudarė sąlygų atlikti minėtą ekspertizę.
32. Be to, nors pareiškėjai, teikdami skundą, prašė paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau sutinkamai su CPK 682 straipsnio nuostatomis, skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai prieš tokio prašymo/skundo teikimą antstoliui, būtų sumokėję į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas minėtos ekspertizės atlikimui.
33. Taip pat pažymėtina, kad antstolis nustato tik pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą, o varžytynes laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią turto kainą, taigi, tikrąją turto kainą nulemia jo paklausa. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz. reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020).
34. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo atveju pirmosios turto varžytynės (kurias pareiškėjai ir prašė atšaukti) neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Minėta aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina, kad pradinė nustatyta ginčo turto vertė nebuvo per maža, nes ir tokia verte įkainotas ginčo turtas nebuvo paklausus rinkoje.
35. Kiti pareiškėjų skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
36. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Dalius Traigys nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjų skundas dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų R. J. ir V. J. skundo dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.