Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Marijampolės apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjo jo reputacija, laikotarpiu nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (2012 m. spalio 28 d.) iki nutarties priėmimo Kauno apygardos teisme (2013 m. gegužės 17 d.) jis patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus ir įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimą, nulemtą poreikio ginti savo pažeistas teises. Tokie daugiau kaip šešis mėnesius trukę išgyvenimai nebuvo momentiniai, peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą, jų poveikio intensyvumas buvo gana didelis. Neturtinę žalą vertina 580 Eur. Prašo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo 870.85 Eur turtinę, 580 Eur Lt neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės apskrities VPK Jurbarko ir Šakių rajonų Policijos komisariatų policijos pareigūno neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir nutarimu skiriant jam administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o

terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina,

kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-3-443/2013 matyti, kad Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono Policijos komisariato pareigūnas 2012 m. spalio 28 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir baigė manevrą degant raudonam šviesoforo signalui, taip kaltinant pareiškėją administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d. padarymu. 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 91N-2195823-12 Marijampolės apskrities VPK šakių rajono PK viršininkas už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal ATPK 124¹ str. 1 d. skyrė pareiškėjui administracinė nuobaudą – 200 Lt baudą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Marijampolės apskrities VPK Jurbarko ir Šakių Policijos komisariatų pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu jo sustabdymu, nepagrįstai vertinant jo veiksmus kaip teisės pažeidimą, nes policijos pareigūnai neturėjo galimybės matyti tariamai jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, neteisėtu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Kadangi, pareiškėjo teigimu, Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono Policijos komisariato pareigūnai iš savo buvimo vietos negalėjo matyti jo vairuojamo automobilio ir objektyviai nustatyti, kad sankryžą jis kirto degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nepagrįstai, be to, policijos pareigūnas nevykdė ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos – nerinko įrodymų, neapklausė įvykio liudytojų. Šakių rajono PK viršininkas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, kuriuo jam skyrė 200 Lt bauda, nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo – esant abejonei nerinko įrodymų dėl tikrosios policijos pareigūnų stovėjimo vietos fiksuojant pažeidimą, jų galėjimo matyti, kas vyksta sankryžoje, taigi neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 25 d. nutarimu Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesant V. G. veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 124¹ str. 1 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi šis teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės

požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Nagrinėjamu atveju teismų priimtų procesinių sprendimų analizė, juose nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

2013 m. kovo 25 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutarimu, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl to, jog vertinant bylos įrodymus, nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.

Šakių rajono apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad teisminio nagrinėjimo metu policijos pareigūnų parodymai paneigti policijos pateikta medžiaga bei kita bylos medžiaga ir nevertintini kaip patikimi. Įvertinęs posėdžio metu ištirtus įrodymus, visas bylos aplinkybes teismas nustatė, kad policijos pareigūno paaiškinimai teismui kelia pagrįstas abejones dėl savo nelogiškumo ir šią abejonę išsamiai pagrindė. Teismas, be kita ko, motyvuotai nurodė, jog pareigūnų nurodomą policijos automobilio stovėjimo vietą taip pat paneigia pačios policijos iš „Vieningosios pajėgų valdymo sistemos“ pateikti telemetriniai duomenys. Teismas, vertindamas pažeidimo padarymo faktą, taip pat rėmėsi į bylą pateiktu bendro sankryžos vaizdo nuotrauka, fotonuotraukomis ir padarė kategorišką išvadą, kad „iš tos vietos, kurioje stovėjo įvykį fiksavusių policijos pareigūnų automobilis, šie pareigūnai tikrai negalėjo matyti V. G. vairuojamo automobilio, atvažiavusio nuo Šakių pusės ties „Stop“ linija, bei kaip automobilis BMW S. D. ir S. G. bei V. gatvių sankryžą Jurbarke, kirto degant geltonam šviesoforo signalui“. Dėl pasibaigusio saugojimo laiko teismui nebuvo pateikta sankryžos vaizdo įrašas ir policijos tarnybinio automobilio garso įrašas, tačiau teismas pabrėžė, jog „atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto nesutiko su pažeidimu, taigi iš anksto buvo žinoma, jog S. D. ir S. G. ir Vydūnų gatvių sankryžos vaizdo įrašo gali prireikti kaip įrodymo byloje, vaizdo įrašą buvo būtina išsaugoti, netgi jei tai padaryti techniškai ir buvo sudėtinga arba net jeigu jau buvo formaliai pasibaigę tokių įrašų saugojimo terminai“. Tokią pat išvadą teismas padarė ir dėl policijos tarnybinio automobilio garso įrašo. Pabrėžtina, kad aukštesnės instancijos teismas taip pat visiškai pritarė teismo atliktam įrodymų vertinimui.

Darytina išvada, kad minėtais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais iš esmės buvo nustatyti neteisėti Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmai, pradedant ir vėliau vykdant

administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp pareiškėjo ir policijos pareigūnų bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 256 str. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais teismas pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl teisės pažeidimo aplinkybių iš esmės skyrėsi, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių ir paties pažeidimo padarymo fakto. Taigi siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar eismo dalyvis kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti, bei pareiškėjo paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina rinkti papildomus įrodymus ir atlikti tuos procesinius veiksmus, kuriuos, be kita ko, atliko apylinkės teismas. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, turėdamas pareigą surinkti duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ne tik privalėjo, bet ir turėjo realią galimybę, ruošdamasis bylos nagrinėjimui, išreikalauti filmuojamos sankryžos vaizdo įrašą, tarnybinio policijos automobilio garso įrašą, tarnybinio automobilio „Ford Tranzit“ telemetrinius duomenis iš vieningosios pajėgų valdymo sistemos, duomenis apie šviesoforo darbo režimą, bendrą sankryžos vaizdą, netgi nuvykti į vietą, kur buvo fiksuotas pažeidimas, tam, kad objektyviai ir patikimai įsitikintų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais faktais ir galėtų atitinkamai juos vertinti kaip patikimus bei objektyvius. Tačiau visų paminėtų procesinių veiksmų pareigūno neatliko, todėl darytina išvada, jog priimant nutarimą visiškai nepagrįstai pareigūnų paaiškinimai buvo įvertinti kaip patikimi ir nekeliantys abejonių. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, tiksliai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Nevykdydamas ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigūnas savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie jo veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime skirti administracinę nuobaudą, pats pareigūnas, vertindamas pareiškėjo paaiškinimus kaip jo gynybos versiją, pažymėjo, jog „naujos versijos pateikimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju nauja pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, patikrinta ir įvertinta“. Tuo tarpu tik deklaratyviai nutarime nurodydamas šį teiginį

jokių būtinų veiksmų, kuriais būtų, kaip jis nurodė, kruopščiai, be išankstinio nusistatymo taip pat nešališkai ir objektyviai patikrinta bei įvertinta pareiškėjo versija, neatliko.

Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256 str., 280 str., 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jo kaltų veiksmų), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir priimtas nutarimas, kuriuo V. G. buvo nubaustas administracine nuobauda. Minėta, kad neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu).

Darytina išvada, kad policijos pareigūnas, sustabdęs pareiškėjo vairuojamą automobilį ir surašęs administracinio nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikydamas imperatyvių ATPK reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju ir bylą nagrinėjęs pareigūnas, esant byloje esminiams prieštaravimams tarp pareiškėjo ir policijos pareigūnų paaiškinimų, jų nepašalino, nerinko papildomų įrodymų, kurie leistų objektyviai nuspręsti dėl pareiškėjo kaltų veiksmų, taigi ir jo vidinis įsitikinimas (ATPK 257 str.) nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl šio asmens nubaudimo. Tinkamai neištyrus ATP padarymo aplinkybių ir neįrodžius pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, kelia pagrįstas abejones dėl jų šališkumo, pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai, kaip jau minėta, suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo - tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams - konstatavimą. Dėl pareigūnų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas šioje byloje priimtas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė bei neturinė žala.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šakių rajono policijos komisariate, skųsti priimtą nutarimą teisės aktų nustatyti tvarka, ginti savo pažeistas teises keturiuose teismo posėdžiuose Šakių rajono apylinkės teisme, rinkti įrodymus, parengti atsiliepimą į atskirąjį skundą ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 870.85 Eur nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 870.85 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. Sąskaitos už teisines paslaugas Nr.S/05-01/11/2012 (2012 m. lapkričio 5 d.), Nr. 1-2013 (2013 m. sausio 2 d), Nr. 6 (2013 m. gegužės 29 d.)

ir mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas turėjo 300 Lt (88.88 Eur) išlaidų už pareiškėjo atstovavimą ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šakių rajono

PK, 700 Lt (202.73 Eur) išlaidų už skundo dėl priimto nutarimo paruošimą teismui ir 2000 Lt (579.24 Eur) išlaidų už atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose, įrodymų rinkimą bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viso 3000 Lt (88.88+202.73+579.24 = 870.85 Eur) išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Šios jo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 580 Eur neturtinės žalos.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-3-443/2013 medžiaga, nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėjimu ir nubaudimu, neteisėtumą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, jog jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nukentėjo jo reputacija, laikotarpiu nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (2012 m. spalio 28 d.) iki nutarties priėmimo Kauno apygardos teisme (2013 m. gegužės 17 d.) jis patyrė stresą, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus ir įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimą, nulemtą poreikio ginti

savo pažeistas teises. Mano, jog tokie daugiau kaip šešis mėnesius trukę jo išgyvenimai nebuvo momentiniai, peržengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribą, jų poveikio intensyvumas buvo gana didelis. Neturtinę žalą vertina 580 Eur.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų vertintina 300 Eur. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinę žalą darantys veiksmai buvo nemažareikšmiai, nesmulkmeniški ir nevienkartinio pobūdžio, o pakankamai intensyvūs, sukėlė pareiškėjui ne trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, taip pat ir tai, kad pareiškėjo skunde nurodoma neturtinė žala apibūdinama daugiau bendro pobūdžio teiginiais (dvasinis sukrėtimas, išgyvenimai, nepatogumai, laiko trukdymas), šių teiginių nedetalizuojant, nepagrindžiant jokiais dokumentais, kitais įrodymais, į tai, kad dėl patirtų išgyvenimų jam nekilo konkrečių tiesioginių sveikatos sutrikimų, jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių jo teisėms. Taip pat teismas atsižvelgia ir į pareiškėjo teisių pažeidimo laiką – administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas iki galutinio Kauno apygardos teismo priimto procesinio sprendimo truko daugiau kaip šešis mėnesius, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pareiškėjo prašoma didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato, 870.85 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.