- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- 1-870-718/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00048-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
kaltinamo juridinio asmens uždarosios akcinės bedrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai E. A.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis Danijos įmonėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį;
Juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:
V. R., laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir kasininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, kur nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkinės operacijas pateikimą vyriausiam buhalteriui (buhalteriui), 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, t.y. būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, vykdydamas naudotos buitinės technikos pardavimą parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių – tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 veikdamas per bendrovės apskaitą tvarkiusią UAB „K. F.“ įgaliotą asmenį I. D., o nuo 2019-02-07 apskaitą tvarkiusią UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį I. D., nesuvokusią V. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktines parduotuvės pardavimo pajamas, paskolos grąžinimą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) neįtraukė į apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų :
1. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-09 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – 19834,71 Eur buitinės technikos pardavimo pajamų ( 18261,40 Eur įplaukų gavimo, 4165,29 Eur pardavimo PVM), bei nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 4757,98 Eur pardavimo PVM, bei mokesčių administratoriui iki 2020 m. birželio 15 d dienos nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2019 metus (forma (duomenys neskelbtini) nedeklaravo gautų pajamų ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 1098,97 Eur pelno mokesčio, viso nesumokėjo 5856,69 Eur;
2. laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-06-16 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 36592,77 Eur paskolos grąžinimo S. R..
Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra:
UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus ir akcininko V. R. pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 (toliau – ABĮ) 37 str. 12 d. 1 p., atsakingo už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, einančio vadovaujančias pareigas UAB (duomenys neskelbtini), veikiančio bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turinčio teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, vykdydamas naudotos buitinės technikos pardavimą parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių – tyčia apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 veikdamas per bendrovės apskaitą tvarkiusią UAB „K. F.“ įgaliotą asmenį I. D., o nuo 2019-02-07 apskaitą tvarkiusią UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį I. D., nesuvokusią V. R. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktines parduotuvės pardavimo pajamas, todėl UAB (duomenys neskelbtini) neįtraukė į apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų:
1. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-09 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – 19834,71 Eur buitinės technikos pardavimo pajamų ( 18261,40 Eur įplaukų gavimo, 4165,29 Eur pardavimo PVM), bei nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 4757,98 Eur pardavimo PVM, bei mokesčių administratoriui iki 2020 m. birželio 15 d dienos nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2019 metus (forma (duomenys neskelbtini) nedeklaravo gautų pajamų ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 1098,97 Eur pelno mokesčio, viso nesumokėjo 5856,69 Eur;
2. laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-06-16 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 36592,77 Eur paskolos grąžinimo S. R..
Dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis V. R. kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba apie 3-4 metus. Buvo šios įmonės direktoriumi ir akcininku. Įmonės buveinė buvo įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. 2018-2019 m. buvo įmonės direktoriumi ir kasininku. Kadangi įmonėje dirbo mažai darbuotojų, jis, kaltinamasis, buvo atsakingas už finansus. Įmonės akcininku buvo 2018-2019 m. Pripažįsta, kad slėpė mokesčius. Įmonės finansinę apskaitą tvarkė dvi įmonės – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „K. F.“, dokumentus šioms įmonėms teikdavo jis, kaltinamasis. Norėjo daugiau pasipelnyti, todėl į apskaitą neįtraukė kai kurių dokumentų. Pripažįsta kaltę, gailisi. Yra neteistas, kitų ikiteisminių tyrimų nėra. Bendrovė neuždaryta, tačiau niekas nedirba, su VMI pasirašyta mokestinės paskolos sutartis, įmokas jis moka iš savo asmeninės sąskaitos. Nori kuo greičiau žalą atlyginti. Stengiasi toliau dirbti, uždaryti įmonės nenori. Viską pardavinėjo jis, kaltinamasis. Gavęs pinigus, dokumentus ne visada išrašydavo. Paskola S. R. buvo paimta iki jai ateinant dirbti į įmonę. Kai tapo įmonės direktoriumi ir akcininku, pamatė, kad yra nemaža skola, tai buvo dar viena iš priežasčių, kodėl neįtraukė visų ūkinių operacijų į buhalterinę apskaitą, norėjo kuo greičiau atiduoti tą paskolą. Paskolą grąžino grynais pinigais per kelis kartus. Kad dalies pajamų neįtraukė į apskaitą, paaiškėjo atlikus patikrinimą įmonėje. Patikrinimą atliko FNTT pareigūnai, kurie nustatė, kad trūksta prekių įmonės sandėlyje. Kritiškai vertina savo poelgį. Nuoširdžiai gailisi. J. R. yra jo mama. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal mamos J. R. laidavimą. Supranta, kas yra laidavimas. Mama jo priežiūrą vykdytų nuotoliniu būdu. Jis, kaltinamasis, nevedęs, savo šeimos nesukūrė. Išvyko į Daniją rugsėjo mėnesio pabaigoje, planuoja grįžti Kalėdoms. Su mama bendrauja kas antrą dieną telefonu. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Savo būsto jis neturi, būdamas Lietuvoje gyvena pas mamą. Mama yra gimnazijos (duomenys neskelbtini), organizuoja renginius mokykloje ir miestelyje, rūpinasi vaikų ugdymu. Jis, kaltinamasis, gyvena kartu su mama, tėvu ir broliu. Mama apie nusikalstamą veiką žino, jis viską jai papasakojo.
Kaltinamojo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokato padėjėja E. A. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) kaltę pripažįsta. Prisipažįsta, kad dėl V. R. padarytos nusikalstamos veikos padarė žalą valstybei, V. R. padarė nusikaltimą juridinio asmens naudai. Dėl nusikalstamos veikos padarymo juridinis asmuo - UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinės naudos, kuri nurodyta kaltinime. Gailisi. Padarytą žalą valstybei atlygins. Prašo perduoti pagal laidavimą J. R. atsakomybei. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, direktorius yra laiduotojos sūnus ir laiduotoja tiesiogiai per savo sūnų V. R. gali daryti poveikį. Įmonė neteista, nebausta.
Liudytoja J. R. parodė, kad kaltinamasis V. R. yra jos sūnus. Prašo sūnų V. R. ir UAB (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybėn. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Sūnus V. R. yra įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas, direktorius, mano, kad ji, liudytoja, galės stebėti įmonės veiklą, todėl taip pat prašo įmonę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Labai visi pergyvena dėl sūnaus padarytos nusikalstamos veikos. Palaiko artimus ryšius su sūnumi, kasdien bendrauja telefonu, sūnus klauso jos patarimų. Sūnus padarė klaidą. Jis yra jauno amžiaus, mano, kad jo elgesys pagerės. Ji, liudytoja, dirba (duomenys neskelbtini). Dirba su jaunimu, veda neformalius užsiėmimus, taip pat dirba su pradinukais. Mokykloje ja, liudytoja, pasitiki. Ji tvarko mokinių, tėvų duomenis, rengia ugdymo planus. Be to, atlieka visuomeninį darbą (duomenys neskelbtini) bendruomenėje, organizuoja įvairius renginius, padeda įgyvendinti įvairius projektus. Yra neteista, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, visas paskirtas baudas sumokėjo. Šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nors sūnus šiuo metu dirba Danijoje, su juo bendrauja nuotoliniu būdu, bendrauja telefonu, rašo žinutes. Ikiteisminio tyrimo metu sūnus buvo pasimetęs, psichologiškai negerai jautėsi, todėl išvažiavo į užsienį. Jis labai gailėjosi, kaltę pripažino, nieko neslėpė. Įmonės veikla dabar sustabdyta, kadangi jis vienintelis akcininkas ir direktorius, ir dabar yra išvykęs. Užstatą pagal galimybes sumokėtų. Tikisi, kad sūnus ir toliau dirbs, ves teisingą gyvenimo būdą, nenusižengs teisės normoms. Sūnus yra nevedęs, būdamas Lietuvoje gyvena pas juos, tėvus. Ji žino, kad įmonei pareikšti kaltinimai dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tikslaus žalos dydžio nežino, žino, kad su VMI pasirašyta mokestinės paskolos sutartis. Sūnus susitarimą dėl žalos atlyginimo vykdo, moka dalimis.
Kadangi kaltinamieji dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltais prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:
liudytoja I. D. apklausiama kaip liudytoja parodė, kad ji dirba UAB „K. F.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vadove. Jos vadovaujamos bendrovės, pagal sudarytas sutartis, vedė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kiek prisimena, nuo 2017 metų apskaitą vedė UAB „K. F.“, o nuo 2019 metų pradžios UAB (duomenys neskelbtini). Vesti bendrovės apskaitą buvo paskirtos buhalterės - UAB „K. F.“ V. D., po to L. S., kuri vėliau perėmė šios bendrovės apskaitos vedimą UAB (duomenys neskelbtini). Nors apskaitą vedė I. D. nurodytos buhalterės, tačiau, ji. kaip vadovė žino viską apie bendrovės vestą apskaitą, kadangi ji prižiūrėjo buhalterių darbą ir iškilus klausimams jos konsultuodavosi su ja, I. D., tad ji gali pilnai atsakyti į užduodamus klausimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos vedimo. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą I. D. vadovaujamos bendrovės vedė iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio, nuo kada iš jų pusės buvo vienašališkai nutraukta sutartis ir bendrovė dėl skolos buvo paduota į teismą. Sutartį dėl apskaitos vedimo su UAB „K. F.“ iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės pasirašė N. R., o sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės pasirašė V. R.. Atsakydama į klausimą dėl apskaitos vedimo paaiškina, kad apskaita buvo vedama pagal direktorių pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus. Kada keitėsi direktoriai, ji dabar neprisimena, bet dokumentus pateikdavo ir V., ir N. R.. Pirminius apskaitos dokumentus išrašydavo direktoriai patys, ir tik vėliau juos pristatydavo, kad įtraukti į apskaitą. Bendrovės kasininkai buvo direktoriai. Prieigą prie bendrovės sąskaitos turėjo, tačiau pavedimus darydavo tik bendrovės direktoriai. I. D. vadovaujamos bendrovės paskirti įgalioti asmenys tvarkyti apskaitą pagal pristatytus pirminius dokumentus paruošdavo visas reikiamas deklaracijas ir ataskaitas, kurias vėliau pateikdavo valstybės įgaliotoms institucijoms. Buhalterės su grynais pinigais nedirbdavo. Atsakydama į klausimą, ar bendrovė metų gale faktiškai darydavo inventorizacijas nurodo, kad nežino, nes jai, I. D., nebūdavo pateikiami inventorizacijų dokumentai ir nebūdavo jie lyginami su buhalteriniais duomenimis. I. D. metų gale pagal apskaitoje esančius duomenis atspausdindavo prekių likučius, kurie atsispindėdavo sąskaitoje „sandėlis“, ir duomenys iš šios sąskaitos būdavo perkeliami į bendrovės metinį balansą. Prekių metinius likučius ir ne tik, jei to prašydavo direktorius, perduodavo jam dėl prekių likučių sutikrinimo natūroje. Prekių likučius perduodavo ir V., ir N. Kai direktorius patvirtina savo parašu balansą, reiškia, kad direktorius sutikdavo su prekių likučiais (1 t., b.l. 60-61). Sutartis dėl apskaitos tvarkymo su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta 2019-02-07 (2 t., b.l. 47-50), nutraukta 2019-09-12 (2 t., b. l. 51).
Liudytoja S. R. parodė, kad 2012 metais pardavė savo nuosavybės teise turėtą namą (duomenys neskelbtini), už kurį gavo virš 400 000,00 litų. Pardavus namą, jos sūnus N. R., kuris tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo šios bendrovės vienintelis akcininkas, paprašė jos verslo plėtrai paskolinti pinigų, ir ji sutiko. Buvo pasirašyta apklausos metu parodyta 2012-06-07 paskolos sutartis Nr. 1 84000,00 litų sumai. Paskolos sutartį pasirašė ji ir tuo metu direktore dirbusi A. Ž.. Taip pat patvirtina, kad buvo pasirašytos ir kitos paskolos sutartys, kuriomis ji, S. R., sūnaus N. R. prašoma paskolino dar pinigų verslo plėtrai. Buvo pasirašytos jai apklausos metu parodytos sutartys - 2012-07-10 „Paskolos sutartis“ Nr. 02, 33450,00 litų sumai, 2015-06-23 „Paskolos sutartis“ 600,00 Eurų sumai, 2017-01-27 „Paskolos sutartis“ 9196,50 Eur sumai. Ji patvirtina, kad šios visos paskolos yra UAB (duomenys neskelbtini) jai gražintos. Paskolos buvo gražinamos įvairiais būdais- ir pervedant į jos, S. R., sąskaitą, ir grynais. Ji patvirtina, kad galutinai su ja atsiskaitė dabartinis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. R., kuris yra jos anūkas. Ji patvirtina, kad pinigai buvo gražinti 2019-05-09 surašant „Pinigų gražinimo aktą“, kuris parodytas apklausos metu, ir kurį ji gavusi galutinį paskolos gražinimą - 29322,00 Eur grynais pinigais, pasirašė. Bendrovė su ja yra atsiskaičiusi ir S. R. jokių pretenzijų neturi (1 t., b.l. 66-67).
Iš 2019-10-09 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo aktų Nr. 04/12-1-10-10502-A4 (1 t., b.l. 18-22), 2019-10-25 Nr. 04/12-1-10-10502-A6 (1 t., b.l. 32), matyti, kad 2019-10-08 atlikus patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta buitinės technikos 47 vnt., viso už 2390 Eur. Išreikalavus apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2019-10-24 įmonės turimų prekių buhalterinis likutis -29380,83 Eur. Direktorius V. R. paaiškino, kad buitinę techniką yra pardavęs, o gautų pajamų neįtraukė į apskaitą, tačiau panaudojo įmonės veikloje. Taip pat nustatyta, kad įmonė vykdo mažmeninę prekybą, tačiau kasos aparatas neįrengtas.
2019-10-08 Dokumentų paėmimo aktu paimti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, pinigų priėmimo kvitai, kasos pajamų orderiai, išrašyti nuo 208-02-15 iki 2019-10-01, kompiuteris „Asus“ (1 t., b. l. 15).
2019-10-08, 2019-10-04, 2019-10-25 Dokumentų ir daiktų paėmimo aktu paimti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai (1 t., b. l. 17, 24, 25).
Savanoriško dokumentų pateikimo protokolu 2020-03-13 V. R. tyrimui pateikė dokumentus: 2012-06-07, 2012-07-10, 2015-06-23, 2017-01-27 paskolos sutartis, dėl S. R. paskolų suteikimo UAB (duomenys neskelbtini), ir dokumentus, patvirtinančius paskolos grąžinimą, tarp kurių 2019-05-09 pinigų grąžinimo aktas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2019-05-09 S. R. likusią paskolos sumą 29322 Eur grąžino (1 t., b. l. 139-156).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėjus V. R. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ išklotinę, nustatyta, kad nuo 2018-03-16 iki 2019-02-02 asmenys atliko pavedimus už įsigytą buitinę techniką, bei jos remontą, kur užfiksuoti fizinių asmenų piniginiai pervedimai į V. R. asmeninę sąskaitą už perkamą buitinę techniką (2 t., b.l. 26-28).
Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad 2017-07-31 UAB (duomenys neskelbtini) akcininko sprendimu bendrovės direktoriumi nuo 2017-08-01 skiriamas V. R. (1 t., b.l. 77).
Iš VĮ Registrų centro duomenų apie juridinio asmens dalyvius išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas nuo 2018-11-30 yra V. R., turi 80 vnt. akcijų, 20 vnt. akcijų turi S. M. (1 t., b.l. 108).
2020-06-18 Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje, atlikus UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodoma, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) (direktorius V. R.) nuo 2018-02-15 iki 2019-01-37 8 pinigų priėmimo kvitais ir 29 kasos pajamų orderiais pagrindė ( jie išimti įmonės patikrinimo metu) iš viso 5738,60 Eur gavimą iš asmenų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, tačiau kasos knygoje šių įplaukų gavimo neužregistravo ( 5 priedas, 2 t., b.l. 62). UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė:
1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ nuostatų, t. y.: neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, tai:
- laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-09 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais buitinės technikos pardavimo pajamų – 19834,71 Eur (24000 - 4165,29), PVM – 4165,29 Eur (24000x21:121), įplaukų gavimo – 18261,40 Eur (24000-5738,60),
- laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-06-16 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 36592,77 Eur (38592,77-2000) paskolos grąžinimo pilietei S. R., iš jų: laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-06-15 – 7270,44 Eur (38592,77-2000-29322), 2019-06-16 – 29322 Eur.
2) 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ nuostatų, t. y. apskaitos registruose neužregistravo, tai:
- laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 mokėtino PVM – 4757,98 Eur (4165,29+592,69) (2018 m. – 142,32 Eur, 2019 m. – 4615,66 Eur), 22657,03 Eur (19834,71+2822,32) pardavimo pajamų (2018 m. – 677,68 Eur, 2019 m. – 21979,35 Eur), pilietės S. R. 3415,01 Eur įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įplaukų gavimo – 18261,40 Eur (24000-5738,60),
- laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-06-16 iš viso 38592,77 Eur įsiskolinimo sumažėjimo pilietei S. R., 2000 Eur piniginių lėšų sumažėjimo sąskaitoje, 36592,77 Eur (7270,44+29322) piniginių lėšų sumažėjimo kasoje.
3) 16 straipsnio 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka“ nuostatų, t. y.: laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2019-10-31 apskaitos dokumentų neregistravo apskaitos registruose chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka.
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimų, t. y.
- laikotarpiu nuo 2018-02-15 iki 2019-10-01 neužregistravo apskaitos registre – kasos knygoje iš viso 24000 Eur įplaukų gavimo ir tuo sumažino 24000 Eur dokumentinį piniginių lėšų likutį. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-02-15 iki 2019-10-31 apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo 24000 Eur pinigines lėšas.
- laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-10-31 kasos knygoje neužregistravo iš viso 36592,77 Eur (7270,44+29322) paskolos grąžinimo pilietei S. R.. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus ir registrus negalima nustatyti iš kokių piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2019-05-09 iki 2019-06-16 UAB (duomenys neskelbtini) grąžino iš viso 36592,77 Eur (7270,44+29322) paskolą pilietei S. R..
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00048-19 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB (duomenys neskelbtini) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pagal Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 2 straipsnio 16 dalį „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį“, 2 dalį „Asmuo - fizinis asmuo arba juridinis asmuo“, 19 dalį „Mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu”, 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“.
UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo, rugpjūčio, gruodžio mėnesius, 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius PVM deklaracijose, kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose iš viso 22657,03 Eur PVM apmokestinamų sandorių (PVM deklaracijų 11 eilutėje), 4757,98 Eur 21 proc. pardavimo PVM (PVM deklaracijų 29 eilutėje), 4757,98 Eur mokėtino į biudžetą PVM (PVM deklaracijų 36 eilutėje).
UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751:
- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad “PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks”;
- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. mokesčių administratoriui pateiktose 2018 m. kovo (patikslintoje, pateikimo data 2019-08-07), rugpjūčio mėnesio (patikslintoje, pateikimo data 2019-03-28), gruodžio mėnesio, 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius PVM deklaracijose nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 4757,98 Eur mokėtino į biudžetą PVM, todėl valstybės biudžetui padarė 4757,98 Eur (2018 m. – 142,32 Eur, 2019 m. – 4615,66 Eur) nuostolį.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00048-19 duomenis) nustatyta, kad, jeigu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2018-03-23 iki 2018-12-31 gavo 677,68 Eur pajamų (820 Eur – 142,32 Eur PVM), nuo 2019-06-17 iki 2019-10-09 gavo 21979,35 Eur pajamų už buitinės technikos, statybinių medžiagų, santechnikos detalių pardavimą ūkio subjektams, kurių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, tai:
- 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) kurią pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai: 18 eilutėje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“ nedeklaravo 677,68 Eur į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų; 40 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas“ deklaravo didesnį 677,68 Eur mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – nuostolį.
UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“.
Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos“, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriui iki 2020 m. birželio 15 dienos nepateikė Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2019 metus, t. y.: 2019 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2019 m. (forma (duomenys neskelbtini) nedeklaravo už laikotarpį nuo 2019-06-01 iki 2019-10-09 gautas 21979,35 Eur (19157,03+2822,32) pajamų bei nuo gautų 21979,35 Eur pajamų nesumokėjo į valstybės biudžetą 1454,29 Eur (21979,35 Eur x 5 %) pelno mokesčio.
Ištyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-10-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių iš viso 5856,69 Eur (4757,98 Eur PVM, 1098,71 Eur pelno mokesčio), tuo padarydama nuostolį (2018 m. – 142,32 Eur, 2019 m. – 5714,37 Eur (4615,66 Eur PVM, 1098,71 Eur pelno mokestį), iš jų: - 4757,98 Eur PVM (2018 m. – 142,32 Eur PVM, 2019 m. – 4615,66 Eur), - 1098,71 Eur pelno mokestį (2 t. b.l. 32-44).
Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi šiame straipsnyje baudžiamoji atsakomybė numatyta už tokių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei nurodytos veikos (ar viena iš jų) sukelia jau minėtus padarinius.
Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.
Išanalizavus ir įvertinus šių duomenų visumą, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad kaltinamasis V. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, ir būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų (faktinių parduotuvės pardavimo pajamų, paskolos grąžinimo), dėl ko laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
Be to, teismas laiko įrodyta, kad juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus ir akcininko V. R., tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tai yra nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų (faktinių parduotuvės pardavimo pajamų, paskolos grąžinimo), dėl ko laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Ši kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).
Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Aptariamo baudžiamojo įstatymo (BK 20 straipsnio 2 dalis) formuluotė nereiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis. Toks tikslas, būtinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, gali būti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-582/2010, 2K-P-95/2012).
Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsako ir juridiniai asmenys. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką – apgaulingos apskaitos tvarkymą, V. R. padarė kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. eidamas vadovaujamas pareigas ir turėdamas teisę šiam juridiniam asmeniui atstovauti, priimti sprendimus jo vardu, kontroliuoti veiklą, veikdamas juridinio asmens vardu, jos naudai ir interesais. Be to, V. R. šią nusikalstamą veiką darė būdamas ne tik UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bet ir šios bendrovės akcininku. Taigi, kaltinamasis V. R. turėjo galimybę daryti įtaką UAB (duomenys neskelbtini) veiklai ir tai darė.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis V. R. bei juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) prisipažino padarę nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės pripažįstamos jų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamieji padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.
Kaltinamojo V. R. mama J. R. prašo perduoti kaltinamąjį V. R. ir juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini), kuriam vadovauja V. R., pagal laidavimą, charakterizuoja kaltinamąjį V. R. ir juridinį asmenį teigiamai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas ir juridiniams asmenims.
Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamieji gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prašymą atleisti kaltinamuosius V. R. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė kaltinamojo V. R. mama J. R.. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir neteistų registro duomenų apie fizinį asmenį pažymos matyti, kad J. R. neteista (3 t., b.l. 41), administracine tvarka bausta (3 t., b.l. 42-46), tačiau jai paskirtas baudas sumokėjo, padaryti teisės pažeidimai nelaikytini šiurkščiais. J. R. dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, konsultuoja mokinius, dirba grupėse, vykdo projektus (3 t., b.l. 27-32).
V. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis V. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, paskirtas baudas sumokėjo (3 t., b.l.47), dirba. Nors byloje civilinis ieškinys nepareikštas, matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama kaltinamojo V. R., 2020-09-14 pasirašė mokestinės paskolos sutartį dėl padarytos žalos atlyginimo dalimis (3 t., b.l. 20-23), ir pagal šią sutartį kas mėnesį privaloma mokėti po 371, 93 Eur ( 2020-10-28 V. R. pavedimu sumokėjo pirmą įmoką ( 3 t.,b.l. 24). Kaltinamasis šiuo metu dirba Danijoje. Teisiamojo posėdžio metu J. R. kaltinamąjį – savo sūnų – apibūdino teigiamai, nurodė, kad sūnus labai pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, su juo palaiko glaudžius ryšius. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad V. R. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.
Kaltinamasis juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ( 3 t., b.l. 48), visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Teismo nuomone, bausmės skyrimas UAB (duomenys neskelbtini) prieštarautų teisingumo principui.
Taigi, visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. R. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojos funkcijas, stebėti, kad V. R. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo nuomone, J. R. artimai bendrauja su įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovu V. R. ir per vadovą darys teigiamą įtaką įmonei.
Teismo manymu, J. R. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Teismui nekyla abejonių dėl liudytojos J. R. galimybės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam V. R. ir jo vadovaujamam juridiniam asmeniui dėl artimų giminystės ryšių, dažno bendravimo, nes, kaip matyti, liudytoja J. R. nuolat palaiko ryšį su kaltinamuoju, šiuo metu bendrauja su juo ryšio priemonėmis. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamuosius V. R. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant kaltinamuosius laiduotojos J. R. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes, užstatas neskirtinas.
Atleidus kaltinamuosius V. R. ir UAB (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla jiems nutrauktina.
Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (aišku, jeigu tai yra būtina). Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos dydį, būtina įvertinti padarytos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.
V. R. padarė nusikaltimą finansų sistemai, iš esmės susijusį su apgaulinga buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, V. R. BK 40 straipsnio pagrindu atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Atsižvelgiama į tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) teisiama pirmą kartą, nebausta administracine tvarka. Pasirašyta mokestinės paskolos sutartis užtikrina, kad iš šios nusikalstamos veikos nebus gauta turtinė nauda. Atsižvelgus į bendrovės turtinius įsipareigojimus VMI, siekiant neapsunkinti įmokų mokėjimo valstybei ir neužkrauti pernelyg didelės naštos, kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, neskirtina. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, skirtingai nei kaltinamajam V. R., kaltinamajam UAB (duomenys neskelbtini) neskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kiti klausimai.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, Pilies g. 12A, Klaipėda: UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, kompiuteris „Asus“ (1 t., b. l. 15, 17, 24, 2 t., b. l. 177), prie bylos voke saugomi pinigų priėmimo kvitai ir kasos pajamų orderiai ( 37 vienetai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui; 2 CD diskai, saugomi byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. R. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos J. R. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. R. paskirti 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Juridinį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos J. R. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui.
Baudžiamąją bylą V. R. ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, Pilies g. 12A, Klaipėda: UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, kompiuterį „Asus“, prie bylos voke saugomus pinigų priėmimo kvitus ir kasos pajamų orderius (37 vienetai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui; 2 CD diskus, saugomus byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.